2021-04-21 Nr. AB-8348-3-61-3-04496-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-317-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04496-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Č. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. Č. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. A51-70530/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo prie (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją pagal prie skundo pridedamus planus suprojektuoti 922 kv. m ploto žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) ribų ir 1 890 kv. m ploto žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) ribų (toliau abu kartu – ir Žemės sklypai) bei juos perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti natūra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) savininko S. P. turėtą nuosavybę.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) savininko S. P. turėtą nuosavybę. Nurodė, kad S. Č. kartu su kitais pretendentais Tarnybai pateikė 2018 m. balandžio 20 d. prašymą suteikti informaciją, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė šiai institucijai neperduoda dviejų jų lėšomis suformuotų žemės sklypų, priklausiusių buvusiam savininkui S. P., bei kodėl neteikia atsakymų į anksčiau pateiktus prašymus. Praėjus keturiems mėnesiams nei iš Administracijos, nei iš Tarnybos negavusi jokio atsakymo, pareiškėja pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymą atsakyti į 2018 m. balandžio 20 d. prašymą, o jeigu šio prašymo nagrinėjimas buvo perduotas vykdyti Tarnybos teritoriniam skyriui arba kitai įstaigai, prašė nurodyti, kam jis buvo persiųstas ir kada. Iš Tarnybos gautame 2018 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 1SS-1878-(7.5.), be kita ko, buvo pažymėta, kad Administracijas Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus paklausimą, Sprendime informavo, jog išnagrinėjus pateiktą kartografinę medžiagą, buvo nustatyta, kad likusi kartografuoto sklypo dalis patenka į žemės sklypų, nuosavybės teise įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ribas (duomenys neskelbtini) ir suprojektuotos (duomenys neskelbtini) teritorijas, todėl ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Sprendimo kopija buvo pateikta ir pareiškėjai, tačiau S. Č. jos nebuvo gavusi, ji taip pat nebuvo pridėta prie Tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto. Pareiškėja teigė, kad Sprendimą gavo tik 2018 m. lapkričio 24 d.

3. S. Č. su atsakovo sprendimu atsisakyti formuoti Žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra nesutiko. Akcentavo, kad abu Žemės sklypai buvo suformuoti pačių pretendentų lėšomis ir tai buvo padaryta Administracijai, kuriai kartu su kita medžiaga buvo perduoti ir parengti Žemės sklypų planai, pritarus. Pareiškėja nurodė, kad žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini) ribų, buvo įtrauktas į teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį kaip rengiamas žemės sklypas, pažymėtas „P~866 kv. m“.

Atliktus geodezinius matavimus, buvo nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 922 kv. m. S. Č. pažymėjo, kad minėtas suvestinis skaitmeninis žemėlapis ir ištrauka iš Nekilnojamojo turto kadastro patvirtina, jog planuojamojo žemės sklypo vietoje nėra jokių kitų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų. Be to, remiantis tais pačiais kadastro duomenimis, šioje vietoje nėra net jokių kitų suformuotų, tačiau neįregistruotų žemės sklypų; tą pačią aplinkybę patvirtina ir išrašas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklapyje esančio interaktyvaus žemėlapio (https://maps.vilnius.lt/teritoriju-planavimas#legend), todėl Sprendime nurodytas teiginys, kad šis sklypas patenka į žemės sklypų, nuosavybės teise įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ribas, neatitinka tikrovės. Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis ir minėto žemės sklypo planas patvirtina, kad į žemės sklypą patenka tik inžineriniai tinklai, kuriems yra numatytas servitutas (apie 27 kv. m pagal skaitmeninį žemėlapį, 32 kv. m – pagal žemės sklypo planą) ir dėl kurių žemės sklypui gali būti numatytos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl tai nėra kliūtis vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą.

Pareiškėja akcentavo, kad remiantis viešai prieinama informacija (Administracijos tinklapyje esančiu interaktyviu žemėlapiu), žemės sklypas nepatenka nei į projektuojamos (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini) ribas. Nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) ribų esantis 1 890 kv. m ploto žemės sklypas jau buvo suformuotas, o jo planas buvo patvirtintas dar 2012 m., tačiau į registrą kaip suformuotas jis nebuvo įtrauktas. S. Č. pažymėjo, kad minėtas žemės sklypas taip pat nepatenka į jokių kitų suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas.

Be to, kaip matyti iš Administracijos tinklapyje esančio interaktyvaus žemėlapio (https://maps.vilnius.lt/teritoriju-planavimas), prašomas grąžinti 1 890 kv. m ploto žemės sklypas nepatenka nei į projektuojamos (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini) ribas.

4. S. Č. nuomone, Sprendimas neatitinka pagrindinių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nebuvo vadovautasi objektyviais duomenimis (faktais).

5. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja akcentavo, kad atsakovo atsiliepimo teiginiai, jog Žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos ribas, apibrėžtas detaliuoju planu, ir į 922 kv. m ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) ribas patenka gatvių raudonosios linijos, neatitinka tikrovės ir Administracija klaidina teismą. Be to, atsakovas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos S. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, Administracija paaiškino, kad ji, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama administracinį aktą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų laikėsi: Sprendime yra pakankamai detaliai paaiškinta faktinė situacija ir nurodyti teisės aktai, kuriais jis grindžiamas (pagrįstas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatomis, aprašyta Žemės sklypų situacija), todėl Sprendimas neturi esminių trūkumų ir negalėtų būti laikomas visiškai nemotyvuotu, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. Atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, atsakovas nurodė, kad Žemės sklypai negali būti grąžinami natūra. Pažymėjo, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei esant galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1895 patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendiniams, kuriais šioje teritorijoje yra numatyta (duomenys neskelbtini) statyba, yra akivaizdu, jog Administracija tinkamai įvertino ginčo teritorijos statusą ir pagrįstai Sprendime nurodė, kad Žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei.

9. Administracijos nuomone, S. Č. skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pagal prie skundo pridedamus planus suprojektuoti 922 kv. m dydžio sklypą prie (duomenys neskelbtini) ribų ir 1 890 kv. m žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) ribų bei juos perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti natūra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) savininko S. P. turėtą nuosavybę negali būti tenkinamas, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus; administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus, viešojo administravimo funkcijų neatlieka, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą.

