2013-12-18 Nr. AB-10123-3-61-3-03339-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-880/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03339-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo ir reikalavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (205)SD-10243; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2013 m. liepos 5 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0750-0249 1 punktą ir 3 punktą.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas dėl teisės kreiptis gynybos į teismą, pagal kurią administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1466/2010, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-530/2012 ir kt.).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorės 2013 m. liepos 5 d. reikalavimo Nr. R1-0750-0249 turinio teismas nustatė, kad iš pareiškėjo yra reikalaujama pašalinti patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus iki nurodytų terminų bei nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK). Šiuo atveju yra akivaizdu, kad skundžiamas reikalavimas dar nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes jame tik nurodoma, kad neįvykdžius reikalavimo bus taikomos sankcijos – jis nėra individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme – juo nėra suteikiamos teisės ar nustatomos pareigos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorės 2013 m. liepos 5 d. reikalavimas Nr. R1-0750-0249 yra tik vienas iš darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimo procedūros metu priimamų dokumentų, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis sprendimas.

Skundžiamas 2013 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas Nr. (25)SD-10243, kuriuo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorės 2013 m. liepos 5 d. reikalavimas Nr. R1-0750-0249 yra pagrįstas, taip pat yra minėtos procedūros dalis, kuriuo pareiškėjui nesukuriamos teisinės pasekmės. Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su 2013 m. liepos 5 d. reikalavimu Nr. R1-0750-0249, turi teisę jį įvykdyti ir tik kilus reikalavimo neįvykdymo pasekmėms jis gali skųsti jas teismui. Be to, nesutikdamas su tokio pobūdžio skundžiamais procedūriniais sprendimais, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes. Būtent nagrinėdamas pastarąjį, teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), nurodytus skundžiamuosiuose sprendimuose, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio procedūros sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, atsisakė priimti.

II. Pareiškėjas V. D. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 18-20), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, nustatęs darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka privalo surašyti darbdaviui, atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodydamas nustatytus pažeidimus ir nustatydamas laiką, per kurį įpareigojama pažeidimus pašalinti. VDIĮ 11 straipsnio 6 dalis numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų nevykdymą numatyta ATPK 412 straipsnyje.

Akivaizdu, jog teisinių santykių tarp darbdavio ir Valstybinės darbo inspekcijos pobūdis, atliekant įmonėje darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi patikrinimą, yra administracinis imperatyvinis, tokie santykiai tarp šalių grindžiami vienos šalies pavaldumu. Surašydama darbdaviui (įgaliotam asmeniui) privalomą vykdyti reikalavimą, Valstybinė darbo inspekcija vykdo viešojo administravimo funkciją, o reikalavimas yra individualus teisės aktas, skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, jog Reikalavimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nesukuria jokių teisių ir/ar pareigų. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų surašytas reikalavimas be abejonės sukelia darbdavio įgaliotam asmeniui teises ir pareigas, kadangi yra privalomas vykdyti. Tai reiškia, kad darbdavio įgaliotas asmuo, kuriam surašytas reikalavimas, privalo įvykdyti reikalavime nurodytus pareigūno nurodymus nustatytais terminais, o jų neįvykdymas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. (205)SD-10243 buvo priimtas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. liepos 5 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0750-0249, todėl toliau, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio nuostatomis, skundžiamas administraciniam teismui.

Be to, VDIĮ 10 straipsnis tiesiogiai nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui, o Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Taigi, darbo inspektorių ir/ar Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka be kita ko yra nustatyta specialaus įstatymo, todėl pareiškėjo skundas yra nagrinėtinas administraciniame teisme ir turėjo būti priimtas.

Pažymi, jog Valstybinės darbo inspekcijos surašytų reikalavimų pašalinti pažeidimus apskundimo ir teismingumo klausimas jau buvo ne kartą nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir konstatuota, jog tokio pobūdžio skundai yra teismingi administraciniams teismams (žr., pvz., 2007 m. balandžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apžvalgą 1.1.4. „Dėl Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų pobūdžio“, skelbta biuletenyje Administracinių teismų praktika, 2007, Nr.: 1; 2009 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-672/2009).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi, pareiškėjo skundžiami dokumentai nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, yra tik darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimo procedūros dalis, t. y. tarpiniai sprendimai.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka, privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (kadangi vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo (VDIĮ 8 str. 2 d. 4 p.)) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui (VDIĮ 10 str.).

Nagrinėjamu atveju 2013 m. liepos 5 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas reikalavimas pašalinti vyriausiosios darbo inspektorės nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų pažeidimus ir nustatytas terminas iki kada šie pažeidimai turi būti pašalinti (b. l. 9-10). Šį sprendimą, vadovaudamasis minėta VDIĮ 10 straipsnio nuostata, pareiškėjas apskundė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris 2013 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (205)SD-10243 palikti galioti 2013 m. liepos 5 d. vyriausiosios darbo inspektorės reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0750-0249 (b. l. 5-7). Pažymėtina, kad abiejuose sprendimuose nurodyta VDIĮ 10 straipsnyje numatyta šių aktų apskundimo tvarka.

Taigi, pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad VDIĮ 10 straipsnyje numatyta Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka buvo realizuota, todėl pareiškėjas visiškai pagrįstai kreipėsi į administracinį teismą, nesutikdamas su 2013 m. rugpjūčio 1 d. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skundžiami dokumentai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose, savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.

Valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. liepos 5 d. reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. R1 0750-0249 įtvirtinta pareiga pareiškėjui pašalinti atitinkamus pažeidimus iki tam tikros dienos, o to nepadarius, gresia atsakomybė pagal ATPK 412 straipsnį. Iš šio akto akivaizdu, kad jis pareiškėjui sukelia materialaus pobūdžio pasekmes: nustato pareigą atitinkamai elgtis, o priešingu atveju – administracinę atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui palikus galioti šį reikalavimą, materialaus pobūdžio teisinės pasekmės pareiškėjui išliko.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įvertino skundžiamų administracinių aktų pobūdį bei laikėsi administracinių teismų praktikos, suformuotos iš esmės analogiškose bylose, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas