568ae3fa-56a0-49ba-9faa-2decf901bb0d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1375/2012                                                                                              Proceso Nr. 2-56-3-00495-2011-8                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4; 21.4.1.3; 121.21 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ieÅ¡kinys atsakovui K. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui K. M. civilinėje byloje Nr. 2-1237-265/2012. Teisėjų kolegija              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Komsega“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti 2009 m. vasario 10 d. preliminariÄ Å¾emės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KOM2009/03, sudarytÄ tarp pardavėjo (atsakovo) K. P. ir pirkėjo (ieÅ¡kovo) UAB „Komsega“, apsimestiniu sandoriu, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo K. P. ieÅ¡kovui BUAB „Komsega“ 1 625 000 Lt.IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal ginčijamÄ sutartį UAB „Komsega“ įsipareigojo iki 2009 m. balandžio 10 d. sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį ir įsigyti iÅ¡ atsakovo nuosavybėn 2 500 000 Lt vertės 1,9 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal Sutarties 5 punktÄ , sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 795 000 Lt dydžio avansÄ , o likusiÄ 1 705 000 Lt kainos dalį įsipareigojo sumokėti pasiraÅ¡ius Å¡alims Pagrindinę sutartį (Sutarties 6 p.). 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. balandžio 15 d. kasos iÅ¡laidų orderiais atsakovui iÅ¡ bendrovės kasos buvo iÅ¡mokėta atitinkamai 770 000 Lt ir 60 000 Lt avansas, tačiau pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ieÅ¡kovui sumokėjus iÅ¡ viso 1 625 000 Lt, nebuvo sudaryta.

IeÅ¡kovo nuomone, UAB „Komsega“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo aplinkybės bei įmonės nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. 5 d. sudaryti sandoriai, kuriais įmonė neteko viso savo nekilnojamo turto bei įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties iÅ¡vis nebuvo ketinama sudaryti, o ginčijama Sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti faktiÅ¡kai UAB „Komsega“ direktoriaus K.

M. atliktÄ veiksmÄ - bendrovės kasoje buvusių 1 625 000 Lt iÅ¡mokėjimÄ prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ su K. M. susijusiam asmeniui – atsakovui K. P..Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjama byla turėtų bÅ«ti nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimÄ už akių ir atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ iÅ¡ esmės tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių Å¡alių (civilinė byla Nr.2-1562-324/2010).

Ginčijama Sutartis yra sÄ Å¾ininga ir nesuteikė nei vienai iÅ¡ Å¡alių jokio prioriteto. Pagal Sutarties 8 punktÄ , jeigu pagrindinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl pirkėjo (ieÅ¡kovo) kaltės, tai Å¡is privalo sumokėti pardavėjui (atsakovui) avanso dydžio baudÄ . Tokia pati sankcija numatyta ir pardavėjui (Sutarties 9 p.). Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo UAB „Komsega“ kaltės, todėl Sutarties 8 punkto sÄ lyga buvo pritaikyta sÄ Å¾iningai. Dėl Å¡io sandorio atsakovas patyrė nuostolių, kadangi rinkoje žemės sklypų kainos ėmė sparčiai mažėti.

Todėl, siekdamas maksimaliai apsaugoti savo interesus ir patirti kuo mažiau nuostolių, šį žemės sklypÄ 2009 m. birželio 23 d. pardavė už 100 000 Lt kitam asmeniui. Atsakovo nuomone, kadangi nesÄ Å¾iningais veiksmais kaltinamas ir tretysis asmuo K. M., tai Å¡ioje byloje jis turėtų bÅ«ti patrauktas ne trečiuoju asmeniu, bet atsakovu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Teismas nusprendė pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 10 d. preliminariÄ Å¾emės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KOM2009/03, sudarytÄ tarp uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ir K. P., taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo K. P. ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Komsega 1 625 000 Lt.Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ panaikinti ginčijamÄ Sutartį CK 1.87 straipsnio pagrindu kaip apsimestinį sandorį, nurodė, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pagal ginčijamÄ Sutartį teises ar pareigas įgijo kitas asmuo, kuris nebuvo Å¡io sandorio Å¡alimi.

IeÅ¡kovas taipogi nenurodė kito (tikrojo) sandorio, kuriam pridengti buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl kvalifikuoti ginčijamÄ sandorį pagal CK 1.87 straipsnio taisykles nėra pagrindo. Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijama Sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnyje numatytu pagrindu, t.y. kaip tariamas sandoris. Sandorio tariamumÄ , t.y. aplinkybę, kad Sutarties sudarymo metu Å¡alims buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma), kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta, patvirtina Å¡ie bylos duomenys:

Pirma, Sutarties sudarymo metu UAB „Komsega“ jau buvo nemoki ir per pirmÄ jį 2009 m. ketvirtį įmonės įprastinės veiklos nuostolis sudarė 1 394 573 Lt. Per 2009 m. vasario 10 d. – 2009 m. kovo 12 d. laikotarpį bendrovė su jos vadovu (trečiuoju asmeniu K. M.) susijusiems asmenims (trečiojo asmens motinai E. M. ir jo sutuoktinės E. M. – Andrijauskaitės tėvo V. A. sutuoktinei A. A.) pardavė 19 žemės sklypų, gaudama 802 000,41 Lt grynųjų pajamų. Pardavusi paskutinį įmonės turtÄ , kito pajamų Å¡altinio bendrovė neturėjo, taigi, jau 2009 m. kovo 12 d.

UAB „Komsega“ buvo žinoma, kad realiai 2009 m. vasario 10 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebus įvykdyta, kadangi pagrindinei sutarčiai sudaryti trÅ«ko 875 000 Lt lėšų. Nepaisant to ir neatsižvelgiant į Sutarties reikalavimÄ , jog po sumokėto 795 000 Lt avanso kitÄ kainos dalį ieÅ¡kovas (pirkėjas) turi sumokėti atsakovui pasiraÅ¡ant pagrindinę sutartį, UAB „Komsega“ 2009 m. kovo 31 d. gavusi už parduotÄ turtÄ 766 300,41 Lt pajamų, tÄ pačiÄ dienÄ 770 000 Lt, kaip avansinę įmokÄ , iÅ¡mokėjo atsakovui.

Be to, jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui (2009 m. balandžio 10 d.) ir aiÅ¡kiai žinant, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, bendrovė 2009 m. balandžio 15 d. papildomai sumokėjo, o atsakovas priėmė dar 60 000 Lt, mokėjimo dokumente nurodant Å¡iÄ sumÄ kaip avansinę įmokÄ pagal Sutartį. Antra, Sutarties kaina buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga, nes atsakovas K. P. 1,9 ha žemės sklypÄ Ä¯gijo už 30 000 Lt, vidutinė Å¡io žemės sklypo rinkos vertė 2009 metų pirmÄ jį pusmetį buvo 370 000 Lt, UAB „Komsega“ ginčijamo sandorio sudarymo metu (2009 m. vasario 10 d.) pasirašė dar vienÄ sutartį, pagal kuriÄ toje pačioje kadastrinėje vietovėje besiribojantį su ginčo žemės sklypu kitÄ 0,56 ha žemės sklypÄ pardavė už 30 000 Lt, t.y. daugiau kaip 20 kartų mažesne kaina nei ginčijama Sutartimi nustatyta žemės sklypo vertė, kurį bendrovė ketino įsigyti iÅ¡ atsakovo.

Be to, atsakovas paminėtÄ Å¾emės sklypÄ pardavė už 100 000 Lt, t.y. 25 kartus mažesne kaina, nei numatyta preliminariojoje ginčo sutartyje. Trečia, nepaneigtais ir daugiau tikėtinais pripažintini ieÅ¡kovo argumentai, kad sandorio Å¡alis siejo asmeninė pažintis. Tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek liudytojos E. M. parodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2007 metų gyvena pas trečiojo asmens K. M., t.y. įmonės vardu ginčijamÄ sandorį sudariusio asmens, motinÄ E. M..

K. M. santykiai su motina nenutrÅ«kę, tretysis asmuo teismo posėdyje neneigė, kad atsakovÄ K. P. yra matęs ir anksčiau (iki Sutarties sudarymo), todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad sandoris buvo sudarytas tarpusavyje susijusių asmenų, pripažintini pagrįstais (CPK 185 str.).              Dėl atsakovo argumento, kad nagrinėjama byla turėtų bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-1562-324/2010 buvo nagrinėta ir sprendimas joje priimtas tik pagal vienÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ - dėl avanso gražinimo, tačiau nebuvo sprendžiamas sandorio negaliojimo klausimas.

Todėl paminėtoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1562-324/2010 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi ieÅ¡kinio dalykas, todėl tokio ginčo laikyti tapačiu ir bylÄ nutraukti atsakovo nurodytu pagrindu negalima.Atsakydamas į atsakovo argumentus dėl trečiojo asmens patraukimo byloje atsakovu, teismas nurodė, kad tretysis asmuo K. M. nebuvo ginčijamo sandorio Å¡alis, savarankiÅ¡kų reikalavimų Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas jam nereiÅ¡kė, todėl atsakovo argumentai dėl trečiojo asmens patraukimo byloje atsakovu yra nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, pripažinęs ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamÄ sandorį, peržengė ieÅ¡kinio ribas (nes tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė) ir pažeidė rungimosi principÄ (nes, viena vertus, nepagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ nuo pareigos tinkamai suformuluoti reikalavimÄ , o, antra vertus, iÅ¡ atsakovo atėmė teisę tinkamai atsikirsti į argumentus dėl sandorio pripažinimo tariamu).Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sandorio kaina yra nesÄ Å¾ininga ir kad Å¡alys, sudarydamos preliminariÄ sutartį, žinojo, jog pagrindinė sutartis nebus sudaryta.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų sutartyje numatytÄ Å¾emės sklypo kainÄ . Teismas nepagrįstai rėmėsi mažesnių sklypų kainomis, nes didesnio ploto sklypo vieno aro kaina objektyviai didesnė atsižvelgiant į tai, kad didesnio ploto sklype planuojama žymiai didesnį pelnÄ duodanti veikla. Teismas nepagrįstai atmetė argumentÄ , kad byla turėtų bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.Ginčijama sutartis buvo sudaryta sÄ Å¾iningai, nesuteikiant nei vienai iÅ¡ Å¡alių prioriteto, sankcijos už pagrindinės sutarties nesudarymÄ buvo numatytos vienodos abiem Å¡alims.

Trečiasis asmuo, tuo metu buvęs UAB „Komsega“ direktoriumi, sudarydamas ginčijamÄ sutartį, veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas nei įmonės įstatų, nei kitų teisės aktų reikalavimų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Komsega“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ginčijamos sutarties kainos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybė, kad tÄ pačiÄ ginčijamos sutarties sudarymo dienÄ UAB „Komsega“ direktorius K.

M. pardavė savo motinai E. M. UAB „Komsega“ priklausiusį žemės sklypÄ , mokant už 1 arÄ po 536 Lt, kai tuo tarpu pagal ginčijamÄ sandorį įmonė įsigijo žemės sklypÄ , mokant už 1 arÄ po 13 158 Lt, nors abu sklypai yra besiribojantys, todėl jų vieno aro kainos neturėtų ženkliai skirtis. Be to, įmonė, versdamasi žemės sklypų pirkimo-pardavimo veikla, turėjo turtÄ pirkti pigiau, o, siekdama pelno – parduoti brangiau. Pinigai iÅ¡ UAB „Komsega“ kasos K.

P. buvo mokami, nesilaikant preliminariosios sutarties sÄ lygų, t.y. dalis realiai sumokėtų pinigų, vadovaujantis sutarties nuostatomis, turėjo bÅ«ti sumokėta tik sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, be to, dalis buvo sumokėta jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat paduotu apeliaciniu skundu nėra siekiama ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl byla nagrinėjama atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, neperžengiant jo ribų.

             Dėl pagrindo nutraukti bylÄ egzistavimo. Apeliantas skunde nurodo, kad byla turėjo bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi, apelianto manymu, Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1562-324/2010 yra priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tam kad byla galėtų bÅ«ti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi bÅ«ti konstatuotas visų trijų ieÅ¡kinio elementų sutapimas: turi bÅ«ti tos pačios ginčo Å¡alys, tapatus ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas.

Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti paminėtų ieÅ¡kinio elementų tapatumÄ (skirtumÄ ), informacinėje teismų sistemoje LITEKO susipažinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1562-324/2010. IÅ¡ sprendimo turinio akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje ir apelianto nurodomoje byloje tapatus tik vienas iÅ¡ paminėtų ieÅ¡kinio elementų- ginčo Å¡alys (ieÅ¡kovas BUAB ,,Komsega“ ir atsakovas K. P.). Kiti du ieÅ¡kinio elementai yra skirtingi.

IeÅ¡kinio dalykas yra ieÅ¡kovo materialusis teisinis reikalavimas, reiÅ¡kiamas atsakovui. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio dalykas yra sandorio- preliminariuosiuos sutarties pripažinimas negaliojančia; kitoje byloje ieÅ¡kinio dalykÄ sudarė reikalavimas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (priteisti iÅ¡ atsakovo) pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtÄ avansÄ . Aplinkybė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu restitucijos pagrindu praÅ¡oma grÄ Å¾inti tÄ pačiÄ pinigų sumÄ (sumokėtÄ atsakovui kaip avansÄ ) ieÅ¡kovui, nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dalyko tapatumo.

Taip pat skirtingi nagrinėjamos bylos ir aptariamos kitos bylos ieÅ¡kinių pagrindai: nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog preliminariÄ jÄ sutartimi buvo siekiama pridengti pinigų pervedimÄ iÅ¡ įmonės atsakovui, pagrindinės sutarties neketinta sudaryti; iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių turinio matyti, jog ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atsakovas avanso negrÄ Å¾ina. Taigi, apelianto argumentai, jog byla turėjo bÅ«ti nutraukta remiantis CPK 293 str. 1 d. 3 p., nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo ir rungimosi principo pažeidimoApelianto vertinimu, teismas, pripažinęs ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamÄ sandorį, peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ sandorį pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį CK 1.87 straipsnio pagrindu. Å ie apelianto argumentai taip pat nepripažįstami pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje suformuluota taisyklė, jog teisinis ieÅ¡kovo nurodomų faktinių aplinkybių kvalifikavimas nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio ribų peržengimo (virÅ¡ijimo).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje net neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo: remiantis CPK 135 str. 1 d. 2 p., ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, teisnius santykius kvalifikuoja teismas, tokiu bÅ«du nustatydamas teisinį pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ . Å ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai vadovaujamasi ir vėlesnėse bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2012 m. balandžio mėn. 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012).

Greta kitų ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio reikalavimas, ieÅ¡kinyje buvo nurodoma ir tai, kad Å¡alys, sudarę preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, net neketino sudaryti pagrindinės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties (b.l. 6), taigi, tokia faktine aplinkybe, kuriÄ teismas kvalifikavo kaip sandorio tariamumÄ , ieÅ¡kinys buvo grindžiamas, o tai reiÅ¡kia, jog tenkindamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kitu, nei nurodė ieÅ¡kovas, teisniu pagrindu, nuo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo teismas nenukrypo, t.y. jo nevirÅ¡ijo.

IeÅ¡kinyje esant nurodytai tokiai faktinei aplinkybei, kaip Å¡alių aiÅ¡kus neketinimas ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, apeliantas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę atsikirsti į šį ieÅ¡kovo argumentÄ , todėl atsakovas nepagrįstai apeliuoja į rungimosi principo pažeidimÄ . Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant apie sandorio tariamumÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai iÅ¡analizavo visus įrodymus, kurie, jo vertinimu, patvirtina, kad Å¡alys, sudarydamos preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, nesiekė iÅ¡ preliminariosios sutarties kylančių teisnių pasekmių- pagrindinės to paties žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

Tiek įrodymai apie nepagrįstai didelę preliminariojoje sutartyje numatytÄ Å¾emės sklypo kainÄ , tiek įrodymai apie didesnės avanso sumos, negu buvo numatyta preliminariojoje sutartyje, sumokėjimÄ , tiek įrodymai apie įmonės finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, leido teismui padaryti įrodymų visumos suformuotÄ iÅ¡vadÄ apie ginčijamo sandorio tariamumÄ . Apelianto nurodomos aplinkybės, esÄ negalima lyginti ginčo žemės sklypo kainos su kitų gretimų sklypų kainomis dėl to, kad Å¡is sklypas yra didesnis, todėl jo panaudojimo perspektyvos geresnės, nepaneigia teismo argumentų dėl preliminariojoje sutartyje numatytos kainos nerealumo, kadangi 1 aro žemės sklypo, esančio greta ginčo sklypo kaina vien dėl sklypo ploto negali skirtis daugiau negu dvideÅ¡imt kartų.

Juo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypÄ , kurį apeliantas tariamai ketino parduoti UAB ,,Kosmaga“ už 2 500 000 Lt, vos po keturių mėnesių pardavė tik už 100 000 Lt (b.l. 37-42). Taigi, reali žemės sklypo kaina, kuriÄ atspindi jos pardavimo sandoris, yra 25 kartus mažesnė už kainÄ , kuria tariamai ketino sklypÄ Ä¯sigyti UAB ,,Komsega“. Be to, teismas spręsdamas apie ginčo sandorio kainos nerealumÄ , vadovavosi ne tik palyginimu su gretimo žemės sklypo kaina, bet ir nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriais remiantis, bÅ«tent ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 370 000 Lt (b.l. 93).

Rungimosi principas civiliniame procese reiÅ¡kia ne tik ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodinėti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bet ir atsakovo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Byloje esant įrodymams, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 100 000 Lt., tai pat- kad jo vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 370 000 Lt, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo iÅ¡vadÄ dėl to paties sklypo kainos- 2 500 000 Lt nerealumo.

Taigi, teismas pagrįstai kaip vienu iÅ¡ argumentų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti aplinkybę, jog sudarydamos preliminariÄ jÄ sutartį, Å¡alys neturėjo realių ketinimų ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, rėmėsi sandorio kainos aiÅ¡kiu nerealumu. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi UAB ,,Komsega“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, o vienas iÅ¡ teismo argumentų priimant tokį procesinį sprendimÄ , buvo ir ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje ginčijamo sandorio sudarymas bei avansinių mokėjimų pagal šį sandorį atlikimas, kas taip pat, nors ir netiesiogiai, patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ aplinkybę, jog preliminariÄ ja sutartimi buvo siekiama sukurti teisnių santykių tarp Å¡alių iliuzijÄ , o ne pačius teisnius santykius. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos įrodymų visuma suponuoja teismo įsitikinimÄ ginčijamo sandorio tariamumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino preliminariÄ jÄ sutartį negaliojančia CK 1.86 str. 1 d. numatytu pagrindu, o apelianto argumentai, susiję su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, rėmimusi teismo sprendime prielaidomis, o ne įrodymais, pripažįstami nepagrįstais.

Teismo nustatytos Å¡ioje byloje aplinkybės, taip pat aplinkybės, konstatuotos įsiteisėjusioje teismo nutartyje dėl įmonės (UAB ,,Komsega“) bankroto pripažinimo tyčiniu, paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apie Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčijamÄ sandorį. Sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir aplinkybė, kad dalis apeliantui kaip avansas sumokėtų pinigų turėjo bÅ«ti mokami tik sudarius pagrindinę sutartį (sutartyje numatytas 795 000 Lt avansas, kai tuo tarpu realiai buvo sumokėta 1 625 000 Lt įvardijant tai avansu), be to, dalis pinigų buvo pervesti jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui (pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2009 m. balandžio 10 d., tuo tarpu 60 000 Lt suma buvo pervesta 2009-04-15 –b.l. 19).

Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 str.), nes teismas, jį priimdamas, nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialiÄ sias bei proceso teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (CPK 263 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                   Vytas Milius                                                                                                                                                                                                                                                                    Nijolė PiÅ¡kinaitė