10. Administracija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – Tvarka) nustatytą tvarką, Tarnyba savivaldybei pateikia iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų kartografinę medžiagą, o savivaldybė, vykdydama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, šią medžiagą išnagrinėja ir nustato, ar pageidaujama susigrąžinti žemė nepriskirta valstybės išperkamai, t. y. nustatoma, ar žemė turėtoje vietoje laikoma laisva (neužstatyta) ir ar ši žemė nepriskiriama valstybės išperkamai žemei. Jeigu nustatoma, kad iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribose yra laisvų (neužstatytų) žemės plotų, kuriuose gali būti suprojektuoti žemės sklypai, tinkami naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuos nustatytą paskirtį (ar būdą), savivaldybė savo biudžeto lėšomis organizuoja grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimą. Atsakovo nuomone, yra akivaizdu, jog žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti gali būti projektuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, todėl esant galiojančiam Detaliajam planui, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir Administraciją įpareigoti suprojektuoti Žemės sklypus ir juos perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui. Atsakovo nuomone, turėtų būti atsižvelgiama ir tai, kad galiojančiais Detaliojo plano sprendiniais yra garantuojami visos visuomenės teisėti lūkesčiai bei interesai į geresnį ir patogesnį susisiekimą Vilniaus mieste, todėl vieno asmens interesai negali būti iškeliami aukščiau už visos visuomenės interesus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į S. Č. skundą nurodė, kad tiek pareiškėja, tiek atsakovas remiasi analogiškais dokumentais ir informacinėmis sistemomis, tačiau daro visiškai skirtingas išvadas. Tarnyba teigė, kad ne šiai institucijai yra pavesta nuspręsti, ar ginčo žemė laikytina išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o šioje byloje yra svarbi atsakovo pozicija dėl to, ar ginčo teritorijoje gali būti vykdoma atkūrimo procedūra, kadangi būtent Administracijai pagal kompetenciją yra priskirta vykdyti teritorijų planavimą Vilniaus mieste. Trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino, kad S. Č. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, o ginčas kilo tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pažymėjo, kad tik jeigu atsakovas pakeis poziciją dėl ginčo žemės laikymo išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį ar teismas pripažins, jog Administracija nepagrįstai šią žemę laiko valstybės išperkama žeme, valstybinės žemės patikėtinis galės parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjos S. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) savininko S. P. turėtą nuosavybę. Išsamiai aptaręs tarp Administracijos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vykusį susirašinėjimą dėl Žemės sklypų suprojektavimo, bei išnagrinėjus pareiškėjos prašymus, susijusius su jos siekiu atkurti nuosavybės teises, priimtus sprendimus, pacitavęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 3 dalies nuostatas bei aptaręs aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, jog S. Č. pridėtame plane nurodytos žemės yra užimtos nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuotomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ribomis. Detaliajame plane buvo įtvirtinti (duomenys neskelbtini) trasos, numatytos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų ribose, sprendiniai. Teismas nustatė, kad į 1 890 kv. m ploto žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) ribų, patenka (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos ribos, o į 922 kv. m dydžio žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) ribas patenka gatvių raudonosios linijos, nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6.6. punkte. Ši teritorija patenka į infrastruktūros teritoriją, kuri yra skirta tobulinti automobilių transporto, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą mieste, išspręsti saugaus eismo problemas, pagerinti abipus gatvės esančių teritorijų ryšius. Teismo nuomone, šie duomenys neginčijamai įrodo konkretų visuomenės poreikį pageidaujamai grąžinti žemei ir leido daryti pagrįstą išvadą, kad žemės sklypas, kurį natūra siekia susigrąžinti pareiškėja, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

14. Teismas sprendė, kad S. Č. skundo argumentai, kuriais ji išsakė savo nuomonę, kaip turėtų būti naudojama žemė, kurią ji pretenduoja susigrąžinti, ir kokie teritorijų planavimo dokumentai turėtų būti priimti, nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl juos atmetė. Teismas pažymėjo, kad konkretaus visuomenės poreikio ginčo žemės sklypui nepaneigia ir aplinkybės, kad jame dar nėra įrengta gatvė ar jos infrastruktūra.

15. Teismas esminių procedūrinių pažeidimų, nagrinėjant S. Č. prašymus grąžinti Žemės sklypus natūra, nenustatė. Akcentavo, kad kaip nustatyta Tvarkos 106 punkte, Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o tai reiškia, kad Tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, todėl Tarnyba negalėjo tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Nagrinėjamu atveju tokia Administracijos informacija buvo pateikta Sprendime, su kuriuo pareiškėja nesutiko.

16. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, ir įvertinęs įrodymus, teismas konstatavo, kad Administracija priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

III. 17. Pareiškėja S. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos S. Č. skundą patenkinti visiškai.

18. Savo poziciją pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose. S. Č. atkreipia dėmesį, kad ginčas kilo dėl dviejų žemės sklypų suformavimo ir nuosavybės teisių į juos atkūrimo natūra. Nurodo, kad teismui pateiktame skunde pareiškėja atskirai nurodė argumentus dėl kiekvieno iš prašomų suformuoti žemės sklypų ir savo poziciją pagrindė ne tik susirašinėjimu su atsakovu bei Tarnyba, bet ir įvairiais planais, ištraukomis iš Nekilnojamojo turto kadastro bei kitų žemėlapių ir panašiai. Susipažinusi su atsakovo atsiliepimu į skundą, S. Č. prieš bylos nagrinėjimą teismui papildomai pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose taip pat išdėstė poziciją atskirai dėl kiekvieno žemės sklypo ir savo paaiškinimus pagrindė byloje jau esama ir prie paaiškinimų pridėta medžiaga, tačiau, pareiškėjos nuomone, teismas jos į bylą su skundu ir rašytiniais paaiškinimais pateiktos medžiagos išsamiai neanalizavo. S. Č. teigia, kad kaip matyti iš sprendimo konstatuojamosios dalies, atmetus joje pacituotus jos ir Tarnybos susirašinėjimą bei teismų praktiką, teismo sprendimas yra pagrįstas tik dviem iš atsakovo atsiliepimo į skundą paimtais teiginiais: 1) 1 890 kv. m žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos ribas; 2) į 922 kv. m žemės sklypo teritoriją patenka gatvių raudonosios linijos, o pareiškėja skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai liko visiškai neįvertinti.

19. S. Č. atkreipia dėmesį, kad Sprendimo dalis dėl atsisakymo formuoti 922 kv. m žemės sklypą buvo grindžiamas visai kitu argumentu, negu nurodytas Administracijos atsiliepime ir teismo sprendime: kad likusi kartografuoto sklypo dalis patenka į žemės sklypų, nuosavybės teise įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ribas. S. Č. akcentuoja, kad skunde nurodė, jog Sprendimo teiginys, kad minėtas žemės sklypas patenka į žemės sklypų, nuosavybės teise įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ribas, neatitinka tikrovės, tačiau Administracija į šį argumentą neatsikirto, bet pateikė naują motyvą, kad į 922 kv. m žemės sklypo teritoriją patenka gatvių raudonosios linijos, kuris nėra pagrįstas. Pareiškėja teigia, kad yra akivaizdu, jog 922 kv. m žemės sklypas nepatenka nei į Detaliojo plano galiojimo ribas, nei tuo labiau į Detaliuoju planu projektuojamą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą. S. Č. nuomone, nėra kliūčių minėtam žemės sklypui formuoti ir nuosavybės teisėms į jį atkurti.

20. Pareiškėja akcentuoja, kad prašomas grąžinti 1 890 kv. m ploto žemės sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, tačiau į ją nepatenka. Jis taip pat nepatenka į jokių kitų suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas.

21. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos S. Č. skundą atmesti.

22. Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad apeliaciniame skunde S. Č. iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, detaliai aptardama kiekvieną ginčo sklypą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendime be pareiškėjos minimo argumento, susijusio su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buvo nurodyta ir tai, kad 922 kv. m ploto žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ir suprojektuotos (duomenys neskelbtini) teritorijas, todėl ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Administracija pažymi, kad S. Č. pateiktoje Detaliojo plano ištraukoje pažymėta ginčo žemės sklypo lokacija neatitinka realios situacijos.

23. Administracija nurodo, kad iš jos į bylą pateiktos Detaliojo plano ištraukos akivaizdžiai matosi, jog 1 890 kv. m. ploto žemės sklypas visiškai patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėja, nurodytą žemės sklypą pažymėdama su apeliaciniu skundu pateiktoje Detaliojo plano ištraukoje. Atsakovas pažymi, kad nekvestionuotina laikytina ir aplinkybė, jog minėtas žemės sklypas patenka ir į gatvių raudonąsias linijas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į S. Č. pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, kuriuo žemės sklypai, į kuriuos pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, priskiriami valstybės išperkamai ir natūra negrąžinamai žemei, teisėtumo bei pagrįstumo.

26. Byloje ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. A51-70530/18(2.14.2-MP8) „Dėl grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo prie (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktoje turėtos žemėvaldos kartografinėje medžiagoje nurodyto S. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) prospekto ribose, laisvoje (neužstatytoje) žemėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 1-347 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ buvo patvirtintas 6 286 kv. m ploto natūra grąžintinas laisvos (neužstatytos) žemės sklypas. Minėti sklypai nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Likusi kartografuoto sklypo dalis patenka į žemės sklypų, nuosavybės teise įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ribas bei (duomenys neskelbtini) ir suprojektuotos (duomenys neskelbtini) teritorijas, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo suprojektuoti Žemės sklypus atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjos pridėtame plane nurodyti Žemės sklypai yra užimti detaliuose planuose suprojektuotomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ribomis; tai neginčijamai įrodo konkretų visuomenės poreikį pageidaujamai grąžinti žemei, todėl padarė išvadą, kad Žemės sklypai, kuriuos natūra siekia susigrąžinti pareiškėja, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskiriami valstybės išperkamai žemei.

28. Pareiškėja, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, akcentavo, kad ji grindžiama tik atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais teiginiais: 1) 1 890 kv. m žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos ribas; 2) į 922 kv. m žemės sklypo teritoriją patenka gatvių raudonosios linijos; o pareiškėja skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai liko visiškai neįvertinti. Teigė, kad 922 kv. m ploto žemės sklypas nepatenka nei į Detaliojo plano galiojimo ribas, nei į Detaliuoju planu projektuojamą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą. Prašomas grąžinti 1 890 kv. m ploto žemės sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, tačiau nepatenka nei į ją, nei į jokių kitų suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas.

29. Pareiškėja argumentus, kad Žemės sklypai nepatenka į detaliaisiais planas suplanuotas teritorijas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus, įrodinėjo pateikdama pretendentų lėšomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimu parengtus Žemės sklypų planus. Nurodė, kad 922 kv. m ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) ribų buvo įtrauktas į Teritorijų planavimo skaitmeninį suvestinį žemėlapį kaip rengiamas žemės sklypas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad suformuotas ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ patvirtintas 2012 m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) ribų 1 890 kv. m planą, remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, buvo įtrauktas į registrą kaip suformuotas; abu Žemės sklypai nepatenka į jokių kitų suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas; pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklalapyje skelbiamą interaktyvų žemėlapį, nei vienas žemės sklypas nepatenka nei į projektuojamos (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini) ribas.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nėra nurodyta, kaip konkrečiai vertinami šie pareiškėjos į bylą pateikti duomenys. Jei teismas minėtais įrodymais, kuriais grindžiamos esminės pareiškėjos skundo faktinį sudarančios aplinkybės, nesiremia, teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, dėl kokių priežasčių jie atmetami, nurodyta, kokie duomenys byloje juos paneigia, ar jų apskritai yra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant byloje konkrečių surinktų įrodymų analizės, apskritai nėra aišku, kokių duomenų pagrindu padarytos išvados byloje.

31. Byloje pagrindinis tarp šalių kilusio ginčo aspektas – faktinių aplinkybių, ar 922 kv. m ploto ir 1 890 kv. m ploto Žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) detaliojo plano galiojimo ribas ir detaliuoju planu projektuojamą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sankryžą. Tai nulemia ir įrodinėjimo dalyką byloje. Prie pareiškėjos pateikiamų į bylą Žemės sklypų planų pridedami sudaryti koordinačių žiniaraščiai, todėl sprendžiant dėl atsakovo argumentų, kad ginčo Žemės sklypai patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas (kad 922 kv. m žemės sklypo lokacija neatitinka realios situacijos; atsakovo pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės skaitmeninio suvestinio žemėlapio ištraukoje matyti, kad į šio sklypo teritoriją patenka gatvės raudonosios linijos; sklypo dalis patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją; 1 890 kv. m ploto ginčo žemės sklypas visiškai patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir gatvių raudonųjų linijų ribas), pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkrečias Žemės sklypų sutapimo / persidengimo ribas, išsiaiškinti prieštaravimų priežastis ir tik tuomet daryti išvadas dėl Žemės sklypų priskirtinumo valstybės išperkamai žemei.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas motyvais, atitinkančiais Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalyje nustatytus teismo sprendimo turinio reikalavimus. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kai teismo sprendimo motyvuose nėra atskleista, kokiais bylos duomenimis teismas rėmėsi, padarydamas išvadas dėl Žemės sklypų priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, laikytina, kad nėra atskleistas bylos esmė, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

33. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo ir tyrimas tų aplinkybių, kurias privalėjo nustatyti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas, ypač atvejais, kai kyla abejonės dėl byloje surinktų duomenų pakankamumo esminiams faktams nustatyti. Be to, apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą, būtų paneigta šalies teisė bent vieną kartą apskųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

34. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė