568bed79-3cf2-4e8a-b8b8-10b618c4a5a2 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr.e2-32-985/2022 Proceso Nr. 2-28-3-02839-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.;3.2.3.1.; 2.6.10.2.4.1. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, Erikai Å elmienei, Sidonai Bukotienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje atstovui advokatui M.

S., atsakovo R. K. atstovei advokatei Andželikai VosyliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl draudiminės iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo: 1) 540 Eur sumokėtos draudiminės iÅ¡mokos; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

3) bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378), Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų (patvirtintų LR draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. Nutarimu Nr. N-47), Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d.

Nutarimu Nr. 795) pagrindu sudarė draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio pažymoje Å¡io įvykio kaltininku(e) nurodytas (a) apdraustasis (oji) A. K., kuris(i) vairavo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė nurodė, kad ji vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , dėl asmens sveikatos sutrikdymo.

Draudimo sutartis buvo sudaryta su transporto priemonės savininku, kuris draudimo sutartyje yra nurodomas draudėju (transporto priemonės valdytojas, teikiantis praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas savininko, atsakingo už draudimo sutarties sudarymÄ , atstovu pagal įstatymÄ (Ä®statymo Nr. IX-378, 6 str. 2 d.) . Draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių lemiančių draudimo rizikos padidėjimÄ ar sumažėjimÄ , tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytÄ apdraustojo amžių.

Vadovaujantis Ä®statymo Nr. IX378, 2 str. 2 d., LR vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2 punktu, kuris nurodo, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas , atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį. Iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės draudėjas R.

K., nurodė, kad apdraustÄ priemonę vairuos 43 metų ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumÄ , t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Nurodė, kad ieÅ¡kovė vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , dėl nekilnojamojo turto apgadinimo ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 30 procentų sumokėtos draudimo iÅ¡mokos t. y. 540 Eur.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) d. sudarė draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu. (duomenys neskelbtini)., įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė keliu ėjusį A.

M. (toliau - įvykis). VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje pastarajam buvo nustatyti sveikatos sužalojimai ((duomenys neskelbtini)). Po apžiÅ«ros iÅ¡leistas į namus. Dėl įvykio Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo) Nr. 01-1-10573-20. Ikiteisminio tyrimo metu praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., įteiktas A. K.. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra 2020-06-10 nutarimu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungė fotonuotraukas bei vaizdo įraÅ¡Ä . 2020-06-10 nutarimu buvo nuspręsta grÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ tyrimo papildymui.

Å iuo metu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, įvykio priežastys ir aplinkybės yra tiriamos, kaltininkas dėl įvykio nėra nustatytas. Atsakovas gavęs ieÅ¡kovės 2020-07-15 ir 2020-09-10 pretenzijas dėl iÅ¡mokėtos sumos dalies grÄ Å¾inimo, informavo ieÅ¡kovę, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, (duomenys neskelbtini)., įvykusio eismo įvykio priežastys ir aplinkybės nėra nustatytos, įvykio kaltininkas taip pat nėra nustatytas, atsakovui nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 1 800 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl iki nebus iÅ¡tirtos įvykio kilimo priežastys ir aplinkybės bei dėl įvykio priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, jis nesutiko ieÅ¡kovei atlyginti 540 Eur.

IeÅ¡kovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 62.2 punktu, reikalauja iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį, atsižvelgiant į 2019-10-14 draudimo sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytos pareigos pažeidimÄ , t. y., kad transporto priemonės draudėjas R.

K., nurodė, jog apdraustÄ priemonę vairuos 43 metų ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m. PadidėjusiÄ draudimo rizikÄ ieÅ¡kovė vertina pagal amžiaus skirtumÄ , ir laiko, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 30 procentų sumokėtos draudimo iÅ¡mokos t. y. 540 Eur.

TPVCAPD 22 str. 2 d., be kita ko, numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Taisyklių 62 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. GrÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Taisyklių 63 p.).

TPVCAPD 16 str. 1 d. numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Tokia nuostata įtvirtinta ir TPVCAPD 3 str. 1 d. Kas reÅ¡kia, jog pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau - CK). CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis.

Å io straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 270 str. 1 d.), t. y. didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi ginčo atveju kaltė nėra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, tačiau privalo bÅ«ti nustatytos ir įrodytos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios bÅ«tinos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti, t. y. transporto priemonės valdytojo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia, jog ji vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Nurodo, kad eismo įvykio pažymoje Å¡io įvykio kaltininku nurodytas A. K., kuris vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ieÅ¡kovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų transporto priemonės valdytojo atsakomybę ar kaltę dėl įvykio.

Vien aplinkybė, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis veikė nepakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, kaip atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ . Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, įvykio priežastys ir aplinkybės tiriamos, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl įvykio metu atsiradusios žalos transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė.

PrieÅ¡ingai, atsakovo manymu, įvykio kilimo priežastis buvo pėsčiojo didelis neatsargumas. Pėstysis ėjo tamsiu paros metu važiuojamÄ ja kelio danga nedėvėdamas jokių atÅ¡vaitų (vaizdo įraÅ¡as pridedamas). Atsakovo manymu, nenustačius ir neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių, ieÅ¡kovė nepagrįstai nusprendė, kad dėl įvykio atsirado transporto priemonės valdytojo A. K. civilinė atsakomybė. Taisyklių 47 p. numatyta, kad Draudimo iÅ¡moka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (iÅ¡skyrus Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atvejus), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis.

Atsakingas draudikas ar Ä®statymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais - Biuras privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo pretenzijos atlyginti žalÄ pateikimo dienos. Jeigu per šį terminÄ neįmanoma iÅ¡tirti aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai Å¡ias aplinkybes bÅ«tų įmanoma baigti iÅ¡tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (iÅ¡skyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje).

Priėmus sprendimÄ baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti iÅ¡mokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos (Taisyklių 48 p.). Dėl įvykio vykstant ikiteisminiam tyrimui, kurio metu nustatinėjamos ir tiriamos reikÅ¡mingos įvykio aplinkybės, kai nėra aiÅ¡kios įvykio kilimo priežastys, nėra nustatyto atsakingo dėl žalos padarymo asmens, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo spręsti, kad dėl įvykio yra atsakingas A.

K.. Taigi reikalaudamas iÅ¡ atsakovo regreso tvarka grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtos sumos, visų pirma ieÅ¡kovė privalo įrodyti, kad vairavęs transporto priemonę asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atgręžtinis draudimo bendrovės reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grÄ Å¾inimo, pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo, remdamasis tai nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; kt.). Ginčo atveju nėra aiÅ¡ku, kokiais dokumentais remiantis ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ dėl draudžiamo įvykio fakto (draudimo iÅ¡mokos) ir pagal kokius duomenis apskaičiuotas žalos dydis. IeÅ¡kovė tokių dokumentų su ieÅ¡kiniu į bylÄ nėra pateikusi. IeÅ¡kovės pateiktuose 2020-05-19 Draudžiamo įvykio tyrimo akte Nr. AJA/20/003799 bei 2020-08-21 įvykių iÅ¡klotinėje draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagrindas nėra nurodytas.

Nenurodyta ir kokiais konkrečiais dokumentais ir kitais duomenimis remiantis buvo apskaičiuota draudimo iÅ¡moka. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas 2020-05-19 sprendimo priėmimo metu iÅ¡ kompetentingų institucijų dar net nebuvo gavęs duomenų apie dėl įvykio atliekamÄ tyrimÄ , nes Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020-05-20 raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, kuriuo ieÅ¡kovas buvo informuotas apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , sukurtas tik 2020-05-20. Taigi ieÅ¡kovė 2020-05-19 sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priėmė be jokio pagrindo, neatlikusi tyrimo, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes.

Ä®vykio aplinkybės ir priežastys yra svarbios ir tuo atveju jeigu bÅ«tų nustatytas draudžiamo įvykio faktas. Ä®vykio aplinkybės ir priežastys turi reikÅ¡mės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimui ir/ar jos dydžiui, nes esant tokioms aplinkybėms, kai paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (CK 6.282 str.).

Å iuo atveju atsakovui įvykio aplinkybės kelia abejonių dėl transporto priemonės valdytojo A. K. atsakomybės už žalÄ , nes galimai įvykį lėmė paties žalÄ patyrusio asmens didelis neatsargumas. Vis tik jeigu bÅ«tų nustatyta transporto priemonės valdytojo A. K. atsakomybė už žalÄ , tai atsakovas keltų klausimÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar dydžio, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį. Be to, įvykio aplinkybės bei priežastys yra svarbios sprendžiant dėl Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovės reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydžio.

Pagal TPVCAPD 22 str. 2 d. ir taisyklių 63 p. atsakingam draudikui grÄ Å¾inamos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Nenustačius visų reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių, ieÅ¡kovė nepagrįstai sprendė, kad draudimo sutarties sÄ lygos pažeidimas, t. y., kad transporto priemonę vairavusio asmens jaunesnis amžius, turėjo įtakos įvykiui kilti.

Atsakovo manymu, eismo įvykio priežastis yra paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas (ėjimas tamsiu paros metu važiuojamÄ ja kelio danga be atÅ¡vaitų, ir dar ta pačia eismo kryptimi), o ne transporto priemonės valdytojo jaunesnis amžius. IeÅ¡kovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsiliepime nurodytais atsikirtimais, nes jie yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nurodė, kad nori pastebėti, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) 4 str. 1 ir 2 d. nurodo, kad visos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos, o už sutarties sudarymÄ atsakingas savininkas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra savininkas. To paties straipsnio 3 d. nurodo, kad savininkas negali leisti naudotis kitam asmeniui nedraustos transporto priemonės. Å alys (teisiÅ¡kai nesvarbu, ar pats savininkas, ar atstovas pagal įstatymÄ (TPVCAPD įstatymo 6 str. 2d.)) sutarė dėl esamo sutarties turinio, t. y. su numatytu vairuotojo amžiaus ribojimu. Draudimo rizika, kurios pagrindu yra apskaičiuojama draudimo įmoka, yra esminė sutarties sÄ lyga ir draudimo sutartyje yra nurodoma paryÅ¡kintu Å¡riftu. Atsakovas, ar jo atstovai sutarties egzempliorių gavo, tai paneigiančių įrodymų nėra.

Atsakovas ir/ ar jo atstovai kaip vidutiniÅ¡kai apdairÅ«s ir atidÅ«s asmenys, turėjo galimybę ir pareigÄ perskaityti sutarties sÄ lygas, ir nustatę, kad sudarė ne tokio turinio sutartį, kokio pageidavo, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį. Duomenų, kad atsakovas po sutarties sudarymo bÅ«tų ėmęsi tokios iniciatyvos, byloje nėra. Atsakovas kaip transporto priemonės savininkas atsakingas už tai, kad visada bÅ«tų galiojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, privalėjo žinoti Å¡iÄ Å¡alių sulygtÄ sÄ lygÄ ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.38 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo sutarties 8 p. apibrėžė, kad transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė – 43 metai ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumÄ , t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Draudimo sutartis sukelia teisines pasekmes jÄ sudariusioms Å¡alims, t. y. draudikui ir transporto priemonės savininkui, todėl apie rizikos padidėjimÄ turėjo praneÅ¡ti atsakovas.

Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Å i civilinė atsakomybė yra be kaltės, nes automobilio savininkas negali gintis savo kaltės nebuvimu. Nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas, kaip nuosavybės teisės įgyvendinimas, ir sudarytos sutarties vykdymas.

Å ia prasme atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, dėl minėto autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė ir atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas leido naudotis didesnio pavojaus Å¡altiniu (jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone) jaunesniam asmeniui eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo žymiai padidino ieÅ¡kovo prisiimtÄ rizikÄ ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalÄ ieÅ¡kovei.

Pastebėtina, kad teisės aktai leidžia reikalauti iki 50 proc. sumokėtos draudimo iÅ¡mokos. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė teikė 30 proc. atgręžtinį reikalavimÄ , t. y. netaikė maksimalaus dydžio ir tai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. IeÅ¡kovė nori pastebėti, kad atsakovas pagal įstatymo 6 str. 3 d. privalo teikti draudikui teisingÄ informacijÄ . Pagal įstatymo 16 str. 2 d. draudimo įmonė privalo sumokėti (ir sumokėjo) draudimo iÅ¡mokÄ , nepaisant to, kad, ar prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , kurios reikia sudaryti sutartį.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (Vyriausybės Nutarimas Nr. 795) 62 punktas numato atsakomybę už sutarties netinkamÄ vykdymÄ . Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (patvirtintų LR draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004-04-23 Nutarimu Nr. N-47, 36,37,39,40,41 punktai numato draudėjo atsakomybę pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas. Atsakovas akcentuoja, kad A. K. nekyla civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, todėl draudimo iÅ¡moka yra sumokėta nepagrįstai, ir ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės. Šį savo argumentÄ atsakovas grindžia aplinkybe, kad dėl įvykio vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame bus iÅ¡aiÅ¡kintos eismo įvykio kilimo priežastys ir atsakingi dėl žalos padarymo asmenys.

Atsakovas teikia praÅ¡ymÄ dėl bylos stabdymo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. IeÅ¡kovas sutinka su atsakovo praÅ¡ymu stabdyti civilinę bylÄ iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Atsakovas triplike nurodė, kad ieÅ¡kovė dublike nurodo, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

Su tokiu ieškovės argumentu negalima sutikti, nes ieškovės pateiktuose 2020-05-19 Draudžiamo įvykio tyrimo akte Nr. AJA/20/003 799, bei 2020-08-21 įvykių išklotinėje draudimo išmokos mokėjimo pagrindas nėra nurodytas. Nenurodyta ir kokiais konkrečiais dokumentais ir kitais duomenimis remiantis buvo apskaičiuota draudimo išmoka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 3 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 47 p. numatyta, kad Draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis.

Todėl ieÅ¡kovę, prieÅ¡ iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , turi pareigÄ ir pati iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir ar nėra nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo, jas įvertinti ir tik tuomet spęsti dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. IeÅ¡kovės iÅ¡vada, kad atsakovas privalo atlyginti žalÄ , nes neva neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo, yra nepagrįsta, nes dėl eismo įvykio vykstant ikiteisminiam tyrimui, kurio metu specialistų nustatinėjamos ir tiriamos reikÅ¡mingos įvykio aplinkybės, kai nėra aiÅ¡kios įvykio kilimo priežastys, nėra nustatyto atsakingo dėl žalos padarymo asmens, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo.

Kadangi įvykio aplinkybės dar tik nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime, tyrimo metu tiriamos aplinkybės susijusios ir su paties nukentėjusiojo veiksmais (t. y. ėjimo važiuojamÄ ja kelio dalimi tamsiu paros metu, be atÅ¡vaitų, ta pačia kryptimi), taigi ieÅ¡kovės sprendimo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ metu, atsakovas net neturėjo galimybės įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas nesutinka su dubliko argumentu, kad atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, dėl autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė ir atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas leido naudotis didesnio pavojaus Å¡altiniu (jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone) jaunesniam asmeniui eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo žymiai padidino ieÅ¡kovo prisiimtÄ rizikÄ ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalÄ ieÅ¡kovei.

Pažymėtina, kad pats faktas, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas dėl transporto priemonės valdytojo amžiaus, jokios žalos ieÅ¡kovui nesukėlė. Teisės aktai leidžia reikalauti iki 50 proc. sumokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau, tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė gali reikalauti grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡mokėtas sumas. Toks ieÅ¡kovės reikalavimas visų pirma turi bÅ«ti pagrįstas, t. y. draudimo iÅ¡moka apskaičiuota ir iÅ¡mokėta nepažeidžiant teisės aktų.

IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad įvertinus visÄ draudėjo R. K. pateiktÄ informacijÄ , bÅ«tinÄ sutarčiai sudaryti, buvo sudaryta draudimo sutartis. Draudimo įmoka pagal Å¡iÄ sutartį buvo apskaičiuota įvertinus daugelį rizikos faktorių, tarp jų: autotransporto priemonės techniniai parametrai, draudėjo drausmingumo koeficientas, valdytojo amžius.

Apskaičiuotos draudimo įmokos dydis (metinės) sudarė 69,53 Eur sumÄ . Draudėjui pateikus teisingÄ informacijÄ , t. y. tai, kad minėta transporto priemone naudosis ir kiti asmenys, kuriu amžius 23 metai, draudimo įmokos dydis sudarytų 124,41 Eur sumÄ . Nurodė, kad tai, jog A. K. nenuteistas, ar nenubaustas administracine tvarka, nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Tai, kad pėstysis nubaustas už tai, kad ėjo prieÅ¡ transporto važiavimo kryptį neapÅ¡viestu pakrasčiu tamsiu paros metu, be atÅ¡vaito, į tai buvo atsižvelgta iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ , kuri yra ženkliai mažesnė nei nustatyta teisės aktuose maksimali riba.

Be to A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nutrauktas, po pradėta administracinė teisena kelis kartus, tai tik dėl nekompetetingo pareigÅ«nų darbo, pats A. K. yra dėl įvykio kaltu prisipažinęs. Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus atsikirtimus. Papildomai nurodė, kad A. K. nebuvo pripažintas kaltu dėl įvykio, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo nepagrįstai.

Jaunas vairuotojo amžius nebuvo sÄ lyga įvykiui kilti. PrieÅ¡ingai, pats nukentėjusysis yra nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kad ėjo prieÅ¡ transporto važiavimo kryptį neapÅ¡viestu pakrasčiu tamsiu paros metu. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai Byloje kilęs ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ priteisimo. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėjo, kad atsakovas, tai yra automobilio draudėjas nepateikė draudikui informacijos apie rizikÄ didinančiÄ aplinkybę, jog automobilį vairuos jaunesnis nei 43 metų amžiaus asmuo.

Atsakovas iÅ¡ esmės įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , nes automobilį vairavęs atsakovo sÅ«nus nėra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. O pats faktas, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas dėl transporto priemonės valdytojo amžiaus, jokios žalos ieÅ¡kovei nesukėlė. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) d. sudarė įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartį (toliau - TPVCAPD sutartis arba sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2019-10-18 iki 2020-10-17, įmoka 69,53 Eur.

Sutarties 7 punkte nurodyta, kad draudimo rizikos padidėjimas - jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, Draudėjas ar Apdraustasis privalo informuoti raÅ¡tu DraudikÄ apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . PraneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį Draudėjas ar Apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . „Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokėjimo taisyklių 62.2. punktu, Draudikas turi teisę reikalauti, kad Draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus draudimo rizikai, Draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo Draudiko, vadovaujantis 62.1. punktu - jeigu sudarant Sutartį Draudėjas ar jo atstovas nuslėpė Sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ arba nesuteikė Draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos".

Draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei pasikeitė informacija nurodyta 8 punkte. Kita informacija pateikta 8 sutarties punkte, kur nurodyta, kad Draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant Å¡iÄ rizikÄ : transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė - 43 metai ir vyresni; Draudėjas teisę vairuoti draudžiamÄ transporto priemonę įgijo (duomenys neskelbtini); transporto priemonė nebus naudojama keleivių pervežimui už užmokestį (negalioja Taxi rizikai), pervežant padidintos rizikos krovinius (degalai, degios, sprogios, cheminės medžiagos), saugos tarnybos paslaugoms teikti, taksi paslaugoms teikti, automobilių nuomai, Mokymas vairuoti.

Iš ieškovės pateiktos įvykio išklotinės matyti, kad (duomenys neskelbtini)sav., įvyko įvykis, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė dešine puse einantį žmogų/nutrenkė.112 skambinta. (duomenys neskelbtini). Kaltininkas A. K.. Draudėjas R. K.. Nukentėjęs asmuo A. M., apie įvykį pranešęs (duomenys neskelbtini) d. Apskaičiuota ir mokėtina suma 1 800 Eur, išmokos gavėjas A. M.. Taip pat pateiktas 2020 m. gegužės 19 d. draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad nukentėjęs asmuo A.

M., objektas/rizika – sveikata (sužalojimai). Įvykio aprašymas - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė dešine puse einantį žmogų/nutrenkė.112 skambinta. (duomenys neskelbtini). Išmokos mokėjimo pagrindas – pasekmės. Draudimo išmoka 1 800 Eur. Naudos gavėjas - A. M.. Regreso tipas 1.1. Amžius. A. M. 2020 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. ISM248579 išmokėta 1 800 Eur. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. pažymoje Dėl informacijos pateikimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) sav., A.

K., gim. (duomenys neskelbtini) sav., važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p., 9 p., reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu kliudė ta pačia kryptimi einantį A.

M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas A. M., padarant jam galvos smegenų sukrėtimÄ , nubrozdinimus galvos, nosies, deÅ¡inės blauzdos ir kairės plaÅ¡takos srityse sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o (duomenys neskelbtini) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Papildomai nurodyta, kad įvykio metu automobilio vairuotojas A. K. buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti, bei įvykus eismo įvykiui iÅ¡ karto nuvežė nukentėjusįjį į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių.

Taip pat nurodyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10573-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės draudėjas R. K., nurodė, kad apdraustÄ priemonę vairuos 43 metų ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A.

K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumÄ , t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. IeÅ¡kovė vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , dėl nekilnojamojo turto apgadinimo ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 30 procentų sumokėtos draudimo iÅ¡mokos t. y. 540 Eur. 2020 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ dėl 540 Eur sumos atlyginimo.

Atsakovas pretenzijos nevykdė, pateikė atsikirtimÄ , kad nėra nustatytas kaltas asmuo dėl kilusio įvykio. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Å i sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigÄ apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti jÄ sudaryti, nes Å¡i sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1, 2 dalys).

Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant turi bÅ«ti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui.

Toks Å¡ios sutarties pobÅ«dis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos. Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . Sutarties nuostatos, kad draudimo sutarties vykdymo metu turi bÅ«ti keičiamasi informacija apie faktus, kurie gali turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui (pvz., apie transporto priemonės perdavimÄ vairuoti kitam asmeniui), skirtos Å¡alių tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti.

Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudikÄ informuoti apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens patirtos žalos visiÅ¡ko atlyginimo principas turi pirmenybę ir tais atvejais, kai draudėjas draudikui sudarant sutartį suteikė ne visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ sutarčiai sudaryti (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimÄ , suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėjÄ reikalauti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarant draudimo sutartį turi bÅ«ti vadovaujamasi, be kita ko, priežiÅ«ros institucijos – Draudimo priežiÅ«ros komisijos – 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis (toliau – ir SÄ lygos) (TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 1 dalis). Å alys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimų (SÄ lygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sÄ lygų, kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016).

Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudikÄ apie draudimo rizikos padidėjimÄ (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintose Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygose (toliau – ir SÄ lygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudikÄ apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ Å¡ių sÄ lygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė jÄ draudimo sutartyje, kaip turinčiÄ Ä¯takos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ (39 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu, be kita ko, draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Taisyklių 62.2 punktas).

Pažymėtina, kad atsakovo atstovė pripažįsta, kad atsakovas ieÅ¡kovės neinformavo, kad transporto priemonę valdys jaunesnis nei 43 metų asmuo, tai yra, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Taigi nagrinėjamu atveju, nors Å¡alys ir susitarė, kad transporto priemonių valdytojų amžiaus grupė – 43 metai ir vyresni ir Å¡i aplinkybė draudimo sutartyje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡skirta kaip tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ir turinti įtakos draudimo rizikos padidėjimui, tačiau draudėjas (atsakovas) savo įsipareigojimÄ pažeidė ir apie šį pažeidimÄ draudiko neinformavo nustatytu terminu.

Pagal 7 punktÄ - praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei rizika padidėja, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį Draudėjas ar Apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . Tai, kad atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, neatleido ieÅ¡kovės nuo pareigos atlyginti trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ ir tokie atsakovo veiksmai lemia TPSVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalies taikymÄ . TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtina atgręžtinio reikalavimo teisė dėl draudėjo pareigų pažeidimo ir nepraneÅ¡imo draudikui apie draudimo rizikÄ didinančio faktoriaus atsiradimÄ (valdytojo amžius).

Nuo draudimo apsaugos apimties pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. Akivaizdu, kad valdytojo amžius padidina draudimo rizikÄ draudikui, ginčo Å¡alys sutartyje aiÅ¡kiai susitarė, jog draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei pasikeitė informacija nurodyta 8 punkte, kuriame numatyta, kad draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant Å¡iÄ rizikÄ : transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė - 43 metai ir vyresni (7, 8 punktai).

Taigi, atsakovas, žinodamas aplinkybes, į kurias sudarant draudimo sutartį atsižvelgus draudikas įvertino draudimo rizikÄ ir apskaičiavo draudimo įmokÄ , prieÅ¡ leisdamas valdyti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui, kuris įvykio metu buvo 23 metų amžiaus, privalėjo apie tai informuoti ieÅ¡kovę, o ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , galėjo perskaičiuoti draudimo įmokÄ ir reikalauti papildomos įmokos už rizikos padidėjimÄ .

Byloje yra pateikta ieÅ¡kovės pažyma Dėl draudimo sutarties įmokos dydžio, kurioje nurodyta, kad draudimo įmoka pagal Å¡iÄ sutartį buvo apskaičiuota įvertinus daugelį rizikos faktorių, tarp jų: autotransporto priemonės techniniai parametrai, draudėjo drausmingumo koeficientas, valdytojo amžius. Apskaičiuotos draudimo įmokos dydis (metinės) sudarė 69,53 Eur sumÄ . Atkreipiame dėmesį, kad melagingÄ informacijÄ dėl transporto priemonės valdytojo amžiaus pateikė pats draudėjas.

Tuo pačiu praneÅ¡ame, kad draudėjui pateikus teisingÄ informacijÄ , t. y. tai, kad minėta transporto priemone naudosis ir kiti asmenys (kuriu amžius 23 metai), draudimo įmokos dydis sudarytų 124,41 Eur sumÄ . Draudimo sutarties 8 punkte iÅ¡skirta esminė sutarties sÄ lyga, pagal kuriÄ atsakovas patvirtino, jog transporto priemonės valdytojas nebus jaunesnis nei 43 metų. Atsakovas su draudiku susitarė ir dėl pasekmių pažeidus susitarimÄ dėl transporto priemonės valdytojo jaunesnio amžiaus. Draudikas įgyja teisę iÅ¡ draudėjo reikalauti grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį, jei draudėjas pažeidžia ikisutartines ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Tokiu atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pažeidė esminę draudimo sutartyje nustatytÄ draudėjo pareigÄ draudimo sutarties galiojimo metu praneÅ¡ti apie padidėjusiÄ rizikÄ (valdytojo amžius), tai yra atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas grÄ Å¾intų dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis; Taisyklių 62.2 punktas, sutarties 7,8 punktai).

Kadangi atsakovas netinkamai vykdė Å¡alių sutartinius įsipareigojimus, iÅ¡ to jam kilo neigiamos pasekmės. Dėl eismo įvykio metu kilusios žalos dydžio TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad iÅ¡moka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, taip pat suteikė galimybę iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į Å¡io įstatymo 15 straipsnio nuostatas iÅ¡saugojo sugadintÄ transporto priemonę ar kitÄ turtÄ tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenzijÄ dėl padarytos žalos pateikė per Å¡io įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ .

Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡ioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalÄ , draudikas ar Biuras gali sumažinti iÅ¡mokÄ . 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu draudikas ar Biuras iÅ¡mokÄ perveda tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtÄ remontuojančiai įmonei. Draudikas ar Biuras privalo pervesti iÅ¡mokÄ Å¡iai įmonei ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ po to, kai sugadintas turtas buvo suremontuotas ir buvo pateiktas mokėjimo dokumentas. Jei draudėjas yra atlyginęs žalÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka draudėjui mokama tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs atsakingo draudiko raÅ¡ytinį sutikimÄ atlyginti žalÄ arba jei draudėjas įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo.

Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grÄ Å¾inimo, pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo, remdamasis jo pareigÄ nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas, automatiÅ¡kai nelemia atsakovo pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas iÅ¡mokėjo atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar tokia iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

Atsakovas nesutinka su nukentėjusiajam iÅ¡mokėtu 1 800 Eur žalos dydžiu. IÅ¡ teismo prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-180-482/2021 matyti, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 173/2020 (09) nurodyta, kad A. M. konstatuota (duomenys neskelbtini), kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44). Taisyklių 12 p. numatyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumÄ , dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžius, profesija ir kita), žalÄ padariusio asmens kaltę, padarytos žalos asmeniui dydį.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas rekomendacijas Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo 3 punktÄ neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panaÅ¡ius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį mirties atveju atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi įvertinti nukentėjusio trečiojo asmens individualų ryšį su mirusiuoju iki jo mirties (emocinį artumÄ , rÅ«pinimÄ si, bendravimÄ ir kitokį ryšį) ir asmens mirties poveikį nukentėjusiam trečiajam asmeniui (emocinę įtampÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir kitas piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturinčias pasekmes). 4 punkte numatytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui: 4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA); 4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: 4.2.1. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; 4.2.2. nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; 4.2.3. nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; 4.2.4. virÅ¡ 6 mėnesių – iki 8 MMA. 2020 m. sausio 1 d.

MMA buvo 607 Eur. Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-180-482/2021 matyti, kad (duomenys neskelbtini) pristatytas į Marijampolės ligoninę, 2020-03-30 Specialisto išvadoje Nr. G173/2020 (09) matyti, kad gydymui skirta (duomenys neskelbtini), tęsti 6 savaites (b. l. 44), iš ieškovės pateiktos įvykių išklotinės matyti, kad A. M. padaryti sužalojimai, šiuo atveju taikytinas apskaičiavimas nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA, t. y. 3 035 Eur, nukentėjusiajam buvo išmokėta 1 800 Eur, pagrindimas yra medicininiai dokumentai ir minėtos rekomendacijos, taigi atmesti atsakovo atstovės įrodymai, kad neįrodytas žalos dydis 2020-05-19.

Be to iÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-180-482/2021 matyti, 2020-06-19 lankantis nukentėjusiajam bÅ«klės įvertinimas - (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). Pats nukentėjęs nagrinėjant minėtÄ bylÄ nurodė, kad judėjimas buvo apribotas ir skausmingas apie 6 mėnesius (b. l. 111). 2020-05-20 policijos pažyma tik pateikė informacijÄ nukentėjusiojo sužalojimus, kurie jau buvo patvirtinti medicininiais dokumentais. Dėl priežastinio ryÅ¡io IeÅ¡kovės teigimu, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos dydžio ir valdytojo amžiaus.

Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sÄ lygų, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020). Sutartinės atsakomybės atveju turi bÅ«ti nustatytos sutartinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai ir į TPVCAPDÄ® bei Taisyklėse nustatytÄ reguliavimÄ , konkretų draudiko susigrÄ Å¾intinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas: ikisutartinės ir (ar) sutartinės draudėjo pareigos pažeidimÄ , draudiko iÅ¡mokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokos dydį, priežastinį ryšį tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, draudėjo kaltę. Sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės turi reikÅ¡mės aplinkybė, ar draudėjo pareigos praneÅ¡ti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ pažeidimas iÅ¡ esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

Sutiktina, kad jaunesnio amžiaus asmenų vairavimas ne visais atvejais padidina draudimo rizikÄ tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindÄ draudikui reikalauti iÅ¡mokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktÄ . Tačiau, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė reikalauja 30 procentų, kaip nurodžiusi, kad buvo įvertintos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, tame tarpe ir nukentėjusiojo veiksmai. 20 metų valdytojo metų skirtumas, leidžia vertinti, kad draudimo rizikos pasikeitimas buvo žymus. Ir nors atsakovo atstovė nurodė, kad A.

K. nėra pripažintas dėl įvykio kaltu, iÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-180-482/2021 duomenų, įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimų, 2021 m. spalio 7 d. nutartimi konstatuotų aplinkybių bei padarytų iÅ¡vadų, „teismas sprendžia, jog kaip konkrečiai turėjo pasielgti pažeidėjas, turėjo nuspręsti jis pats pagal esamÄ situacijÄ . Siekdamas iÅ¡vengti kliÅ«ties, jis galėjo sulėtinti greitį, arba visiÅ¡kai sustoti, arba apvažiuoti kliÅ«tį.

IÅ¡ filmuotos vaizdo įraÅ¡o medžiagos (vaizdo įraÅ¡as EMER200312-191102) matyti, kad A. K., nei stabdė automobilį, nei lėtino greitį, nei apvažiavo kliÅ«tį, siekdamas iÅ¡vengti žalos ir siekdamas nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Taigi toks valdytojo elgesys, vairuojant padidinto pavojaus Å¡altinį, ir pėstysis, kuris nubaustas už tai, kad ėjo prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį nepaÅ¡viestu važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiu paros metu, nesinešė Å¡viečiančio žibinto, nevilkėjo ryÅ¡kiaspalvės liemenės su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaito, teismo vertinimu nėra lygiavertėje padėtyje, nes ir valdytojui kilo pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių (KET 9 punktas), kurios akivaizdu A.

K. nevykdė, dėl ko buvo nukentėjusiajam sutrikdyta sveikata. Be to kaip matyti iÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-180-482/2021 ir joje esančio 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A. K. kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (b. l. 20). Taigi teismo vertinimu atsižvelgiant į atsakovo nustatytos pareigos pažeidimÄ dėl valdytojo amžiaus ir kilusių pasekmių dėl eismo įvykio (žalos nukentėjusiajam dydžio) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės reiÅ¡kia, kad draudimo rizika dėl atsakovo nepraneÅ¡imo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės naudojimu (valdytojo amžiaus), galėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindÄ draudikui reikalauti 30 procentų iÅ¡mokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktÄ ir sutarties 7,8 punktus, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 540 Eur suma. Ir nors atsakovo atstovė nurodė, kad nenustačius A. K. kaltų veiksmų, atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, tai pažymėtina, kad jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai atlikęs savo prievolę pagal draudimo sutartį, tai jis nuostolių dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo nebÅ«tų patyręs. Žalos atlyginimas Å¡ioje byloje vyksta civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, nuostolius atlyginti privalėjo draudikė, kuri į žalÄ padariusį asmenį turi ribotÄ reikalavimo teisę, todėl Å¡ioje situacijoje nėra lemiamas faktas, kad dėl A.

K. kaltės nėra apkaltinamojo nuosprendžio ar nutarimo administracinio teisės pažeidimo kaltės dėl nubaudimo. A. K. veiksmai dėl eismo įvykio sudarė pagrindÄ draudikei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies iÅ¡reikalavimo pagrindas buvo sutarties pažeidimas. Kadangi be Å¡io pažeidimo nebÅ«tų pagrindo draudikei reikalauti ir gauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį, tai draudimo iÅ¡mokos dalies mokėjimo priežastis yra draudimo sutarties pažeidimas, o ne vairuotojo dėl eismo įvykio kalti neteisėti veiksmai.

Todėl teisiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo tarp vairuotojo veiksmų ir sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies. Procesinės palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį tenkinus, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 540 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo IeÅ¡kovė už teikiamÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 15 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei AAS „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ 540 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Teisėja Ingrida Navickienė