2018-02-28 Nr. AB-4140-3-62-3-02220-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-110-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02220-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-213 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, jog jis 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2.46 val. iki 3.30 val. tarnybos metu, patrulių ekipažu radijo šaukiniu „LOKYS 68“ (ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas patruliavimo užduotį, poste tarnybos metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje esant palankioms oro sąlygoms apie 40 min.

Išvadoje nurodoma, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 20.7 punktą. Vadovaujantis Išvada, 2015 m. spalio 21 d. buvo priimtas Kauno AVPK viršininko įsakymas Nr. 20-TE-1075, kurio 1.2 punktu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka ir mano, kad ji paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatitinkančia Išvada.

Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje nepagrįstai teigiama, jog jis 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2.46 val. iki 3.30 val. nebuvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, kadangi minimu laiku jis buvo paskirtame poste (duomenys neskelbtini), ir kartu su kolega J. K. atliko tarnybą ne sėdėdami tarnybiniame automobilyje, bet šalia jo, t. y. vykdė tarnybos užduotį, aiškinosi viešosios tvarkos pažeidimus, krovinių a/m kontrolę, neblaivių vairuotojų atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad jokių įtartinų įvykių per minėtą laikotarpį iki numatomo pajudėjimo į kitą vietą nepastebėjo, apie 3.25 val. atsisėdo į tarnybinį automobilį ir ketino važiuoti į kitą vietą tarnybinei užduočiai atlikti, kadangi nuo 3.30 val. iki 4.30 val. jų ekipažui buvo pavesta aiškintis neblaivius vairuotojus, pėsčiųjų, dviratininkų kelio eismo taisyklių pažeidimus.

Tačiau apie 3.30 val. prie jų ekipažo privažiavo policijos automobilis „Škoda Octavia“, t. y. netikėtą patikrinimą atliekantys pareigūnai. Netikėtą patikrinimą atlikę pareigūnai apie jų stovėjimo laiką, nuo kada sėdi automobilyje, kokius veiksmus yra atlikę, kur važiuos ar pan., informacijos nesiteiravo, nuotraukų nedarė, taip pat nebuvo užklausti, kokio intensyvumo judėjimas tarnybinės užduoties metu nustatytoje vietoje buvo, t. y. netikėto patikrinimo metu nebuvo rinkta informacija apie tai, ar jis su kolega tinkamai vykdė tarnybinę užduotį, ar siekė Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatytų uždavinių įgyvendinimo.

Atsakovo surinkti įrodymai, neva jis ir jo kolega nebuvo apie 40 minučių išlipę iš tarnybinio automobilio, nepagrįsti įrodymais. Pažymėjo, kad Vieninga pajėgų valdymo sistema (toliau – ir VPVS), kurios užfiksuotais duomenimis remiamasi Išvadoje, kartais genda, ne visi daviniai (kaip pvz., mašinų durelių atidarymas ar uždarymas) gali būti užfiksuoti. Patikrinimo išvadoje informacijos apie tai, ar VPVS tikrinimo metu veikė tinkamai, nėra. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Išvadoje konstatuojama, neva tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė dėl aplaidumo, tačiau nenurodyta konkreti kaltės forma, be to, Išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta, vietomis net nelogiška.

Joje nėra atskleista pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis, o pati išvada yra formali, neparemta objektyviais faktiniais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą.

3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Kauno AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 20-V-1035 „Dėl darbo grupės sudarymo ir netikėto patikrinimo atlikimo“ 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 00.00 val. darbo grupė, Kauno mieste ir Jonavoje, tikrino Kauno AVPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas. Darbo grupei nuvykus į (duomenys neskelbtini), 3.30 val. stovėjo patrulinis automobilis (radijo šaukiniu „LOKYS 68“), su kuriuo nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. 19.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 8.00 val. dirbo pareigūnai J.

K. ir E. Š. Privažiavus prie minėto automobilio, matėsi, kad tuo metu pareigūnai sėdėjo neužvestame tarnybiniame automobilyje, automobilio šviesos ir variklis buvo išjungti. Minėti pareigūnai nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 2.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 3.30 val. buvo paskirti aiškintis viešosios tvarkos pažeidimus, vykdyti krovininių automobilių kontrolę, taip pat išaiškinti neblaivius vairuotojus, o nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 3.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 4.30 val. minėtam patrulių ekipažui buvo paskirta aiškintis neblaivius vairuotojus, pėsčiųjų, dviratininkų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad patrulis E. Š. kartu su kolega J. K. 2015 m. rugpjūčio 28 d. patruliuodami Kauno AVPK Jonavos r. PK teritorijoje automobiliu (r. š. „LOKYS 68“), apie 2.46 val. pastatė tarnybinį automobilį ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini). Remiantis VPVS duomenimis, minėtas ekipažas toje vietoje stovėjo apie 42 min. (nuo 2.46 val. iki 3.28 val.), automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“.

Atsižvelgiant į tai, kad esant laisvam patrulio statusui, be tarnybinio būtinumo apie 40 minučių sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms, E. Š. savo veiksmais pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-13 redakcija) 20.7 punkto reikalavimą ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo. Atsakovo manymu, nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai.

Pareigūnų J. K. ir E. Š. teiginius apie tai, kad jie automobilyje nesėdėjo visą minimą laikotarpį, atsakovas įvertintino kritiškai, kaip gynybines jų versijas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.2 punktą, kuriuo E. Š. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui, atsižvelgiant į Kauno APVK 2015 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-213, Kauno AVPK viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 1.2 punktu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimų pažeidimą.

7. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Kauno AVPK viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075, kurio 1.2 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo bei pagrįstumo.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, ir Statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-200/2011).

Taigi, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-956/2010, Nr. A146-1459/2010, 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).

Skundžiamas Įsakymas yra grindžiamas Kauno AVPK 2015 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-213. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pareigūnas E. Š. 2015 m. rugpjūčio 28 d. patruliuodamas Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato teritorijoje automobiliu (auto patrulis r. š. „Lokys 68“), apie 2.46 val. pastatė tarnybinį automobilį ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) ir esant laisvam patrulio statusui, be tarnybinio būtinumo, sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms apie 40 minučių ir tuo pažeisdamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-13 redakcija) 20.7 punkto reikalavimą (Policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas), padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmė – E. Š., atvykęs į patruliavimo vietą, pastatė tarnybinį automobilį ir be tarnybinio būtinumo jame buvo, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms, apie 40 minučių.

Atsakovas grįsdamas šią išvadą, iš esmės vadovavosi keliais įrodymais. Pirma, tai, kad darbo grupė, Kauno mieste ir Jonavoje tikrindama Kauno AVPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas, 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie stovinčio neužvesto tarnybinio automobilio (r. š. „Lokys 68“), kuriame sėdėjo pareigūnai J. K. ir E. Š., automobilio šviesos ir variklis buvo išjungti. Ir antra, Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotais duomenimis apie tai, kad patrulių ekipažas (r.

š. „Lokys 68“) 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. stovėjo (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto 10 numeriu, ir visą stovėjimo minėtoje vietoje laikotarpį automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. laikotarpiu buvo tarnybiniame automobilyje (r. š. „Lokys 68“), atsakovas nepateikė.

9. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, konstatavo, jog jie nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas visą minimą laikotarpį (2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min.) buvo tarnybiniame automobilyje. Teismas pažymėjo, kad fakto, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. pareiškėjas buvo neužvestame tarnybiniame automobilyje, niekas neginčija, tą patvirtina ne tik atsakovo pateikti duomenys, bet ir pats pareiškėjas. Darbo grupės, Kauno mieste ir Jonavoje tikrinusios Kauno AVPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas, užfiksuoti duomenys patvirtina faktą, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. pareiškėjas sėdėjo neužvestame tarnybiniame automobilyje, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, jog šiame automobilyje E. Š. buvo nuo 2 val. 46 min., t. y. daugiau nei 40 minučių.

Atsakovas Išvadoje ypač akcentavo VPVS duomenis, kuriuose užfiksuota, kad patrulių ekipažas (r. š. „Lokys 68“) 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. stovėjo Jonavoje, (duomenys neskelbtini) prie pastato pažymėto 10 numeriu, ir visą stovėjimo minėtoje vietoje laikotarpį automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nubaustas už tai, jog minimą laikotarpį be tarnybinio būtinumo buvo automobilyje apie 40 minučių, o ne už tai, kad automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta.

Vadinasi faktą, kad E. Š. iš tikrųjų ginčo laikotarpį galėjo būti automobilyje, galėtų patvirtinti VPVS duomenys apie automobilio durų padėtį (buvo darinėjamos ar ne). Teisminio nagrinėjimo metu, iškilus ginčui, kad VPVS galėjo nefiksuoti durų atidarinėjimo, teismas išsireikalavo papildomus įrodymus apie patrulių ekipažo (r. š. „Lokys 68“) tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršruto istoriją užfiksuotą VPVS. Gautais duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, kad VPVS sistemoje nėra duomenų apie tai, jog patrulių ekipažo (r.

š. „Lokys 68“) tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo atidaromos visą pareiškėjo budėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. 19.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 08.00 val. Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo pradėti tarnybos automobiliu neatidaręs durų, todėl neginčijamai teismo konstatuota, jog VPVS dėl nenustatytų priežasčių ginčo laikotarpiu nefiksavo automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo. Aplinkybes, kad VPVS automobilio ŠKODA YETI, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo nefiksavo visą budėjimo laikotarpį, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad VPVS duomenys, kuriais remiamasi Išvadoje, neįrodo, jog pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. buvo tarnybiniame automobilyje. Kaip minėta, atsakovas kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo buvimą automobilyje ginčo laikotarpį, nepateikė. Dėl šių priežasčių teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti pareiškėjo duotais paaiškinimais, jog jis į tarnybinį automobilį įsėdo tik apie 3.25 val., nes vadovaujantis patrulių būrio vado sudaryta tarnybine užduotimi ruošėsi keisti dislokacijos vietą.

Šiuos jo parodymus patvirtina bylioje esanti tarnybos užduotis patruliui, pagal kurią pareiškėjo ekipažui „LOKYS 68“ nuo 3.30 val. iki 4.30 val. keitėsi užduotis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas atvykęs į patruliavimo vietą pastatė tarnybinį automobilį ir be tarnybinio būtinumo jame buvo, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms, apie 40 minučių. Užfiksuotas faktas, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. sėdėjo automobilyje, negali būti vertinamas kaip buvimas tarnybos metu stovinčiame tarnybiniame automobilyje be tarnybinio būtinumo, kadangi visiškai logiški ir pagrįsti pareiškėjo paaiškinimai apie tai, jog jis prieš kelias minutes įsėdo į automobilį, norėdamas keisti dislokacijos vietą.

Dėl išvardintų priežasčių nenustatęs pareiškėjo neteisėtos veikos bei kaltės, teismas konstatavo, jog pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamo Įsakymo 1.2 punktą panaikino.

III. 10. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas pažeidė materialines teises normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 str.), netinkamai jas išaiškino, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

10.2. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi tik prielaidomis, vertino VPVS sistemos užfiksuotus duomenis ir jų netyrė visų nustatytų aplinkybių kontekste.

10.3. Pareigūnas E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis į tarnybinį automobilį įsėdo apie 3 val. 25 min, kadangi turėjo keisti dislokacijos vietą, tačiau dislokacijos vietai pakeisti reikia užvesti automobilio variklį, įsijungti automobilio šviesas ir t. t., šių veiksmų pareigūnas neatliko, o tik privažiavus tikrinančiųjų pareigūnų automobiliui užvedė tarnybinio automobilio variklį.

11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, tinkamai išnagrinėjus su byla susijusią medžiagą ir pateiktus įrodymus, tinkamai ir išsamiai įvertinus ginčo laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Pažymi, kad vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus bei įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu išdėstytas aplinkybes nusprendė, kad Kauno AVPK netinkamai įvertino pareiškėjo vykdytus veiksmus, nesurinko visų būtinų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo kaltę (kas buvo padaryta teisminio nagrinėjimo metu), savo teiginius grindė vien abstrakčiais teiginiais. Be to, Kauno AVPK fakto, kad apie 40 min. pareiškėjas nebuvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, nepagrindė jokiais įrodymais, priešingai, buvo nustatyta, jog kaip tik keičiantis tarnybinio automobilio užduoties vietai (pagal pateiktą užduotį, kurios neginčijo apeliantas), pareiškėjas ir jo kolega ketino judėti iš (duomenys neskelbtini), esančio tarnybos posto į kitą pagal tarnybinę užduotį nustatytą postą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas su byla susijusias aplinkybes, jas įvertino tinkamai, dėl to teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kurio 1.2 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo bei pagrįstumo.

15. Ginčijamo įsakymo 1.2 punktu pareiškėjui E. Š., Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui, skirta tarnybinė nuobauda už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimo pažeidimą.

16. Kauno AVPK viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 20-TE-1075 priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į Kauno APVK 2015 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-213.

17. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatos.

18. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

19. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos 23 punktas).

20. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-146/2015).

21. Kauno APVK 2015 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-213 nurodyta, jog pareigūnas E. Š. 2015 m. rugpjūčio 28 d. patruliuodamas Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato teritorijoje automobiliu (auto patrulis r. š. „Lokys 68“), apie 2.46 val. pastatė tarnybinį automobilį ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), ir esant laisvam patrulio statusui, be tarnybinio būtinumo, kartu su pareigūnu J. K., sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms apie 40 minučių, tuo pažeisdamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-13 redakcija) 20.7 punkto reikalavimą (policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas) ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

23. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vertinant įrodymus labai svarbu nustatyti jų reikšmę konkrečiai bylai, įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kokias išvadas galima padaryti iš kiekvieno konkretaus įrodymo ir iš jų visumos. Visi surinkti byloje įrodymai turi būti analizuojami ir objektyviai vertinami nustatant jų tikrumą bei reikšmingumą patvirtinant ar paneigiant bylos faktines aplinkybes.

24. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-89-662/2018).

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

26. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis 2015 m. rugpjūčio 28 d., be tarnybinio būtinumo, sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms, apie 42 min. (nuo 02.46 val. iki 03.28 val.). Šie faktai nustatyti Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis ir atlikto netikėto patikrinimo metu.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog jie nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas visą minimą laikotarpį (2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min.) buvo tarnybiniame automobilyje.

28. Netikėtą patikrinimą atlikusio Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjo D. J. 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-69158 nurodyta, kad 03.20 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) 03.30 val. stovėjo patrulis automobiliu (r. š. „LOKYS 68“), dirbo pareigūnai J. K. ir E. Š., privažiavus prie minėto automobilio pareigūnai sėdėjo neužvestame tarnybiniame automobilyje, automobilio šviesos ir variklis buvo išjungti <...>. Be to, kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 27/28 d. tarnybos užduoties patruliui, 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 03.30 val. keitėsi jų patruliavimo vieta, ir, pareiškėjo teigimu, kaip tik tuo metu jie ruošėsi vykti į naują vietą. Šiame kontekste darytina išvada, kad šios aplinkybės nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas visą anksčiau nurodytą laikotarpį sėdėjo tarnybiniame automobilyje, nesant tarnybinio būtinumo.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad pareiškėjas nubaustas už tai, jog minimą laikotarpį be tarnybinio būtinumo buvo automobilyje apie 40 minučių, o ne už tai, kad automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta. Vadinasi faktą, kad E. Š. iš tikrųjų ginčo laikotarpį galėjo būti automobilyje, galėtų patvirtinti VPVS duomenys apie automobilio durų padėtį (buvo darinėjamos ar ne).

30. Gautais VPVS duomenimis nustatyta, kad VPVS sistemoje nėra duomenų apie tai, jog patrulių ekipažo (r. š. „Lokys 68“) tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo atidaromos visą pareiškėjo budėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. 19.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 08.00 val. Kadangi pareiškėjas negalėjo pradėti tarnybos automobiliu neatidaręs durų, todėl teismo pagrįstai konstatuota, jog VPVS dėl nenustatytų priežasčių ginčo laikotarpiu nefiksavo automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo fakto. Aplinkybę, kad VPVS automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo nefiksavo visą budėjimo laikotarpį, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas. Todėl šie duomenys taip pat laikytini nepatvirtinančiais pažeidimo padarymo fakto. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. laikotarpiu buvo tarnybiniame automobilyje (r. š. „Lokys 68“), atsakovas nepateikė. Apeliaciniame skunde akcentuojami automobilio duomenys (automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungti, patrulių veiklos statusas „Laisvas“) nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

31. Tai reiškia, jog trūksta duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 02.46 val. iki 03.28 val. be tarnybinio būtinumo sėdėjo tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginiai, kad prieš atvykstant tikrintojams atsisėdo į tarnybinį automobilį ir ruošėsi keisti patruliavimo vietą, liko nepaneigti. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmuose nusižengimo sudėtis nenustatyta, tarnybinė nuobauda – pastaba, paskirta nepagrįstai.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė