2021-01-13 Nr. AB-1299-3-62-3-01171-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2279-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01171-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Eržvilko medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Eržvilko medžiotojų būrelio skundą atsakovams Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. J. dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Eržvilko medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 17 d. medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. MG-14 (toliau – ir Aktas), kuriuo nustatyta 2 953,71 Eur medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2018 m. balandžio 23 d. medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akte (toliau – ir Apžiūros aktas) nustatė ūkininko D. J. žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kaime žieminiams rapsams padarytos žalos mastą ir įvertino pasėlių būklę. Pareiškėjo nuomone, Apžiūros aktas neteisėtas, surašytas nesant Komisijos narių kvorumo. Komisijoje dalyvavusi L. M. nėra komisijos narė. Komisija, surašydama Apžiūros aktą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių ištyrimo ir tinkamai neįvertino pasėlių pakenkimo intensyvumo. Pareiškėjas teigė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pakenkto pasėlių ploto. Nustatant pažeidimo intensyvumą buvo skaičiuoti tik sveiki daigai, tačiau neskaičiuoti daigai, kurie sunykę ne dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Iš Apžiūros akto matyti, kad 10 ha žemės sklype 5,2 ha dalis pasėlių yra sunykusi dėl užmirkimo, o kitame trečiojo suinteresuoto asmens 7,17 ha dydžio žemės sklype net nebuvo nustatinėjamas derlius nepakenktoje žemės sklypo dalyje ir atitinkamai derlius nebuvo sulygintas su pakenktu plotu. Pareiškėjo nuomone, kad derlius prarastas dėl užmirkimo.

3. Pareiškėjas nurodo, kad žalos nustatymo procedūros metu nebuvo tinkamai nustatytas vienas iš privalomų rodiklių – pasėlių pakenkimo intensyvumas. Komisijos procedūriniuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie pažeistų plotų matavimus, naudotas matavimo priemones, todėl nėra duomenų apie atliktų matavimų tinkamumą ir objektyvumą. Nėra jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, kokie medžiojami gyvūnai sunaikino žemės ūkio pasėlius. Nurodyta, kad žalą pasėliams padarė elniai, tačiau Apžiūros akte nurodyta, jog žalą padarė stirnos ir briedžiai, o Akte nurodyti elniai ir stirnos. Procedūros metu nebuvo nustatyta, ar ūkininkas laikėsi agrotechninių reikalavimų, nepateikti tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Nėra objektyvių duomenų apie žalos padarymo vietą. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pakenkta būtent žieminiams rapsams.

4. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas aktas nepagrįstas, priimtas vienasmeniškai, vieno asmens – Komisijos pirmininko pavaduotojo. Sprendimai dėl žalos apskaičiavimo turi būti priimti kolegialiai, šiuo atveju Komisija nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų, per kuriuos turi būti nustatyta ir įvertinta padaryta žala. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. O1-460 patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatų 7 punktą, seniūnas, gavęs prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir komisijai, tačiau pareiškėjas apie gautą prašymą informuotas nebuvo. Apžiūros aktą gavo 2018 m. gegužės 8 d., po Apžiūros akto surašymo kartu su Jurbarko rajono savivaldybės administracijos raštu. Komisijos sprendimas, kuriuo įvertintas padarytos žalos dydis, priimtas 2018 m. gegužės 17 d., t. y. žymiai praleidus teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apskaičiuojant žalos dydį ir priimant skundžiamą aktą. Komisija neinformavo pareiškėjo apie medžiojamų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo vietą ir laiką. Skundžiamas Aktas neatitinka šiam individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Priimant aktą buvo apsiribota vien tik žalos dydžio ir jos piniginės išraiškos nurodymu be jokio apskaičiavimo pagrindimo, taip pat nenurodytas žalos padarymo laikas, neaptartos aplinkybės, kurios šalintų žalos atlyginimą. Skundžiamas Aktas yra nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatyme, Medžioklės įstatyme ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), numatytų reikalavimų, todėl naikintinas.

5. Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Metodika, Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. O1-460 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatai (toliau – ir Komisijos nuostatai). Minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija buvo pakeista Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. O1-801 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d.

įsakymo Nr. O1-460 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ pakeitimo“. Pagal šį įsakymą, Komisiją sudaro septyni nariai. Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. O1-801 nurodyta Komisijos narė L. S. po santuokos sudarymo pakeitė pavardę ir tapo L. M.. Komisijos surašytas padarytos žalos apžiūros aktas yra teisėtas, nes apžiūroje dalyvavo daugiau kaip 1/2 Komisijos narių. Priimant skundžiamą aktą buvo vadovautasi Komisijos Nuostatų 14 punktu, kuriame nurodyta, kad Komisijos atliktas darbas laikomas baigtu, kai surašomas padarytos žalos apžiūros aktas, kurį pasirašo visi dalyvavę Komisijos nariai ir pagal šį aktą apskaičiuojama medžiojamų gyvūnų padaryta žala pinigine išraiška.

Komisijos nuostatai nenurodo posėdžio ar priimamų sprendimų formos. Ūkininko žemės sklypai, kuriems medžiojamų gyvūnų buvo padaryta žala, identifikuoti pagal unikalius numerius. Apžiūrėti laukai nurodyti Apžiūros akte. Pasėlių pakenkimo intensyvumas skaičiuotas tinkamai. Komisija apžiūros vietoje nustatė, kad žieminiais rapsais apsėtame 7,17 ploto ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasėlių pažeidimas nustatytas 7,14 ha plote. Žieminiais rapsais apsėtame 10 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo vertintas žemės sklypo 5,2 ha plotas dėl pasėlių užmirkimo, vertintas tik žemės sklypo 4,8 ha plotas, kuris visas buvo pažeistas.

