2016-12-07 Nr. AB-23022-3-63-3-00284-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-662-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 59; 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, K. P., R. J., L. P., J. P., M. D. P., S. P., R. K., N. P., A. S., D. S., L. S., Ž. V., A. V., I. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B., Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarei J. D., Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarei L. K. dėl administracinių aktų dalių, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutarčių dalių panaikinimo, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras), ginantis viešąjį interesą kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 13.6-1771 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta nuosavybėn natūra E. A. (mirusi), M. Š. (mirusi) bei V. P. (mirusi) 0,19 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,2317 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje;

2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 1201 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. A.“ dalį, kuria E. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0772 ha (772/2317) žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,2317 ha), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0633 ha ploto valstybinės reikšmės mišką;

3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 1202 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei M. Š.“ dalį, kuria M. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0773 ha (773/2317) žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,2317 ha), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0634 ha ploto valstybinės reikšmės mišką;

4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 1203 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. P.“ dalį, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0772 ha (772/2317) žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,2317 ha), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0633 ha ploto valstybinės reikšmės mišką;

5) panaikinti ir pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2006 m. gegužės 22 d. liudijimo Nr. 2-1996, patvirtinto Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., dalį, kurios pagrindu V. P. nuosavybės teise priklausiusį turtą – 0,2317 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, 1/3 dalį (0,0772 ha) – lygiomis dalimis, po 257/2317 (0,026 ha), paveldėjo M. D. P., K. P. bei A. P. dalyje dėl 0,063 ha ploto valstybinės reikšmės miško paveldėjimo lygiomis dalimis po 0,0211 ha;

6) panaikinti ir pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2007 m. balandžio 11 d. liudijimo Nr. 2-1543, patvirtinto Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., dalį, kurios pagrindu M. D. P. turtą – 0,2317 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 257/2317 (0,026 ha) – lygiomis dalimis (po 257/6951) paveldėjo B. P., R. J. bei L. P., dalyje dėl 0,0211 ha ploto valstybinės reikšmės miško paveldėjimo lygiomis dalimis po 0,0070 ha;

7) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2011 m. liepos 14 d. liudijimą Nr. JD-1047, patvirtintą Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D., kurio pagrindu B. P. priklausiusį turtą – 0,2317 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 257/6951 sklypo lygiomis dalimis (po 257/13902) paveldėjo R. J. bei L. P., dalyje dėl 0,0070 ha ploto valstybinės reikšmės miško paveldėjimo lygiomis dalimis po 0,0035 ha;

8) panaikinti ir pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2006 m. gegužės 18 d. liudijimo Nr. 2-1964, patvirtinto Palangos miesto 1 -ojo notaro biuro notarės A. B., dalį, kurios pagrindu M. Š. nuosavybės teise priklausiusį turtą – 0,2317 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, 1/3 dalį (0,0772 ha) lygiomis dalimis, po 387/2317 (0,039 ha) paveldėjo J. P. ir M. D. P., dalyje dėl 0,0634 ha valstybinės reikšmės miško paveldėjimo lygiomis dalimis po 0,0317 ha;

9) panaikinti ir pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal testamentą 2006 m. gegužės 19 d. liudijimo Nr. 2419, patvirtinto Palangos miesto notarų biuro notaro R. S., dalį, kurios pagrindu E. A. nuosavybės teise priklausiusį turtą – 0,2317 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, 1/3 dalį (0,0772 ha (772/2317)) paveldėjo R. V., dalyje dėl 0,0633 ha ploto valstybinės reikšmės miško paveldėjimo;

10) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JD-1051, patvirtintos Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D., kurios pagrindu pardavėjai R. V., A. P., J. P., K. P., R. J., L. P. bei M. D. P. perleido jiems bendrai nuosavybės teise priklausantį 0,2317 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkėjui A. S., kuris įsigijo šį nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalį, kuria pirkėjui(-ams) perleistas 0,19 ha valstybinės reikšmės miško plotas;

11) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 411, patvirtintos Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. K., kurios pagrindu A. S. ir D. S. dovanojo dukrai L. S. 0,2317 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį, kuria L. S. buvo perleistas 0,19 ha valstybinės reikšmės miško plotas;

12) taikyti restituciją, pagal kurią atsakovė L. S. jai nuosavybės teise priklausančio 0,3217 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį – 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką privalo natūra grąžinti valstybės nuosavybėn;

13) priteisti iš Lietuvos valstybės 59 374 Eur atsakovei L. S..

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2015 m. kovo 2 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 26 d. raštas Nr. (16-1)-D8-1515, kuriuo prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimų, atkuriant / perleidžiant nuosavybės teises, inter alia į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, tačiau yra valdomas privačios nuosavybės teise, panaikinimo.

Skundžiamais Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. administraciniais aktais (įsakymu Nr. 13.6-1771 ir sprendimais Nr. 1201, Nr. 1202 ir Nr. 1203) atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,2317 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga: E. A. (mirusi) – 0,0772 ha, M. Š. (mirusi) – 0,0773 ha, V. P. (mirusi) – 0,0772 ha. Į grąžintą 0,2317 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuris vėliau buvo perleistas tretiesiems asmenims, patenka 0,19 ha valstybinės reikšmės miško.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2006 m. gegužės 22 d. liudijimo Nr. 2-1996 pagrindu V. P. turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai: M. D. P., K. P. ir A. P. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė ir jo turtą paveldėjo I. P. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2007 m. balandžio 11 d. liudijimo Nr. 2-1543 pagrindu (duomenys neskelbtini) mirusios M. D. P. turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos sutuoktinis B. P. ir dukterys R. J. bei L. P. Mirus B. P., jo turtą lygiomis dalimis paveldėjo R. J. ir L. P.. Mirus B. P., jo turtą lygiomis dalimis paveldėjo jo dukterys R.

J. bei L. P. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2006 m. gegužės 18 d. liudijimo Nr. 2-1964 pagrindu (duomenys neskelbtini) mirusios M. Š. turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos dukterys J. P. ir M. D. P. (duomenys neskelbtini) mirus M. D. P., jos teisių perėmėjai tapo jos sutuoktinis S. P. bei dukterys R. K. ir N. P.. Paveldėjimo teisės pagal testamentą 2006 m. gegužės 19 d. liudijimo Nr. 2419 pagrindu (duomenys neskelbtini) mirusios E. A. turtą – 0,0772 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dalį paveldėjo jos duktė R.

V.. R. V. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl jos teisių perėmėjos yra Ž. V. ir A. V. Pirkimo–pardavimo 2011 m. liepos 15 d. sutarties Nr. JD-1051 pagrindu pardavėjai R. V., A. P., J. P., K. P., R. J., L. P. bei M. D. P. perleido jiems nuosavybės teise priklausantį 0,2317 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pirkėjui A. S., kuris įsigijo nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2012 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 411 pagrindu A.

S. ir D. S. dovanojo dukrai L. S. 0,2317 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Pareiškėjas teigė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, neatsižvelgė į tai, kad didžioji ginčo sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl E. A., M. Š. bei V. P. neteisėtai ir nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises į 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, kadangi valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir privačion nuosavybėn neperleidžiami.

Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, todėl vien jų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Panaikinus administracinius aktus, išnyksta ir pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija. Siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, naikintinos ir administracinių aktų pagrindu sukurtos materialinės teisinės pasekmės, t. y. sandoriai, kuriais vėliau tretiesiems asmenims perleistas žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas.

Pareiškėjo nuomone, sandorių šalys privalėjo ir galėjo išsiaiškinti, jog sklype esantis miškas yra valstybinės reikšmės miškas. Vien ta aplinkybė, jog ginčo sklypas yra miesto teritorijoje, verčia kiekvieną asmenį, ketinantį įsigyti tokį sklypą, itin atidžiai ir rūpestingai išsiaiškinti, ar galimas tokio sklypo įsigijimas privačion nuosavybėn. Ginčo sklypo įgijėjams negali būti taikoma išlyga dėl sąžiningumo remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis principą, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Senatis administraciniam reikalavimui pareikšti, sąžiningo įgijėjo ir kiti institutai negali būti taikomi siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn. Jei pažeistas Konstitucijos itin saugomas turtinis režimas, tai administracinio akto stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga, ir akto stabilumas neginamas. Teismui pripažinus, kad paveldėjimų pagal įstatymą bei testamentą, prikimo–pardavimo bei dovanojimo sandorių dalys negalioja, valstybės nuosavybėn turi būti grąžinamas valstybinės reikšmės miško plotas.

Pareiškėjas pabrėžė, jog ginant viešąjį interesą siekiama valstybės nuosavybėn grąžinti turtą, įstatymais priskirtą išimtinei valstybės nuosavybei, todėl restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,19 ha plotą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas. Remiantis formuojama teismų praktika, pripažinus administracinius teisės aktus bei jų pagrindu sudarytus sandorius negaliojančiais, visiškos restitucijos taikymas, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pripažinimas nebaigta ir asmenų, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinimas į neapibrėžtą padėtį iki šis klausimas bus išspręstas iš naujo, yra neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti asmenų teises į teisinį tikrumą, teisinį saugumą bei teisėtus lūkesčius, todėl asmenims, kuriems buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (jų įpėdinimas) ir kurie juos vėliau perleido kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu, savo ruožtu valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas.

Pareiškėjas prašė taikyti restituciją paskutiniųjų turto įgijėjų (L. S.) atžvilgiu, iš kurios turtas natūra grąžintinas valstybei, pastarajai atlyginant jos patirtas ginčo turto įgijimo išlaidas (L. S. atlyginant 59 374 Eur patirtas išlaidas), kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

Pareiškėjo manymu, jis nepraleido vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 26 d. raštas Nr. (16-1)-D8-1515, kuriame buvo nurodyta informacija ir prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos galimai neteisėtai priimtų sprendimų panaikinimo, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas 2015 m. kovo 2 d.

Atsakovai K. P., R. J., L. P., A. S., D. S., L. S., I. P. prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, nes apie tai, kad dalyje asmenims sugrąžintų žemės sklypų yra valstybinės reikšmės miškas, pareiškėjui buvo žinoma dar 2006 metais, kadangi jau tuo metu buvo keliamas klausimas dėl valstybinės reikšmės miškų patekimo į privačius sklypus. Šią aplinkybę patvirtina paties pareiškėjo prie prašymo pridėtas 2006 m. gruodžio 8 d.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 40 bei prie šio akto pridėta ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komitete tuo tikslu buvo sudaryta Lietuvos Respublikos ministro 2006 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-372 darbo grupė, kuri turėjo pateikti savo išvadas ir pasiūlymus, o šiai darbo grupei vykdant veiklą eilę patikrinimų dėl valstybinės reikšmės miškų patekimo į privačius sklypus atliko Valstybinė miškotvarkos tarnyba, tame tarpe ir sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Visa ši medžiaga buvo pateikta kartu su darbo grupės išvadomis prokurorui, be to, prokurorui buvo pateiktos ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, kuriose buvo aiškiai pažymėtos (duomenys neskelbtini), Palangoje sklypo ribos bei pažymėtas valstybinės reikšmės miškas. Šis klausimas buvo nagrinėjamas ir Seimo kontrolierių įstaigoje, kurios išvados taip pat buvo pateiktos prokurorui. Taip pat atsakovai atkreipė dėmesį, kad administracinėse byloje Nr. A502-449-2008, I-2254-243/2007, I-202-57/2008 bei civilinėse bylose Nr. 2-609-125/2007, 2-179-03/2008 buvo pateikti 2006 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktų Nr. 36 ir 38 priedai, t. y. ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, kuriose spalvotai (raudonomis linijomis) labai aiškiai pažymėtos sklypų, į kuriuos patenka valstybinės reikšmės miškas, ribos, kartu pažymint valstybinės reikšmės miško ribas bei tokiu būdu akivaizdžiai parodant kiek valstybinės reikšmės miškai dengia įregistruotų sklypų ploto.

Patikrinimo aktas Nr. 36 buvo sudarytas dėl 107 kvartalo 35 taksacinio sklypo, o patikrinimo aktas Nr. 38 dėl 107 kvartalo 36 sklypo. Šie du sklypai yra (duomenys neskelbtini), Palanga, (107 kvartalo 33 taksacinio sklypo) kaimynystėje. Šiuose patikrinimų aktų prieduose yra pažymėtos ne tik 107 kvartalo 35 ir 36 taksacinių sklypų ribos bei įregistruotų sklypų ribos, taip pat pažymėtas ir šios bylos ginčo objektas 107 kvartalo 33 taksacinis sklypas su suformuoto (duomenys neskelbtini), Palanga, sklypo ribomis, kur akivaizdžiai matyti kiek valstybinės reikšmės miško patenka į (duomenys neskelbtini), Palanga, sklypo ribas.

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, mažiausiai 5 kartus pats pateikė į kitas teismuose nagrinėjamas bylas Lietuvos Respublikos miškų kadastro ištraukas su (duomenys neskelbtini), Palanga, sklype pažymėtu valstybinės reikšmės mišku, t. y. akivaizdu, kad prokurorui dar 2006–2007 metais buvo žinoma, jog pagal sudarytus miškų valstybės kadastro duomenis į (duomenys neskelbtini), Palanga, sklypą patenka valstybinės reikšmės miškas. Taigi, prokuroras dar 2006–2007 metais turėjo visus reikiamus duomenis dėl viešojo intereso gynimo, tačiau veiksmų ėmėsi tik praėjus net 9 metams, akivaizdžiai praleidęs 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą.

Taip pat atsakovai paaiškino, jog Klaipėdos apskrities viršininkas administracinius sprendimus priėmė kitų administracinių aktų pagrindu, t. y. rėmėsi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 suderinta laisva neužstatyta žeme bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-4.1-761, kuriuo buvo patvirtintas suformuotas (duomenys neskelbtini), Palanga, žemės sklypas. Šio sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 2004 m. rugsėjo 27 d. bei sklypo ribos paženklintos vietoje.

Šių administracinių aktų prokuroras neginčija, todėl atsakovai mano, jog pareiškėjas pripažįsta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba teisėtai ir pagrįstai patvirtino suformuotą žemės sklypą. Be to, administraciniai aktai buvo priimti dar nepriėmus bei negavus 2004 m. lapkričio 3 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. spalio 5 d. raštas Nr. (12-2)-7712 patvirtina, kad dalis valstybinės reikšmės miško plotų buvo pašalinta iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kad tam tikrose vietose būtų galima atkurti nuosavybės teises, t. y. vienais atvejais valstybė atsisakė valstybinės reikšmės miškų, nors formaliai jie ir atitiko miško sąvoką.

Iš ginčo sklypo 2004 m. rugsėjo 27 d. ribų paženklinimo–parodymo akto matyti, kad šio sklypo ribos buvo suderintos su Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotoju miškininkystei S. K., todėl atsakovai mano, jog miškų urėdijos atstovas pripažino, kad šiame sklype nėra valstybinės reikšmės miško. Iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ištraukos matyti, jog ginčo teritorijoje miško nėra pažymėta, o suprojektuota komercinės paskirties teritorija su privažiavimo keliais.

Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nebuvo atsižvelgta į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovai pažymėjo ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtino ginčo teritoriją liečiantį architektūrinės–urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialųjį planą, pagal kurį L. S. priklausančiame sklype valstybinės reikšmės miško nėra pažymėta, be to, yra suprojektuotos gatvės bei D2-2 kategorijos akligatvis, kuriuo numatytas privažiavimas prie L.

S. priklausančio sklypo.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime paaiškino, kad valstybinės reikšmės miškų plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas. Palangos miesto valstybinę miškų inventorizaciją 2004 metais atliko Valstybinis miškotvarkos institutas, jos metu buvo inventorizuoti visi miško žemės sklypai ir įvertinti miško išteklių kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Vadovaujantis šiais duomenimis buvo parengta Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino 3,33 tūkstančių ha valstybinės reikšmės miškų plotą. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema buvo tikslinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 ir 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046. Valstybinė miškų tarnyba tuo metu dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo pastabų dėl jo suformavimo ir priimtų sprendimų. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste (teritorijoje, kurioje yra ginčo žemės sklypas). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal 2003 m. gegužės 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 25 suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-4.1-761 „Dėl žemės sklypų“ patvirtino ginčo žemės sklypo 0,2317 ha ploto (duomenys neskelbtini), Palangoje planą, dydį, ribas ir apribojimus. Atsakovai pabrėžė, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija – institucija, tuo metu vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo funkciją, skundžiamus administracinius aktus priėmė vadovaudamasi minėta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, t. y. priėmė teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus.

Atsakovai N. P., J. P., S. P., R. K. prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime nurodė nesutinkantys su pareiškėjo teigimu, kad jie buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai, nes esą jie privalėjo ir galėjo išsiaiškinti, jog sklype yra valstybinės reikšmės miškas. Atsakovų nuomone, atidumo ir rūpestingumo standartai turi būti aukštesni valstybės institucijoms (šiuo atveju Klaipėdos apskrities viršininkui), o ne privatiems asmenims.

Atsakovės Ž. V. ir A. V. prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui patikslintame prašyme atsisakius reikalavimo – taikyti restituciją, įpareigojant R. V. teisių perėmėjas Ž. V. ir A. V. kartu su kitais atsakovais grąžinti 59 374 Eur A. S. ir D. S., atsakovės prarado materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovės prašė priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl to, jog pareiškėjas pirminį prašymą buvo pareiškęs joms, t. y. netinkamoms atsakovėms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė tenkinti pareiškėjo prašymą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Aplinkos ministerija atsiliepime paaiškino, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. sausio 30 d. raštu Nr. R2-177 pateiktus duomenis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 33, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 (su vėlesniais pakeitimais) priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo (0,19 ha) patenka į ginčo sklypą. Klaipėdos apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, todėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 13.6-1771 bei 2006 m. balandžio 14 d. sprendimai Nr. 1201, 1202, 1203, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėti ir nepagrįsti bei turi būti pripažinti negaliojančiais. Pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsirandančios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Pardavėjai ir dovanotojai, pardavę / dovanoję žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo parduoti / padovanoti žemės sklypo dalies, kurią sudaro valstybinės reikšmės miškas. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, todėl atsakovas privalo grąžinti be teisinio pagrindo įsigytą žemės sklypo dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad dalis žemės sklypo (0,19 ha), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotą Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo taksacinį miško sklypą Nr. 33, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 (su vėlesniais pakeitimais) priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, atkūrus nuosavybės teises, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios valstybinės reikšmės miškus perleisti privačion nuosavybėn. Dėl to Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 13.6-1771 bei 2006 m. balandžio 14 d. sprendimai Nr. 1201, 1202 ir 1203 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Panaikinus administracinius aktus, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Pirkdami žemės sklypą su mišku, pirkėjai galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, tuo labiau, kad Vyriausybės nutarimas, nustatantis žemės (miško) priklausomybę išimtinai valstybei, skelbiamas viešai. Pardavėjai ir dovanotojai perleidę žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo perleisti žemės sklypo dalies, kurią sudaro valstybinės reikšmės miškas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir priteisė iš pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro: atsakovams K. P., R. J., L. P. ir I. P. – 1 000 Eur, A. S., D. S., L. S. – 1 500 Eur, Ž. V. ir A. V. – 600 Eur, J. P., S. P., R. K. ir N. P. – 360 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 13.6-1771 dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta nuosavybėn natūra E. A. (mirusiosios vardu), M. Š. (mirusiosios vardu) bei V. P. (mirusiosios vardu) 0,19 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,2317 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. sprendimų Nr. 1201, Nr. 1202 ir Nr. 1203 dalių, kuriomis E. A., M. Š. ir V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0772 ha ir į 0,0773 ha žemės sklypo dalis, į kurias atitinkamai pateko 0,0633 ha ir 0,0634 ha valstybinės reikšmės miško, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti ir pripažinti negaliojančiomis sandorių dalis, kurių pagrindu tretiesiems asmenims buvo perleistas valstybinės reikšmės miškas, taikyti restituciją, pagal kurią atsakovė L. S. jai nuosavybės teise priklausančio 0,2317 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį – 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką privalo natūra grąžinti valstybės nuosavybėn, bei priteisti iš Lietuvos valstybės 59 374 Eur atsakovei L. S.

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju teismas nurodė, kad viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs viešojo intereso sampratos, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems teismams suteikta diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Šiame kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, kad bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi diskreciją nustatyti, ar interesas, dėl kurio gynimo tokius įgaliojimus turintis subjektas kreipėsi į teismą, pripažintinas viešuoju interesu (pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822‑65-2009, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2095-146/2015 ir kt.).

Nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar atitinkamu atveju yra pagrindas inicijuoti bylą dėl viešojo intereso gynimo, ar ne (Lietuvos Respublikos administracinių teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą (nebuvimą) sprendžia teismas. Tokioje byloje teismas, be kita ko, turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes.

Nediskutuotina tuo aspektu, kad visuomenė yra suinteresuota teisėtu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (pvz., LVAT 2007 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Įstatymuose yra aiškiai įtvirtinta, kad valstybiniams miškams (jiems priskirtini ir miestų miškai) yra nustatytas išskirtinis turtinis režimas, pagal kurį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei (Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimas natūra į valstybinės reikšmės mišką negalimas, atkuriant nuosavybės teises už tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atlyginama įstatyme numatytais būdais.

Nustatymas fakto, kad valstybės institucijos administracinis aktas atkurti nuosavybės teises priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias atkurti nuosavybes teises natūra į valstybinės reikšmės mišką, teismui paprastai yra pagrindas ginti viešąjį interesą, jei nėra nustatoma, kad prokuroras dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi į teismą praleidęs įstatymu nustatytus terminus ir nėra pagrindo jų atnaujinti.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti administracinių aktų dalis, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinio miško dalį, bei pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais valstybinės reikšmės miškas buvo perleistas tretiesiems asmenims, teismas pareiškėjo prašymą pripažino viešuoju interesu.

Pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą, prokurorui ginant viešąjį interesą, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kurie priimti 2006 metais. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, jog administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad prokuroro teisę kreiptis į administracinį teismą, ginant viešąjį interesą, įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (pvz., LVAT 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014). Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Teismas pabrėžė, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, tačiau grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika.

Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, jog aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (pvz., LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 15). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 pažymėjo, kad sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą turi būti laikomasi ABTĮ 37 straipsnio reikalavimų.

Todėl teismas, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą ir aiškindamasis, ar nėra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą, turi nustatyti termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės duomenimis, teismas nustatė, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ne kartą kreipėsi į teismus, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje (tame pačiame kvartale, kuriame yra ir šioje byloje ginčo sklypas Nr. 33), į kuriuos pateko valstybinės reikšmės miškas (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-449-2009, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2254-243/2007, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-202-57/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-609-125/2007, 2008 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-179-03/2008). Į minėtas bylas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 24 d. raštas Nr. (3-1)-D8-6170 „Dėl viešojo intereso gynimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentas Nr. P0607-0017, 2006 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktai Nr. 36, Nr. 38 bei jų priedai, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad į 107 kvartale esantį 33 sklypą patenka valstybinės reikšmės miškas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ištraukose iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro raudonomis linijomis aiškiai išskirti plotai, į kurios patenka valstybinės reikšmės miškas (tame tarpe ir ginčo sklypas Nr. 33).

Teismas pažymėjo ir tai, kad Palangos miesto apylinkės vyriausioji prokurorė prašyme administracinėje byloje Nr. I-2254-243/2007 buvo nurodžiusi, jog 2006 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gauti duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą atkuriant nuosavybės teises į žemę Palangos mieste valstybinės reikšmės miškų plotuose. Minėtoje administracinėje byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 24 d. raštas Nr. (3-1)-D8-6170 (Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2006 m. liepos 31 d.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo Klaipėdos apygardos prokuratūros buvo prašoma kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, esančius Palangos mieste, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas, kartu su raštu pateikiant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentą, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad į 107 kvartale esantį 33 sklypą patenka valstybinės reikšmės miškas.

Teismas taip pat nustatė, kad 2006 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-372 buvo sudaryta darbo grupė klausimams dėl teisinio pagrindo Palangos (ir kitų) miestų valstybinės reikšmės miškų plotuose atkurti nuosavybę. Šiose išvadose nurodyta, kad vykdydama darbo grupės prašymą, Valstybinė miškotvarkos tarnyba miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje apžiūrėjo 27 objektus (taksacinius sklypus). Iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 40 įžanginės dalies matyti, kad jis buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-372 sudarytos darbo grupės prašymą įvertinti, ar valstybinės reikšmės miškų plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus miško reikalavimus. Minėtame patikrinimo akte Nr. 40 konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės miškų 107 kvartalo 33 taksaciniame sklype yra miškas. Prie minėto patikrinimo akto Nr. 40 buvo pateikta ir ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, iš kurio matyti, kad į žemės sklypą Nr. 33 patenka valstybinės reikšmės miškas. Toks pat priedas buvo pateiktas ir administracinėse bylose Nr. A502-449-2009, Nr. I-2254-243/2007, Nr. I-202-57/2008 bei civilinėse bylose Nr. 2-609-125/2007 ir Nr. 2-179-03/2008 (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-449-2009, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2254-243/2007, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-202-57/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-609-125/2007, 2008 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-179-03/2008). Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007 m. kovo 7 d. visą darbo grupės medžiagą (išvadą bei su tuo susijusią medžiagą) perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Klaipėdos apygardos prokuratūra minėtą medžiagą gavo 2007 m. kovo 8 d. Darbo grupės prokurorui pateiktose išvadose pažymėta, kad dėl kai kurių kitų apžiūrėtų ginčytinų žemės sklypų, ar jie priskirtini miškams, darbo grupės narių nuomonės buvo skirtingos (pvz., 107-asis kvartalas, žemės sklypai Nr. 33, 34, 36 ir 37).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apie tai, kad į ginčo žemės sklypą (107 kvartale esantį 33 sklypą) patenka valstybinės reikšmės miškas, žinojo ir turėjo žinoti iš esmės 2006 m. liepos 31 d., kai Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos buvo gauti duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą atkuriant nuosavybės teises į žemę Palangos mieste valstybinės reikšmės miškų plotuose. Tačiau prokuroras, gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą ir kartu su juo pridėtus dokumentus, nesikreipė į teismą, siekdamas ginti viešąjį interesą. Be to, Klaipėdos prokuratūra 2007 m. kovo 8 d. gavo medžiagą su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-372 sudarytos darbo grupės išvadomis (jose išskiriant sklypą Nr. 33), tačiau net ir tuomet delsė atlikti pareiškėjo kompetencijai priskirtus veiksmus ir nesikreipė į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ginti viešąjį interesą tik 2015 m. balandžio 1 d., kai 2015 m. kovo 2 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 26 d. raštas Nr. (16-1)-D8-1515, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo iš esmės po 8 metų, kai jau trečią kartą gavo informaciją ir duomenis apie galimai pažeistą viešąjį interesą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pusiausvyros tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą aspektu iš esmės laikomasi analogiškos pozicijos kaip ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje, t. y., kad atitinkamais atvejais administracinis teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą. Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tarp jų – ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laiko tarpui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima (pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010, 2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2758/2012, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2095-146/2015 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas kitų valstybės institucijų buvo informuojamas apie faktinę aplinkybę, jog galimai yra pažeistas viešasis interesas dėl nagrinėjamoje byloje asmenims sugrąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame yra valstybinės reikšmės miško, tačiau nepagrįstai ilgai delsė ir nesikreipė į teismą dėl viešojo intereso gynimo, konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą prašymui paduoti. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, teismas nutarė nutraukti bylą.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis bei konstatavo, kad, nutraukus administracinę bylą, buvo apgintos atsakovų teisės, todėl atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nagrinėjamoje byloje palaikė pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo prašymo netenkinus (bylą nutraukus), ginčas iš esmės išspręstas trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nenaudai. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų K. P., R. J., L. P., A. S., D. S., L. S., I. P. atstovavimo išlaidas teismas laikė pagrįstomis, todėl priteisė K. P., R. J., L. P. ir I. P. 1 000 Eur, o A. S., D. S., L. S. – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovėms Ž. V. ir A. V. teismas priteisė iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą į pareiškėjo prašymą. Teismas sprendė, kad yra pagrįstas ir atsakovų J. P., S. P., R. K. ir N. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl priteisė jiems 360 Eur.

III. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartis neatitinka ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nevisiškai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus dėl termino, kada prokuroras gavo duomenis apie tai, jog Palangos miesto teritorijoje esantis 0,19 ha valstybinės reikšmės miško plotas patenka į privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eigos pradžios, todėl netinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Teismo išvados, esą pareiškėjui jau 2006 m. liepos 31 d. buvo žinoma apie galimai pažeistą viešąjį interesą, yra neteisingos ir nepagrįstos, padarytos objektyviai neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Aplinkos ministerija 2006 m. liepos 24 d. raštu Nr. (3-1)-D8-6170 prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į pridedamoje medžiagoje nurodytus žemės sklypus Palangos mieste, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas, prašant panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytus žemės sklypus. Prie nurodyto rašto, be kita ko, buvo pridėti:

1) Privačių sklypų, patenkančių į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 162-5910) patvirtintus Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotus, grafinė medžiaga – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentai;

2) Nekilnojamojo turto kadastre registruotų žemės sklypų duomenys;

3) Pažymos apie miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius. Pridėtoje medžiagoje buvo pateikta informacija apie 18 valstybinės reikšmės miško sklypų, tačiau nebuvo informacijos apie Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo 33 taksacinį miško sklypą. Pateiktoje medžiagoje taip pat nebuvo informacijos apie privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl prokurorui, gavus nurodytą medžiagą, negalėjo būti žinoma apie galimą teisės aktų, o taip pat ir viešojo intereso, pažeidimą, susijusį su Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo 33 taksacinu miško sklypu.

Vertinant miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentų (toliau – ir MVK plano fragmentai) informatyvumą, kiekviename fragmente yra parodytas tam tikras vienas valstybinės reikšmės miško plotas ir jo atžvilgiu išsidėstęs raudonomis linijomis pažymėtas tam tikras vienas privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, t. y. viename fragmente yra pateikta informacija tik apie vieną ginčo teritoriją.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 40 buvo parengtas 2006 m. gruodžio 8 d., vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-372 sudarytos darbo grupės (toliau – ir Darbo grupė) prašymą dėl Palangos miesto miškų plotų peržiūrėjimo. Vykdant šį įsakymą buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miškų patikrinimas vietoje. Valstybinės miškotvarkos tarnybos specialistai, dalyvaujant kitų institucijų bei visuomenės atstovams, atliko vertinimą, ar valstybinės reikšmės miškų plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus miško ir miško žemės reikalavimus.

Darbo grupei buvo pateiktas Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 333 ir prie jo pridėti priedai – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktų (toliau – ir Patikrinimo aktai) Nr. 23–46 kopijos. Patikrinimo akte Nr. 40 pateikta išvada, kad 107 kvartalo 33 taksacinis miško sklypas atitinka miškui keliamus reikalavimus, taip pat nurodyta, jog kadastre registruoti duomenys turėtų būti pakeisti, nes medyno skalsumas padidėjo iki 0,7 ir yra išvirtę 9 medžiai, o grafiniai duomenys atitinka registruotiems, bei pateiktos dalyvavusių asmenų pastabos dėl miško ribų ir priskirtinumo miškams.

Daugiau šiame akte jokių duomenų, ypač susijusių su privačios nuosavybės teise valdomu sklypu, nėra. Darbo grupės 2007 m. sausio 29 d. išvadose nurodyta, kad dėl kai kurių apžiūrėtų ginčytinų žemės sklypų, ar jie priskirtini miškams, Darbo grupes narių nuomonės buvo skirtingos (pvz., 107 kvartalo žemės sklypų Nr. 33, 34, 36, 37). Abejonių dėl priskyrimo ginčytinų žemės plotų miškams, o ypač dėl jų valstybinės reikšmes statuso tikslingumo, kyla dėl šiuose plotuose augančių medžių vertingumo, krūmokšnių ir kitos augalijos užimamų plotų, dėl medžių amžiaus, dėl medyno skalsumo, taip pat dėl žemės sklypų buvimo vietos miesto teritorijoje.

Darbo grupės išvadose 33 taksacinio sklypo paminėjimas nesiejamas su sklypo valdymu privačios nuosavybės teise. Darbo grupė iš esmės sprendė klausimą, ar esamas miškas atitinka miškui keliamus reikalavimus. Prie Darbo grupės 2007 m. sausio 29 d. išvadų buvo pridėtas priedas Nr. 3 – Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 333 „Dėl Palangos miesto miškų plotų peržiūrėjimo“. Ši priedą sudarė Patikrinimo aktų Nr. 23–46 suvestiniai duomenys bei Patikrinimo aktų Nr. 23–46 kopijos. Patikrinimo aktų Nr. 23–46 kopijos sudarė 27 lapus, o priedai prie Patikrinimo aktų – spalvotos žemėlapių ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro – pateikti nebuvo.

Tokios kadastro ištraukos galimai buvo pateiktos pagal atskirus prokurorų paklausimus į kiekvieną prokuroro tiriamą medžiagą dėl galimų teisės aktų pažeidimų konkrečiame sklype, prokurorui renkant duomenis teisminio proceso inicijavimui. Tačiau tokiu atveju prokuroras, tirdamas galimus pažeidimus konkrečioje ginčo teritorijoje, nevertino žemėlapio ištraukoje pateiktų duomenų, susijusių su kitais sklypais ar jų ribomis. Klaipėdos apygardos prokuratūrai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 7 d. raštu Nr. (1.11)-7K-2575 spalvotos žemėlapių ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nebuvo pateiktos.

Tai rodo, kad Darbo grupės 2007 m. sausio 29 d. išvadose, kurios buvo atsiųstos Klaipėdos apygardos prokuratūrai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 7 d. raštu Nr. (1.11)-7K-2575, kuris prokuratūroje buvo gautas 2007 m. kovo 8 d., nebuvo duomenų, suteikiančių pagrindą prokurorui pradėti tyrimą dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo dėl 107 kvartalo 33 taksacinio sklypo, nes nebuvo gauta duomenų, kad šiame sklype esantis valstybinės reikšmės miškas patenka į privačios nuosavybės teise valdomą sklypą.

Remdamasis išvardytais argumentais, pareiškėjas teigia, kad informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavo 2015 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (16-1)-D8-1515, todėl kreipdamasis į teismą 2015 m. balandžio 1 d. prašymu, ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų terminų prašymui administraciniam teismui paduoti nepažeidė. Tam, kad būtų galima konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, turėjo būti gauti duomenys, kad sklypas yra valdomas privačios nuosavybės teise. Raudonos linijos, kaip sutartinis ženklas, reiškia tam tikrą sklypą, tačiau neparodo, kad jis valdomas būtent privačios nuosavybės teise (tai gali būti ir valstybinis sklypas). Kai prokurorui 2015 m. kovo 2 d. buvo pateikti duomenys apie tai, kad valstybinio miško sklypas patenka į privačios nuosavybės teise valdomą sklypą, jis, nepraleisdamas įstatymo nustatytų terminų, 2015 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu ginti viešąjį interesą.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovai pareiškė nuomonę, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, tinkamai juos įvertino, visiškai atskleidė bylos esmę, teisės aktus taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Atsakovai K. P., R. J., L. P., A. S., D. S., L. S., I. P. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo atsakovui A. S. 400 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu.

Atsiliepime atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 metais plačiai buvo iškelta problema dėl privačių žemės sklypų, į kuriuos patenka valstybinės reikšmės miško. Vien Palangos mieste atlikta virš 20 tokių atvejų patikrinimų, buvo iškelta ne mažiau kaip 5 administracinės ir civilinės bylos, ginčijant administracinius aktus ir sandorius dėl sklypų, į kuriuos pateko valstybinės reikšmės miško. Dėl Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 107 kvartalo 35 ir 36 sklypų buvo iškeltos bylos, prokuroras ginčijo administracinius aktus. Į tą patį kvartalą patenka netoliese esantis 33 taksacinis sklypas. Atsakovų nuomone, tai rodo, kad prokuratūra turėjo duomenis ir nagrinėjo klausimą dėl viešo intereso gynimo dėl valstybinės reikšmės miško patekimo į privačių sklypų ribas tame pačiame kvartale, todėl matydama grafinius duomenis, gavusi patikrinimo aktus, negalėjo neatkreipti dėmesio, kad greta sklypų Nr. 35 ir 36, pažymėtų baltomis punktyrinėmis linijomis, yra sklypas Nr. 33, kuris taip pat pažymėtas baltomis punktyrinėmis linijomis, reiškiančiomis valstybinio miško sklypo ribas. Prokuratūra negalėjo nepastebėti ir to, kad tiek sklypuose Nr. 35 ir 36, tiek sklype Nr. 33 raudonomis ištisinėmis linijomis yra pažymėti suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypai. Turėdamas spalvotas schemas su aiškiai grafiškai pažymėtais visais probleminiais sklypais, tačiau tesikreipdamas į teismą dėl dviejų tame kvartale esančių taksacinių sklypų, pareiškėjas dėl savo kaltės nepasinaudojo jam suteikta galimybe ginčyti administracinius aktus. Pareiškėjas iš esmės neneigia aplinkybių, kad miškų valstybės kadastro ištraukas su pažymėtomis Nekilnojamojo turto registro sklypų ribomis 2006–2007 metais buvo gavęs ir teikė į bylas teismams, kad buvo gavęs Darbo grupės išvadas, kur 33 sklypas minimas tarp ginčytinų, bei sklypo Nr.33 2006 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktą Nr. 40. Pareiškėjas šių duomenų netyrė, jų tinkamai savo laiku neįvertino, išsamiai ir visapusiškai neištyrė informacijos ir nepriėmė tam tikrų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo.

Pareiškėjo atskirajame skunde teigiama esą prokuratūra su 2006 m. liepos 24 d. aplinkos ministerijos raštu negavo miškų valstybės kadastro ištraukų, iš kurių būtų matyti ginčo sklypas Nr. 33, tačiau pareiškėjas pripažino, kad galimai gavo šias ištraukas pagal atskirus paklausimus teisminėse bylose su kitais dokumentais. Tai patvirtina, kad prokuratūra reikiamą medžiagą dėl sklypo Nr.33 buvo gavusi, ją naudojo kitose bylose, todėl atskirojo skundo argumentas esą viename MVK plano fragmente buvo duomenys apie vieną sklypą ir prokuratūra neva negavo pakankamai duomenų apie galimai padarytus pažeidimus, nepagrįsti. Kita vertus, atskirajame skunde pripažįstama, kad prokuroras nevertino pateiktų duomenų, susijusių su kitais sklypais ar jų ribomis. Tai rodo, kad pareiškėjas savo pareigas atliko netinkamai ir dėl savo kaltės praleido terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų esą iš Darbo grupės išvadų ir priedų nebuvo matyti, kad suformuotas sklypas yra privatus, atsakovai pažymi, kad prokuroras turi visas galimybes pasitikrinti, kam sklypas priklauso. Pareiškėjas nepagrįstai teigia esą Darbo grupė sprendė tik tai, ar esamas miškas atitinka miško reikalavimus. Atsakovai pažymi, kad Darbo grupės tyrimo objektas buvo iškeltos problemos situacijų analizė siekiant ištirti atvejus, kai į privačius sklypus patenka valstybinės reikšmės miško. Ši problematika pareiškėjui negalėjo būti nežinoma, tuo labiau, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje šiais klausimais buvo organizuojami kelių valstybinių institucijų pasitarimai. Todėl atskirojo skundo argumentas esą Darbo grupės išvadose sklypo Nr.33 paminėjimas nesiejamas su sklypo valdymu privačios nuosavybės teise, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas terminą kreiptis į teismą praleido trimis savarankiškais pagrindais: 1) 2006–2007 metais turėjo ginčo sklypo miškų valstybės kadastro ištraukas, kurias teikė į kitas bylas, todėl žinojo apie galimus pažeidimus; 2) 2007 m. kovo 8 d. gavo teisingumo ministerijos raštą su priedais, kur atkreiptas dėmesys į 33 sklypą; 3) valstybinės institucijos (Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos ministerija) nuo 2006 metų žinojo apie galimus 33 sklypo pažeidimus, tačiau nieko nedarė iki 2015 metų. Atsakovų teigimu, net ir tuo atveju, jeigu prokuroras nebūtų praleidęs 1 mėnesio kreipimosi į teismą termino, nustačius, kad atsakingoms valstybės institucijoms (šiuo atveju Valstybinei miškų tarnybai, Aplinkos ministerijai) ilgą laiką buvo žinomi galimi viešojo intereso pažeidimai bei nesiėmus jokių veiksmų inicijuoti viešojo intereso gynimą (minėtos institucijos 2006 m. neginčijamai žinojo, kad į sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka valstybinės reikšmės miškas, kad nepavyksta suderinti miškų kadastro bei nekilnojamojo turto kadastro duomenų), šiuo atveju teismui yra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą.

Remdamiesi išdėstytais motyvais, atsakovai teigia, kad pareiškėjo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, atsižvelgus į teismų praktiką, todėl naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį, remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Atsakovai N. P., J. P., S. P., R. K. prašo atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti nėra teisinio pagrindo. Be to, šie atsakovai atsiliepime prašo priteisti jiems iš pareiškėjo apeliaciniame procese turėtas 250 Eur teismo išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Atsakovės Ž. V. ir A. V. atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti prokuratūros neveikimą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos inter alia visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus, be kita ko, reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją (2 p.), reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas (4 p.). Tokiu būdu yra renkama papildoma informacija, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą (LVAT 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir prašo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pažymi, kad tai, jog tam tikroje teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas, savaime nėra teisės aktų pažeidimas. Todėl termino kreiptis į teismą eigos pradžia negali būti siejama vien su faktu, kad tam tikra teritorija yra valstybinės reikšmės miškas (t. y. nesant informacijos, kad valstybinės reikšmės miškas valdomas privačios nuosavybės teise). Atsižvelgdamas į tai, kad prokuroras į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 1 d., t. y. nepraėjus 1 mėnesiui nuo pirminės informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavimo, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisminį procesą šioje administracinėje byloje inicijavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipdamasis 2015 m. balandžio 1 d. į Klaipėdos apygardos

administracinį ir prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 metų balandžio 14 d. administracinių aktų dalis, kuriomis atkuriant E. A., M. Š., V. P. (mirusiųjų vardu) nuosavybės teises į žemę natūra privačion nuosavybėn buvo perduota dalis valstybinės reikšmės miško (iš viso 0,19 ha), t.y. Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 107 kvartalo 33 taksacinio sklypo dalis. Be to, pareiškėjas prašė šia apimtimi pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių dalis, taikyti restituciją ir 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką grąžinant valstybei.

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, kadangi nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylos nutraukimo, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismo išvados esą skundas teismui paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta terminą, yra neteisingos ir nepagrįstos, padarytos objektyviai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Dėl nagrinėjant atskirąją skundą taikytino įstatymo teisėjų kolegija primena, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto prašymo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės teisėjų kolegija pažymi, kad toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, nes pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą, t.y. nenagrinėjo pareiškėjo reikalavimų iš esmės. Pareiškėjas nesutinka su bylos nutraukimu ir siekia bylos nagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo funkcija šiuo atveju patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylą. Nustatęs, kad byla nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos nutraukimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, t.y. išnagrinėti iš esmės pareiškėjo pareikštus atsakovams reikalavimus ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (ABTĮ 88 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas privalo byloje nustatyti visas bylai svarbias faktines aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti pagal atitinkamas įstatymų normas (ABTĮ 81 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 87, 88 straipsniai). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus bylai reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti atitinkamai proceso šaliai nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju administracinį ginčą inicijavo prokuroras, ginantis viešąjį interesą (ABTĮ 56 straipsnis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Prokuratūros įstatymas kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo terminų nereglamentuoja. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, <...> gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas <...>. ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos procesines teises ir pareigas. Be kita ko, tai reiškia, kad prokurorui, kaip viešąjį interesą ginančiam subjektui, taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija, 2008, Nr. 5(15); LVAT 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-1151/2010, 2013 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-828/2014, 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1615-858/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016 ir kt.).

LVAT, aiškindamas įstatymų normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) dėl procesinio termino kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo suformavo administracinių teismų praktiką, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino. Dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eigos pradžios nustatymo LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti (ABTĮ 33 str. 1 d.) eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8.; 2005 m. kovo 3 d. Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A177-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.15; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009;2013 m. lapkričio 19 d. Nr.A822-1542/2013, 2014 m. gegužės 2 d. Nr.A858-1360/2014, 2015 m. gruodžio 15 d. Nr.A-2095-146/2015,2016 m. kovo 9 d. Nr.A-348-552/2016,2016 m. lapkričio 16 d. Nr.eAS-808-552/2016 ir kt.). Termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymui reikšmingų išvadų, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, pagrindimui teismas turi nustatyti bei vertinti konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Įstatymų leidėjas prokurorui, turinčiam pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, suteikė įgaliojimus viešojo intereso gynimui (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1-12 punktai), tarp jų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (1 p.); reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją (2 p.); reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas (4 p.); kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus (5 p.); reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti (12 p.).

Dėl minėtų prokuroro įgaliojimų, suteiktų viešojo intereso gynimui, termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymo kontekste pažymėtina, kad teise kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu prokuroras paprastai naudojasi prieš tai pasinaudojęs kitais šioje įstatymo normoje suteiktais įgaliojimais tam, kad pagal pirminę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinktų papildomą informaciją, pakankamą konkrečiomis teisės aktų normomis pagrįstam manymui (Prokuratūros įstatymo 19 str.1,3 d.), jog atitinkamoje valstybės ar savivaldybių institucijos veiklos srityje yra padarytas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Teismui nustatant prokuroro, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, termino kreiptis į teismą eigos pradžią (ABTĮ 33 str. 1 d.), be kita ko, turi būti vertinama ir tai, ar prokuroras, gavęs pirminę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, aktyviai naudojosi įstatymų leidėjo suteiktais įgaliojimais viešojo intereso gynimo srityje, siekdamas, kad pirminė informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą, jei joje nėra pakankamai duomenų apsispręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, būtų patikrinta kaip galima greičiau ir gauti papildomi duomenys, pakankami prieiti prie išvadų, ar yra pagrindas pasinaudoti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte suteikta teise kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu dėl viešojo intereso gynimo.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad terminas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. rašto Nr. (16.1)-D8-1515 gavimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje datos, t.y. nuo 2015 m. kovo 2 d. Taip skaičiuodamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą, pareiškėjas teigė, kad 2015 m. balandžio 1 d. paduodamas prašymą teismui, nepraleido termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tokios pat pozicijos dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios skaičiavimo pareiškėjas laikosi ir atskirajame skunde.

Pirmosios instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko ir įvertinęs pateiktų į bylą įrodymų, kurie yra reikšmingi termino kreiptis į teismą (ABTĮ 33 str.1 d.) eigos pradžios nustatymui, visumą priėjo prie išvadų, kad informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą atkuriant nuosavybės teises į žemę teritorijoje, kurioje yra ginčui aktualus žemės sklypas, Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. liepos 31 d. iš Aplinkos ministerijos jai atsiųsto 2006 m. liepos 24 d. rašto Nr.(3.1)-D8-6170 „Dėl viešojo intereso gynimo“ su priedais. Šiame rašte Aplinkos ministerija informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą apie tai, kad rengdama ir derindama Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimus, nustatė pažeidimus dėl galimai neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinės miškų tarnybos parengtuose valstybinės reikšmės plotų fragmentuose (grafiniuose Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenyse) informacija apie valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie patenka į suformuotus žemės sklypus, buvo pateikta su konkrečiai nurodytomis valstybinės reikšmės miškų plotų gretimybėmis, pažymėtomis atitrinkamomis linijomis ir skaičiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 24 d. rašto Nr.(3.1)-D8-6170 atitinkamuose prieduose (pateiktuose valstybinės reikšmės miškų plotų fragmentuose), nors jie buvo rengti ne dėl Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo 33 taksacinio miško sklypo, o dėl kitų (gretimų) valstybinės reikšmės miško

sklypų, kurių atitinkamos dalys atkuriant nuosavybės teises buvo perduotos privačion nuosavybėn, nagrinėjamai bylai aktualus valstybinės reikšmės miško sklypas yra pažymėtas ir matomas kaip gretimybė. Minėtas raštas ir jo priedai suteikė prokurorui pirminę informaciją apie tai, kad nurodytoje Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų dalyje (ginčui aktualiame Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartale) nuosavybės teisės buvo atkurtos galimai pažeidžiant viešąjį interesą. Pažymėtina, kad institucijos, kuri kreipėsi į prokurorą, prašydama ginti viešąjį interesą, prašymo turinys nesaisto prokuroro teisės nusistatyti tyrimo pagal pirminę informaciją apimtį, siekiant prieiti prie tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstų išvadų, ar gauta informacija patvirtina (nepatvirtina), jog atitinkamoje valstybės ar savivaldybių institucijos veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, kuris laikytinas viešojo intereso pažeidimu ir turi būti ginamas teisme. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 24 d. rašte Nr.(3.1)-D8-6170 ir jo prieduose pateiktoje informacijoje apie galimą viešojo intereso pažeidimą buvo duomenys ne apie pavienį nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką atvejį, o apie 18 atvejų, išsidėsčiusių tų pačių Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų kvartalų atitinkamuose taksaciniuose sklypuose, kurių gretimybė yra ginčui aktualus sklypas. Tokią pirminę informaciją prokuroras, kuriam suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, turėjo patikrinti išsamiai, pasinaudodamas įstatymo suteiktais įgaliojimais (Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra inicijavo keletą teisminių procesų dėl viešojo intereso gynimo, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Palangoje, t.y. tame pačiame Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų kvartale (107 kvartale) ir nagrinėjamai bylai aktualaus šio kvartalo sklypo Nr.33 gretimybėje, pateikdamas į bylas 2006 m. liepos 31 d. gautą iš Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 24 d. raštą Nr.(3.1)-D8-6170 ir atitinkamus jo priedus, kuriuose, be kita ko, buvo duomenys ir apie nagrinėjamai administracinei bylai aktualių sklypą. Šiuos duomenis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 d. gegužės 20 d. nutartyje išsamiai išanalizavo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr.EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija, sutikdama su minėtais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, šiais aspektais iš naujo nepasisako.

Sutiktina su pareiškėju, kad Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 24 d. rašte Nr.(3.1)-D8-6170 ir jo prieduose nebuvo konkrečių duomenų apie nagrinėjamam ginčui aktualų žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palanga), į kurį atkuriant nuosavybės teises pateko 0,19 ha valstybinės reikšmės miško (Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo 33 taksacinio miško sklypo dalis), tačiau teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje atliktu įrodymų visumos vertinimu (ABTĮ 57 str.6 d.) dėl termino kreiptis į teismą skaičiavimo, pažymi, kad minėto rašto gavimo prokuratūroje data (2006 m. liepos 31 d.) nelaikytina data, nuo kurios skaičiuotinas kreipimosi teismą terminas (ABTĮ 33 str.1 d.), tačiau laikytina data, kai prokuratūra gavo atitinkamą (pirminę) informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir dėl nagrinėjamai bylai aktualaus valstybinės reikšmės miško ploto. Taigi šios informacijos gavimas prokurorui galėjo būti pagrindas pasinaudojant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje suteiktais įgaliojimais reikalauti atitinkamų duomenų ir informacijos (PĮ 19 str. 3 d. 2, 4, 5, 12 p.) siekiant nustatyti, ar buvo (nebuvo) pažeistas viešasis interesas formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo 33 taksaciniame miško sklype.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įrodymų visumos kontekste tinkamai įvertino termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymui reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 57 str. 6 d.), kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2007 m. kovo 8 d. gavo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (TM 2007 m. kovo 7 d. raštas Nr.(1.11)-7R-2575 su 59 lapų priedu) Darbo grupės, kurią Vyriausybės pavedimu sudarė teisingumo ministras 2006 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-372, 2007 m. sausio 29 d. išvadas ir pasiūlymus. 2007 m. sausio 29 d. išvadose nurodyta, kad vienas iš pavedimų, kurį turėjo įvykdyti Darbo grupė – nagrinėjimas, ar yra teisinis pagrindas atkurti nuosavybę Palangos miesto valstybinės reikšmės miško plotuose.

Išvadose nurodyta, kad Darbo grupė išvažiuojamojo posėdžio metu Palangoje apžiūrėjo atitinkamus plotus, kurie šiuo metu pripažįstami miškais, tarp jų atitinkamus plotus Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartale. Išvadose pabrėžta, kad nustatyti, ar atitinkamais atvejais nuosavybės teises į žemės plotus, pripažįstamus pagal teisės aktus valstybinės reikšmės miškais, buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, gali tik teismas ir kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vienas iš Teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 7 d. rašto Nr.(1.11)-7R-2575 Klaipėdos apygardos prokuratūrai priedų – Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 40 su priedu (ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro). Šiame patikrinimo akte konstatuota, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo 33 taksaciniame sklype yra miškas.

Patikrinimo akto Nr. 40 priede, t. y. ištraukoje iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro pažymėtos žemės sklypo, pažymėtos suformuoto žemės sklypo, į kurį įsiterpia Palangos miesto miškas, ribos. Šie duomenys yra pakankami išvadoms, kad 2007 m. kovo 8 d. (TM 2007 m. kovo 7 d. rašto Nr.(1.11)-7R-2575 su priedais gavimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje data) laikytina diena, kai Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo pakankamai duomenų, kad galimai buvo pažeistas viešasis interesas suformuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo 33 taksaciniame sklype.

Nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmosios instancijos teismas byloje priėjo prie įrodymais pagrįstų išvadų, kad pareiškėjas dėl ginčui aktualaus žemės sklypo, kurį formuojant ir atkuriant nuosavybės teises į žemę privačion nuosavybėn buvo perduotas atitinkamas valstybinio miško plotas, iki 2015 metų kovo mėnesio (Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. rašto Nr.(16.1)-D8-1515 gavimo) nesiėmė jokių veiksmų dėl viešojo intereso gynimo.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Darbo grupės 2007 m. sausio 29 d. išvadose išsiskyrė dalies Darbo grupės narių nuomonės dėl Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miesto miškų 107 kvartalo kai kurių taksacinių sklypų, tarp jų 33 sklypo, priskirtinumo miškams, teisėjų kolegija pažymi, kad šias abejones pareiškėjas galėjo išsklaidyti, pasinaudodamas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2, 4, 12 punkte suteiktais įgaliojimais viešojo intereso gynimui, t.y. 2007 m. kovo 8 d. gavęs iš Teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 7 d. raštą Nr.(1.11)-7R-2575 su Darbo grupės 2007 m. sausio 29 d. išvadą bei surinktą medžiagą, kreipdamasis į atitinkamas valstybės institucijas dėl papildomų duomenų pateikimo. Pareiškėjui pagal įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus nebuvo jokių teisinių kliūčių, remiantis minėta informacija, išreikalauti duomenis apie tai, kas yra ginčui aktualaus sklypo, suformuoto atkuriant nuosavybės teises, savininkai, taip pat išreikalauti jų nuosavybės į žemės sklypą atkūrimo dokumentus.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais esą teismas nevisiškai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus dėl datos, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas skundo padavimo teismui terminas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pateiktus į bylą įrodymus, turinčius reikšmę datos, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą, įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) ir jais motyvuotai pagrindė savo išvadas, kad kreipimosi į teismą terminas negali būti skaičiuojamos nuo pareiškėjo nurodytos datos (2015 m. kovo 2 d.) ir kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo vėlesnės datos (nuo 2007 m. kovo 8 d.) nė nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju byloje nėra reikšminga aplinkybė, nes pagal abu skaičiavimo variantus pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs skundo (prašymo) padavimo terminą. Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi nutraukdamas administracinę bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas) teisės normas taikė tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 151 straipsnio 1 punktas).

Atsakovas A. S. prašė priteisti jam iš pareiškėjo 400 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad atstovavimo išlaidas sudaro pareiškėjo atskirojo skundo ir jo priedų analizė bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, kurie laikytini viena advokato suteikta teisine paslauga dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje teismo procesinis sprendimas priimtas iš esmės atsakovų naudai, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis (1, 4, 6 dalys) bei atsižvelgiant į kartu su atsakovo prašymu pateiktus įrodymus (pažyma dėl atstovavimo išlaidų, banko sąskaitos išrašas), patvirtinančius prašomų atlyginti išlaidų realumą, atsakovui A. S. iš pareiškėjo priteistinos jo patirtos atstovavimo (atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimo) išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir BDU). Šiuo atveju advokato teisinė paslauga – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas – buvo suteikta 2016 m. birželio mėnesį. Lietuvos statistikos departamento tvarkomame Oficialios statistikos portale (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu analize?portletFormName=visualization&hash=d94fd9ac-3b6c-4e39-9f58-2832103b3800) skelbiama, kad 2015 m. IV ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2016 m. birželio mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 756,9 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4, arba 302,76 Eur (756,9 Eur BDU x 0,4). Atsakovo prašoma priteisti patirtų atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimą suma (400 Eur) viršija Rekomendacijų nurodytą maksimalų atlygintinų išlaidų dydį. Prašomas atlyginti išlaidų dydis nėra pagrįstas jokiais konkrečiais argumentais ir įrodymais, taip pat Rekomendacijų 2 punkte išvardytais kriterijais, todėl laikytinas nepagrįstu ir mažintinas iki Rekomendacijų numatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovui A. S. iš pareiškėjo priteistina 300 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, atlyginimas.

Atsakovai N. P., J. P., S. P., R. K. prašė priteisti jiems lygiomis dalimis iš pareiškėjo 250 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, t.y. teisinei pagalbai apmokėti parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsakovų prašymas grindžiamas 2016 m. birželio 10 d. advokatės A. S. išrašytu pinigų priėmimo kvitu. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pareiškėjų prašoma atlyginti išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, todėl ši suma (250 Eur) priteistina šiems atsakovams iš pareiškėjo lygiomis dalimis, t. y. po 62,5 Eur kiekvienam atsakovui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. S. iš pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros 300 Eur (trys šimtai eurų) teismo išlaidų.

Priteisti atsakovams N. P., J. P., S. P., R. K. iš pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros po 62,5 Eur (šešiasdešimt du eurai penki euro centai) teismo išlaidų kiekvienam, t.y. iš viso 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas