569049c3-e5dc-4a27-a7bd-263d68290907 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAÅ AS

NuoraÅ¡as                                                                                                                Â

                                                       Administracinio teisės

pažeidimo byla: A2.11.-216-876/2013

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00148-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 47.2. (N)

 (S)

                                                                                                  Â

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2013 m. birželio 13 d.

Å akiai

             Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. K., jos atstovei advokatei D. V., iÅ¡nagrinėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir

 n u s t a t ė:

L. K. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013-02-27 d. tiriant pareiÅ¡kimÄ gautÄ 2013-02-22 iÅ¡ L. K. dėl

E. K. veiksmų, 2013-02-27 buvo paimtas paaiškinimas iš L. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kurio metu L. K. buvo įspėta, vadovaujantis ATPK 187 (2) str. dėl

melagingų parodymų teikimo. Tiriant minėta pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ surinktos medžiagos, 2013-03-12 dienÄ apklausus E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡klausius 2013-03-12 E. K. pateiktÄ 2013-02-22 dienos L. K. ir E. K. pokalbio garso įraÅ¡Ä , įraÅ¡ytÄ Ä¯ skaitmeninę laikmenÄ , matyti, jog L. K. teikė

melagingus parodymus, dėl kurių ji buvo įspėta. Å iais savo veiksmai L. K. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį

numatyta administracinė atsakomybė ATPK 187(2) str.

Teismo posėdžio metu L. K. paaiÅ¡kino, kad ji mano, kad pateiktas įraÅ¡as yra ne to įvykio, dėl kurio ji pranešė policijai. Tuo metu vasario 22 d.  E. K. atėjo į namus su didžiuliu triukÅ¡mu. Ji su sÅ«numi miegojo savo kambaryje, o pusbrolis miegojo kitame namo gale. Jos vyras sukėlęs triukÅ¡mÄ norėjo per prievartÄ iÅ¡sivežti vaikÄ , ji neleido, jie susistumdė. Vyras jai prigrasino, kad jÄ sutvarkys. Pateiktas įraÅ¡as tikrai neatitinka tos dienos įvykių. Kalbama apie vasario 22 d., jie kartu negyvena nuo vasario 11 d. Kaip tik penktadienis, taip vyras per vaiko miegÄ ateina ir sukelia triukÅ¡mÄ . Jie konfliktuoja, po ko vyras eina į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir aiÅ¡kina, kad ji neleidžia su vaiku bendrauti. Konfliktai vyksta nuo vasario 12 d., policijoje yra daug pareiÅ¡kimų paraÅ¡yta, santuokos nutraukimo byla yra. Ji įraÅ¡Ä iÅ¡klausė policijoje, Å¡iame įraÅ¡e nėra to, kaip vyras skambino į duris, barÅ¡kino į langÄ , nėra kaip jie susistumdė tarpduryje. Tuo metu namuose buvo pusbrolis E. M. ir jų sÅ«nus Faustas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, kad vasario 21 d. paskambino savo sutuoktinei, kad atvyks vasario 22 d. pasiimti vaikÄ savaitgaliui. Atvykęs 22 d. į mokyklÄ tarėsi su vaiku, kad vyks į KaunÄ , kartu pasiims podinukÄ . Po to važiavo į Å akius ir apie 15 val. atvyko į namus (duomenys neskelbtini). Jo neįleido, rado duris užrakintas. Nes tuo metu jo neįleidinėjo į namus, o rakto jis neturėjo. Skambino į duris vienÄ sykį, matė kaip žmona vaikÅ¡to, paskui paskambino dar kartÄ , po ko  įleido ir pradėjo Å¡aukti, kad pažadino vaikÄ . Jis žmonai pasakė, kad su vaiku sutarta, kad važiuos į KaunÄ . Žmona pradėjo Å¡Å«kauti. Pasikalbėjo dar su vaiku, po to jis išėjo iÅ¡ namų. Paskui buvo pakviestas į policijÄ , kur sužinojo, kad pareiÅ¡kimas paraÅ¡ytas buvo, jog jis triukÅ¡mavo, keikėsi, buvo Å¡meižikiÅ¡kas jo žmonos pareiÅ¡kimas. Tada pasakė tyrėjui A., kad turi garso įraÅ¡Ä ir pateikė tÄ Ä¯raÅ¡Ä policijai. Kai darė įraÅ¡Ä , K. neperspėjo. Teigė, kad nebÅ«tinai perspėti, nes įraÅ¡Ä darė savisaugai, todėl nereikėjo perspėti. Kad tas įraÅ¡as tos dienos - tai data matosi, kai pajungi per kompiuterį diktofonÄ . Data nesireguliuoja, tik vienÄ kartÄ , kai įdedamos baterijos. Jeigu iÅ¡imsi baterijas, data vėl nusireguliuoja, o įraÅ¡as iÅ¡lieka vis tiek tos pačios datos.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. nurodė, jog visas aplinkybes nurodė protokole. Toks sprendimas buvo priimtas, nes buvo pateikta medžiaga ir nustatė, kad tai melagingi parodymai. Kad tai melagingi parodymai, nustatė apklausų metu. Garso medžiagÄ pateikė K. apklausos metu. Pateikė tÄ Ä¯rodymÄ , žmogus, kuris darė savo pokalbio įraÅ¡Ä , tai jo nuomone,  teisėtas įraÅ¡as. Ä®raÅ¡o informacinėje sistemoje, kai įraÅ¡as yra įraÅ¡omas, jis saugo visÄ informacijÄ ,  kada ir kuriuo laiku yra padarytas, buvo matyti kada padarytas įraÅ¡as. Failas kitu bÅ«du negali bÅ«ti padarytas, jeigu bÅ«tų padaryta data, tai atsispindėtų informaciniam langelį, nes yra įraÅ¡o padarymo data laikas ir įraÅ¡o koregavimo data ir laikas. Kokiomis aplinkybėmis darė įraÅ¡Ä nesidomėjo, jam nežinoma, kad

K. bÅ«tų žinojusi apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä .

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. B. nurodė, kad darant garso įraÅ¡Ä diktofonu jo datos nustatymuose galima nustatyti, bet kokiÄ datÄ , gal limitas yra tik labai ekstremaliom datom iki jo sukÅ«rimo. Diktofonas neturi, kad bÅ«tų sinchronizavimas su laiko serveriais ar data. Data nustatoma žmogaus.

Perklausius byloje pateiktÄ garso įraÅ¡Ä L. K. nurodė, jog Å¡is įraÅ¡as neatitinka įvykio aplinkybių, dėl kurio buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijos pareigÅ«nams.

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡saiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai, o Institucijos procesiniai sprendimai priimti remiantis visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario mėn. 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-146-200/2013).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigojÄ Ä¯statymu įgaliotas institucijas, jų pareigÅ«nus iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienÄ administracinį teisės pažeidimÄ , jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymÄ ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylÄ tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) pilnai, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertintų visus įrodymus. Joks vieÅ¡o administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigÅ«nui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylÄ . LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigÅ«nus) įpareigoja visapusiÅ¡kai, pilnai, objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK

284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 1872straipsnio

dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. L. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas už ATPK 1872

straipsnyje numatyto pažeidimo padarymÄ . Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo ir L. K. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigia, jog apie įvykio aplinkybes ji nurodė teisingai, o pateiktas garso įraÅ¡as neatitinka nurodomo įvykio aplinkybių. Â

Teismas susipažinęs ir iÅ¡tyręs byloje surinktÄ medžiagÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, daro

iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių L. K. prieÅ¡ingÄ teisei, kaltÄ (tyčinį) veikimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. K. traukiama atsakomybėn už tai, kad 2013 m. vasario 27 d. vykusios apklausos metu nurodė neteisingas aplinkybes apie 2013 m. vasario 22 d. įvykusį konfliktÄ su jos vyru E. K.. IÅ¡ byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti administracinė teisenÄ (b.l.10) matyti, kad dėl L. K. galimai padaryto pažeidimo buvo nustatyta iÅ¡ E. K. pateiktos garso įraÅ¡o, tai yra Å¡is pateiktas įrodymas buvo laikomas vieninteliu ir neginčijamu įrodymu,

panaikinančiu E. K. kaltę bei patvirtinančiu L. K. kaltę. Teismo laiko, jog toks byloje pateiktų įrodymų

vertinimas neatitinka įstatymo bei formuojamos teismų praktikos.

BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys. Sprendžiant klausimÄ , ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais, pirmiausi reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija – Å¡iuo duomenis

surinko ir pateikė į bylÄ . Nagrinėjamoje byloje garso įraÅ¡Ä pateikė E. K., tai yra asmuo, dėl kurio elgesio buvo gautas

praneÅ¡imas policijos įstaigoje. Asmuo nurodė, jog garso įraÅ¡Ä padarė siekdamas apsaugoti save, nes su žmona jie pastoviai konfliktuoja. Vien ta aplinkybė, jog garso įraÅ¡as buvo pateiktas asmens, su kuriuo vyksta pastovÅ«s konfliktai, gali sukelti abejonių dėl Å¡io įraÅ¡o tikrumo, tačiau policijos pareigÅ«nai visiÅ¡kai nesigilino į esančiÄ situacijÄ . Teismo posėdžio metu L. K. nurodė, jog pateiktas garso įraÅ¡as neatitinka jos nurodomo įvykio aplinkybių, tas garso

įrašas galėjo būti padarytas kitu laiku. Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. nurodė, kad šis garso įrašas nesukėlė abejonių, todėl

juo remiantis priėmė procesinį sprendimÄ . Tačiau pareigÅ«nas negalėjo nurodyti ir paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du jis nustatė ir įsitikino, jog Å¡is įraÅ¡as buvo padarytas L. K. nurodomu metu. A. A. teigė, jog jis rėmėsi garso įraÅ¡e esančio failo nurodyta informacija, tačiau negalėjo nurodyti, ar diktofone įraÅ¡o daroma data gali bÅ«ti nustatoma ir koreguojama. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. B. nurodė, jog diktofone esanti data ir laikas yra įvedami žmogaus, ir vėliau taip pat per esantį meniu Å¡i data gali bÅ«ti koreguojama, tai yra žmogaus veiksmais gali bÅ«ti nustatyta norima pokalbio data ir laikas. Diktofonas automatiÅ¡kai datos ir laiko nekoreguoja, Å¡ie veiksmai priklauso nuo žmogaus veiksmų. Taigi esant tokiems duomenims nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu pareigÅ«nas pasiremdamas vieninteliu garso įraÅ¡u nustatė, jog L. K. davė melagingus įrodymus, nes kitu duomenų, patvirtinančiu padaryto garso įraÅ¡o atitikimÄ nurodomo

įvykio aplinkybes byloje nėra. Tai, kad tarp L. K. ir E. K. vyksta skyrybų procesas, jie pastoviai konfliktuoja ir

abu kreipiasi į įvairias institucijas su skundais, leidžia pagrįstai suabejoti E. K. pateikto garso įraÅ¡o patikimumu. Teismo posėdžio metu E. K. nurodė, jog apie daromÄ jų pokalbio įraÅ¡Ä jis L. K. neįspėjo, taigi tokie jo veiksmai gali bÅ«ti vertintini,

kaip provokacija, tai yra pats žinodamas apie daroma garso įraÅ¡Ä bei numatydamas galimybę juo pasinaudoti, elgėsi tvarkingai, tuo tarpu sukÅ«rė situacijÄ , dėl kurios dažniausiai kyla konfliktai tarp jo ir žmonos, ir iÅ¡provokavo konfliktÄ . Be to, priimdamas nutarimÄ pareigÅ«nas visiÅ¡kai nenurodė ir netyrė kitų byloje esančių duomenų, tai yra nėra nurodyta, kodėl buvo pasiremta garso įraÅ¡u ir jam suteikta didesnė įrodomoji galia negu liudytojų parodymams, nenurodyta kodėl  nesivadovauta L. K., ar E. M. duotais parodymais, kokiais pagrindais Å¡ie parodymai laikomi neteisingais.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas laiko, jog nesant byloje neabejotinu duomenų apie tai, kad byloje pateiktas garso įraÅ¡as buvo padarytas L. K. nurodomo įvykio metu, ir nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų L. K. kaltę, todėl nepaÅ¡alintos abejonės aiÅ¡kintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 1872 straipsnį, nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

           Pagal ATPK 286 straipsnio 4 dalį, nutarime dėl bylos turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus. Nagrinėjamojo byloje E. K. pateikė diktofonÄ , kuris nutarimui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas savininkui.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

 n u t a r i a :

           Administracinio

teisės pažeidimo pagal ATPK 1872  str. bylos teisenÄ dėl L. K. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės

pažeidimo sudėties.

DiktofonÄ nutarimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savininkui E. K.. Â

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo nutarties paskelbimo gali bÅ«ti skundžiami Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å akių rajono apylinkės teismÄ .

Nuorašas tikras.

Teisėjos parašas.

Teisėja                                                                                                                    Judita

Sungailaitė