Tai yra visiško pasėlių sunaikinimo faktas ir tai atitinka Metodikos 11 punkto nuostatas. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tie pasėliai, kurių plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Apžiūros akte nustatytas 84-89 proc. sumažėjęs lauktinas derlius, todėl pasėliai buvo laikomi visiškai sunaikintais. D. J. 2018 m. gegužės 8 d. pateikė duomenis, patvirtinančius jo tiesiogines išlaidas sunaikintiems pasėliams atsėti, todėl buvo vertinamos tik faktinės išlaidos, patirtos sunaikintiems pasėliams atsėti.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis nustato terminus, per kuriuos turi būti atlikta padarytos žalos apžiūra, t. y. per 7 kalendorines dienas nuo prašymo apie padarytą žalą gavimo seniūnijoje turi būti organizuotas ir įvykdytas žalos įvertinimas, jei nėra šį terminą pailginančių aplinkybių. Pirmoji Komisijos apžiūra įvyko 2018 m. balandžio 20 d., t. y. praėjus keturioms dienoms nuo D. J. prašymo gavimo 2018 m. balandžio 16 d. Komisija susitarė su Eržvilko medžiotojų būrelio atstovu apžiūrą nukelti į kitą dieną dėl didelės apžiūros apimties.

Antroji apžiūra įvyko 2018 m. balandžio 23 d., t. y. septintą dieną nuo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, todėl nustatyti terminai pažeisti nebuvo. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kokia forma medžioklės plotų naudotojui turi būti pranešta apie prašymo dėl padarytos žalos nustatymo gavimą. Apie šį konkretų atvejį medžioklės plotų naudotojui buvo pranešta telefonu ir elektroniniu paštu, o atstovų dalyvavimą patvirtina Apžiūros aktas. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti apskaičiuojant žalos dydį.

Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, apžiūri ir įvertina padarytos žalos mastą, apskaičiuoja padarytą žalą, tačiau konkretaus žalos padarymo laiko nustatymas nėra Komisijos darbo tikslas. Komisija vadovavosi ūkininko pranešime/prašyme nurodyta žalos padarymo data.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą aktą, kuriuo pagrįstai ir teisėtai skaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala jo asmeninio žemės ūkio žieminių rapsų pasėliams.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžiamo akto neteisėtumą grindė iš esmės Komisijos darbo procedūriniais pažeidimais, kurie nulėmė neteisingą žalos nustatymą ir apskaičiavimą.

10. Teismas nustatė, kad Eržvilko seniūnas 2018 m. balandžio 16 d. gavo D. J. prašymą Nr. V4-15 dėl nuostolių, patirtų elniams nuėdus žieminius rapsus žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Komisija, sudaryta Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. O1-801, nuvykusi 2018 m. balandžio 23 d. į padarytos žalos vietą apžiūrėjo du žieminiais rapsais apsėtus D. J. žemės sklypus: 10,62 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7,3 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Komisija pažeistų pasėlių vietoje nustatė ir tai nurodė Apžiūros akte, kad 10,62 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žieminiais rapsais apsėtas plotas sudaro 10,0 ha žemės sklypo ploto, pasėliai pažeisti minėto žemės sklypo 4,8 ha plote. Komisija nustatė, kad medžiojami gyvūnai – briedžiai ir stirnos sunaikino 86–89 procentus pasėlių 4,8 ha žemės sklypo plote. Kitas to paties žemės sklypo plotas buvo išmirkęs ir žalai nustatyti nevertintas. D. J. 7,3 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žieminiais rapsais buvo apsėtas 7,17 ha plotas, pažeisti pasėliai 7,14 ha žemės sklypo plote, sunaikinta 84–89 procentai pasėlių, tai sudaro 7,14 ha žemės sklypo ploto.

Apžiūros akte taip pat pažymėta, kad apžiūrėtuose žieminių rapsų plotuose nuo medžiojamųjų gyvūnų (stirnų, briedžių) išmynimo, nuskabymo žieminių rapsų kultūra yra išnykusi, dauguma likusių rapsų daigų nuskabyti. Žemės sklypo 7,17 ha plote suskaičiavus likusius sveikus bei nuskabytus daigus, tai pat tuos, kurie leidžia atžalas, rasta žieminių rapsų daigų apie 7,5 vnt./1 kv. m. Žemės sklype 10 ha žieminių rapsų plotas buvo žemoje vietoje, todėl pasėliai 5,2 ha plote buvo sunykę dėl išmirkimo, šiame plote nuostoliai nebuvo skaičiuojami.

Likusiame 4,8 ha žemės sklypo plote rasta daigų apie 6,4 vnt./1 kv. m. Žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bendras plotas, kuriame buvo skaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žieminiams rapsams, sudarė 11,97 ha. Kadangi abiejuose žemės sklypuose buvo nustatytas pasėlių pažeidimo intensyvumas daugiau kaip 70 procentų, Komisija, vadovaudamasi Metodikos 11 punkto nuostatomis, vertino, jog žieminių rapsų pasėliai bendrame abiejų sklypų 11,97 ha plote yra visiškai sunaikinti.

Apžiūros akte buvo įvertinta ir tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens D. J. ūkyje vedama dvejybinė apskaita ir sunaikintus rapsų plotus ketinama atsėti, padaryta žala įvertinta pagal pareiškėjo apskaitos rodiklius.

11. Teismas nustatė, kad Komisija skundžiamame Akte apskaičiavo ir nustatė padarytos atlygintinos žalos dydį - 2 953,71 Eur. Komisija vertino derliaus netekimo žalą žieminių rapsų pasėliams dviejuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija Akte pažymėjo, kad medžiojamų gyvūnų elnių ir stirnų sunaikintus žieminių rapsų pasėlius 11,97 ha žemės sklypo plote ūkininkas atsėjo, todėl žalos piniginė išraiška apskaičiuota įvertinus faktines išlaidas sunaikintiems pasėliams įveisti, neįskaičiuojant PVM.

12. Teismas rėmėsi Medžioklės įstatymo 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos medžioklės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Taisyklės), 15.2.1, 15.2.2 ir 15.2.4 punktais.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Apžiūros akte ir Akte nurodyti žalą padarę ne tie patys medžiojami žvėrys, t. y. Apžiūros akte nurodyti briedžiai ir stirnos, o Akte – elniai ir stirnos, tačiau nurodyti netikslumai nėra esminiai, kadangi minėtuose aktuose nurodytos gyvūnų rūšys (briedžiai, stirnos ir elniai) priskiriamos elnių šeimos žinduoliams, ir padarytos žalos dydžio nustatymui esminės įtakos neturi.

14. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. 2018 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą Eržvilko seniūnui, prašydamas atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė elniams nuėdus žieminius rapsus Eržvilko seniūnijos (duomenys neskelbtini) esančiuose sklypuose. Administracija 2018 m. balandžio 16 d. gavo D. J. prašymą dėl patirtos žalos. Komisija 2018 m. balandžio 20 d. nuvyko į padarytos žalos ir nuostolių skaičiavimo vietą, tačiau apžiūra ir nuostolių apskaičiavimas buvo perkeltas į 2018 m. balandžio 23 d. dėl didelės žalos apimties ir laiko trūkumo. Apžiūros aktas buvo surašytas 2018 m. balandžio 23 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje ir Metodikos 2 punkte numatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžiui įvertinti septynių kalendorinių dienų terminas, skaičiuotinas nuo žemės naudotojo ar savininko prašymo gavimo seniūnijoje dienos, nebuvo praleistas, kadangi Apžiūros aktas surašytas 2018 m. balandžio 23 d., o D. J. prašymas seniūnijoje gautas 2018 m. balandžio 16 d.

15. Teismas nurodė, kad nors iš bylos duomenų nėra galimybės spręsti, ar pareiškėjas buvo tinkamai, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatomis, informuotas seniūno, t. y. tą pačią dieną, kai seniūnas gavo D. J. pranešimą apie pasėliams padarytą žalą, tačiau formalus procedūros pažeidimas laikytinas neesminiu pažeidimu, neturėjusiu įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui, ir pareiškėjo teisių reikšmingai nepažeidė. Pareiškėjo atstovai dalyvavo pasėlių apžiūroje ir nurodytas procedūrinis termino pažeidimas nesutrukdė pareiškėjo atstovų dalyvavimo pasėlių apžiūroje bei pareiškėjui ginti, jo manymu, pažeistas teises.

16. Teismas, remdamasis Metodikos nuostatomis, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Komisijos Apžiūros akte nurodyti konkretūs žemės sklypus identifikuojantys kadastriniai numeriai, jų plotai, kurie buvo vertinami ir kuriuose pasėliai buvo sunaikinti medžiojamų gyvūnų, taip pat įvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas apskaičiuotas procentais. Apžiūros akte pažymėta, jog pasėlių 5,2 ha žemės sklypo plotas buvo sunykęs dėl pasėlių išmirkimo, todėl nebuvo vertinamas žalai nustatyti ir skaičiuoti. Apžiūros akte nustatyta, kad pasėlių pažeidimo intensyvumas buvo įvertintas daugiau kaip 70 procentų, taip pat nurodyta, kad pasėliams pakenkė medžiojamieji gyvūnai stirnos ir briedžiai, įvertinta sunaikintų pasėlių auginimo atitiktis agrotechniniams reikalavimams, pažymint, jog žemės sklypuose sėjomainos laikomasi, kadangi 2017 metais buvo nuimtas žieminių kviečių derlius (Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d.). Apžiūros akte nustatytą pasėlių būklės pakenkimo intensyvumą, kitas žalos nustatymui svarbias faktines aplinkybes patvirtino liudytoja A. S., Komisijos narė, dalyvavusi pasėlių pakenkimo apžiūrose vietoje. Liudytoja A. S. paaiškino, kad žalą padarė medžiojami gyvūnai - elniai, tai nustatė iš šių gyvūnų paliktų pėdsakų ir ekskrementų, pasėlių dauguma buvo sunaikinti, nukąsti. Be to, liudytoja A. S. paaiškino, kad pažeistus pasėlius skaičiavo dviejuose pasėlių žemės sklypų plotuose, pažeistų pasėlių buvo daug, išmirkusių pasėlių plotų neskaičiavo, pasėlių plotus matavo matavimo juosta, kuri turėjo galiojančią patikrą, matavo pasėlius pasirinktinai 10 m, 5 m ir 1 m ploteliais, buvo skaičiuojami sveikų ir pažeistų rapsų daigai, ūkininko pasėliai buvo tinkamai prižiūrimi. Svarbias žalos nustatymo aplinkybes patvirtino atsakovo 2019 m. sausio 10 d. teismui pateiktas paaiškinimas dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo. Atsakovo 2019 m. sausio 10 d. paaiškinimo dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo duomenys patvirtino, kad žemės sklypas buvo padalytas į plotelius, kurių kraštinės buvo pažymėtos virvele ir matuojamos 50 m juostiniu metru, pasėlių laukuose buvo skaičiuojami ir likę žieminių rapsų daigeliai. Apžiūros akto priedai patvirtina pasėlių pakenkimo intensyvumo apskaičiavimą.

17. Teismas sprendė, kad minėti įrodymai neabejotinai patvirtina pasėlių pakenkimo būklę bei intensyvumą, žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas jos apskaičiavimui. Abejoti Apžiūros akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojos A. S. parodymais ir atsakovo 2019 m. sausio 10 d. teismui pateiktu paaiškinimu dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo, nėra jokio pagrindo. Nurodyti duomenys patvirtino esmines faktines pasėlių pakenkimo aplinkybes, pasėlių pakenkimo intensyvumą, jo apskaičiavimą, su kuriuo nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti. Minėti įrodymai pakankami patvirtinti ginčui išspęsti reikšmingas aplinkybes, vieni kitiems iš esmės neprieštarauja. Teismas pažymėjo, kad Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant jokių esminių teisės aktų reikalavimų, kurie lemtų nustatytos žalos dydį. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti nustatant žalos dydį, jis buvo informuotas apie pasėlių apžiūrą ir šia teise pasinaudojo, tai patvirtina Apžiūros akto duomenys apie pareiškėjo atstovų dalyvavimą apžiūroje.

18. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neigdamas žalos nustatymo aplinkybes jokių įrodymų, patvirtinančių priešingai nei buvo nustatyta Apžiūros akte ir Akte, nepateikė, teismas tokių duomenų nenustatė. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti apžiūros akte nustatytų faktinių duomenų pagrįstumu ir Akte nurodytais skaičiavimais ir jų pagrindimu. Apžiūros akte nustatyti pasėlių plotai, kuriuose pasėliai buvo pakenkti medžiojamų gyvūnų, pasėlių pakenkimo intensyvumas, pasėlių auginimo atitiktis agrotechniniams reikalavimams, fiksuojamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatytos Komisijai apžiūrėjus pasėlius vietoje. Komisija, žalos padarymo vietoje nustatydama pasėliams padarytos žalos faktines aplinkybes, bei Žalos apskaičiavimo akte nurodydama žalos apskaičiavimą ir žalos dydį, nepažeidė Metodikos 7 - 7.2 ir 11 punktų reikalavimų. Komisijos Apžiūros aktas atitinka Metodikos 1 priedo formos ir turinio reikalavimus.

19. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, jog Apžiūros aktas yra surašytas neteisėtai ir nepagrįstai, nesant Komisijos narių kvorumo, kadangi Apžiūros akto duomenys patvirtina, jog 2018 m. balandžio 23 d. apžiūroje, pasėlių pakenkimo vietoje, dalyvavo 4 Komisijos nariai. Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. O1-801 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. O1-460 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ pakeitimo“ patvirtina, jog Komisija sudaryta iš septynių narių. Komisijos nare nurodyta L. S., kuri dalyvavo 2018 m. balandžio 23 d. apžiūroje, po 2017 m. rugsėjo 8 d. santuokos sudarymo pakeitė pavardę ir tapo L. M.. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Apžiūros aktas yra teisėtas, nes apžiūroje dalyvavo daugiau kaip 1/2 komisijos narių.

20. Teismas nurodė, kad Komisija, skaičiuodama medžiojamų gyvūnų padarytą pasėliams žalą, pagrįstai taikė Metodikos 11 punktą, kadangi buvo nustatytas pasėlių sunaikinimo intensyvumas daugiau nei 70 procentų ir sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai galėjo būti atsėti ir jų derlius užaugti dar tais pačiais ūkiniais metais. Komisija pagrįstai skaičiavo ūkininko D. J. tik faktines išlaidas, patirtas sunaikintiems pasėliams įveisti (atsėti). Akte Komisija vertino D. J. 2018 m. gegužės 8 d. pateiktus duomenis, patvirtinančius jo faktines išlaidas žieminių rapsų pasėliams įveisti ir apskaičiavo bendrą patirtų 2 953,71 Eur nuostolių dydį. Ūkininko išlaidos buvo apskaičiuojamos pagal ūkininko ūkio sąskaitas faktūras, medžiagų nurašymo aktus, vadovaujantis metodinėmis agrotechninėmis rekomendacijomis apie žieminių rapsų auginimą, derlingumą, sėją, trešimą, ir tai patvirtina atsakovo 2019 m. sausio 10 d. pateiktas paaiškinimas dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo. Komisija, skaičiuodama žalos piniginę vertę, skaičiavo žieminių rapsų daigų tankumą, kiek pažeistiems laukams sunaudota sėklos kilogramais, sėklos vertę. Apskaičiuojant žieminių rapsų sėjai sunaudotos sėklos vertę buvo vadovautasi ūkininko D. J., kuris savo ūkio veiklą tvarko dvejybine apskaita, pateiktais apskaitos dokumentais. Ūkininko D. J. patirtos išlaidos buvo skaičiuojamos be PVM.

