568b8b06-e682-4a6e-bee5-405775e08f7d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-421-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01359-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.18.8 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & Co“atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta & Co”, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Andrienas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 15 d. susitarimÄ dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-4807-769/2016 vykdymo užbaigimo tarpusavio skolų įskaitymo bÅ«du, pagal kurį uždaroji akcinė bendrovė „Andrienas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inkomsta & Co“ 21 436,78 EUR atsiskaitymÄ atliko tarpusavio užskaitos bÅ«du; taikyti restitucijÄ priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 21 436,78 EUR, priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei.

2. IeÅ¡kovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, neperžengiant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 21 436,78 EUR. Nurodo, kad ieÅ¡kovei susidariusi skolos suma yra didelė, atsakovė vengia įvykdyti prievolę, todėl ieÅ¡kovė mano, kad kyla reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areÅ¡tuoti atsakovės kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, neperžengiant pareiÅ¡kimo reikalavimų ribų – 21 436,78 EUR. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, reikalavimo suma yra didelė, be to, ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovės bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl sandorio – 2018 m. kovo 15 d. sudaryto Susitarimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės – pripažinimo negaliojančiu, juo buvo atliktas tarpusavio skolų – 21 436,78 EUR įskaitymas. 3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes nutarė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuojant atsakovei priklausantį turtÄ neperžengiant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo ribų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu uždaroji akcinė bendrovė „Inkomsta & Co“ praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti ieÅ¡kovės bankroto administratorei 5000 EUR baudÄ ir 50 procentų Å¡ios baudos skirti apeliantei, priteisti iÅ¡ bankroto administratorei skirtų administravimo iÅ¡laidų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 4.1. Apeliantė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančio reikalavimo į apeliantę, todėl vien dėl Å¡ios priežasties laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovės 21 436,78 EUR sumos reikalavimas apeliantei nėra didelis. Apeliantė nurodo, kad veikia pelningai ir turi 372 723 EUR vertės ilgalaikio turto, o viso į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudaro 1 205 425 EUR sumÄ .

Pažymi, kad ieÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teismui leistų patvirtinti, kad apeliantė vengia vykdyti savo įsipareigojimus. 4.2. Apeliantė dėl sÄ Å¾iningumo vertinimo nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kurie leistų tikėtinai spręsti apie apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ . Nurodo, kad nesÄ Å¾iningumas buvo grindžiamas tik tokiomis aplinkybėmis, jog apeliantė neatsiskaitė su ieÅ¡kove, todėl tariamai vengia prievolės vykdymo.

Apeliantės teigimu, ji nagrinėjamu atveju neigia turinti prievolę ieÅ¡kovei atsiskaityti už atliktus rangos darbus, todėl vien neatsiskaitymo su ieÅ¡kove faktas nepatvirtinta apeliantės nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. 4.3. Apeliantė dėl baudos skyrimo nurodo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę nustatyti, jog apeliantė veikia pelningai, 2019 m. pirmÄ ketvirtį turėjo 325 959 EUR vertės turto, 2019 m. pirmo ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad apeliantės pelnas sudarė 45 069 EUR, tai ieÅ¡kovei buvo žinoma nuo 2019 metų vasaros, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, žinodama apeliantės turtinę padėtį, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, apeliantė praÅ¡o ieÅ¡kovės bankroto administratorei skirti 5000 EUR baudÄ ir 50 procentų Å¡ios baudos skirti apeliantei.

5. IeÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ bankroto administratorė uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 5.1. IeÅ¡kovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikė prima facie pagrįstÄ ieÅ¡kinį, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo tikėtinumu.

Pažymi, kad Å¡ioje byloje praÅ¡oma priteisti 21 436,78 EUR suma turi bÅ«ti vertinama kaip didelė, o bÅ«tent apeliantė privalo įrodyti, kad ieÅ¡kinio suma jai nėra reikÅ¡minga. Pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžytų jos teises ir teisėtus interesus. 5.2. IeÅ¡kovė dėl apeliantės sÄ Å¾iningumo vertinimo nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje vertindama apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė argumentus, kuriais remiantis apeliantė laikytina nesÄ Å¾ininga – nurodo, kad apeliantė žinodama apie ieÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį atliko įskaitymÄ ir žinojo ar bent turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra sunki ir kad ji neturės galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

IeÅ¡kovė nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės pateiktų aplinkybių visuma suarė pagrindÄ konstatuoti, kad tiek dėl apeliantės veiksmų, jos nesÄ Å¾iningumo bei objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų 7. Apeliantė atskirajame skunde iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, kad skolos suma apeliantei nėra didelė, apeliantė yra pelningai veikianti įmonė, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino grėsmę (apeliantės sÄ Å¾iningumÄ ) dėl galimo ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymo negalimumo. IeÅ¡kovė su apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad skolos suma yra itin didelė, o apeliantės veiksmų neteisėtumÄ pagrindžia tai, jog apeliantė sudarydama susitarimÄ su ieÅ¡kove žinojo, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra sunki ir ji neturės galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo apeliantės kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, neperžengiant pareiÅ¡kimo reikalavimų ribų – 21436,78 EUR sumos.

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinosios sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, viena iÅ¡ jų – ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

11. Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiÅ¡kia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimÄ , tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiÅ¡kus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d.

Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, negali bÅ«ti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda iÅ¡saugoti esantį turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ; laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ , kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamÄ su sÄ Å¾iningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

12. Nagrinėjamu atveju sutinkama su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemonės taikė neįvertinęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos.

13. Pirmiausia nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniu pareikšta materialinio reikalavimo suma – 21 436,78 EUR – apeliantei yra didelė. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju apeliantė yra juridinis asmuo. Apeliantė pateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., iš jo matyti, kad apeliantės pelnas nurodytu laikotarpiu buvo 39 259 EUR, pardavimo pajamos sudarė 2 764 131 EUR, apeliantė taip pat turi ilgalaikio materialaus turto už 372 723 EUR ir trumpalaikio turto už 832 702 EUR.

Remiantis vieÅ¡ais skelbiamais duomenimis nustatyta, kad apeliantės pardavimo pajamos 2018 metais sudarė 3 000 001–5 000 000 EUR be PVM (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, taip pat vieÅ¡ai prieinamus duomenis apie apeliantės veiklÄ , sprendžia, kad Å¡iuo atveju apeliantės teiginiai yra tikėtinai labiau pagrįsti nei atsakovės, jog reikalaujama 21 436,78 EUR suma apeliantei nėra didelė pažymint ir tai, kad apeliantė yra veikianti, pelningai dirbanti įmonė.

14. Antra, konkrečius duomenis bei argumentus apie apeliantės nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kęs asmuo. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017).

Pažymėtina, kad nesÄ Å¾iningais veiksmais gali bÅ«ti įvardyti bei vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusi Å¡alis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad prieÅ¡inga Å¡alis iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

15. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog apeliantės atsisakymas sumokėti skolÄ , vykdyti bankroto administratorės veiksmus per se, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad egzistuoja reali ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus sprendimo neįvykdymo rizika, dėl to teismo sprendimas gali pasunkėti ir (ar) pasidaryti nebeįmanomas. Å iuo atveju apeliantė yra nurodžiusi, jog su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka, o vien nesutikimas su reikalavimu negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas veikimas. Teismui nepateikta jokių konkrečių duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad apeliantė paslėpė, slepia ar ketina paslėpti savo turtÄ (ar jo dalį), kad jį perleido ar ketina perleisti tretiesiems asmenims ar kad apeliantė savo turtÄ Ä¯keitė arba ketina įkeisti ar kitaip apsunkinti. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė apeliantės nesÄ Å¾iningumo.

16. Trečia, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , remdamasis vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis, nustatė, kad apeliantė nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 27 d. įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Å ie duomenys leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė vykdo įsipareigojimus valstybės biudžetui ir Å¡ie duomenys neįrodo tikėtino apeliantės nesÄ Å¾iningumo, vengimo vykdyti finansines prievoles.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 7–16 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (CPK 144 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl baudos skyrimo 18. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei 5000 EUR baudÄ 50 procentų Å¡ios baudos paskiriant apeliantės naudai. Nurodo, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones žinojo, jog apeliantės turtinė padėtis yra gera, todėl piktnaudžiauja jai CPK suteikiamomis procesinėmis teisėmis.

19. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti (CPK 95 straipsnio 2 dalis) bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

20. Apeliantės praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovei 5000 EUR baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų Å¡ios sumos priteisti apeliantei, dėl nepagrįsto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi iÅ¡ byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė naudodamasi procesinėmis teisėmis nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , vien tai, kad ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones negali bÅ«ti suprantama kaip sÄ moningas veikimas prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 21. Apeliantė praÅ¡o tenkinus atskirÄ jį skundÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ bankroto administratorei skirtų administravimo iÅ¡laidų. Apeliantė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 38 EUR žyminį mokestį už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Taigi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo iÅ¡sprendimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Esant nustatytoms nutarties 7–17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Teisėja Erinija Kazlauskienė