568caddf-2fb0-4e9f-b913-3ea08cb92da4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3489-764/2017 Proceso Nr. 3-61-3-01428-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. I. (S. I.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas pateiktu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau ir – LukiÅ¡kių TI-K) 9 000 Eur neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros bÅ«davo perpildytos, o dėl jose iÅ¡dėstytų baldų ir didelio žmonių skaičiaus nebuvo vietos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo drėgna, todėl atsirasdavo pelėsis, sienos buvo nešvarios, o jų danga sutrūkinėjusi, nebuvo vėdinimo, nes tinkamai neatsidarydavo langai, todėl tvyrojo blogas kvapas, o dėžės, į kurias tekdavo dėti daiktus, kuriuos tikrina rentgeno aparatu, buvo nešvarios ir neišvalytos, todėl buvo juntamas diskomfortas. Pareiškėjas pažymi, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo uždengtas nuo likusio kameros ploto, todėl buvo nuolat jaučiamas diskomfortas.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis visomis skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas, garbė ir orumas, o dėl prastų higienos sÄ lygų kamerose pareiÅ¡kėjui sutriko miegas, apetitas, buvo juntamas nuovargis, galvos, nugaros ir kiti fiziniai skausmai, kurie pareiÅ¡kėjo teigimu yra ilgalaikiai ir juntami iki Å¡iol. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl visų aplinkybių visumos patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei suprastėjo jo bendravimo įgÅ«džiai, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybę atstovaujančio LukiÅ¡kių TI-K 9 000 Eur neturtinę žalÄ .

Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K, pateikto atsiliepimo argumentais su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad laisvės atėmimo vietose pareigÅ«nai nuolatos atlieka asmenų elgesio kontrolę ir per įrengtas stebėjimo akutes nuolat stebi suimtuosius ir pažymi, kad suimtiesiems atvykstant ir iÅ¡vykstant yra atliekama visuminė krata, t. y. suimtasis turi atiduoti visus daiktus, kad pareigÅ«nas galėtų juos apžiÅ«rėti.

Atsakovės atstovas teigia, kad iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra iÅ¡duodamas į kameras. Atsakovas pažymi, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Atsiliepime LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprÅ«pintos reikiamais baldais ir pažymi, kad kalintys asmenys dažnai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ ir daužo kitÄ kamerose esantį inventorių. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymi, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks atskyrimas atitinka bendruosius higienos reikalavimus, tačiau Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo kameros ploto nenumato.

Atsiliepime taip pat pasisakyta dėl patalpų vėdinimo ir nurodyta, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Atsakovės atstovas pateiktu atsiliepimu prašo priteisti 5,28 Eur dokumentų parengimo išlaidų ir nurodo, kad vykdydamas teismo nutartį iš viso pateikė 88 lapus bylos medžiagos, todėl prašo iš pareiškėjo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis).

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, kamerose buvo juntama drėgmė, apdaužytos sienos, buvo pelėsio, tvyrojo nemalonus kvapas, langai neatsidarinėjo tinkamai, dėžės į kurias dėdavo daiktus patikrinimui buvo purvinos ir neÅ¡varios.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.) pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 417 parų buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.), tenkantį vienam asmeniui, reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

šiuo atveju, viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimÄ sanitarinio mazgo atskyrimÄ 1,5 m. tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016). Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kuriose kamerose sanitarinis mazgas yra įrengtas kaip atskira kabina su durimis (b. l. 27), tačiau pareiÅ¡kėjas nurodytose kamerose nebuvo kalinamas.

LukiÅ¡kių TI-K raÅ¡te taip pat nurodo, kad nuo 2017 m. sanitarinio mazgo patalpose yra įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse, tačiau pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 28 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus, todėl minimi atstakovės atstovo duomenys nėra aktualÅ«s ginčo laikotarpiui. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų (kamerose tvyrojo drėgmė, sienos buvo apdaužytos, tvyrojo nemalonus kvapas, neatsidarė tinkamai langai, dėžės į kurias dėdavo daiktus buvo neÅ¡varios).

Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis Nr. A-17-301/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareigÄ paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis Nr. A-492-176/2013). IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 28–110) nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes (pateikti duomenys tvirtina apie kamerų bÅ«klę, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo kalinamas, arba pateikti duomenys apibÅ«dina kamerų bÅ«klę tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K dar nebuvo atvykęs arba buvo jau iÅ¡vykęs), jog kameros, kuriose jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės vertintini pareiÅ¡kėjo naudai. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad tikrinant daiktus rentgenu, juos tenka dėti į dėžes, kurios yra purvinos ir neÅ¡varios, tačiau atsakovės atstovas atsiliepime pasisakė apie pačiÄ tikrinimo procedÅ«ra, o argumentų ar duomenų paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius nepateikė, todėl Å¡ios aplinkybės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai.

IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų (pvz. medicininių iÅ¡rašų ar kitų duomenų patvirtinančių sveikatos pablogėjimÄ dėl kalinimo sÄ lygų), patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios neatitiko tam tikrų higienos, ploto reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (atsakovės atstovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė).

PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamų sÄ lygų paÅ¡alinimo ir į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Ä®vertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir atsižvelgiant į tai, kad dalį laikotarpio pareiÅ¡kėjas kamerose kalėjo vienas ir dalis kalinimo laikotarpio atitiko minimalų 3,6 kv. m. plotÄ , tenkantį vienam asmeniui bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 4 000 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas tinkamai nuo bendro kameros ploto ir kameros neatitiko kitų higienos reikalavimų.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 5,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų dėl dokumentinės medžiagos parengimo. LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydama teismo nutartį, kuriÄ sudaro iÅ¡ viso – 88 A4 formato lapų. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 88 x 0,06, t. y. 5,28 Eur. Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju, sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, todėl pagrindo atlyginti atsakovės atstovo patirtas iÅ¡laidas nėra. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo S. I. (S. I.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti S. I. (S. I.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 4 000 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Egidija Puzinskaitė