21. Teismas sprendė, kad ginčijamas Aktas, kuriuo buvo apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis, pagrįstas nuosekliais skaičiavimais, kurie abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo teismui nekelia. Komisija skaičiuodama žalos dydį atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kurios buvo įvertintos ir nurodytos Apžiūros akte: į pasėlių agrotechninius reikalavimus, tai, kad žemės ūkio pasėliai nėra miško apsuptyje (Metodikos 6.4 p., 12 p.), t. y. į tas aplinkybes, kurios galėtų būti žalos atlyginimą mažinančiomis priežastimis. Teismui nekilo abejonių dėl pasėliams padarytos žalos dydžio, kurią turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas – pareiškėjas, apskaičiavimo, pagrįsto D. J. pateiktais apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, medžiagų nurašymo aktais, kurie patvirtino tiesiogines išlaidas žieminių rapsų pasėliams įveisti, metodinėmis žieminių rapsų auginimo rekomendacijomis, pateiktomis kartu su atsakovo 2019 m. sausio 10 d. paaiškinimu dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo. Atsakovas, skaičiuodamas trečiojo suinteresuoto asmens ūkio pasėlių derliaus netekimą ir konkretų žalos dydį pinigine išraiška, Metodikos reikalavimų nepažeidė, ūkininko D. J. žieminių rapsų pasėliams padaryta žala buvo skaičiuojama vadovaujantis tais pačiais skaičiavimo pagrindais ir kriterijais, numatytais Metodikos 11 punkte, kurie reglamentuoja žalos atlyginimo atvejį, atitinkantį ginčo situaciją, kai pasėliai yra visiškai sunaikinti ir jų vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais ir kai apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos sunaikintiems pasėliams įveisti.

22. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Aktas priimtas vieno asmens – Komisijos pirmininko pavaduotojo, kuris vienasmeniškai jį pasirašė, ir tai prieštarauja Komisijos nuostatų 3 punktui, numatančiam, jog medžiojamų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija, nurodė, kad Komisijos 2018 m. gegužės 17 d. posėdžio protokolo Nr. R6-152 duomenys patvirtina, jog Komisija kolegialiai, dalyvaujant ½ Komisijos narių, 2018 m. gegužės 17 d. posėdyje svarstė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams piniginės išraiškos įvertinimą bei nusprendė patvirtinti žalos apskaičiavimą ir konkretų D. J. padarytos žalos atlyginimo (2 953,71 Eur) dydį. Taigi sprendimas, kuriuo buvo skaičiuotas atlygintinos žalos dydis, buvo priimtas Komisijos kolegialiai, bet ne Komisijos nario vienasmeniškai, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas. Tai, kad skundžiamas Aktas pasirašytas Komisijos pirmininko pavaduotojo, nepaneigia, jog sprendimas atlyginti konkretaus dydžio 2 953,71 Eur žalą buvo priimtas Komisijos narių kolegialiai.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei Komisijos nuostatai, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja komisijos darbo ir sprendimo priėmimo dėl žalos apskaičiavimo formos. Iš skundžiamo Akto turinio matyti, kad pasėliams padarytas konkretus žalos dydis pagrįstas skaičiavimais, kitomis reikšmingomis žalai apskaičiuoti faktinėmis aplinkybėmis bei apskaitos dokumentais, t. y. tiesioginėmis išlaidomis sunaikintiems pasėliams įveisti. Taigi žalos dydis skaičiuotas pagrįstai ir teisėtai, o toks skaičiavimo būdas neprieštarauja jokiems teisės aktams.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad skundą grindė tuo, jog žalą nustatė ir Aktą priėmė netinkamos sudėties Komisija, kadangi nebuvo Komisijos kvorumo, taip pat žala buvo konstatuota ir apskaičiuota neobjektyviai, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. nuostolius patyrė daug anksčiau negu kreipėsi dėl jos konstatavimo ir nustatymo, todėl tokio masto nuostolius jis patyrė dalinai dėl savo kaltės ir neturi teisės į žalos atlyginimą. Tačiau dėl šių dviejų savarankiškų motyvų pirmosios instancijos teismas faktiškai nepasisakė.

26. Teismas, pasisakydamas dėl procedūrinių veiksmų, vertino tik tas aplinkybes, kurios susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens prašymo pateikimo data ir Komisijos veiksmais nustatant padarytą žalą, tačiau visiškai nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkas pastebėjo jau tų pačių metų sausio-vasario mėnesiais, bet apie tai nepranešė ir dėl žalos nesikreipė, o kreipėsi tik balandžio mėnesį, kai žala tapo ženkli. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, apie medžiojamų gyvūnų padarytą žalą turi būti pranešta nedelsiant, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Šio termino praleidimas gali būti vienu iš kriterijų nustatant tiek ginčijamame Komisijos sprendime užfiksuotų duomenų (taip pat žalos nustatymo) patikimumą, objektyvumą ir išsamumą, tiek ir žalos atlyginimo sumažinimą arba net ir atsisakymą ją atlyginti. Medžioklės įstatyme įtvirtintas 3 darbo dienų terminas yra nustatytas tiek žalą patyrusio asmens interesais, tiek ir už žalą atsakingų asmenų interesais. Tuo tarpu šį terminą praleidęs asmuo prisiima riziką, kad patirta žala gali būti nebenustatoma dėl per ilgo laiko tarpo, arba ši žala gali reikšmingai padidėti vien dėl to, kad laiku apie ją nepranešta. Šiuo atveju operatyvus pranešimas apie laukinių žvėrių padarytą žalą turi kelis tikslus ir akivaizdu, kad kompensacija už padarytą žalą ir patirtus nuostolius nėra vienintelis šio pranešimo tikslas. Ne mažiau svarbi šio procedūrinio termino reikšmė yra ta, kad pranešimas apie laukinių žvėrių daromą žalą, nedelsiant ją pastebėjus, sudaro prielaidas asmenims, kuriems tenka teisinė atsakomybė dėl jos atsiradimo ir pareiga atlyginti nuostolius, imtis priemonių didesnės žalos atsiradimui užkardyti. Tokiu būdu laiku nepranešdamas apie žalą, trečiasis suinteresuotas asmuo savo veiksmais pats prisidėjo prie šios žalos atsiradimo (arba padidėjimo iki reikšmingų nuostolių sumos).

27. Pareiškėjas pažymi, kad žalą nustatė neteisėtos sudėties Komisija. Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. O1-460 Komisiją sudaro: A. A., P. K., A. B., J. B., I. G., D. N. ir seniūnijos, kurioje yra medžiojamų gyvūnų padarytų nuostolių vieta, seniūnas ir/ar seniūnijos specialistas, atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje. Šiuo atveju vykdant apžiūrą seniūnas atostogavo, todėl kitu komisijos nariu galėjo būti tiktai seniūnijos specialistas, atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje.

28. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad seniūnas G. K. atostogavo nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., o seniūnijos specialistas, atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje, tuo metu buvo A. G. (šią aplinkybę patvirtino tiek liudytojai, tiek viešai seniūnijos skelbiami duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas). Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. P14-167 buvo pavesta Eržvilko seniūnijos seniūną G. K. kasmetinių atostogų metu pavaduoti Eržvilko seniūnijos seniūno pavaduotojai A. S., tačiau ji nėjo Komisijos narės pareigų. Ta aplinkybė, kad administraciniame akte, kuriuo patvirtintas Komisijos narių sąrašas, vartojama sąvoka ir/ar išeliminuoja galimybę, kad šiuos konkrečius, alternatyviai įvardintus pareiginius asmenis galėtų pavaduoti kiti asmenys nepapildžius Komisijos sąrašo administraciniu aktu.

29. Pareiškėjas teigia, kad vykdant apžiūrą nedalyvavo nei seniūnas, nei seniūnijos specialistas, atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje. Dalyvavo 4 asmenys, iš kurių viena, t. y. A. S., nors ir buvo seniūną pavaduojantis asmuo, tačiau negalėjo būti laikoma Komisijos nare. Tokiu būdu Apžiūros aktas yra surašytas nesant Komisijos narių kvorumo.

30. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamą Aktą priėmė netinkamos sudėties Komisija, kurioje nebuvo kvorumo. Komisijos sudėtyje yra 7 ir/ar 8 asmenys, todėl susirinkti tokiam Komisijos narių skaičiui, kad galima būtų priimti teisėtą sprendimą dalyvaujant kvorumui, nebuvo sudėtinga. Tačiau pagal protokolo duomenis 2018 m. gegužės 17 d. posėdyje vėl dalyvavo tik 4 asmenys, tarp kurių ir A. S.. Aktas buvo parengtas remiantis 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos posėdžio, patvirtinančio žalos atlyginimo sumą, protokolu. Tuo tarpu seniūnas G. K. atostogavo iki 2018 m. balandžio 30 d. Taigi po to, kai pasibaigė seniūno kasmetinės atostogos, A. S. ne tiktai nebuvo atskirai patvirtinta Komisijos nare, bet jau ir nebuvo asmeniu, pavaduojančiu seniūną jo kasmetinių atostogų metu. Taigi nekyla jokių abejonių, kad Komisijos Aktas buvo priimtas nesant Komisijos narių kvorumo dalyvaujant tik trims Komisijos nariams iš aštuonių.

31. Pareiškėjas teigia, kad Aktas priimtas esmingai pažeidžiant procedūrinius terminus. Teisės aktuose nustatyti itin glausti terminai, per kuriuos turi būti nustatyta ir įvertinta padaryta žala, inter alia (be kita ko) yra skirti užtikrinti žalą privalančio atlyginti asmens teises, tinkamai nustatyti žalos atsiradimo faktą ir apskaičiuoti padarytą žalą. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį ir Komisijos nuostatų 7 punktą seniūnijos seniūnas, gavęs prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir komisijai. Pareiškėjas apie gautą prašymą informuotas nebuvo, o aktualius dokumentus gavo jau po Apžiūros akto surašymo, tik su 2018 m. gegužės 8 d. Administracijos raštu. Prašymas seniūnijai buvo pateiktas 2018 m. balandžio 16 d., tuo tarpu Komisijos Aktas, kuriuo įvertintas padarytos žalos dydis, priimtas tik 2018 m. gegužės 17 d., t. y. po mėnesio, ženkliai praleidus teisės aktuose nustatytus terminus. Akte nėra nurodyta priežasčių, dėl kurių žalos dydį būtų buvę įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau nei 7 kalendorinėms dienoms, todėl jis negalėtų būti laikomas teisėtu, o teismas šiuo aspektu turėtų priimti atskirąją nutartį pranešant apie pažeidimus Administracijos direktoriui.

32. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Atsiliepimą atsakovas grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Komisija, vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje ir Metodikos 2 punkte nustatytu medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžiui įvertinti septynių kalendorinių dienų terminu, 2018 m. balandžio 20 d. nuvyko į padarytos žalos ir nuostolių skaičiavimo vietą, tačiau apžiūra ir nuostolių apskaičiavimas buvo perkeltas į 2018 m. balandžio 23 d. dėl didelės žalos apimties ir laiko trūkumo. Apžiūros aktas buvo surašytas 2018 m. balandžio 23 d. Teisės aktai nenumato prievolės ar pareigos Komisijai vertinti žalos pastabėjimo ir pranešimo apie tokį pastebėjimą momento atitikimo. Todėl vadovaudamasi nurodytų teisės aktų nuostatomis Komisija laikėsi privalomų procedūrų bei terminų ir atliko visus būtinus veiksmus medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti.

34. Atsakovas taip pat nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Komisijos sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, priimti nesant Komisijos narių kvorumo. Komisiją sudaro 7 nariai: A. A., Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, komisijos pirmininkas, P. K., Administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos pirmininko pavaduotojas, F. B., Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus valdybos pirmininkas, J. B., Administracijos Centrinės administracijos buhalterijos vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, D. N., Administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos sekretorė, L. S. (po santuokos L. M.), Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, seniūnijos, kurioje yra medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių vieta, seniūnas ir/ar seniūnijos specialistas, atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje. Atkreipia dėmesį, kad jeigu Komisija būtų sudaryta iš 8 narių, tokiu atveju, tariamas 8 narys būtų išskirtas Įsakymo, kuriuo sudaryta Komisija, atskira eilute. Tai reiškia, kad seniūnijos specialistas, atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje, Komisijos darbe gali dalyvauti neprivalomojo dalyvavimo teise kartu su seniūnu.

35. Atsakovas pažymi, kad A. S., Eržvilko seniūnijos seniūno pavaduotoja, kuri pavadavo Eržvilko seniūnijos seniūną jo kasmetinių atostogų metu, Komisijos darbe dalyvavo ir Administracijos Eržvilko seniūnijos seniūnui grįžus iš kasmetinių atostogų, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir objektyvus Komisijos darbo tęstinumas.

36. Apžiūros akto ir Komisijos 2018 m. gegužės 17 d. posėdžio protokolo Nr. R6-152 duomenys patvirtina, kad Komisija kolegialiai, dalyvaujant ½ Komisijos narių, svarstė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams piniginės išraiškos įvertinimą bei nusprendė patvirtinti žalos apskaičiavimą. Taigi nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad Komisijos sprendimai yra teisėti. Komisijos sprendimai priimti laikantis teisės aktų normų, kurios nustato terminus, per kuriuos turi būti atlikta padarytos žalos apžiūra, t. y. per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje turi būti organizuotas ir įvykdytas žalos įvertinimas (jei nėra šį terminą prailginančių aplinkybių). Apžiūrą vietoje atliko ir Apžiūros aktą Komisija surašė laikydamasi nustatytų terminų. Teisės aktuose nėra nurodytas terminas sprendimui (žalos apskaičiavimo pinigine išraiška) priimti. Taigi tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti 2018 m. gegužės 17 d. medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo akto Nr. MG-14, kuriuo buvo nustatyta 2 953,71 Eur medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus bei skunde ir atsiliepimuose į skundą nurodytus argumentus bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nenustatęs pareiškėjo skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų taip pat kitų pažeidimų Komisijai priimant skundžiamą Aktą, kurie sudarytų pagrindą Aktą panaikinti, pareiškėjo skundą atmetė.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl neteisėtos sudėties Komisijos bei aplinkybės, jog žala apskaičiuota neobjektyviai, nes trečiasis suinteresuotas asmuo nuostolius patyrė anksčiau nei kreipėsi dėl jos konstatavimo. Be to, skundžiamas Aktas priimtas pažeidžiant procedūrinius terminus.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad pareiškėjas yra medžioklės plotų naudotojas, rapsų pasėlius pažeidė laukiniai medžiojami žvėrys. Šiuo atveju pareiškėjui nesutinkant su jam kilusia pareiga atlyginti žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui (dėl trečiojo suinteresuoto asmens nepranešimo seniūnui laiku pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį apie padarytą žalą) ir skundą grindžiant Akto priėmimo procedūros pažeidimais būtina įvertinti aplinkybes, ar trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. laikėsi nustatyto termino pranešti seniūnijai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, ar medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams yra apskaičiuota laikantis Metodikos reikalavimų, ar priimant Aktą nebuvo pažeisti procedūriniai terminai, taip pat ar Aktą priėmė teisėtos sudėties Komisija.

43. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

44. Metodikos 2 punkte numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti). Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas).

45. Byloje nustatyta, kad Eržvilko seniūnas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl pastebėtų suniokotų (nuėstų) žieminių rapsų pasėlių (duomenys neskelbtini) kaime bei patirtų nuostolių atlyginimo gavo 2018 m. balandžio 16 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijai. Komisija, susidedanti iš P. K., D. N., L. M. ir A. S., 2018 m. balandžio 20 d. nuvyko į vietą apžiūrėti laukinių gyvūnų padarytos žalos, apžiūroje, kaip matyti iš Apžiūros akto, dalyvavo ir pareiškėjo Eržvilko medžiotojų būrelio vadovas D. K. ir medžiotojų būrelio valdybos narys V. V., tačiau apžiūra ir nuostolių apskaičiavimas dėl didelės žalos apimties ir laiko trūkumo, buvo perkeltas į 2018 m. balandžio 23 d. Apžiūros aktas buvo surašytas 2018 m. balandžio 23 d. Pareiškėjas šių byloje nustatytų aplinkybių neginčija.

46. Pareiškėjas skunde teigia, kad jam per teisės aktų nustatytą terminą nebuvo pranešta apie gautą trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovas atsiliepime nurodo, kadangi teisės aktai nenustato kokia forma apie gautą prašymą dėl nuostolių atlyginimo turi būti pranešta medžioklės plotų naudotojui, atsakovas pareiškėją apie gautą trečiojo suinteresuoto asmens prašymą informavo telefonu. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kad nors iš bylos duomenų nėra galimybės spręsti, ar pareiškėjas buvo tinkamai, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatomis, informuotas seniūno, t. y. tą pačią dieną, kai seniūnas gavo D. J. pranešimą apie pasėliams padarytą žalą, tačiau šis formalus procedūros pažeidimas laikytinas neesminiu pažeidimu, neturėjusiu įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui, ir pareiškėjo teisių reikšmingai nepažeidė. Pareiškėjo atstovai dalyvavo pasėlių apžiūroje, taigi nurodyta aplinkybė pareiškėjo teisių nesuvaržė ir nesutrukdė jam ginti savo pažeistų teisių.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad Komisija, atlikusi žalos įvertinimą vietoje 2018 m. balandžio 23 d., praleido Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytą 7 dienų terminą, pažymi, jog tiek medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, tiek ir Metodikoje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl nuostolių atlyginimo seniūnijoje gautas 2018 m. balandžio 16 d., žalos įvertinimas vietoje atliktas 2018 m. balandžio 23 d., taigi teisės aktuose nustatytas 7 dienų terminas šiuo atveju nebuvo praleistas. Net jeigu ir nustačius, kad šis terminas buvo praleistas, nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodyta, jog 7 dienų termino pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo yra apskaičiuota apžiūros metu nustatyta padaryta žala.

48. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laukinių gyvūnų padarytą žalą pastebėjo 2018 m. sausio-vasario mėnesiais, tačiau dėl žalos kreipėsi tik balandžio mėn., kai žala tapo ženkli, pažymi, jog pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad trečiojo suinteresuoto asmens auginamiems žieminių rapsų pasėliams 2018 m. sausio–vasario mėnesiais buvo kilusi tokia žala, kokia nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens prašyme seniūnui. Pareiškėjas nepagrindė įrodymais teiginio, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sąmoningai ir tyčia didino žalą. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2018 m. sausio–vasario mėn. buvo akivaizdūs pasėlių pažeidimai ir kilusi reali žala, dėl kurios trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pareigą pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį kreiptis su prašymu į seniūną dėl žalos apskaičiavimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, gavęs Apžiūros aktą, jokių pastabų dėl to, jog kilusi žala galbūt atsirado anksčiau (sausio–vasario mėn.), nenurodė. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apie laukuose padarytą žalą, dėl kurios privalėjo per 3 darbo dienas kreiptis į seniūną su prašymu apskaičiuoti ir atlyginti žalą, žinojo anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Apžiūros akte nustatyta žala dėl žieminių rapsų pasėlių suniokojimo atsirado pareiškėjo nurodytu laiku, ir, kad trečiasis suinteresuotas asmuo uždelsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir tokiu būdu savo veiksmais prisidėjo prie šios žalos atsiradimo.

49. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su Komisijos sudėtimi, pažymi, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

50. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. O1-801 buvo pakeistas 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. O1-460 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ pirmas punktas, ir sudaryta Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, susidedanti iš šių narių: A. A., Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, komisijos pirmininkas, P. K., Savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos pirmininko pavaduotojas, F. B., Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus valdybos pirmininkas, J. B., Savivaldybės administracijos Centrinės administracijos buhalterijos vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, D. N., Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos sekretorė, L. S. (po santuokos L. M.), Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, seniūnijos, kurioje yra medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių vieta, seniūnas ir/ar seniūnijos specialistas atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje.

51. Pagal Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatų 13 punktą, Komisijos surašytas padarytos žalos apžiūros aktas yra teisėtas, jeigu apžiūroje dalyvauja daugiau kaip ½ komisijos narių. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens pasėlių apžiūroje dalyvavo ir Apžiūros aktą pasirašė komisija, susidedanti iš: P. K., D. N., L. M. ir A. S., kuri laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ėjo seniūno pareigas Eržvilko seniūno G. K. atostogų metu. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui padarytą žalą nustatė neteisėtos sudėties komisija, kurioje nebuvo kvorumo.

52. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo atveju sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtinta komisija, interpretavimu, kad komisiją sudaro 8 komisijos nariai. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodytas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. O1-460, kuriuo buvo patvirtinta komisijos sudėtis, buvo pakeistas 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. O1-801. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu komisija sudaryta iš 6 konkrečių asmenų, septintas komisijos narys yra seniūnas ir/ar seniūnijos specialistas atsakingas už žemės ūkio sritį seniūnijoje. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta, Eržvilko seniūnijos seniūną Apžiūros akto surašymo metu pavadavo A. S., kuri pagal pareigas ir turėjo teisę dalyvauti komisijai surašant Apžiūros aktą. Minėtame Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nėra nurodyta, kad komisijos nariu yra skiriamas būtent seniūnas G. K., todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nors A. S. ir buvo seniūną pavaduojantis asmuo, tačiau negalėjo būti laikoma Komisijos nare, visiškai nepagrįsti. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė klausimo dėl Komisijos narės A. S. nepagrįsto dalyvavimo Komisijoje, šį argumentą iškėlė tik apeliaciniame skunde.

53. Aplinkybė, kad 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta žalos atlyginimo suma, taip pat dalyvavo A. S., nors ji jau nėjo seniūno pareigų, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Aktą. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas, A. S. dalyvaujant Komisijos posėdyje, tokiu būdu buvo užtikrintas nuoseklus ir objektyvus Komisijos darbo tęstinumas.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl nuostolių atlyginimo pateiktas 2018 m. balandžio 16 d., o Aktas priimtas 2018 m. gegužės 17 d., t. y. pažeidžiant teisės aktuose nustatytus procedūrinius terminus, savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Aktą, kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog šis formalus procedūrinis pažeidimas lėmė netinkamą žalos fakto nustatymą ir žalos dydžio apskaičiavimą. Dėl tų pačių argumentų nėra pagrindo šiuo atveju priimti atskirąją nutartį.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai atliko įrodymų teisinį vertinimą ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Akto pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Eržvilko medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius