2024-07-24 Nr. AB-11066-3-61-3-02315-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-446-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02315-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. E. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. E. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-100373 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 (toliau – ir 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimas)“; 2) panaikinti atsakovo 2024 m. balandžio 18 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08) 492-716 (toliau – ir TAA).

Pareiškėja taip pat prašė teismo laikinai sustabdyti 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl šio sprendimo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo bus baigtas nagrinėti ginčas.

Pareiškėja grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tuo, kad ji patirs esmines neigiamas pasekmes, kurias bus sunku ar neįmanoma pašalinti vėliau, nes pareiškėjai panaikinama teisė ir galimybė toliau gyventi savo vienintelėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir kartu panaikinama jos nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąsias patalpas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjos O. E. skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai savaime negali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad buto areštas netrukdo gyventi jame.

III. Pareiškėja O. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl šio sprendimo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo bus baigtas nagrinėti ginčas.

Pareiškėja nurodo, kad jos teiginiai nėra deklaratyvūs, kadangi jiems pagrįsti pirmosios instancijos teismui buvo pateikta papildoma medžiaga bei įrodymai, detaliai apibūdinantys pareiškėjos materialinę, turtinę ir finansinę padėtį.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovas siekia išieškoti mokestinę nepriemoką iš vienintelio pareiškėjos turimo turto, t. y. būsto, kuriame ji gyvena (kartu su nepilnamečiais vaikais), o tai neabejotinai reiškia, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjai, ir jos nepilnamečiams vaikams gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala, netenkant savo vienintelės gyvenamosios vietos – būsto, nes pareiškėjai yra neįmanoma įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą, kai banko sąskaitose yra paliekama tik minimali neišieškotina suma (446 Eur).

Pareiškėja sutinka, kad atsakovo taikytas jos (pareiškėjos) būsto areštas neturi jokios teisinės reikšmės (kol vyksta ginčas teisme) – jis iš tiesų netrukdo jai gyventi būste. Priešingai, turto areštas kaip tik reiškia, kad mokesčių administratorius (atsakovas) jau yra maksimaliai apsaugojęs savo teises ir teisėtus interesus išieškoti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 str. 1 d.), yra apribojęs pareiškėjos teises disponuoti savo būstu. Todėl arešto taikymas kaip tik ir reiškia tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas papildomai nepažeis atsakovo lūkesčių dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo – jis galės būti bet kada atnaujintas ir vykdomas, kai pasibaigs ginčas teisme (jei bus priimtas atsakovui palankus sprendimas).

Pareiškėja akcentuoja, kad skunde teismui ji jau buvo paaiškinusi, jog skundo teismui pateikimo dieną mokesčių administratorius jau buvo priėmęs (kartu su sprendimu dėl išieškojimo iš turto) ir sprendimą(-us) dėl išieškojimo iš pareiškėjos banko sąskaitų, tai reiškia, kad jos (pareiškėjos) banko sąskaitos irgi yra areštuotos, paliekant jai tik minimalią valstybės nustatytą neišieškomą sumą (446 Eur). Tačiau pirmosios instancijos teismas tai nenurodo. Minėta aplinkybė reiškia, kad 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimas turėjo būti stabdomas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 3 d.), nes išieškojimo iš pareiškėjos galimybė jau buvo nustatyta ir įteisinta kitais aktyviai vykdomais mokesčių administratoriaus sprendimais, o VMI sprendimo vykdymas reikštų tai, kad iš pareiškėjos siekiama du kartus vienu ir tuo pačiu metu išieškoti tą pačią mokestinę nepriemoką, tai patvirtina, jog pareiškėjai dėl to gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja teigė, kad teismas nevertino nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl jų, išvada dėl tariamai nepateiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, yra nepagrįsta, nesusijusi su bylos medžiaga bei pareiškėjos pozicija ginče su atsakovu, tai sudaro pagrindą panaikinti teismo nutarties dalį kaip nepagrįstą bei išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti jį.

VMI vertinimu, pareiškėja nepateikė duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, taip pat dėl to, jog visas pareiškėjos turtas yra jos gaunama minimali mėnesinė alga ir jos vienintelis būstas, kuriame ji gyvena su savo nepilnamečiais vaikais, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėja, netenkinus jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja pakartoja skundo argumentus, kad iš pareiškėjos siekiama du kartus tuo pačiu metu išieškoti tą pačią mokestinę nepriemoką. VMI, teikdama atsiliepimą į pareiškėjos skundą, nurodė, jog nustačiusi, kad antstolis V. M. pradėjo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitų, VMI, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsniu, 2024 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-127685, kuriuo pripažino netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Minėtas sprendimas per Piniginių lėšų apribojimo sistemą (toliau – ir PLAIS), kurią administruoja VĮ Registrų centras, pateiktas vykdyti kredito įstaigoms bei mokėtojai susipažinti (2024 m. gegužės 29 d. įkeltas VMI interneto svetainės paskyroje Mano VMI pareiškėjai susipažinti).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog, netaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Prielaida, kad pareiškėja ar kiti asmenys gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Iš pareiškėjos nėra nuskaitomos visos jos gautos lėšos, visiškai nepaliekant lėšų. Pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina jos bendros finansinės padėties, taip pat tai, kad taikyti ribojimai lemia jos ar jos artimųjų negalėjimą patenkinti savo ir išlaikytinių esminių socialinių, ekonominių bei kitų gyvybinių poreikių, užtikrinti teisės į teisminę gynybą ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimą ir panašiai. Aplinkybė, kad pareiškėja turi išlaikyti nepilnamečius asmenis, pati savaime nesuponuoja būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

VMI nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl šio sprendimo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pareiškėjos vertinimu, netaikius jos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji patirs neigiamas pasekmes, kurias bus sunku ar neįmanoma pašalinti vėliau. Pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala, netenkant savo vienintelės gyvenamosios vietos – būsto, nes pareiškėjai yra neįmanoma įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą (pareiškėja teigia, kad banko sąskaitose jai yra paliekama tik minimali neišieškotina suma (446 Eur). Pareiškėja nurodo, kad iš jos siekiama du kartus tuo pačiu metu išieškoti tą pačią mokestinę nepriemoką.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 23 d. su pareiškėja buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-65832 (toliau – ir MPS).

Pagal 2021 m. gruodžio 23 d. MPS, kuri pakeista 2022 m. spalio 14 d. MPS Nr. (23.24-08) 327-82820, 115 120,73 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas iki 2026 m. spalio 25 d., įmokas mokant pagal diferencijuotą grafiką: nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. įmokas mokant po 100,00 Eur, o nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. spalio 25 d. įmokas mokant po 3 000,54 Eur. 2022 m. lapkričio 12 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-82619 pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.

VMI 2023 m. spalio 2 d. gautas pareiškėjos atstovo paklausimas Nr. GVLEX/2023-71, kuriuo prašoma informuoti, ar pareiškėja turi teisę bei galimybę dar kartą pakartotinai kreiptis dėl 2021 m. gruodžio 23 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-65832 peržiūrėjimo. 2023 m. spalio 5 d. VMI išsiuntė atsakymą pareiškėjai Nr. RNA-29140, kuriame nurodyta, jog jos prašymas bus laikomas gautu ir nagrinėjamas tik tada, kai bus pateikta paskutinė tinkamai patikslinta informacija ir / ar dokumentai. VMI 2023 m. spalio 26 d. gauti pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymas dėl MPS sąlygų pakeitimo Nr. GVLEX/2023-102 bei 2023 m. spalio 26 d. pranešimas dėl VMI 2023 m. spalio 5 d. rašto Nr. RNA-29140 vykdymo Nr. GVLEX/2023-105 (toliau – ir Pranešimas).VMI 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. RNA-33999 išsiuntė pareiškėjai 2023 m. lapkričio 20 d. priimtą sprendimą Nr. (23.24-08) 327-69619, kuriuo nuspręsta nepakeisti sprendimo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą bei mokestinės paskolos sutartį ir atidėti / išdėstyti nurodytos mokestinės nepriemokos mokėjimą nurodytam laikotarpiui.

Pareiškėjai buvo siunčiami įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. 2023 m. gruodžio 27 d. priimtas VMI sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-81133 (toliau – ir Sprendimas nutraukti MPS). 2024 m. sausio 10 d. suformuotas Raginimas Nr. (23.31-08) 464-216, kuriame nurodyta per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos sumokėti 112 311,07 Eur.

2024 m. vasario 19 d. priimtas VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) FR0492 Nr. (23.31-08) 467-35056 (toliau – ir Nurodymas) ir per PLAIS pateiktas vykdyti kredito įstaigoms bei įkeltas VMI interneto svetainės paskyroje Mano VMI mokėtojai susipažinti. 2024 m. balandžio 17 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-100373, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos 111 307,02 Eur. Pareiškėjai priklausantis turtas 2024 m. balandžio 18 d. areštuotas Turto arešto aktu Nr. (23.31-08) 492-716 (toliau – ir TAA ), kuris įregistruotas Turto arešto aktų registre. 2024 m. gegužės 29 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-127685, kuriuo pripažino netekusiu galios 2024 m. vasario 19 d. VMI priimtą nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) FR0492 Nr. (23.31-08) 467-35056.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja grindžia atskirąjį skundą argumentais, kad 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimas ir TAA yra neteisėti ir nepagrįsti, nes iš jos siekiama du kartus tuo pačiu metu išieškoti tą pačią mokestinę nepriemoką (ir iš turto, ir iš sąskaitos (sąskaitų).

Teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2022m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-177-815/2022).

Įvertinusi pareiškėjos prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

2024 m. m. balandžio 17 d. VMI sprendimu, kurio vykdymą pareiškėja prašo sustabdyti, nuspręsta išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos 111 307,07 Eur sumą. Šiame sprendime nėra detalizuota, iš kokio pareiškėjos turto bus išieškoma nurodyta suma, šiuo sprendimu nėra nuspręsta imtis konkrečių priemonių pareiškėjos turto atžvilgiu, susijusių su jai paliekama disponuoti atitinkama jos banko sąskaitose esančių piniginių lėšų dalimi ar su jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (jo dalies) realizavimu priverstine tvarka ir pan.

Taigi pareiškėjos nurodytos jai ir jos šeimos nariams kylančios neigiamo pobūdžio pasekmės, susijusios su jai paliekama minimalia neišieškotina suma (446 Eur), taip pat su nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (jo dalį) netekimu, sietinos su kitais atsakovo ir kitų subjektų (be kita ko, antstolio), veiksmais, o nes su ginčijamu 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad būtent 2024 m. balandžio 17 d. VMI sprendimas sukelia pareiškėjos nurodomas pasekmes ir būtent dėl šio sprendimo pareiškėjai gali kilti jos nurodoma galinti kilti sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. jos vienintelės gyvenamosios vietos – būsto – netekimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. E. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas