2024-09-18 Nr. AB-13274-3-64-3-00107-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1807-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00107-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. V. (toliau – ir atsakovė) 110,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,20 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso: 115,20 Eur.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. atsakovė turėjo teisę į 100 proc. apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei buvo teikiama teisinė pagalba civilinėje byloje. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (8.4)ATP-C-2022-02027 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei, gavusi advokato V. P. išvadą dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir bylos neperspektyvumo;

2.2. advokatas V. P. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą: procesiniams dokumentams rengti skirta 1 val., įrodymams rinkti – 1,5 val., išvadai rengti – 3 val., iš viso – 5,5 val.;

2.3. atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atstovavimu byloje. Atsakovė gera valia nesumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš jos priteistina valstybės naudai 110,00 Eur (5,5 val. x 20,00 Eur);

2.4. atsakovei buvo registruotu paštu išsiųsti du pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo. Valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 5,20 Eur.

3. Atsakovė R. V. atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškėjo prašymą.

4. Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad:

4.1. atsakovė nesutinka sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, nes jai realiai nebuvo suteiktos teisinės paslaugos. Į ataskaitą buvo įtrauktos nesuteiktos teisinės paslaugos, o atsakovė neturi pareigos mokėti už tai, ko negavo;

4.2. advokatas V. P. parengė išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neperspektyvumo, tačiau atsakovei net nebuvo leista susipažinti su šiuo dokumentu (Tarnyba netenkino atsakovės prašymo pateikti šią išvadą, tokį sprendimą grįsdama tuo, jog ši išvada yra vidinis Tarnybos ir advokato susirašinėjimo dokumentas). Nepaisant to, kaip paaiškėjo, Tarnyba šią išvadą vertina kaip procesinį dokumentą, už kurio rengimą prašoma sumokėti. Atsakovės nuomone, ši išvada yra Tarnybos vidinis dokumentas, kurio rengimo išlaidas nepagrįstai bandoma perkelti ant paslaugų gavėjo (atsakovės) pečių;

4.3. nors nurodoma, kad advokatas V. P. skyrė 1 val. procesiniams dokumentams parengti, tačiau nei atsakovei, nei teismui nebuvo pateikti jokie procesiniai dokumentai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog advokatas nerengė jokių procesinių dokumentų. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, Tarnyba turėtų būti įpareigota pateikti teismui / detalizuoti procesinius dokumentus, kuriuos parengė advokatas V. P., ir detalizuoti, kokie procesiniai dokumentai buvo pateikti;

4.4. nors nurodoma, kad advokatas V. P., rinkdamas įrodymus, sugaišo 1,5 val., neaišku, kokius įrodymus ir kaip jis rinko. Atsakovė el. paštu pati pateikė advokatui visus įrodymus, kuriuos turėjo. Siekiant išsiaiškinti tiesą, Tarnyba turėtų būti įpareigota pateikti įrodymus / detalizuoti, kokius įrodymus ir kokiu būdu rinko minėtas advokatas;

4.5. advokatas V. P. beveik pusę metų nieko nedarė, neteikė jokių teisinių paslaugų, nerengė procesinių dokumentų ir t. t. Veiksmų, kuriuos neva atliko advokatas, išvardijimas neįrodo, jog tie veiksmai buvo atlikti;

4.6. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (8.4)ATP-C-2022-02027 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei ne tuo pagrindu, kad byla yra neperspektyvi, o tuo pagrindu, jog paaiškėjo, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti tokią pagalbą. Pareiškėja išdėstė argumentus, kuriais grindė savo poziciją, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas nepagrįstai;

4.7. atsakovė nepagrįstai padaryta skolininke. Tokie Tarnybos veiksmai sukėlė jai neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, ji negali gauti antrinės teisinės pagalbos kitose bylose;

4.8. administracinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes šioje byloje yra iškilę ne tik teisės aktų taikymo klausimai, bet ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo klausimai. Tarnyba faktines bylos aplinkybes traktuoja neatsižvelgdama į rašytinius dokumentus ir faktus, o aptartus prieštaravimus galima pašalinti tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 17 d. sprendime tenkino pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. V. 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,20 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso – 115,20 Eur.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. atsakovė 2022 m. birželio 28 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, nurodydama, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2022 m. spalio 14 d. sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei, paskiriant jai atstovauti advokatą V. P.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, sprendime nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 proc.;

6.2. atsakovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (8.4)ATP-C-2022-02027 bei vėlesniais pranešimais buvo informuota, jog ji privalo sumokėti Tarnybai 110 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau atsakovė išlaidų neapmokėjo.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, be kita ko, pažymėjo, jog pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas kyla iš Įstatymo 24 straipsnio 1 d., kuris nustato, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

8. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (100 proc.). Šias aplinkybes patvirtina atsakovė savo atsiliepime. Teismo vertinimu, atsakovė nesutinka su jai priskirto advokato bylos rengimo strategija, jam priskirtu darbo užmokesčiu, tačiau nepateikia konkrečių faktų ir nenurodo aplinkybių. Byloje nustatyta, kad atsakovei paskirta teisinė pagalba nutraukta dėl bylos neperspektyvumo, be to, advokatas nurodė, jog atsakovė nebendradarbiavo su juo. Byloje nėra duomenų, kad, vykstant teisinės pagalbos procesui, atsakovė teikė paskirtam advokatui ar pačiai institucijai raštus ar paaiškinimus. Tiek iš bylos rašytinių įrodymų, tiek iš šalių argumentų nustatyta, kad atsakovė nepateikė prašymų keisti jai paskirtą advokatą, taip pat institucija negavo raštu pretenzijų dėl netinkamo paskirto teisinei pagalbai advokato darbo proceso metu.

9. Teismas akcentavo, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 str. 1 p.). Atsakovė, vykdydama Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jai nustatytas pareigas, privalėjo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia (be kita ko) su paskirtu teikti jai antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu atsakovės ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga. Atsakovės pasyvus elgesys taip pat gali būti piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsakovės veiksmai (neveikimas) šiuo atveju sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o priešingu atveju būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principas ir atsakovei būtų sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis, jos manymu, esant interesų konfliktui.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovei kilo imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, atlyginimą, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, pagal anksčiau aptartus Tarnybos sprendimus advokatas atliko atitinkamus veiksmus, kurių pagrindu apskaičiuotas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas. Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 110 Eur. Pareiškėjo prašomas priteisti išlaidų dydis yra apskaičiuotas tinkamai ir pagrįstas.

11. Teismas nustatė, kad atsakovei registruotu paštu buvo siųsti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas patyrė išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 5,20 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

III. 12. Atsakovė R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą, taip pat įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti teismui procesinius dokumentus, kuriuos parengė advokatas V. P., bei rašytinius įrodymus, kuriuos surinko advokatas V. P..

13. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į prašymą išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad:

13.1. teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymų įpareigoti Tarnybą pateikti įrodymus apie tai, kokius procesinius dokumentus parengė ir kokius įrodymus surinko advokatas V. P.. Tokiu būdu teismas neužtikrino atsakovės teisės gauti bylai reikšmingus įrodymus, kurių ji negali gauti pati, bei pažeidė atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje;

13.2. tiek Tarnyba, tiek advokatas V. P. nurodė, jog antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei reikia nutraukti dėl bylos neperspektyvumo (Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.), tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei buvo nutrauktas pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Tokiu būdu Tarnyba pasielgė neteisingai ir neteisėtai, nes, jei antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Tarnyba neturi teisės reikalauti išlaidų atlyginimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą;

13.3. skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog byloje nėra ginčo, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (100 proc.). Tokie teiginiai kelia abejonių, ar teismas susipažino su atsakovės atsiliepimu į prašymą, nes atsakovė kelia ginčą dėl to, ar jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Kita vertus, manytina, kad minėtame teismo teiginyje vietoj žodžio „suteikta“ turi būti žodis „skirta“;

13.4. teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad atsakovė atsiliepime į prašymą patvirtino, jog jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tačiau, jei tokia teisinė pagalba atsakovei iš tiesų būtų buvusi suteikta, nebūtų ginčo ir atsakovė seniai būtų sumokėjusi. Šiuo atveju iš atsakovės reikalaujama sumokėti už tai, ko ji negavo;

13.5. neaišku, kodėl teismo sprendime nurodyta, jog atsakovė nesutinka su jai paskirto advokato bylos rengimo strategija. Nei pareiškėjo prašyme, nei atsakovės atsiliepime į prašymą nėra jokios informacijos apie paskirto advokato bylos rengimo strategiją. Iš tiesų, advokatas per pusmetį nė karto nebendravo su atsakove, todėl nėra kilusių klausimų dėl strategijos ar taktikos;

13.6. teismas konstatavo, kad atsakovė, nesutikdama su advokatui paskirtu darbo užmokesčiu, nepateikė konkrečių faktų ir nenurodė aplinkybių. Tačiau šiuo atveju kilo ginčas ne dėl paskirto darbo užmokesčio, o dėl reikalavimo sumokėti už teisines paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Be to, būtent pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos. Atsakovė, atsižvelgdama į kilusį ginčą dėl teisinių paslaugų teikimo, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bet teismas neatsižvelgė į šį prašymą ir viską sprendė vienasmeniškai;

13.7. teismo sprendime teigiama, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad, vykstant teisinės pagalbos procesui, atsakovė teikė paskirtam advokatui ar pačiai institucijai raštus ar paaiškinimus. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes atsakovė siuntė advokatui rašytinius dokumentus. Kyla klausimas, jei tuos dokumentus advokatui atsiuntė ne atsakovė, tai iš kur jis juos gavo. Teismas šią aplinkybę konstatavo remdamasis ne faktais ar įrodymais, o savo nuomone. Jei byla būtų buvusi nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tokių neatitikimų nebūtų buvę;

