2025-07-23 Nr. AB-11865-3-62-3-00972-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, G. P., G. P., K. R., E. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-07-23 Nr. AB-11865-3-62-3-00972-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjos teigimu, Inspekcija Sprendimą priėmė neatlikusi faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje, todėl negalėjo objektyviai nustatyti, kokie tiksliai darbai, kokia apimtimi buvo atlikti, taip pat negalėjo konstatuoti, ar tai rekonstrukcija, ar kapitalinis remontas, ar paprastasis remontas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-443-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00972-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 17.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, G. P., G. P., K. R., E. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2D-6312 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą peržiūrėti ir iš naujo įvertinti situaciją dėl (duomenys neskelbtini), Kaunas atliktų remonto darbų teisėtumo, t. y. imtis priemonių ir faktiškai vietoje patikrinti (duomenys neskelbtini), Kaunas atliktų remonto darbų apimtį, įvertinti jų teisėtumą, taip pat įvertinti Inspekcijos 2020 m. birželio 10 d. pateikto atsakymo Nr. 2D-7585 „Dėl jūsų prašymo“ pagrįstumą, nes rašte išdėstyta informacija yra galbūt neteisinga ir klaidinanti ir tuo pagrindu pareigūnai laiku neatliko veiksmų, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus statybų teisėtumo užtikrinimo srityje.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2023 m. kovo 3 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu peržiūrėti ir iš naujo įvertinti situaciją dėl (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Butas) atliktų remonto darbų teisėtumo, t. y. imtis priemonių ir faktiškai vietoje patikrinti (duomenys neskelbtini), Kaunas atliktų remonto darbų apimtį bei įvertinti jų teisėtumą (toliau – ir Prašymas). Inspekcija ginčijamame Sprendime nurodė, jog Bute atliktiems paprastojo ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, todėl pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja teigė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas faktiškai vietoje situacijos netikrino ir konkrečių faktinių aplinkybių nenustatinėjo bei netyrė. Nors pareiškėja Prašyme konkrečiai nurodė, kad nuo 2019 m. Bute buvo vykdomi rekonstrukcijos / kapitalinio remonto / paprastojo remonto darbai, t. y. buvo pakeista pastato išvaizda, pakeisti langai, išdidinant buvusiais langų angas, apšiltinta dalis pastato fasado, pakeista dalis inžinerinių tinklų (lietvamzdžiai), išardyta dalis pertvarų, suformuotos naujos pertvaros, įrengti nauji laiptai į antrą aukštą, tokiu būdu iš buto suformuoti du atskiri butai. Po atliktų darbų buvęs dvibutis namas faktiškai buvo paverstas trijų butų namu, nors Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota deklaracija tik apie atliktą paprastąjį buto remontą, padidinant buto plotą nuo 205,61 kv. m. iki 211 kv. m. Pareiškėja pažymėjo, kad remonto darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuderinus projekto ir negavus pritarimo iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Pastatas), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje.
3. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija Sprendimą priėmė neatlikusi faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje, todėl negalėjo objektyviai nustatyti, kokie tiksliai darbai, kokia apimtimi buvo atlikti, taip pat negalėjo konstatuoti, ar tai rekonstrukcija, ar kapitalinis remontas, ar paprastasis remontas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijoje 2019 m. gegužės 6 d. buvo gautas pareiškėjos skundas dėl Bute vykdomų statybos darbų. Inspekcijos specialistas 2019 m. gegužės 30 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1278-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad dvibučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpose-bute vyksta remonto darbai: išardytos nelaikančios pertvaros, išardyta sena grindų danga, vedžiojama elektros instaliacija, išardyti seni mediniai laiptai į antrą aukštą (betonuojami nauji laiptai į antrą aukštą). Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. atsakymu buvo informuota, kad atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbų rūšiai, kad paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, kad pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja pateikė skundus (2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. gegužės 14 d.) dėl Bute vykdomų statybos darbų patikrinimo ir jų teisėtumo.
6. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju ne ginčijamas Sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, o 2019 m. gegužės 31 d. Inspekcijos atsakymas Nr. 2D-7454, kuriame konstatuota, kad atliekami Buto paprasto remonto darbai, 2019 m. lapkričio 19 d. atsakymas Nr. (15.2)-2D-14955, kuriame konstatuota, kad atliekami Buto kapitalinio remonto darbai, ir 2020 m. birželio 10 d. atsakymas Nr. (15.2)-2D-7585 dėl deklaracijos teisėtumo, kurių pareiškėja neginčijo.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos pareigūnai ne kartą tikrino faktines aplinkybes vietoje ir Buto rekonstrukcijos požymių nenustatė. Pastate atlikti statybos darbai priskirtini paprastojo ir kapitalinio remonto darbams, kuriems atlikti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Inspekcijos atsakymuose pareiškėjai ne kartą buvo nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija ir siūlyta pareiškėjai kreiptis būtent į šį viešojo administravimo subjektą.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą spręsit teismo nuožiūra.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčo Pastatas nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau jis patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinė dalis, vad. Žaliakalnio 2-oji (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22148) – vietovę. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 271 straipsnio 3 dalį Departamentas tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šiuo atveju Departamentui ginčo Buto remonto projektas nebuvo pateiktas ir Departamentas jam nėra pritaręs.
II. 10. Regionų administracinis teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. S. skundą.
11. Teismas byloje nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, ginčo Pastato naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). 2020 m. kovo 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu Pastate įregistruoti Buto atlikti paprastojo remonto darbai.
12. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 3 priedo, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4–5 punktais, nurodė, kad Bute atliktiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, pažeidimų nenustatė, Prašymo dalį dėl Buto naudojimo ne pagal paskirtį atsakovas persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijai.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Inspekcija, nagrinėdama Prašymą, neatliko faktinės situacijos patikrinimo vietoje, nurodė, jog Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jai teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Pareiškėja ir jos atstovai teikė skundus Inspekcijai (2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. gegužės 14 d.) dėl vykdomų statybos darbų patikrinimo ir jų teisėtumo, tačiau Inspekcija visais atvejais pažeidimų nenustatė, konstatavo, jog Bute atliktiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nėra privalomi. Inspekcija dėl tų pačių atliekamų statybos darbų tris kartus atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje ir pažeidimų nenustatė. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Buto savininkai su 2020 m. kovo 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr.1 įregistravo atliktus Buto paprastojo remonto darbus. Šie duomenys nustatyta tvarka nėra nuginčyti.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių (nuo 2019 m. papildomai atliktų Buto statybos darbų), naujų motyvų ir, esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai deklaracijai apie Bute atliktą paprastąjį remontą (deklaracija nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti), Inspekcija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo dar kartą atlikti patikrinimą vietoje.
16. Teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Inspekcijos Sprendimas yra priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, yra motyvuotas, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytų argumentų pagrindu. Atmetus reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Inspekcijos įpareigojimo atlikti veiksmus.
III. 17. Pareiškėja I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Inspekciją peržiūrėti ir iš naujo įvertinti situaciją dėl Bute atliktų remonto darbų teisėtumo, t. y. imtis priemonių ir faktiškai vietoje patikrinti Bute atliktų remonto darbų apimtį bei įvertinti jų teisėtumą, taip pat įvertinti Inspekcijos 2020 m. birželio 10 d. atsakymo Nr. 2D-7585 „Dėl jūsų prašymo“ pagrįstumą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendime tik formaliai pacitavo teisės aktus ir padarė išvadą, kad atliktiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nėra privalomi.
19. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjai pareigą nustatyti, užfiksuoti ir pateikti atsakovui faktines aplinkybes (įrodymus), kurie pagrįstų Bute vykdomų darbų neteisėtumą. Pareiškėja pažymi, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą. Būtent atsakovas turi pareigą patikrinti ir nustatyti, kokie konkrečiai darbai vykdomi Bute, ar jie atitinka paprastąjį remontą ar rekonstrukciją ir koks statybą leidžiantis dokumentas yra reikalingas ar nereikalingas.
20. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo įvertinti Inspekcijos 2020 m. birželio 10 d. atsakymo Nr. 2D-7585 „Dėl jūsų prašymo“ pagrįstumo, t. y. kad minėtą raštą ir Sprendimą pasirašė tas pats asmuo (direktorius R. D.).
21. Pareiškėjos vertinimu, teismas sprendime nepasisakė dėl jos skundo argumentų, kad remonto darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuderinus projekto ir negavus pritarimo iš Departamento, kad ginčo Bute atlikti darbai galbūt peržengia paprastojo remonto sąvoką ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju teismas priėmė sprendimą, nepasisakydamas dėl pagrindinio skundo argumento – ar buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas sprendime taip pat nepateikė vertinimo dėl teisės aktų taikymo.
22. Pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai jai perkėlė pareigą ginčyti Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pasak pareiškėjos, jei Inspekcija pagal pareiškėjos pranešimus ir skundus būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir konstatavusi pažeidimus, tokia situacija dėl statybų užbaigimo nebūtų susidariusi.
23. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo Inspekcijos 2020 m. birželio 10 d. atsakymo Nr. (15.2)-2D-7585. Beveik po trijų metų nuo minėto 2020 m. birželio 10 d. atsakymo pateikimo, pareiškėja su Prašymu kreipėsi į Inspekciją ir pakartotinai prašė atlikti statybos darbų teisėtumo įvertinimą. Inspekcija dėl pareiškėjos Prašymo priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad atliktiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Prašymo dalį dėl Buto naudojimo ne pagal paskirtį Inspekcija persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri 2023 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 23-2-269 pareiškėjai atsakė, kad patikrinimo metu, vizualiai apžiūrėjus Buto patalpas, nustatyta, jog patalpos atitinka Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pateiktus duomenis ir yra naudojamos pagal VĮ Registrų centre įregistruotą daikto pagrindinę naudojimo paskirtį (gyvenamosios paskirties).
25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai ne Sprendimas sukelia savarankiškas materialines pasekmes, o Inspekcijos 2019 m. gegužės 31 d. atsakymas Nr. 2D-7454, kuriame konstatuota, kad atliekami Buto paprasto remonto darbai, taip pat 2019 m. lapkričio 19 d. atsakymas Nr. (15.2)-2D-14955, kuriame konstatuota, kad atliekami Buto kapitalinio remonto darbai, ir 2020 m. birželio 10 d. atsakymas Nr. (15.2)-2D-7585 dėl deklaracijos teisėtumo, kurių pareiškėja neskundė. Pareiškėja, kreipdamasi į Inspekciją su Prašymu, beveik po trejų metų prašė pakeisti anksčiau priimtus sprendimus.
26. Atsakovo teigimu, Inspekcijos pareigūnai ne kartą tikrino faktines aplinkybes vietoje ir Buto rekonstrukcijos požymių nenustatė, o konstatavo, kad dvibučiame gyvenamajame name atlikti statybos darbai priskirtini paprastojo ir kapitalinio remonto darbams, kuriems atlikti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Pareiškėja pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį turėjo / turi teisę kreiptis į teismą dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir tai nėra Inspekcijos pareigos perkėlimas pareiškėjai.
27. Pareiškėja I. S. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, prašydama pridėti prie bylos Inspekcijos atsakymą į pareiškėjos dukters užklausą Inspekcijai dėl paprastojo remonto darbų ir statybos leidimo jiems atlikti būtinumo.
28. Atsakovas Inspekcija pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėja, teikdama apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (Inspekcijos atsakymą į pareiškėjos dukters užklausą), nepagrindė ir nepaaiškino būtinybės jos teikiamus įrodymus pridėti prie bylos apeliaciniame procese. Inspekcija pažymi, kad pareiškėjos teikiamame įrodyme yra aiškiai nurodyta, jog tai yra Inspekcijos nuomonė dėl teisės taikymo, o ne dėl konkrečios faktinės situacijos. Inspekcijos konsultacijos teikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, tikėtina, nėra aktualus ir netaikytinas nagrinėjamu atveju (įvertinus bylos faktines aplinkybes ir laikotarpį, kuomet buvo atliekami ginčo statybos darbai).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos I. S. skundas dėl Inspekcijos 2023 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 2D-6312 „Dėl prašymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą ir iš naujo įvertinti situaciją dėl (duomenys neskelbtini), Kaunas atliktų remonto darbų, pagrįstumo ir teisėtumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
31. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Inspekcijos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai išsamiai išnagrinėjo ginčo šalių argumentus, iš jų – ir pareiškėjos argumentus esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjos nurodytus pažeidimus.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Inspekcija 2023 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 2D-6312 pagrįstai atsisakė iš naujo įvertinti situaciją dėl (duomenys neskelbtini), Kaunas atliktų remonto darbų.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini), Kaune pareiškėja ir jos atstovai į atsakovą kreipėsi keletą kartų. Pirminis skundas pateiktas dar 2019 m. gegužės 6 d. Šio skundo pagrindu atsakovo Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas 2019 m. gegužės 30 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1278-(15.2) bei 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (15.2)-2D-7454 atsakė pareiškėjai. 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir rugpjūčio 13 d. buvo gauti pakartotiniai pareiškėjos atstovo skundai Nr. 3D-2548 ir Nr. 3D-2614, kuriais pakartotinai buvo prašoma ištirti vykdomų statybos darbų teisėtumą. Į šiuos skundus atsakovas atsakė 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (15.2)-2D-10575.
35. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovui buvo pateiktas pareiškėjos atstovo prašymas Nr. 1D-11696, kurio pagrindu atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir tą pačią dieną surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1920-(15.2) bei 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (15.2)-2D-12289 atsakė pareiškėjai. 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovas gavo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 7 d. skundą Nr. 3D-3572), į kurį atsakyta 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (15.2)-2D-14955.
36. 2020 m. vasario 17 d. atsakovas gavo dar vieną pareiškėjos atstovo skundą Nr. 3D-421 dėl vykdomų žemės kasimo darbų. Skundo pagrindu atsakovas 2020 m. vasario 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktą Nr. FAK-377-(15.2) bei pateikė atsakymą pareiškėjai 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-3472. 2020 m. gegužės 14 d. atsakovas gavo pareiškėjos atstovės skundą Nr. 3D-1252, į kurį pareiškėjai atsakovo 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. (15.2)-2D-7585.
37. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad atsakovas net tris kartus atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas vietoje netikrino kokie statybos darbai buvo atliekami bute (duomenys neskelbtini), Kaune.
38. 2019 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1278-(15.2) patvirtina, kad dvibučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Kaune, patalpose – bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta remonto darbai: išardytos nelaikančiosios pertvaros, išardyta sena grindų danga, vedžiojama elektros instaliacija, išardyti seni mediniai laiptai į antrą aukštą (betonuojami nauji laiptai į antrą aukštą).
39. 2019 m. rugsėjo 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1920-(15.2) patvirtina, kad statinyje (duomenys neskelbtini), Kaune iš šiaurės vakarų pusės šiltinamas namo fasadas; išardytas balkonas ir jis kapitaliai remontuojamas, nuardytos senos balkono medinės konstrukcijos ir suformuotos naujos iš U16 profilio, balkonas armuotas ir nutinkuotas; viduje išbetonuoti laiptai nuo rūsio iki palėpės; laikančios konstrukcijos neišardytos; viduje vykdomi paprastojo remonto darbai, vedžiojama elektros instaliacija, vandentiekio nuotekų vamzdynas, tvirtinamas gipsas.
40. Statybos įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 53 dalis nustato, kad statinio kapitalinis remontas tai statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Šio straipsnio 58 dalis nustato, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) tai statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. O šio straipsnio 72 dalis nustato, kad statinio rekonstravimas tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys (ginčui aktuali redakcija nuo 2018 06 21) smulkiau detalizuoja, kokie statybos darbai priskiriami vienai ar kitai statybos rūšiai. Šio reglamento 12 punktas numato, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; 12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 2.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.10. architektūros detalių pakeitimas; 12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
42. Įvertinus 2019 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1278-(15.2) ir 2019 m. rugsėjo 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1920-(15.2) užfiksuotus vykdytus statybos darbus bei atsižvelgiant STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys 12 punkte numatytus statybos darbus, kurie priskiriami paprastajam remontui, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog visi 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. aktuose užfiksuoti statybos darbai yra priskirtini paprastojo remonto darbams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu paprastojo remonto darbų atlikimui statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.
43. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo reikalingas, nes ginčo statinys yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą yra reikalingas kai aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta įrodymų, kad ginčo pastato išvaizda buvo keičiama, todėl nėra pagrindo teigti, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo reikalingas.
44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme pateiktus paklausimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei šios institucijos pateiktą konsultaciją, nes tiek paklausimas, tiek konsultacija nėra siejami su konkrečia statybos darbų atlikimo vieta, t. y. su ginčo statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune.
45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
46. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ernestas Spruogis