2022-11-24 Nr. AB-28643-4-28-3-00368-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4102-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00368-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam S. P. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei Eglei Rutkauskei,

vertėjaujant Jūratei Bernotienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio S. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam S. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam S. P. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 31 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 06.15 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, nuo Dubo link Piesčių kaimo ribose, VSAT pareigūnai sulaikė asmenį, kuris pažeisdamas Šengeno erdvės sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Asmuo prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu S. P., (duomenys neskelbtini), su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. 2021 m. rugsėjo 23 d. užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Centre. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 21S29123, (duomenys neskelbtini) pilietį S. P. nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. 2021 m. lapkričio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu asmuo sulaikytas 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. 2022 m. vasario 9 d. Marijampolės apylinkės teismas sulaikymą pratęsė dar 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. gegužės 18 d. 2022 m. balandžio 8 d. iš asmens priimtas prieglobsčio prašymas ir išduota Departamento pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo.

3. Užsieniečiui tapus prieglobsčio prašytoju, VSAT su teikimu kreipėsi į teismą persvarstyti užsieniečio sulaikymą. 2022 m. balandžio 21 d. Marijampolės apylinkės teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo užsienietis sulaikytas iki 2022 m. gegužės 18 d.

4. Teikime nurodoma, kad 2022 m. gegužės 17 d. Departamento sprendimu Nr. 22S66611 asmuo įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. gegužės 30 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S75458, kuriuo nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Departamento sprendimui - išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. S. P. sprendimą dėl prieglobsčio apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, kuris 2022 m. rugsėjo 8 d. išnagrinėjęs užsieniečio skundą priėmė sprendimą užsieniečio skundą tenkinti iš dalies. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė aukštesniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3894-815/2022, nusprendė užsieniečio apeliacinį skundą atmesti. LVAT priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. VSAT Centras nurodė, kad užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. (duomenys neskelbtini) ambasada nuo šių metų birželio mėnesio yra persikėlusi į Lietuvos Respubliką. Centro teigimu jau yra gautas asmens grįžimo dokumentas, asmenims, kurių prieglobsčio prašymai yra galutinai išnagrinėti, su šiais dokumentais bus pradėta vykdyti išsiuntimo procedūra į (duomenys neskelbtini). Dėl minėtojo užsieniečio pakartotinai kreipsis į ambasadą, kad jam būtų paruoštas grįžimo dokumentas. Neskyrus užsieniečiui prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, kiltų nelegalios migracijos grėsmė visoje Šengeno erdvėje. Manė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kitų dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje ir 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.

6. Teismo posėdžio metu VSAT Centras palaikė teikimą jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad pravesto pokalbio metu su užsieniečiu pastarajam buvo išaiškinta, jog priimtas galutinis sprendimas ir jam nesuteiktas prieglobstis, todėl jo statusas pasikeitė ir jis šiuo metu yra užsienietis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Užsienietis reagavo labai neadekvačiai, emocingai, buvo galima suprasti, kad jis bet kokiomis priemonėmis nori išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Užsienietis nurodė, kad Lietuvoje jis yra apie 16 mėnesių. (duomenys neskelbtini) nieko neturi, nes namai sugriauti, o artimieji išžudyti. Esant Lietuvoje, visą laiką jis laikėsi įstatymų, jokių pažeidimų nepadarė, todėl nesupranta, kodėl jam ribojama laisvė judėti, nurodė, kad nepagrįstai prašoma tokios griežtos priemonės, manė, kad jam gali būti skirta priemonė netaikant laisvės apribojimo ir galint judėti už centro ribų. Jo nuomone, jeigu nebūtų (duomenys neskelbtini) pilietis, tai jo atžvilgiu nebūtų taikyta ribojimo laisvė. Pati valstybė, laikydama izoliuotą užsienietį, ir jį neišleisdama sudaro tokias sąlygas, kad jis negali dirbti, įgyti socialinių ryšių.

II. 8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimu buvo nuspręsta centro teikimą tenkinti.

9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra įvardijamos alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio bei neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, konstatavo teismas, yra pagrindas manyti, jog bet kokiomis priemonėmis užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos, vengiant priimto sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įgyvendinimo. Įvertinus visus byloje esančius dokumentus ir aplinkybes, nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės dėl kurių užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pradėta jo išsiuntimo iš šalies procedūra. Teismas sutiko, su VSAT vertinimu, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 11. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Marijampolės regiono apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą admin. nusižengimo byloje Nr.A20.-979-571/2022 ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant Centre, bet neribojant jo laisvės.

12. Savo apeliacinį skundą užsienietis grindžia iš esmės tuo, kad jam laisvė apribota ilgiau nei 1 metus.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atkreipia dėmesį, kad užsienietis iki šiol nėra pateikęs jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. O apklausų metu keitė duomenis apie save (savo vardo, pavardės ir gimimo duomenis) užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau jokių originalių dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę užsienietis nepateikė. Taigi, užsienietis ne tik nepateikė dokumento leidžiančio nustatyti tapatybę, kelionės dokumento leidžiančio atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir neteisėtai kirsdamas sieną pateikė klaidingus duomenis tiek apie savo vardą, pavardę tiek apie savo gimimo metus. Daro išvadą, kad jau nuo pat neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, teikdamas klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas suklaidinti pareigūnus ir vilkinti jo identifikavimo bei kitas procedūras.

15. Pažymi, jog VSAT 2022 m. gruodžio 14 d. yra organizuojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex (toliau – ir Frontex) jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje dėl užsieniečio asmens grįžimo pažymėjimo į kilmės šalį išdavimo.

16. 2022 m. lapkričio 10 d. užsieniečiui (duomenys neskelbtini) ambasada Vilniuje išdavė asmens grįžimo pažymėjimą į (duomenys neskelbtini), kuris galioja tris mėnesius nuo išdavimo dienos, t. y. iki 2023 m. vasario 10 d.

17. Atkreipia dėmesį, kad 2022 m. spalio 19 d. LVAT buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3926-556/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo. Atitinkamai, pastaroji priemonė užsieniečiui ir buvo pritaikyta. LVAT taip pat išskyrė tai, kad jeigu užsieniečiui būtų skirta alternatyvi sulaikymui priemonė su laisvu judėjimu, kiltų rizika, kad būtų nepasiektas tikslas – įgyvendintas užsieniečio grąžinimas į jo kilmės šalį, kurio atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

18. Atitinkamai ir šiuo konkrečiu atveju užsieniečio atžvilgiu tikslingai skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kadangi užsieniečiui yra išduotas asmens grįžimo pažymėjimas bei užsieniečio atžvilgiu 2022 m. gruodžio 14 d. yra organizuojama Frontex grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Apeliaciniame skunde užsienietis nurodo, jog apribotos judėjimo laisvės sąlygomis gyvena jau ilgiau nei 1 metus.

21. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atmetus užsieniečio skundą dėl sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio, užsieniečio prieglobsčio byloje įsigaliojo galutinis sprendimas ir užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį.

22. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo nustatytų užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja teisiniai pagrindai taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigos teritorijoje.

24. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.); kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (7 p.).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, be kita ko, apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.); apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.).

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

28. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog, kaip apeliaciniame skunde nurodė ir užsienietis, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje iš esmės yra ribojama nuo 2021 m. liepos mėn. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

30. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsižvelgus į tai, jog užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama ilgiau kaip 12 mėnesių, nagrinėjamoje byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios tolimesnį apribojimų taikymą.

31. Pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką ir šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).

32. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę, o būtent į tai, kad užsieniečiui laisvė apribota jau nuo 2021 m. liepos 19 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtų neproporcinga toliau riboti užsieniečio laisvę, o Įstatymo nustatyti tikslai ir užsieniečio išsiuntimas gali būti pasiektas ir netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik įstaigos teritorijoje, ir šiuo atveju proporcinga ir pagrįsta taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 31 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su Užsieniečio išsiuntimu į kilmės valstybę.

33. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam S. P. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 31 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su užsieniečio išsiuntimu į kilmės valstybę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė