568f2839-2e44-4db3-8d1d-e15a36fd6c95 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2SA-94-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-03-02529-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. vasario 22 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I.

R. skundÄ dėl antstolio A. N. veiksmų, n u s t a t ė :             I. Ginčo esmė.             PareiÅ¡kėjas I. R. kreipėsi į teismÄ su skundu dėl antstolio A. N. veiksmų, praÅ¡ydamas panaikinti visus A. N. patvarkymus, vykdant 2009 05 12 sprendimÄ , priimtus po 2012 03 22, panaikinti iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr.0157/12/00932 ir Nr.0157/12/00933. Nurodė, jog iÅ¡ esmės 2009 05 12 sprendimÄ yra įvykdęs geruoju vadovaudamasis LR CPK 136 str. nuostatomis.

LR CPK nenustato draudimo įvykdyti teismo sprendimo geruoju savarankiÅ¡kai naudojantis civilinių įstatymų nustatymomis teisėmis ir prievolių įvykdymo bÅ«do. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.               Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino. Sustabdė vykdymo veiksmus antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/12/00932 ir Nr. 0157/12/00933 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo I.

R. skundÄ dėl antstolio A. N. veiksmų. Teismas atsižvelgęs į tai, jog kilęs ginčas dėl 2009 05 12 teismo sprendimo įvykdymo, padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, vykdymo veiksmai stabdytini iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo I. R. skundÄ dėl antstolio A. N. veiksmų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai.           Suinteresuotas asmuo V.

P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ 1, kadangi Å¡ioje vykdomojoje byloje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo apelianto naudai dėl 1 800 Lt sumos, kuri buvo priteista iÅ¡ pareiÅ¡kėjo apeliantui, kaip bylinėjimosi iÅ¡laidos Å iaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr.A2-1320-154/2011 to paties teismo 2011 11 30 nutartimi.

Byloje nėra jokio įrodymo, kad teismo priteista suma pareiÅ¡kėjo bÅ«tų sumokėta apeliantui. Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad byloje yra kilęs ginčas tik dėl 2009 05 12 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo įvykdymo. Vykdomoje byloje 2 yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo apelianto naudai pagal 2009 05 12 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimÄ , byloje taip pat nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad Å¡is sprendimas dėl piniginių sumų priteisimo bÅ«tų pareiÅ¡kėjo kokiu nors CK leistinu bÅ«du įvykdytas.

Todėl nėra jokio pagrindo abejoti vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrįstumu. Pažymėjo, jog Å¡io ginčo atveju nėra aiÅ¡ku, kokiam pareiÅ¡kėjo reikalavimui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to teismų praktikoje laikoma, kad vien tikimybė, kad piniginės lėšos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ skolininko, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Procesinis įstatymas numato sprendimo įvykdymo atgręžimÄ , todėl net ir tuo atveju, jeigu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pagal skundžiamÄ patvarkymÄ bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos, minėta procesinės teisės norma užtikrintų galimybę jam susigrÄ Å¾inti neteisėtai ar nepagrįstai iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės (CPK 337 str. 2 p.).         Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).         Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡ioje byloje buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d.         LR CPK 144 str. 1 d. numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti įstatymo numatytas preliminarias ir laikinai galiosiančias priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Viena tokių priemonių – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), kuri ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti taikoma tuomet, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumÄ (CPK 510 str. 3 d.).          Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, motyvuodams tuo, jog ginčas yra kilęs dėl 2009 05 12 teismo sprendimo įvykdymo. Kaip matyti ir skundo argumentų, antstolio veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, jog 2009 05 12 teismo sprendimas yra įvykdytas 2012 03 22 įskaitymu pirminiam kreditoriui pagal LR CK nuostatas.

Apie tai informuota BUAB „Vevira“ bankroto administratorė ir V. P.. Antstoliui buvo pateikti įskaitymo dokumentai, patvirtinantys atliktÄ Ä¯skaitymÄ pirminiam iÅ¡ieÅ¡kotojui. Ä®vykdymas buvo atliktas teismo sprendimams įsiteisėjus, nes jo atlikimas vykstant teisminiams ginčams teisme ribojamas. Tačiau antstolis nesikreipė į teismÄ dėl vykdymo veiksmų atlikimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, nenustabdė vykdomosios bylos.          Kaip jau minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , taip pat preliminariai vertinami pareikÅ¡ti reikalavimai ir pateikti įrodymai.Å iuo nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindė bei neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. PraÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl iÅ¡ esmės nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo ar skundo) tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų, Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 01 02 nutartimi, atmestas. Taigi nors minėta nutartis dar neįsiteisėjo (neperžiÅ«rėta apeliacine tvarka), Å¡i aplinkybė taip pat prisideda prie nuomonės susiformavimo, kad Å¡iuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos bÅ«tinosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.            Apeliantas teisingai nurodė, jog vien tikimybė, kad piniginės lėšos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ skolininko, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Procesinis įstatymas numato sprendimo įvykdymo atgręžimÄ (Civilinio proceso kodekso 760 str.), todėl net ir tuo atveju, jeigu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pagal skundžiamus patvarkymus bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos, minėta procesinės teisės norma užtikrintų galimybę jam susigrÄ Å¾inti neteisėtai ar nepagrįstai iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas, kurio naudai iÅ¡ieÅ¡komos piniginės lėšos, neturėtų galimybių sugrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui Å¡ių lėšų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas nutarė panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t.y. pareiÅ¡kėjo I. R. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti (CPK 337 str. 2 p.).        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., teismas                                                           n u t a r ė :        Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo I.

R. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti.                           Teisėja                                                                   Liuda Uckienė