2019-05-30 Nr. AB-12142-3-61-3-02979-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1592-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 32 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu atkūrė jai nuosavybės teises natūra į žemės sklypą. Šio sprendimo pagrindu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jos nuosavybės teisės į 0,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėja pardavė šį 0,27 ha ploto žemės sklypą A. D. už 243 000 Lt. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 49S-858, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą Vilniaus mieste, taip pat pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo –pardavimo sutartį dėl 0,2700 ha žemės sklypo bei taikė restituciją natūra – 0,2700 ha žemės sklypą grąžino valstybės nuosavybėn ir priteisė iš pareiškėjos A. D. už 0,2700 ha žemės sklypą 70 377,67 eurų (sandorio sudarymo metu 243 000 Lt). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos teigimu, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo panaikinta atsižvelgiant į tai, kad sandoris atsirado esant neteisėtam pagrindui – imperatyviems įstatymams prieštaraujantiems administravimo subjekto priimtiems aktams. NŽT sprendimo panaikinimas neigiamai paveikė jos interesus bei teises, t. y. dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl siekia satisfakcijos dėl patirtų nepatogumų. Nurodė, kad veiksmų neteisėtumas atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, taigi neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir iš naujo nebeįrodinėjami.

4. Pareiškėja nurodė, jog neturtinės žalos atsiradimą nulėmė tai, kad bylinėjimasis truko tris metus, kurio metu ji patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, besitęsiančius nepatogumus, nerimą, (duomenys neskelbtini), pažeminimą. Patyrė nevienkartinius, ilgalaikius ir žymiai stipresnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Nepatogumai bei išgyvenimai, nerimas yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėja iki šiol išgyvena stresą, (duomenys neskelbtini), jaučia nusivylimą, beviltiškumą, gyvenimo nestabilumą, dvasinį neramumą, nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Teismo nustatytas įpareigojimas grąžinti pinigus už žemės sklypą sukėlė jai didžiulį stresą, nerimą, kadangi atsirado problema, kaip juos grąžinti. Būdama įsitikinusi sudarytų sandorių teisėtumu, gautus už žemės sklypą pinigus išleido savo nuožiūra, suteikdama materialinę pagalbą kitiems asmenims. Pareiškėjos teigimu, ji negalėjo numatyti, kad dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų bus priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas atkurti jai nuosavybės teises ir jai kils tokios sunkios pasekmės. Ji senyvo amžiaus, labai silpnos sveikatos, išskyrus pensiją, jokių pajamų negauna, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo dalies įvykdymas dėl pinigų grąžinimo tapo labai sunki našta, kuri neigiamai ją veikia – sukelia labai stiprius dvasinius, emocinius išgyvenimus, nerimą, (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai jai reiškia didelius, ženklius praradimus.

5. Pareiškėjos teigimu, byloje nebuvo nustatyta, kad atkuriant jai nuosavybės teises ji elgėsi neteisėtai ar kitaip nesąžiningai. Tai, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, jai nebuvo žinoma ir ji to negalėjo žinoti, o tapusi teisėta žemės sklypo savininke ir jį pardavė.

6. Pareiškėja teigė, kad lūkestis atkurti nuosavybės teises buvo ir yra teisėtas, nes jis susiformavo teisei neprieštaraujančių valstybės įsipareigojimų pagrindu, tačiau dėl NŽT neteisėtų veiksmų, atkuriant nuosavybę, bei teismui priėmus 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, jis liko neapsaugotas, atkurti nuosavybės teises realiai neturi galimybės, nes Vilniaus mieste žemės nėra. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nedavė lauktos grąžos, priešingai, jį panaikinus, patyrė praradimus – 70 377,67 eurų, kuriuos turi grąžinti žemės sklypo pirkėjai. Šie praradimai turėtų būti pripažinti jos, kaip sąžiningo asmens, patirta atlygintine žala.

7. Pareiškėjos nuomone, atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės yra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl dalis jai atsiradusių dėl sprendimo panaikinimo praradimų turi atitekti ir atsakovui. Savo poziciją grindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Todėl nagrinėjamu atveju teisėtų lūkesčių apsaugos taikymą, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo kompensaciją pinigais už jos praradimus – 32 000 Eur, pagrindžia būtinybė garantuoti teisingumą.

8. Atsakovo atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl negali būti pagrindu tenkinti jos skundą. Pareiškėja skunde akcentuoja depresijos simptomus, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokia liga jai būtų diagnozuota. Iš pareiškėjos pateikto pateikto medicininio išrašo matyti, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti iki teisminių ginčų.

10. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji negalėjo numatyti valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, priimant sprendimus dėl nuosavybės teises atkūrimo, pažymėjo, kad tiek pareiškėja, tiek A. D. (kuri iš pareiškėjos įsigijo žemės sklypą ir kuriai iš pareiškėjos priteista 70 377,67 Eur suma (sandorio metu – 243 000 Lt) už valstybei grąžintiną žemės sklypą)) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, kurių interesams atstovavo tas pats advokatas. Vienas iš prašymo motyvų buvo aplinkybė, kad grąžinto pareiškėjai žemės sklypo vertė skiriasi nuo pardavimo kainos, t. y. žemės sklypas parduotas už ženkliai didesnę kainą, todėl pareiškėja neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą ir A. D. grąžinti priteistus 70 377,67 Eur. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymo netenkino.

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teismai (Vilniaus apygardos administracinio teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-63-1062/2017) konstatavo, kad tiek pirkėjai A. D., kuri yra UAB „Arlitanus“ direktoriaus pavaduotoja ir yra atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų (viešųjų pirkimų sutarties) vykdymą, tiek pareiškėjai buvo žinoma, kad savivaldybė prieštaravo žemės sklypo grąžinimui natūra. Taigi akivaizdu, kad A. D., projektuodama žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjai, o vėliau iš pareiškėjos įsigydama minėtą žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą, negu buvo nustatyta jo vertė, bei pati pareiškėja, žinodama apie žemės sklype esančią aikštelę, sąmoningai prisidėjo prie atsiradusių neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais.

12. Atsakovo atstovas nurodė, kad UAB „Arlitanus“, kurios direktoriaus pavaduotoja A. D. (pareiškėjos sklypo pirkėja), teikia Nacionalinei žemės tarnybai žemėtvarkinių projektų paslaugas (laimėjus viešųjų pirkimų konkursus). Tačiau ta pati A. D. atstovauja pretendentų, turinčių teises atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Vilniaus rajone (kurioje UAB „Arlitanus“ projektuoja žemės sklypus), interesams (pvz., administracinė byla Nr. I-2789-561/2017). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad A. D. oficialiai pagal įgaliojimą atstovautų pareiškėjos interesams nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau UAB „Arlitanus“ rengė Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių rengimo metu pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas žemės sklypas, kurį vėliau iš pareiškėjos įgijo A. D. A. D., kaip UAB „Arlitanus“ atstovei, buvo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės nepritarimą žemės sklypo grąžinimui natūra. Tačiau nepaisant to, žemės sklypą pareiškėjai suprojektavo bei vėliau minėtą žemės sklypą įsigijo už labai didelę kainą. NŽT turi pagrindo manyti, kad pareiškėją ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai, kurių pareiškėja viešai neatskleidžia. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, jog A. D. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.

13. NŽT vertinimu, pareiškėja, panaudodama motyvus apie tariamą neturtinės žalos atlyginimą, iš tiesų siekia, ir tai viešai deklaruoja savo skunde, ne moralinės satisfakcijos, o pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjos teiginys dėl atsiradusios žalos, susijusios su priteista suma, atkleidžia paslėptą interesą priteisti ne neturtinę žalą, o turtinę – gauti pinigų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 įvykdymui. Be to, NŽT vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti 32 000 Eur neturtinės žalos suma yra neadekvati ir visiškai nepagrįsta, nors pareiškėja turėjo pareigą objektyviais įrodymais pagrįsti kaip konkrečiai pasireiškė neturtinė žala.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos J. J. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš NŽT galbūt neteisėtų veiksmų.

16. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia (be kita ko) konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atsiradimas siejamas su NŽT administraciniu aktu, kuris teismo sprendimu buvo panaikintas, pripažintas sandoris negaliojančiu bei pritaikyta restitucija natūra – 0,2700 ha žemės sklypą grąžino valstybės nuosavybėn ir priteisė iš pareiškėjos A. D. už 0,2700 ha žemės sklypą 70 377,67 eurų (sandorio sudarymo metu 243 000 Lt).

18. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, be kita ko, panaikino NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“, pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės Vilijos Partaukienės, notarinio reg. Nr. 1249, sudarytą tarp J. J. ir A. D. dėl 0,2700 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pritaikė restituciją natūra – 0,2700 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžino valstybės nuosavybėn, o iš J. J. priteisė A. D. už įsigytą 0,2700 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), sumokėtus 70 377,67 eurus (sandorio metu 234 000 Lt). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

19. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, priėjo prie išvados, kad veiksmų neteisėtumas atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, taigi neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir iš naujo nebeįrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje tirtina, ar yra kitos dvi būtinos sąlygos: žala ir priežastinis ryšis tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodo, jog ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau pareiškėja reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nesuformulavo, todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir neišeidamas iš skundo nagrinėjimo ribų, papildomai dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos nenagrinėjo ir nepasisakė.

21. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grąžinimą nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

22. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja, turėdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdama kaip savininkė, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, be jokios abejonės patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Tačiau teismas pažymėjo, kad teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju taip pat svarbus pareiškėjos sąžiningumas, ar jos veiksmai neturėjo įtakos žalos atsiradimui. Pagal CK 6.282 straipsnį, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. NŽT teigimu, A. D., projektuodama žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjai, o vėliau iš pareiškėjos įsigydama minėtą žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą, negu buvo nustatyta jo vertė, bei pati pareiškėja, žinodama apie žemės sklype esančią aikštelę, sąmoningai prisidėjo prie atsiradusių neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais.

NŽT teismui pateikė UAB „Arlitanus“ 2017 m. gegužės 4 d. Pasiūlymą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų, kuriame matyti, kad A. D. yra direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už sutarties vykdymą. Teismo vertinimu, šis Pasiūlymas patvirtina, kad A. D. yra atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų (viešųjų pirkimų sutarties) vykdymą. Tačiau, teismo vertinimu, nepateikus kitų įrodymų, šis dokumentas nepatvirtina, kad būtent A.

D. ir suprojektavo žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjai. Kita vertus, tai nepaneigia aplinkybės, kad būtent A. D. galėjo žinoti apie nesamą galimybę atkurti pareiškėjai nuosavybės teises būtent į sklypą, kuris užimtas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele, nes savivaldybė nepritarė ir nederino pateikto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, kuriame siūloma suprojektuoti grąžintiną natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelės vietoje.

Tačiau nesant nenuginčytiniems įrodymams, nėra pagrindo teigti, kad būtent A. D. ir pareiškėjos veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Be to, NŽT argumentai, kad tiek pareiškėją, tiek A. D. atstovavo teisminiuose procesuose tas pats advokatas, nepagrindžia, kad pareiškėją ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai, kurių pareiškėja viešai neatskleidžia. Teismas pažymėjo, kad vadovaujasi tik neginčijamais byloje esančiais įrodymais.

23. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėjo prie išvados, kad asmuo, turėdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdamas kaip savininkas, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, be jokios abejonės patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Tokia žala atsirado NŽT veikus ne taip, kaip numatė teisės aktai, ir būtent dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, susiję su sklypu, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismo nuomone, pareiškėja patyrė nevienkartinius, ilgalaikius ir žymiai stipresnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei veiksmais, nes neteisėti institucijų veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu.

24. Pareiškėja teismo prašo priteisti 32 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę (nuosavybės teisės atkurtos 2013 m. gruodžio 19 d., o Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškimą teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 3 d.), intensyvumą, ekonominius šalies rodiklius, priėjo išvadą, kad teisinga suma pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra 1 000 Eur, kurie jai priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jai galėtų būti priteisiama didesnė nei teismo įvertinta neturtinė žala.

25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atstovės prašyme detalizuotos išlaidos su pateiktais kvitais nesutampa, priėjo prie išvados, jog pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

III. 26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą iš dalies ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjos naudai 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą žalą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šios funkcijos neatliko. Teismas priteisė aiškiai mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl toks sprendimas negali garantuoti teisingumo. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Teismo priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Tačiau šiuo atveju, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas nesivadovavo teisingo žalos atlyginimo koncepcija, subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti pareiškėjui padarytą žalą. Todėl priimtu teismo sprendimu nebuvo atkurta pareiškėjos pažeistų teisių pusiausvyra.

26.2. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino visų reikšmingų žalos dydžiui nustatyti aplinkybių – valstybės prisiimtų įsipareigojimų pobūdį, jų teisėtumą, pareiškėjos elgesį (gerą valią), praradimų pobūdį, laikotarpį nuo lūkesčių susiformavimo iki kilusio ginčo, įtaką pareiškėjos teisėms ir bei kitų reikšmingų aplinkybių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje, yra tai, kad neturtinę žalą padarė valstybė, jos padarytų teisės pažeidimų pobūdis – konstitucinių principų pažeidimas ir nesilaikymas. Šiuo pagrindu atsakovo kaltės laipsnis yra didelis neatsargumas. Šios aplinkybės ir valstybės kaltės laipsnis lemia tai, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti svarus.

26.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad asmuo, turėdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdamas kaip savininkas, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teisių suvaržymas, atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės yra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų rezultatas, tad dalis pareiškėjai atsiradusių dėl sprendimo panaikinimo praradimų turi atitekti ir atsakovui.

To reikalauja elementarus teisingumas bei teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Tačiau teismui priėmus skundžiamą sprendimą, kuriuo priteistas nepagrįstai mažas neturtinės žalos atlyginimas, susidarė situacija, kai administracinių klaidų našta atiteko tik pareiškėjai – Lietuvos piliečiui, o atsakovą – NŽT, teismas faktiškai atleido nuo bet kokios atsakomybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 pabrėžė, kad „toks įstatymų aiškinimas, jog valstybės ir savivaldybių institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką už tai turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai.“ Todėl būtų neteisinga leisti valstybės institucijai išvengti atsakomybės. Vertinant bylos aplinkybes pareiškėjos veiksmų geros valios požiūriu, būtina nurodyti šias aplinkybes.

Byloje nebuvo nustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises, pareiškėja elgėsi neteisėtai ar kitaip nesąžiningai. Tai, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, jai nebuvo žinoma ir ji to negalėjo žinoti. Priešingai, ji pasikliovė valstybe, jos sąžiningumu abejoti nebuvo pagrindo, todėl buvo įsitikinusi, jog ji tapo teisėta žemės sklypo savininke ir jį pardavė. Pareiškėjos neturtinės žalos atsiradimą nulėmė tai, kad bylinėjimasis truko tris metus, kurio metu ji patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, besitęsiančius nepatogumus, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą.

Patyrė nevienkartinius, ilgalaikius ir žymiai stipresnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Jos nepatogumai bei išgyvenimai, nerimas yra tęstinio pobūdžio, iki šiol ji išgyvena stresą, depresiją, jaučia nusivylimą, beviltiškumą, gyvenimo nestabilumą, dvasinį neramumą, nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Būdama įsitikinusi sudarytų sandorių teisėtumu, pareiškėja gautus už žemės sklypą pinigus išleido savo nuožiūra, suteikdama materialinę pagalbą kitiems asmenims ir neturėjo galimybės ją grąžinti.

26.4. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, labai silpnos sveikatos, išskyrus pensiją, jokių pajamų negauna, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo dalies įvykdymas dėl pinigų grąžinimo tapo jai labai sunki našta, kuri neigiamai veikė ją – sukėlė labai stiprius dvasinius, emocinius išgyvenimus, nerimą, depresiją. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai reiškė jai didelius, ženklius praradimus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, kad civilinėje teisėje taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), įvertinant aptartų aplinkybių visumą bei taikant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, neturtinės žalos dydis nustatytinas 4 000 eurų ir priteistinas iš atsakovo.

27. Atsakovo atstovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018).

29. Teismas netinkamai vertino labai svarbią šiai bylai aplinkybę. A. D. yra UAB „Arlitanus“ direktoriaus pavaduotoja ir yra atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų (viešųjų pirkimų sutarties) vykdymą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų parengimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir profesinių žinių patikrinimo testo organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1290.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje reglamentuotos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir įgyvendinančių asmenų teisės ir pareigos. Žemėtvarkos planavimo dokumentus gali rengti piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas). Asmuo, siekdamas gauti kvalifikacijos pažymėjimą žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, geografijos ar kraštotvarkos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos projektų rengimo srityje skaičiuojant nuo to laiko, kai asmenys pradėjo dirbti šios srities darbus, ir būti išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, patikrinimo testą.

Asmeniui rengiančiam žemėtvarkos planavimo dokumentus keliami savo teisių bei pareigų žinojimo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017 pagrįstai konstatavo, kad tiek pirkėjai A. D., tiek pareiškėjai buvo žinoma, kad savivaldybė prieštaravo žemės sklypo grąžinimui natūra. Taigi darytina išvada, kad A. D., projektuodama žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjai, o vėliau iš pareiškėjos įsigydama minėtą žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą, negu buvo nustatyta jo vertė, savo veiksmais galėjo pažeisti kvalifikacijos pažymėjimo turėtojui keliamus reikalavimus, o ir pati pareiškėja, žinodama apie žemės sklype esančią aikštelę, sąmoningai prisidėjo prie atsiradusių neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėją ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai ir pareiškėja, panaudodama motyvus apie tariamą neturtinės žalos atlyginimą, iš tiesų siekia ne moralinės satisfakcijos, o pasipelnyti iš valstybės.

30. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo socialiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui pasiekti. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai - neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t. t. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad pareiškėjos teisė buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjai, o įvertinus tai, kad A. D. pažeisdama teisės aktų reikalavimus suprojektavo žemės sklypą, kurį vėliau įsigijo, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinę žalą. Palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, būtų neįgyvendinti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.

31. Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovo atstovas nurodo, kad UAB „Arlitanus“ rengė Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių rengimo metu pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas žemės sklypas, kurį vėliau iš pareiškėjos įgijo A. D. A. D., kaip UAB „Arlitanus“ atstovei, buvo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės nepritarimą žemės sklypo grąžinimui natūra. Tačiau nepaisant to, žemės sklypą pareiškėjai suprojektavo bei vėliau minėtą žemės sklypą įsigijo už labai didelę kainą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad pareiškėją ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie pareiškėjos gerą valią yra nepagrįsti.

33. Atsakovo atstovas pažymi, kad iš į bylą pateikto 2017 m. liepos 12 d. medicininio išrašo matyti, kad pareiškėjai diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Dėl minėtų ligų 2016 m. pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taigi visi pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti iki teisminių ginčų ir yra visiškai nesusiję su pareiškėjos deklaruojamais sveikatos sutrikimais.

34. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad pareiškėjos teisė buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, netinkamai atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą Vilniaus mieste, kai žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Neturtinės žalos atsiradimas siejamas su NŽT administraciniu aktu dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pareiškėjai, kuris teismo sprendimu buvo panaikintas, pripažinta negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp J. J. ir A. D. dėl 0,2700 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, bei pritaikyta restitucija natūra – 0,2700 ha žemės sklypas grąžintas valstybės nuosavybėn ir priteista iš pareiškėjos A. D. už 0,2700 ha žemės sklypą 70 377,67 eurų (sandorio sudarymo metu 243 000 Lt).

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

37. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad egzistuoja CK 6.250 ir 6.271 straipsnių dispozicijose nustatytos prielaidos bei sąlygos, sukuriančios pareiškėjos teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nusprendė, kad pareiškėjos reikalavimas, kiek tai susiję su atlygintinos žalos dydžiu, turi būti tenkinamas tik iš dalies, nes pareiškėjos prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę (nuosavybės teisės atkurtos 2013 m. gruodžio 19 d., o Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškimą teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 3 d.), intensyvumą, ekonominius šalies rodiklius, priėjo išvadą, kad teisinga suma pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra 1 000 Eur.

38. Pareiškėja apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis, padarytomis dėl jai padarytos žalos dydžio.

39. Atsakovo atstovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino žalos dydį, o pripažinimas, jog pareiškėjos teisės buvo pažeistos, būtų pakankama satisfakcija pareiškėjai.

40. Aptartos aplinkybės lemia, kad šios bylos, sprendžiamos apeliacine tvarka, nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė pareiškėjai padarytos žalos dydį ir jos dydį kvalifikuojančias aplinkybes.

41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

42. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešojo administravimo subjekto teisės aktais priskirtų funkcijų netinkamas vykdymas yra gero administravimo principo ir pareiškėjos, kaip žemės sklypo savininkės, teisėtų interesų pažeidimas, o tai suponuoja dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso realią galimybę. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad asmuo, turėdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdamas kaip savininkas, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Tokia žala atsirado NŽT neveikus taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

46. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018).

47. Pažymėtina ir tai, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str.).

48. Byloje nenustatyta, jog pareiškėja kaip nors būtų prisidėjusi prie valstybės institucijos neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo, kliudžiusi jai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas, taigi pagrindo teigti, jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl pačios pareiškėjos veiksmų, nėra.

49. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais remiantis pripažinta, jog pareiškėja patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, atitinka nutarties 46 punkte nurodytą teisės nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį aiškinimo ir taikymo taisykles.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisęs pareiškėjai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantų apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė