5691c1bf-d5e6-4ded-a034-e57b0996552b · Lietuvos apeliacinis teismas

? Bylos Nr. 1A-301-851/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22913-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.;2.4.6.4.2.;2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistajam A.

Å . (A. Å .), nuteistojo gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija), ir nuteistas: - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo Nr. IX– 1495 redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, A. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas deÅ¡imčiai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. A. Å . nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2013 m. gruodžio 3 d., veikdamas organizuotoje grupėje su T.

K., T. L., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, Ž. J. ir M. K., kurie Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl Å¡ios veikos padarymo, susitarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turint tikslÄ jÄ platinti bei kontrabandos bÅ«du gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad M.

K. Ispanijos Karalystėje įgyja, laiko, gabena narkotinę medžiagÄ , jis, Ž. J., T. K. Ispanijos Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje įgyja, laiko, gabena narkotinę medžiagÄ , T. L. Ispanijos Karalystėje įgyja, laiko ir per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena narkotinę medžiagÄ , o bÅ«tent: 1.1. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. spalio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje T. K., T. L. kartu su M. K. pirkdami įgijo ne mažiau kaip 6818 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dalių, su jose esančia 8,0%–13,5% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurias iki 2013 m. spalio 9 d. tiksliau nenustatyto laiko gabeno ir laikė dviejuose lagaminuose pas M.

K. bute, adresu Ispanijos Karalystė (duomenys neskelbtini); 1.2. po to, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2013 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, T. L. paėmęs iÅ¡ buto, adresu Ispanijos Karalystė, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 6818 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dalių, su jose esančia 8.0%–13,5% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, dviejuose lagaminuose, tyrimo metu nenustatytu mikroautobusu gabeno iÅ¡ Ispanijos Karalystės į KaunÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio postÄ ; 1.3. po to, 2013 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, Ž.

J. kartu su T. L. automobiliu „BMW 530 XD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytus ir laikytus ne mažiau kaip 6818 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dalių, su jose esančia 8,0% – 3,5% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, gabeno iÅ¡ Kauno į Panevėžį, ir jis kartu su Ž. J., T. K. minėtÄ medžiagÄ laikė bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. gruodžio 3 d. 11.45 val., kuomet kratos metu 6818 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dalių rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai; 1.4. tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, jis (A.

Å .) kartu su T. L. ir M. K. pirkdami įgijo ne mažiau kaip 11 991 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dalių, su jose esančia 12,2%–14,0% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kuriÄ iki 2013 m. lapkričio 25 d., tiksliau nenustatyto laiko, gabeno ir laikė dviejuose lagaminuose pas M. K. bute, adresu Ispanijos Karalystė, (duomenys neskelbtini); 1.5. po to, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, T. L. paėmęs iÅ¡ buto, adresu Ispanijos Karalystė, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 11 991 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dalių, su jose esančia 12,2% – 14,0% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, dviejuose lagaminuose tyrimo metu nenustatytu mikroautobusu gabeno iÅ¡ Ispanijos Karalystės į KaunÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio postÄ ; 1.6. po to, 2013 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 22.00 val., jis kartu su T.

L., tyrimo metu nenustatytu automobiliu ne mažiau kaip 11 991 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dalių, su jose esančia 12,2%–14,0% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, gabeno iÅ¡ degalinės UAB „Luktarna“, esančios Kauno r., Kumpių k., Verslo g. 13, į Panevėžio miestÄ ir kartu su Ž. J. bei T. K. minėtÄ medžiagÄ laikė bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. gruodžio 3 d., 11.45 val., kuomet kratos metu 11 991 gramų narkotinės medžiagos kanapių dalių rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai; 1.7. tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , jam (A.

Å .), Ž. J., M. K., T. L. ir T. K. turint bendrÄ tikslÄ platinti iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Lietuvos RespublikÄ atgabentÄ narkotinę medžiagÄ â€“ kanapių dalis, 2013 m. gruodžio 3 d., 10.27 val., Panevėžio mieste, G. Z., kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl Å¡ios veikos padarymo, iÅ¡ naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus į T. K. naudojamÄ abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir užmaskuotai susitarus dėl narkotinės medžiagos įgijimo, T.

K. apie 11.00 val. iÅ¡ buto, esančio Panevėžyje(duomenys neskelbtini), paėmė 101,05 gramų narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančia 13,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, ir jÄ gabeno parduoti G. Z., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo T. K. valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013 m. gruodžio 3 d., apie 11.30 val., Panevėžio mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. (toliau – nuteistasis arba apeliantas) prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo teigimu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams yra aiškiai per griežta. 2.1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje paskirta bausmė nėra tinkami individualizuota. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis sutiko su visais jam pareikštais kaltinimais ir pripažino visas jam inkriminuotas nusikalstamas aplinkybes, dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, teismo posėdyje atsakinėdamas į klausimus patvirtino atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės bendrininkų – T.

K. ir T. L. – parodymus. Taip pat, nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė svarstyti galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nesivadovavo formuojama teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. 2.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1- 19-531/20 Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu jo bendrininkus Ž. J. ir M. K. už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ pripažino kaltais ir nuteisė:

Ž. J. laisvės atėmimu 12 metų, M. K. – laisvės atėmimu 10 metų ir 6 mėnesiams, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21-1076 Ž. J. už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų, o M. K., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 7 (septynerių) metų.

Tokį sprendimÄ Lietuvos apeliacinis teismas motyvavo tuo, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė Å¡iuo atveju virÅ¡ijo įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytų ir minimalių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas Å¡iems nuteistiesiems aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pasak apelianto, Panevėžio apygardos teismas, net ir žinodamas apie įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriame pripažinta, kad baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje vyksta jau ilgÄ laikÄ ir tai sudaro pagrindÄ Å¡velninti bausmę, nesivadovavo suformuotu precedentu Å¡ioje byloje ir tinkamai neindividualizavo jam (apeliantui) paskirtos bausmės, tai yra, nuteistojo teigimu, Panevėžio apygardos teismas, neįvertinęs visų byloje surinktų duomenų, tinkamai neindividualizavo bausmės ir paskyrė jam analogiÅ¡kÄ bausmę, kaip ir kitam kaltinamajam M.

K., kuris Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, visiškai ignoruodamas tai, kad M. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė Lietuvos apeliacinio teismo buvo reikšmingai sušvelninta. Toks aplinkybių vertinimas ir toks bausmės skyrimas, nuteistojo manymu, neatitinka BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo principo bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. 2.3.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jam (nuteistajam) baudžiamoji atsakomybė už disponavimÄ dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslÄ jas platinti, taikoma pirmÄ kartÄ , kad jis (nuteistasis) per 8 metų laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo ėmėsi veiksmų, siekdamas pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, tapo fotografu, operatoriumi, videografu, sukÅ«rė Å¡eimÄ , augina mažametį sÅ«nų.

Aplinkybė, kad nuteistasis ilgÄ laikÄ turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, Å¡eimÄ , jÄ iÅ¡laikė ir per 8 metus nepadarė jokio teisės pažeidimo, nuteistojo manymu, privalėjo bÅ«ti teismo įvertinta ir laikoma aplinkybe, leidžiančia paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teigia, jog teismas, skirdamas ypatingai griežtÄ bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra vertas pasitikėjimo, nes po nusikalstamos veikos padarymo stengėsi legaliais bÅ«dais užsidirbti pragyvenimui bei Å¡eimos iÅ¡laikymui, integravosi į visuomenę, vieÅ¡ai užsiėmė kÅ«rybine veikla.

Dėl savo kÅ«rybinės veiklos buvo žinomas, mėgstamas, sulaukė pripažinimo. Pažymėjo, jog jis buvo aktyvus lietuvių bendruomenės narys, dalyvaudavo vieÅ¡uose renginiuose, minėjimuose. Alikantės savivaldybei (Ayuntamiento de Alicante) sukÅ«rė nekomercinį socialinį filmÄ , dalyvavo kurdamas trumpametražinį filmÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nuotrauka buvo publikuojama žurnale „Pasaulio lietuviai“. Visų Å¡ių aplinkybių kontekste paskirta bausmė, apelianto manymu, pernelyg griežta, neatitinkanti bausmės paskirties bei paties nuteistojo pavojingumo, todėl yra keistina.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo A. Å . apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei A. Š. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo Nr. IX–1495 redakcija). Nuteistasis A. Å . pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį ginčija paskirtos per griežtos bausmės ir nepripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl Å¡ių skunde keliamų klausimų.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti A. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktas), taip pat atsisakydamas taikyti A. Å . atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nutolo nuo formuojamos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, neįvertino visų teisiÅ¡kai svarbių aplinkybių, kurios turi bÅ«ti vertinamos skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 58 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo A. Å . yra keistina.

7. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimÄ kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo A. Š. bausmės dydį, o būtent neįvertino tai, kad A. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino ir pripažino visas jam inkriminuojamas aplinkybes bei parodė, kad daugelio įvykių neprisimena, nes praėjo 8 metai, nurodytų aplinkybių neneigia, dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, atsakinėdamas į teisiamajame posėdyje užduotus klausimus, patvirtino atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės bendrininkų – T.

K. ir T. L. – parodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, viena vertus, konstatavo, kad kaltinamasis A. Å . pripažino visas jam inkriminuotas aplinkybes dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų ir neapsunkino Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo, kita vertus, atsisakė tai pripažinti A. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad pastarojo prisipažinimas yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, nes formuojamoje teismų praktikoje kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. Å . po to, kai buvo sulaikytas T. K. (2013 m. gruodžio 3 d.), nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pasislėpė, gyveno kitoje valstybėje, nors žinojo apie sulaikytÄ T. K., M. K. (t. 19, b. l. 123), atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , taip pat priimtus nuosprendžius kitų bendrakaltinamųjų atžvilgiu (t. 20, b. l. 25). Nors 2021 m. liepos 16 d. teismo posėdyje A. Å . pripažino, kad jam motina sakė, kad jis yra ieÅ¡komas (t. 17, b.l. 166), pavargo 7 metus gyventi tokį gyvenimÄ , kai negali sugrįžti į LietuvÄ , bendrauti su artimaisiais (t. 17, b. l. 167), tačiau pats pas pareigÅ«nus neatvyko ir tik intensyvių kelių valstybių pareigÅ«nų dėka buvo surastas, sulaikytas ir pargabentas į LietuvÄ .

Nors teisme kaltinamasis tvirtino, jog jis nuo tyrimo, pareigÅ«nų nesislapstė, tačiau byloje yra 2014 m. sausio 29 d. tarnybinis praneÅ¡imas apie tai, jog atliekant kratÄ paskutinėje žinomoje A. Å . gyvenamojoje vietoje dalyvavusi jo žmona negalėjo pasakyti, kur yra jos sutuoktinis; po T. K. sulaikymo A. Å . nustojo naudotis savo mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu; kaltinamojo motina taip pat negalėjo pasakyti, kur yra jos sÅ«nus (16 t., b. l. 46). Be to, 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad A.

Å . slapstėsi, keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 17, b. l. 13). Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam buvo žinoma apie jo paieÅ¡kÄ , bei liudija apie kaltinamojo A. Å . siekį apsunkinti bylos tyrimÄ bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Po to, kai A. Å . buvo sulaikytas, jis, naudodamasis jam įstatymo suteikta teise, ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės parodymų nedavė, taip pat ir teisminio bylos nagrinėjimo metu detalių aplinkybių nenurodė, o tik patvirtino atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės T.

K. ir T. L. parodymus. Vertindamas paminėtas aplinkybes ir, teismo manymu, A. Å . deklaratyvų teigimÄ , jog jis prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog dėl abiejų veikų nėra kaltinamojo A. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.

9. Sprendžiant, ar asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ ir pan.

Į šiuos aspektus atkreiptas dėmesys, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017. Kita vertus, nuoseklioje teismų praktikoje kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

Be to, visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Šie aspektai išryškėja, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485-788/2015.

Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516/201, Nr. 2K-142-/2022). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan.

Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019). Teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Tačiau Å¡i sÄ lyga nereiÅ¡kia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas pripažinti esant A. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), grindžiamas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis (artimųjų parodyymais, kad nežino A.

Å . gyvenamosios vietos), nepaneigia nuteistojo argumentų, kad jis nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro – pasak A. Å ., byloje yra lėktuvo bilietai į BarselonÄ , kur vyko Å¡vęsti Naujųjų Metų, o po to grįžo į LietuvÄ . Nurodė, jog jo gyvenimas užsienyje buvo vieÅ¡as – socialiniame tinkle Instagram vieÅ¡ai paskelbta, kur jis gyvena, kur ir kÄ filmuoja. Žinojo, kad Ž. J. ir M. K. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau nežinojo, kad yra ieÅ¡komas.

Å iame kontekste pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantas žinojo, jog jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas pripažinti jį įtariamuoju, paskirti jam kardomÄ jÄ priemonę ir kad jam yra paskelbta paieÅ¡ka, be to, A. Å . negali atsakyti už teisėsaugos institucijų ar prokurorų veiksmus ar neveikimÄ , sprendžiant jo (A. Å .) sugrÄ Å¾inimo į Lietuvos RespublikÄ klausimÄ .

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ bei pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. Å . nusikalstamÄ veikÄ , tačiau netinkamai vertino nuteistojo A. Å . parodymus, kaip neatitinkančius BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Tai, kad A. Å . neatsimena visų prieÅ¡ 8 metus atliktų veiksmų, nepaneigia proceso metu (pirmosios instancijos teisme) pareikÅ¡to kaltės visiÅ¡ko pripažinimo, kritiÅ¡ko požiÅ«rio į savo nusikalstamus veiksmus ir jų nuoÅ¡irdaus gailėjimosi fakto reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog A.

Å . ne deklaratyviais pareiÅ¡kimais, o realiais veiksmais įrodė, jog suvokė savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingÄ pobÅ«dį, padarė teisingas iÅ¡vadas. Faktinių bylos aplinkybių visuma (A. Å . pripažino visas faktines jam inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes ir neapsunkino Å¡ios bylos teisminio bylos nagrinėjimo, po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo A. Å . per 8 metus nepadarė jokio teisės pažeidimo, laikomas neteistu (ankstesni teistumai iÅ¡nykę) (18 t., b. l. 36-40, 42-46, 50-51, 20 t., b. l. 51-55), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra (18 t., b. l. 70-75), per 8 metų laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo ėmėsi veiksmų, siekdamas pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, tapo fotografu, operatoriumi, videografu, sukÅ«rė Å¡eimÄ , augina mažametį sÅ«nų, integravosi į visuomenę, vieÅ¡ai užsiėmė kÅ«rybine veikla, buvo aktyvus lietuvių bendruomenės narys, dalyvavo vieÅ¡uose renginiuose, minėjimuose, Alikantės savivaldybei (Ayuntamiento de Alicante) sukÅ«rė nekomercinį socialinį filmÄ , dalyvavo kurdamas trumpametražinį filmÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, paneigia formaliÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad A.

Å . visiÅ¡kas kaltės prisipažinimas yra deklaratyvaus pobÅ«džio, ir leidžia pripažinti esant visas sÄ lygas, bÅ«tinas A. Å . atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nurodytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuoti, juolab, kad formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenukrypstama nuo teismų praktikos, kai teismai, esant kitoms sÄ lygoms, pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia.

11. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir paskirtos A. Å . bausmės Å¡velninimo pažymėtina, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę. Tai viena iÅ¡ principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatymo apribojimus ir teismo diskrecijÄ , vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina apeliacinės instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rÅ«Å¡imi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011 ir kt.).

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ A. Å . paskirtas laisvės atėmimas deÅ¡imčiai metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ patikrinęs jo argumentus dėl paskirtos jam bausmės teisingumo, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas – nuteistajam A.

Å . nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę 13. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, jog taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, ir paminėto straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

14. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirdamas bausmę teismas, be kita ko, atsižvelgia į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pagal BK 58 straipsnio 1 dalį bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ rūšį, formÄ , vaidmenį ir pobÅ«dį.

15. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų A. Š. atžvilgiu nenustatyta, todėl teisėjų kolegija svarsto galimybę A. Š. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių tinkamai neįvertino. Skirdamas bausmę A. Š., pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytos veikos priskiriamos labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkių (BK 199 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, padarytos organizuotoje grupėje.

Taip pat teismas nurodė, jog kaltinamasis A. Å . neteistas (ankstesni teistumai iÅ¡nykę) (18 t., b. l. 36–40, 42–46, 50–51, 20 t., b. l. 51–55), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra (18 t., b. l. 70–75), psichikos sveikatos centre neregistruotas (18 t., b. l. 64), dirbo ir gyveno kitoje valstybėje, turi Å¡eimÄ , kurioje augina mažametį sÅ«nų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir motyvus, pasekmes, į kaltinamojo A.

Š. asmenybę, į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padarymo metu (jis buvo aktyvus nusikaltimų bendrininkas), į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina viena aplinkybė, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai ir duomenų apie kitas A. Š. nusikalstamas veikas teismui nėra pateikta, taip pat į tai, kad, nors ir nepripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, tačiau kaltinamasis A.

Š., pripažindamas faktines jam inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes, neapsunkino šios bylos teisminio bylos nagrinėjimo, kaltinamajam A. Š. už abu nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant ne didesnę už šios bausmės vidurkį.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. Å . buvo aktyvus nusikaltimų bendrininkas, padaryta iÅ¡ esmės remiantis tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. K. parodymais, kurio manymu, „nusikalstamų veikų koordinatorius buvo A. Å . – tai buvo Å¡io idėja, jis suteikė visÄ informacijÄ , užmezgė kontaktus, Lietuvoje daugiausiai parduodavo narkotinių medžiagų“. Kita vertus, iÅ¡ T. K. parodymų taip pat matyti, kad „finansavimÄ organizuodavo Ž.

J., jis turėjo pinigų ir iÅ¡mokėdavo uždarbį, A. Å . pinigus atiduodavo Ž. J., kuris paskaičiuodavo ir padalindavo uždirbtus pinigus. Ä®sigijimui skirtos sumos buvo maždaug 20 000 eurų. Kiek už tÄ sumÄ sugebėdavo įsigyti narkotinių medžiagų, tiek parveždavo į LietuvÄ . Žolę autobusiuku iÅ¡ Ispanijos visada parveždavo T. L.. Paskutiniu metu, kai narkotinių medžiagų kiekiai buvo dideli, kiekvienas uždirbdavo apie 20 000 litų. Per kartÄ parsiveždavo 10 – 12 kg žolės. Narkotinė medžiaga visada buvo ta pati – žolė, kurios įgijimu rÅ«pindavosi M.

K.. Ispanijoje važinėdavo kartu su M. K. ir jis padėdavo įsigyti narkotines medžiagas. Kartu dalyvaudavo ispanas A., kuris taip pat padėdavo įsigyti žolės. Jis (T. K.) Ispanijoje buvo 4-5 kartus“.

17. IÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. L. parodymų matyti, kad 2010 m. jis susipažino su T. K. ir Ž. J. ir įklimpo į skolÄ T. K., nes vartojo narkotikus. Per Å¡uo asmenis susipažino su A. Å ., paskui su M. K.. Jo (T. L.) darbas buvo iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ autobusiukais gabenti narkotikus. Paskutinį kartÄ 2013 m. į IspanijÄ vyko spalio ir lapkričio mėn. Spalį vyko su T. K., o lapkritį – su A. Å .. Ispanijoje važinėdavo po apylinkes su M. K., A.. Nupirktas narkotines medžiagas (žolę), supakuodavo į maiÅ¡us ir gabendavo į LietuvÄ . Iniciatyva buvo A. Å ., Ž. J., T. K. – tai buvo jų bendras reikalas. Per visÄ laikotarpį į IspanijÄ važiavo apie 18 kartų. Kelis pirmus kartus negavo jokio atlygio, nes buvo skolingas T. K., vėliau pradėjo gauti nuo 1500 iki 6000 litų. Už narkotinių medžiagų gabenimÄ sumokėdavo Ž. J.. Su pareigÅ«nais nutarė bendradarbiauti pats.

18. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo I. L. parodymų matyti, kad 2013 metais buvo atliekamas tyrimas, kuriame figÅ«ravo kanapių ir jų dalių eiliniai gatvės prekiautojai. Tyrimo eigoje buvo nustatyta organizuota grupė, kuri veždavo narkotines medžiagas iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ ir, pasiskirstydami vaidmenimis, Å¡ias medžiagas duodavo iÅ¡vardintiems asmenims. Buvo atliekamai kriminalinės žvalgybos veiksmai, nusikalstamos veikos imitavimo modeliai, slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Buvo nustatyta grupė asmenų, kuri tiekdavo iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ narkotines medžiagas – tai Ž. J., A. Å ., T. K. ir jų padėjėjas – T. L.. Minėti asmenys laikėsi konspiracijos, saugojosi, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Jei vienas asmuo buvo iÅ¡vykęs į IspanijÄ , kiti asmenys veikdavo Lietuvoje. Vieni gabendavo, kiti pasitikdavo, turėjo savo bendravimo formas, stengėsi iÅ¡vengti vieÅ¡umo ir t. t. Jeigu bÅ«davo T. K. iÅ¡vykęs, tai Ž. J. ar A. Å . organizuodavo T. K. ar atsiustų lagaminų pasitikimÄ ir narkotinių medžiagų tolimesnį platinimÄ .

T. L. buvo kaip padėjėjas, jis būdavo paleidžiamas su autobusiukais, kurie žmones vedžioja. Jeigu T. K. paleidžia T. L. iš Ispanijos, su kanapių prikrautais lagaminais, tai jį pasitikinėdavo Lietuvoje kiti asmenys. T. K. grįždavo lėktuvu. Ispanijoje buvo bendrininkas M. K.. Jis gyvendavo Ispanijoje ir padėdavo nusipirkti narkotines medžiagas, jas supakuoti.

19. IÅ¡ teisiamajame posėdyje apklausto A. Å . parodymų matyti, kad dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų prisipažįsta, daug įvykių nepamena, nes praėjo 8 metai. Teismo posėdžio metu atpažino T. L., nurodytų aplinkybių neneigia, labai gailisi. Liudytojų 2013 metais duoti parodymai teisingi. Granadoje gal A. butas buvo, kitame mieste butas buvo M. K.. Ne kiekvienÄ kartÄ jis (A. Å .) kontroliuodavo pravažiavimÄ per valstybės sienas, T. K. taip pat kontroliavo, jis (T. K.) buvo aktyviausias. Neprisimena, ar Ž.

J. kontroliavo. Apie tai, kad T. L. buvo skolingas T. K., jis (A. Å .) sužinojo tik teisiamajame posėdyje. Pinigus už parduotus narkotikus atiduodavo Ž. J.. Narkotines medžiagas laikė (duomenys neskelbtini) g., Å¡io nuomojamo buto raktus turėjo T. K.. PareigÅ«nai sulaikė T. K. gruodžio 2 ar 3 d. Žinojo, kad T. K. yra sulaikytas, tačiau, kad jis (A. Å .) slapstėsi, yra netiesa. Byloje yra lėktuvo bilietai į BarselonÄ , kur atÅ¡ventė Naujus Metus, po to grįžo į LietuvÄ . Socialiniame tinkle Instagram matyti, kur jis gyvena, kur ir kÄ filmuoja – jo gyvenimas buvo vieÅ¡as.

Nežinojo, kad yra ieÅ¡komas. Žinojo, kad Ž. J. ir M. K. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Nebedarys tokių veikų. Dabar gyvena visiÅ¡kai kitÄ gyvenimÄ , augina sÅ«nų, turi Å¡eimÄ Ispanijoje, labai gailisi dėl savo veiksmų.

20. Iš kelionių, skrydžių organizatorių pateiktų duomenų apie T. K., Ž. J., A. Š., T. L. skrydžių datų, maršrutų, susijusių su Ispanijos Karalyste laikotarpyje nuo 2011 m. iki 2013 m., matyti, kad T. L. į Ispanijos Karalystę skrido 27 kartus, T. K. – 11 kartų, Ž. J. – 9 kartus, A. Š. – 5 kartus (t.7, b. l. 85-200; t.8, b. l. 1-50). Taigi, šie viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad aktyviausiai organizuotoje grupėje veikė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. K., taip pat ir Ž. J. bei M. K..

21. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis A. Š. bendrininkams T. K. ir T. L. ikiteisminis tyrimas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų Panevėžio apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 3 d. nutarimais nutrauktas BK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, o Ž. J. ir M. K. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo Nr. IX-1495 red., įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir nuteisti, o įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 18 d. nuosprendis pakeistas – Ž. J. už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų; M. K. už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 7 (septynerių) metų.

Savo sprendimÄ Lietuvos apeliacinis teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2013 m. gegužės 9 d.) iki Å¡io apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo iÅ¡ viso užtruko beveik septynerius metus. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nepagrįsto ikiteisminio tyrimo vilkinimo nebuvo, visgi, savalaikių sprendimų dėl minėtų tyrimų atskyrimo priėmimas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo reikÅ¡mingai sutrumpinti ikiteisminio tyrimo trukmę.

Taip pat teismas nurodė, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirta dvylika posėdžių, tačiau net septyni iÅ¡ jų neįvyko dėl gynėjų ar nuteistųjų ligos arba proceso dalyvių neatvykimo (t. 26, b. l. 136; t. 27, b. l. 12; 17; 26; 32; 58; 64). Be to, dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo ir gynėjų užimtumo, atostogų, pertraukos tarp posėdžių kai kuriais atvejais tęsėsi ilgiau nei du mėnesius. Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teisme byla taip pat buvo nagrinėjama gana ilgai.

Nuosprendyje aptartų aplinkybių visuma leido apeliacinės instancijos teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad bendra baudžiamojo proceso trukmė Å¡iuo atveju virÅ¡ijo įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytų ir minimalių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas Å¡iems nuteistiesiems aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

22. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, baudžiamoji byla dėl A. Š., kuris kartu su kitais bendrininkas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl šioje baudžiamojoje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos buvo išnagrinėta atskirai, vėliau nei bendrininkų baudžiamoji byla – iš Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus (1 t., b. l. 3-8) matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl A. Š. padarytos nusikalstamos veikos buvo atskirtas, nenustačius A. Š. buvimo vietos, esant išduotam jo atžvilgiu Europos arešto orderiui.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iame kontekste pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje kiekvieno nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, taip pat ir bausmės skyrimo klausimai sprendžiami individualiai, įvertinus visas bylos aplinkybes, todėl darytina iÅ¡vada, kad, nepaisant to, jog nusikalstamos veikos bendrininkų bylos buvo nagrinėjamos atskirai, bylÄ nagrinėjantis teismas, skirdamas bausmę A. Å ., turėjo atsižvelgti ir į pirmiau minėtus BK reikalavimus – įvertinti kiekvieno bendrininko vaidmenį organizuotos grupės kontekste.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad neatsižvelgus į bendrininkų vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti netinkamai pritaikytas BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018), diferencijuotai neįvertinus bendrininkų grupės ir organizuotos grupės nario atsakomybės netinkamai taikoma BK 58 straipsnio 2 dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017). Tinkamas bendrininko vaidmens ir bendrininkavimo formos įvertinimas kartu su kitomis aplinkybėmis, svarbiomis teisingai bausmei skirti, yra svarbus sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo vienam ar keliems asmenims, kuriems yra inkriminuota ta pati veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-895/2017, 2K-237-689/2018).

24. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitų bendrininkų organizuotumo formos vertinimo svarba, skiriant bausmę A. Å ., yra pagrįsti. Ä®vertinus nusikalstamos veikos pavojingumÄ (A. Å . padarė du tyčinius nusikaltimus, priskirtinus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms organizuotoje grupėje), taip pat diferencijuotai atsižvelgus į jo kaip bendrininko vaidmenį (BK 58 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendyje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A.

Š. vaidmuo, darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, būtų reikšmingesnis už vaidmenis kitų bendrininkų – T. K., T. L., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, ar Ž. J. ir M. K., kuriems įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, ženkliai sumažintos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu A.

Å . veiksmai, darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, buvo mažiau aktyvÅ«s kitų bendrininkų veiksmų kontekste. Svarbu pažymėti ir tai, jog teismų praktikoje nurodyta, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad A. Å . per 8 metus nuo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo nepadarė jokio teisės pažeidimo, laikomas neteistu (ankstesni teistumai iÅ¡nykę) (t. 18 t., b. l. 36-40, 42-46, 50-51, t. 20, b. l. 51-55), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra (t. 18, b. l. 70-75), per 8 metų laikotarpį nuo nusikalstamų veikų padarymo ėmėsi veiksmų (apraÅ¡ytų Å¡io nuosprendžio 10 punkte), siekdamas pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ .

Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina mažesnį A. Å . pavojingumÄ organizuotos grupės bendrininkų kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį pripažįstamas nepagrįstu, kadangi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. Å . paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, taip pat ilgalaikis A. Å . izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryÅ¡ius, be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo mažamečiui vaikui ir sutuoktinei.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, A. Å . už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, turėtų bÅ«ti mažinama iki 7 metų.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl aukščiau išdėstytų motyvų. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. Å . už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 7 (septynerių) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme, ir A.

Å . paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams. KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Evaldas PaÅ¡ilis Aiva Survilienė