13.8. Tarnyba skyrė atsakovei antrinę teisinę pagalbą, bet po pusmečio nusprendė nutraukti jos teikimą. Neaišku, kodėl atsakovė turi atsakyti už Tarnybos specialistų klaidas, jei jai buvo teisėtai skirta antrinė teisinė pagalba, bet vėliau advokatas nusprendė, jog byla neperspektyvi, ir rekomendavo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;

13.9. teismas neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime į prašymą išdėstytus faktus ir paaiškinimus, o skundžiamame sprendime nurodė tai, ko nėra, ir nemotyvavo kai kurių nustatytų aplinkybių. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.).

14. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja prašyme išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas papildomai teigia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei buvo pagrįstai nutrauktas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes atsakovei reikalinga antrinė teisinė pagalba yra susijusi su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl jos ūkinės komercinės veiklos: atsakovės įsigyta patalpa (parduotuvė) yra išnuomota uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ihenrika“, o žala, kurios atlyginimo siekia atsakovė, kilo dėl komercinės paskirties turto. Be to, pareiškėjo nuomone, advokato V. P. skirtas laikas antrinei teisinei pagalbai teikti neturi būti papildomai pateisinamas, nes šis laikas neviršija 8 val. (Taisyklių 24.3.6.1 p.). Pažymėta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai skirtas laikas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bet ir susipažinimas su pateiktais dokumentais, žodinės konsultacijos, reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti, analizė ir kt. Iš advokato V. P. išvados matyti, jog šis advokatas atliko su ieškinio parengimu susijusius veiksmus, pavyzdžiui, rinko duomenis ieškiniui parengti, analizavo atsakovės pateiktus duomenis, vertino ir analizavo susidariusią situaciją, taip pat susisiekė ir bendravo su atsakove, prašė jos pateikti papildomus dokumentus. Nėra duomenų apie tai, kad advokatas paslaugas teikė netinkamai, taip pat nėra pagrindo kvestionuoti advokato nurodytą sugaištą laiką, teikiant atsakovei teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, reikalavimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sumas.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. V. 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,20 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso – 115,20 Eur.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 78 straipsnio 2 dalį, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1497-492/2024). Taigi pagal bendrą taisyklę, šalys turi būti išklausytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ypač svarbu užtikrinti principą būti išklausytam pareiškėjui, kuris skundžia valdžios institucijos veiksmus. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog šiuo atveju asmuo, nesutinkantis su valdžios institucijos reikalavimu priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra atsakovė.

20. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-575/2018). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja ir tai, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023).

22. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,20 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, bei pateikdamas savo reikalavimą patvirtinančius argumentus ir įrodymus.

23. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, teigia, kad teismas neužtikrino atsakovės teisės gauti bylai reikšmingus įrodymus, kurių ji negali gauti pati, bei pažeidė atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nepagrįstai netenkindamas atsakovės prašymų įpareigoti Tarnybą pateikti įrodymus apie tai, kokius procesinius dokumentus parengė ir kokius įrodymus surinko advokatas. Šiuo atveju ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti už teisines paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, o būtent pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos. Atsakovė pabrėžia, kad atsižvelgdama į kilusį ginčą dėl teisinių paslaugų teikimo, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bet teismas neatsižvelgė į šį prašymą ir viską sprendė vienasmeniškai.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašyme nurodė, jog jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir paskyrė teismo posėdį. Atsakovė 2024 m. vasario 26 d. atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį prašymą motyvuodama tuo, kad byloje kilo klausimų dėl faktinių aplinkybių, o prieštaravimus (t. y. prieštaravimus tarp to, kaip ji ir kaip Tarnyba traktuoja pateiktus dokumentus) galima pašalinti tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 27 d. rezoliucijoje nurodė, kad atsakovės prašymas dėl žodinio nagrinėjimo yra nemotyvuotas, todėl netenkinamas. Byla teismo 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

25. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė 2024 m. vasario 26 d. atsiliepime pirmosios instancijos teismui ne tik išreiškė prieštaravimą dėl pareiškėjo pageidavimo (prašymo) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, bet ir motyvavo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo nurodydama, jog byloje kilo klausimų dėl faktinių aplinkybių, o prieštaravimus kylančius tarp to, kaip ji ir kaip Tarnyba vertina pateiktus dokumentus, galima pašalinti tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka.

26. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkino 2024 m. vasario 27 d. rezoliucijoje niekaip neargumentuodamas tokio sprendimo ir nepasisakydamas dėl atsiliepime nurodytų motyvų.

27. Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018).

28. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas atsakovės prieštaravimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepasisakydamas dėl pateiktų argumentų ir bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

30. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nesprendžia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė