2022-11-03 Nr. AB-26171-3-61-3-02929-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-310-415-2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02929-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ (toliau – pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. NCSPR-11 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. SPR5-8357 (14.1E), 2020 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. SPR4-7801 (14.5E), 2020 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. P-SPR5V-25 ir 2020 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. P-SPR4V-40; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti UAB „SKR Baltic“ 2020 m. birželio 15 d. prašyme Nr. 85 nurodytus veiksmus. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su 2020 m. gegužės 25 d. prašymu Nr. 75/02 (2020 m. birželio 15 d. prašymas Nr. 85) Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) patikslinti 12 nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Statiniai) kadastro ir (ar) registro duomenis pagal matininkės N. R. parengtus kadastrinius matavimus (įkeltus į NTR posistemę „Matininkas“). Pareiškėjas gavo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2020 m. liepos 29 d. sprendimus Nr. P-SPR5V-25 ir Nr. P-SPR4V-40, kuriais pareiškėjo prašymas atlikti jame nurodytų nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų pakeitimus / patikslinimą yra atmestas. Pareiškėjas minėtus sprendimus apskundė Komisijai, kuri 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. NS-4742 (1.10 E) atmetė visus pareiškėjo ir jo atstovų skundus, nors dėl dalies pareiškėjo skundų ir jais skundžiamų sprendimų net nepasisakė, t. y. dėl VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SPR5-8357(14.1E) (toliau – ir 2020 m. birželio 29 d. sprendimas) ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SPR4-7801 (14.5E) (toliau – ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimas), kuriais buvo nespręsta atidėti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.

2.2. Dėl 2020 m. birželio 29 d. sprendimo ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimo skundžiamame Komisijos sprendime nieko nepasisakyta, pareiškėjo Komisijai pateikto skundo argumentai nebuvo nagrinėti. Tokiu būdu Komisija pažeidė jai, kaip privalomai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai, nustatytą pareigą, priimant bet kokį sprendimą, atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. 2020 m. birželio 29 d. sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad kadastro tvarkytojas neva negali vienareikšmiškai priimti sprendimo ir dėl to kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl išvados pateikimo. 2020 m. liepos 1 d. sprendimas buvo apskųstas dėl to, kad jis yra nemotyvuotas ir neaiškus. Pareiškėjas savo skunduose nurodė, jog jis su prašymu pateikė visus sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus, o Inspekcija neturi kompetencijos spręsti dėl atsakovui pateikto prašymo. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, nesirėmė jokiais naujais dokumentais ir Inspekcijos vertinimu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nepagrįstai sustabdė jam pateikto prašymo nagrinėjimą tuo pagrindu, kad kreipėsi į Inspekciją dėl išvados pateikimo, kurios minėta institucija negali pateikti, nes keliami klausimai yra dėl kadastro duomenų tikslinimo, o ne Inspekcijos funkcijų.

2.3. Dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. P-SPR5V-25 ir 2020 m. liepos 29 d. sprendimo P-SPR4V-40 dalių atsisakyti pakeisti / patikslinti ginčo statinių kadastro duomenis pareiškėjas paaiškino, kad:

2.3.1. Šie sprendimai yra motyvuojami tuo, jog UAB „SKR Baltic“ negali būti statytoju (kol nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) ir tuo, kad Inspekcijos 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas Nr. SPA-1149 (toliau – ir Aktas) nėra juridinis pagrindas kadastro duomenims pakeisti. Su tuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka, nes visi ginčo statiniai yra pastatyti ir NTR įregistruoti dar iki 1990 m., t. y. iki Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kurio nuostatomis remiamasi Komisijos sprendime, priėmimo. Dėl nurodytos priežasties Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 ieškovė apskritai neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimą nugriauti šiuos statinius ir išregistruoti juos iš NTR, nes jie buvo pastatyti dar iki byloje prokurorės ginčytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Civilinę bylą nagrinėję teismai šį ieškinio reikalavimą atmetė tuo pagrindu, kad byloje nenustatė UAB „SKR Baltic“ kaltės dėl priežasčių, kurių pagrindu teismas panaikino valstybinės žemės nuomos sutartį, ir net nesigilino į tai dėl kokių statinių nugriovimo ieškovė byloje pareiškė reikalavimus. Pareiškėjas pagal toje byloje ginčytus statybos leidimus nepastatė jokių naujų statinių ir nerekonstravo esamų, pareiškėjas iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atlikęs tik paruošiamuosius statybos darbus, kurie buvo užfiksuoti Inspekcijos Akte. Tuo teismo panaikintos nuomos ir statybos leidimų pagrindu jokie nauji objektai, kuriems būtų taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.104 straipsnio nuostatos ir Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nebuvo sukurti.

2.3.2. Pareiškėjas nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo ne Statybos įstatymo nustatyta tvarka, bet nusipirko statinius pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš kito subjekto, kuris taip pat nebuvo statinių statytojas, todėl šioje situacijoje pareiškėjas turi teisę ir pareigą pakeisti / patikslinti jam priklausančių statinių kadastro duomenis taip, kad jie atitiktų esamą faktinę padėtį.

2.3.3. Pareiškėjas neprašė, kad ginčo statinių kadastro duomenys būtų pakeisti / patikslinti Inspekcijos Akto pagrindu. Minėtas Aktas su prašymu buvo pateiktas tik dėl to, kad paneigtų visas galimas prielaidas, kad pareiškėjas neva vykdė kokius nors naujus statybos darbus. Kreipdamasis į atsakovą, pareiškėjas galėjo apskritai nenurodyti ginčo statinių kadastro duomenų pasikeitimo priežasčių, kadangi jis nesiekė įregistruoti naujus nekilnojamuosius daiktus ar esamų daiktų pagerinimo. Nuosavybės teise priklausančių statinių kadastro duomenų pasikeitimas / patikslinimas neturi jokios įtakos valstybinės žemės patikėtinio teisėms ir interesams, dėl ko pareiškėjas neprivalėjo, kreipdamasis į atsakovą, pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) leidimą ar sutikimą, nes šiuo atveju nedidėja nei iki 1990 m. buvęs statinių užimamas užstatymo plotas, nei aukštingumas, nei kitokie statinių parametrai. Atsakovo sprendimuose nėra pagrįsta, kaip faktinės statinių būklės fiksavimas Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK), kuri nuo įregistruotos skiriasi tik tuo, kad nebelieka geležinių statinių konstrukcijų ir/ ar dangų, įtakoja valstybinės žemės naudojimo teisinius santykius.

2.4. Dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. P-SPR5V-25 ir 2020 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. P-SPR4V-40 dalių atsisakyti pakeisti ginčo statinių pavadinimus pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas pakeisti ginčo statinių pavadinimą neturi nieko bendro nei su statybos darbais, nei su Aktu, nei su išnagrinėta civiline byla, nei su valstybinės žemės nuomos ir / ar naudojimo santykiais. Visi ginčo statiniai NTR pirmą kartą buvo įregistruoti ir šiuo metu įregistruoti kaip pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statinių komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos metu visi pagalbinio ūkio paskirties pastatai priklausė iki 1999 m. veikusiam Panerio gėlininkystės ūkiui, todėl pagal vykdytą veiklą pagalbinio ūkio pastatai buvo naudojami kaip šiltnamiai, sandėliai, dirbtuvės. Po gėlininkystės ūkio privatizavimo veiklos pobūdis pasikeitė ir augalų gamybos bei prekybos veikla jau seniai nėra vykdoma. Pagrindiniame prekybos paskirties pastate yra prekiaujama baldų detalėmis, santechnikos įranga, statybos, sodo, miško įrankiais ir kt., o kituose pastatuose yra daugiausia vykdoma su šia prekyba susijusi pagalbinė veikla. Atsižvelgdamas į pasikeitusį ūkinės veiklos pobūdį, pareiškėjas ir prašė atsakovo atitinkamai pakeisti pagalbinio ūkio paskirties pastatų pavadinimą. Kaip matyti iš Inspekcijos atsakymo į 2020 m. gegužės 26 d. paklausimą (reg. Nr. 7D-1519) pagalbinio ūkio paskirties pastato pavadinimo pakeitimas neturi nieko bendro su statinio paskirties keitimu ar statybos darbų vykdymu, todėl tokiam veiksmui užtenka atitinkamo daikto savininko prašymo. Tačiau nei iš skundžiamų 2020 m. liepos 29 d. sprendimų Nr. P-SPR5V-25 ir P-SPR4V-40, nei iš Komisijos sprendimo neįmanoma suprasti atsakovo motyvų, kodėl jis atsisako tenkinti šį pareiškėjo prašymą.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – ir teritorinis registratorius), išnagrinėjęs UAB „SKR Baltic“ 2020 m. birželio 15 d. prašymą Nr. 85, matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis bei kitus dokumentus, 2020 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-8357(14.1E) atidėti sprendimo dėl statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai Nr. 1), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinys Nr. 2) ir pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai Nr. 3) kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre priėmimą ir 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-56167 (14.1E) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti išvadą. Teritorinis registratorius 2020 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą atidėti sprendimo dėl Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 registro duomenų pakeitimo NTR priėmimą, nes sprendimas dėl nekilnojamojo daikto registro duomenų pakeitimo gali būti priimamas tik po to, kai Nekilnojamojo turto kadastre yra įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.). Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Komisija vertino ir nagrinėjo pareiškėjo skunduose nurodytus teritorinio registratoriaus 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtais sprendimais buvo atidėtas galutinio sprendimo priėmimas, o tiesiogines pasekmes sukėlė vėliau (2020 m. liepos 29 d.) priimti teritorinio registratoriaus sprendimai Nr. P-SPR5V-25 ir P-SPR4V-40, Komisija akcentavo būtent šių, galutinių, sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

4.2. Iki skundžiamų teritorinio registratoriaus 2020 m. liepos 29 d. sprendimų Nr. P-SPR5V-25 ir P-SPR4V-40 priėmimo, Inspekcija VĮ Registrų centrui teikė ne tik pareiškėjo cituojamą Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 24 d. raštą Nr. 2D-10001 „Dėl išvados pateikimo ((duomenys neskelbtini))“, bet ir kitą dokumentą – Inspekcijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 2D-10164, kuriame pasisakė tiek dėl 2014 m. birželio 18 d. Statybos patikrinimo akto Nr. SPA-1149 reikšmės, tiek pateikė nuomonę dėl kitų skundo argumentų, todėl atsakovas nesutinka su skundo argumentu neva teritorinio registratoriaus sprendimai priimti nesiremiant jokiais naujais dokumentais ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vertinimu.

4.3. Teritoriniam registratoriui pateiktoje matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. statinių kadastro duomenų byloje nurodyta, jog 2013–2014 m. buvo atliktas Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kapitalinis remontas, t. y. priešingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, ginčo statiniai po 1990 m. buvo kapitaliai remontuoti. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame stovi Statiniai Nr. 1, Statinys Nr. 2 ir Statiniai Nr. 3, yra suformuotas ir šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT, ir pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė valstybinės žemės patikėtinės sutikimo dėl Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 statybos darbų – kapitalinio remonto, Komisija sutiko su teritoriniu registratoriumi, kuris atsisakė pakeisti statinių kadastro duomenis NTK.

4.4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad minėtų statinių kadastro duomenų pakeitimas neturi jokios įtakos NŽT teisėms ir interesams, atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai įpareigoja statytoją statant valstybinėje žemėje gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, todėl teritorinis registratorius ir tuo pačiu Komisija skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad sutikimo ar leidimo dėl Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3, kurie 2013–2014 m. buvo kapitaliai remontuojami, nepateikimas teritoriniam registratoriui yra teisėtas pagrindas atsisakyti įrašyti šių statinių kadastro duomenis į NTK.

4.5. Teritorinis registratorius, priešingai nei nurodoma skunde, nesant konkretaus pareiškėjo prašymo neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva spręsti klausimo dėl vieno iš matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodyto Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kadastro duomens įrašymo į NTK. Po to, kai buvo priimti skundžiami teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai, pareiškėjas pateikė naują prašymą dėl Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 pavadinimo pakeitimo, kurį teritorinis registratorius teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjo ir priėmė sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 15 d. prašymu Nr. 85 prašė pakeisti visus matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodytus Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3 kadastro duomenis; šiame prašyme nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl vieno iš daugelio byloje nurodyto Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3 kadastro duomens keitimo, teritorinis registratorius 2020 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. P-SPR5V-25 priėmė dėl visų matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3 kadastro duomenų byloje nurodytų kadastro duomenų keitimo. Komisija pareiškėjo skundus išnagrinėjo UAB „SKR Baltic“ pateikto 2020 m. birželio 15 d. prašymo Nr. 85 ir teritorinio registratoriaus priimto ginčijamo sprendimo ribose.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą atmetė.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dėl 2020 m. birželio 29 d. sprendimo ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimo Komisijos sprendime nieko nepasisakyta, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimu nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašyme nurodytų statinių kadastro ir registro duomenų pakeitimo NTK ir NTR. Teismas pažymėjo, kad jie yra tik tarpiniai dokumentai, kuriuose nėra jokių privalomųjų nurodymų (įpareigojimų) ir jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių šioje stadijoje neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad administracinė procedūra iš esmės nebuvo pasibaigusi, atsakovas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta bendradarbiavimo teise, ir įvertinęs 2020 m. gegužės 11 d. parengtą Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kadastro duomenų bylą, taip pat Inspekcijos Aktą, negalėdamas padaryti išvados dėl minėtų Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kadastro duomenų pakeitimo NTK, procedūrą laikinai sustabdė iki bus gauta iš Inspekcijos prašoma išvada. Pareiškėjui tiek 2020 m. birželio 29 d. sprendime, tiek 2020 m. liepos 7 d. sprendime buvo suteikta minėta informacija, nurodant, kad teritorinis registratorius kreipėsi tarnybinės pagalbos į Inspekciją ir kad galutinio sprendimo priėmimas yra atidedamas vienam mėnesiui. Teismas akcentavo, kad 2020 m. birželio 29 d. sprendimas ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šių aktų gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų tolesnėje administracinėje procedūroje.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su teritorinio registratoriaus 2020 m. liepos 29 d. sprendimais, kuriais buvo atsisakyta pakeisti Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3 kadastro ir registro duomenis NTK ir NTR, teismas nustatė, jog matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodyta, kad 2013–2014 m. buvo atliktas Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kapitalinis remontas. Teismas vertino, kad ši aplinkybė patvirtina, jog ginčo statiniai po 1990 m. buvo kapitaliai suremontuoti. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas nuosavybės teises į ginčo statinius nusipirko statinius pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš kito subjekto, kad pareiškėjas nepastatė jokių naujų statinių ir nerekonstravo esamų, o tik atliko paruošiamuosius statybos darbus, kurie buvo užfiksuoti Akte, niekaip nepaneigia anksčiau padarytos išvados. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypą, kuriame stovi Statiniai Nr. 1, Statinys Nr. 2 ir Statiniai Nr. 3, patikėjimo teise valdo NŽT.

8. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė valstybinės žemės patikėtinės (NŽT) sutikimo dėl Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 statybos darbų – kapitalinio remonto. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 53, 85 dalių, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 5 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-87850 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 50 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja statytoją, statant valstybinėje žemėje, gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Todėl teismas sutiko tiek su teritoriniu registratoriumi, tiek su Komisija, kad NŽT sutikimo (ar leidimo) dėl Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3, kurie 2013–2014 m. buvo kapitaliai remontuojami, nepateikimas teritoriniam registratoriui yra teisėtas pagrindas atsisakyti įrašyti šių statinių kadastro duomenis į NTK.

9. Teismas papildomai nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. rašytiniai pritarimai statinio projektui Nr. 13-3259 ir Nr. 13-3859, kuriais buvo pritarta Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kapitaliniam remontui ir paskirties pakeitimui. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad pripažinus negaliojančia 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pareiškėjas neturėjo teisės būti Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3 bei kitų statinių statytojas.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis neprašė, kad ginčo statinių kadastro duomenys būtų pakeisti / patikslinti Inspekcijos Akto pagrindu, kad Aktas su prašymu buvo pateiktas tik dėl to, jog paneigtų visas galimas prielaidas dėl to, kad pareiškėjas, neva, vykdė kokius nors naujus statybos darbus, nėra teisiškai reikšminga, nes Akte aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas atliko kapitalinį remontą.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė naują prašymą dėl Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 pavadinimo pakeitimo (UAB „SKR Baltic“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymas Nr. 127). Teritorinis registratorius teisės aktų nustatyta tvarka šį prašymą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą. Taigi, šiuo atveju neliko ginčo dėl pareiškėjo prašymo pakeisti Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3 kadastro duomenis, nurodytus matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje.

12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad teritorinis registratorius, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašymą, matininkės 2020 m. gegužės 11 d. parengtą Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kadastro duomenų bylą, kurioje buvo nurodyta, kad šie statiniai 2013–2014 metais buvo pradėti kapitaliai remontuoti, taip pat Inspekcijos surašytą Aktą, tuo pačiu atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė žemės sklypo patikėtinės sutikimo dėl teisės atlikti Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2, Statinių Nr. 3 kapitalinį remontą, pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3, kadastro ir registro duomenis NTK ir NTR, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas taip pat nurodė, kad, netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteisiamos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. 13. Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su jų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, nėra ginčo dėl to, jog jis statybos darbus atliko turėdamas tiek valstybinės žemės nuomos sutartį, tiek statybą leidžiančius dokumentus, taigi ir NŽT sutikimą, kurį reikalaujama pateikti. Taip pat nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjo atlikti statybos darbai yra tik kai kurių statinių dalies konstrukcijų ir dangų demontavimas, t. y. jokių naujų konstrukcijų ar kitokių statinio dalių pareiškėjas nepastatė ir neįrengė, tik pašalino dalį buvusių konstrukcijų. Taigi, jokie nauji objektai tokiais darbais nebuvo sukurti, o esamų objektų kažkokios dalys ar savybės taip pat nebuvo pagerintos. Nėra ginčo ir dėl fakto, kad atsakovui pateiktose kadastro duomenų bylose yra užfiksuota būtent tokia nekilnojamųjų daiktų būklė, kokia yra šiuo metu, ir ta būklė skiriasi nuo užregistruotos NTK, o skiriasi dėl to, kad pareiškėjas 2013–2014 m. atlikto statinių geležinių konstrukcijų ir stiklinių dangų demontavimo darbus. Teisinį pareiškėjo atliktų statybos darbų vertinimą jau yra atlikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kurios pagal nurodytą praktiką sudaro pagrindą pripažinti statinių savininko kaltę dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, bylą nagrinėję teismai nenustatė“ ir dėl to atmetė tiek prokurorės, tiek pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą bei NŽT kasacinius skundus, kuriais buvo prašoma įpareigoti UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti UAB „SKR Baltic“ priklausančius statinius, esančius valstybiniame žemės sklype.

14.2. Užsakydamas aktualius kadastrinius matavimus ir kreipdamasis į atsakovą dėl ginčo statinių kadastro duomenų patikslinimo, pareiškėjas siekia, kad NTK užfiksuoti statinių kadastro duomenys atitiktų realią padėtį, nes tai yra svarbu vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Statinių kadastro duomenų pasikeitimai su paminėta civiline byla ir joje panaikintais statybos leidimais turi bendro tik tiek, kad pareiškėjas 2013–2014 m. demontavo geležines konstrukcijas ir stiklines dangas planuodamas atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose pritarimuose statinio projektui Nr. 13-3259 ir Nr. 13-3859 numatytus statybos darbus. Tačiau tuos pačius darbus pareiškėjas sėkmingai galėjo atlikti ir nesant minėtų statybą leidžiančių dokumentų, t. y. tokiems darbams atlikti nebūtų reikėję jokio statybą leidžiančio dokumento ir / ar NŽT sutikimo.

14.3. UAB „SKR Baltic“ nesulaukdama iš NŽT nei sprendimo dėl nuomos sutarties sudarymo, nei leidimo atlikti statinių remonto darbus, 2019 m. pradžioje nuėmė kai kurių pagalbinio ūkio paskirties statinių dalį konstrukcijų, t. y. stiklo dangas ir metalines konstrukcijas, pašalindama avarinę būklę pagal UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2019 m. vasario 18 d. statinių ekspertizės aktą Nr. SE19-02. Po minėtų darbų atlikimo UAB „SKR Baltic“ užsakymu ta pati matininkė patikslino pasikeitusius statinių kadastro duomenys (užfiksuojant pareiškėjo demontuotas statinių konstrukcijas ir dangas) ir pareiškėjo prašymu VĮ Registrų centras tų kadastro duomenų pagrindu patikslino statinių kadastro duomenis, įskaitant statinių pavadinimų pakeitimą. Atsakovo teiginiai ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad, nesant NŽT sutikimo, savininkas negali keisti jam teisėtai priklausančio daikto kadastro duomenų, neatitinka paties atsakovo praktikos. Pareiškėjas tuos pačius darbus, kuriuos jis atliko 2013–2014 m., galėtų sėkmingai atlikti šiuo metu ir tokių darbų atlikimui joks NŽT sutikimas būtų nereikalingas ir nebūtų jokio ginčo dėl pakeistų kadastro duomenų registracijos. Kadangi ginčo statinių metalinės konstrukcijos ir stiklo danga jau demontuotos 2013–2014 m., pareiškėjas objektyviai negali dar kartą jų pašalinti.

14.4. Atsakovo pozicija ir pirmosios instancijos teismo išvados yra nelogiškos, nes pareiškėjas šioje byloje siekia tik pakeisti statinių fizinę būklę nustatančius duomenis ir statinių pavadinimą, kad jie atitiktų realią faktinę situaciją ir statinių naudojimą. Tai neturi nieko bendro su statytojo teisės įgyvendinimu ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimu. Pareiškėjas šiuo atveju turi tiek teisę, tiek pareigą atlikti tokius veiksmus ir nei Statybos įstatymo normos, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje priimti teismų sprendimai nesuteikia atsakovui teisės netenkinti tokio pareiškėjo prašymo.

15. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „SKR Baltic“ teritoriniam registratoriui nepateikė valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi Statiniai, patikėtinės NŽT sutikimo dėl statinių kapitalinio remonto, todėl teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti Statinių kadastro ir registro duomenis NTK ir NTR. Kaip papildomas atsisakymo keisti Statinių kadastro duomenis NTK motyvas tiek teritorinio registratoriaus, tiek centrinio registratoriaus (Komisijos) sprendimuose buvo įvardinta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro Statinių registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties ir 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-34041-600/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2431-656/2014 pagrindu ginčytų teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimų priėmimo metu buvo įregistruotas juridinis faktas apie teismo taikytas laikinąsias priemones – draudimą UAB „SKR Baltic“ atlikti bet kokius darbus žemės sklype, taip pat draudimą remontuoti ar renovuoti Statinius bei kitus statinius pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696, 2013 m. spalio 28 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259, 2013 m. gruodžio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859. Taip pat draudžiama remontuoti ar renovuoti statinius pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191 bei vykdyti su ginču susijusias statinių užbaigimo procedūras.

16.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad jokie nauji objektai tokiais darbais nebuvo sukurti, o esamų objektų kažkokios dalys ar savybės taip pat nebuvo pagerintos, kad pareiškėjas 2013–2014 m. atiko statinių geležinių konstrukcijų ir stiklinių dangų demontavimo darbus, analizuoja kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, tačiau nepateikia argumentų, kokiu pagrindu esant NTR įregistruotoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. draudimui pareiškėjui atlikti bet kokius darbus žemės sklype (taip pat draudimą remontuoti ar renovuoti), bei nepateikus valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimo, įvardinto Reglamento 50 punkte, teritorinis registratorius turėjo teisę keisti kapitaliai remontuotų Statinių kadastro ir registro duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl žemės sklypo savininko sutikimo reikšmės statinių valdytojui siekiant įrašyti statinių kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-351-502/2020, 2020 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020), todėl pareiškėjo teiginys, jog kapitaliai remontuotų Statinių kadastro ir registro duomenų keitimas NTK ir NTR neturi nieko bendro su statytojo teisės įgyvendinimu ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, vertintinas kritiškai.

16.3. Pareiškėjas teismo sprendimo neteisėtumą grindžia aplinkybe, neva, du analogiškus prašymus atsakovas įvykdė, t. y. užfiksavo aktualius pagalbinio ūkio paskirties statinių kadastro duomenis ir pakeitė jų pavadinimus, o prašymo Nr. 75/02 nagrinėjimą visaip vilkino, kad ta pati matininkė patikslino pasikeitusius statinių kadastro duomenis (užfiksuojant pareiškėjo demontuotas statinių konstrukcijas ir dangas) ir pareiškėjo prašymu VĮ Registrų centras tų kadastro duomenų pagrindu patikslino statinių kadastro duomenis, įskaitant statinių pavadinimų pakeitimą. Kaip įrodymą savo teiginių pagrįstumui pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė naujus dokumentus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, todėl neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teisme. Prašymas 75/01 ir prašymas 75/03 nėra susiję su ginčo Statinių kadastro ir registro duomenų keitimu NTK ir NTR, šie prašymai teritoriniam registratoriui buvo teikti dėl kitų objektų, neįvardintų teismo vertintuose teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimuose, kadastro duomenų keitimo NTK. Prašymas 75/01 ir prašymas 75/03 ir jų pagrindu priimti teritorinio registratoriaus sprendimai nebuvo šios administracinės bylos dalyku, todėl nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo. Prašymas 75/01 ir prašymas 75/03 galėjo būti teikiami teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės, tačiau to nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta. Vilniaus miesto savivaldybės 2021 m. vasario 25 d. raštas A51-17774/21(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl statinių techninės priežiūros patikrinimo akto siuntimo, jame nurodytų reikalavimų vykdymo adresu (duomenys neskelbtini)“ nėra susijęs su teismo vertintų teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

16.4. Pareiškėjas klaidina teismą, skunde nurodydamas tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. UAB „SKR Baltic” teismo sprendimo neteisėtumą grindžia aplinkybe, neva, teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą 75/01 ir prašymą 75/03 bei matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, šiuos prašymus tenkino – pakeitė nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenis NTK. Tuo tarpu teritorinis registratorius, išnagrinėjęs UAB „SKR Baltic“ 2020 m. birželio 15 d. prašymą Nr. 85 (2020 m. gegužės 25 d. prašymą patikslinti kadastro ir (ar) registro duomenis Nr. 75/02) ir matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje Statinių kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, priėmė pirmosios instancijos teisme ginčytus sprendimus. Esminis skirtumas, kodėl teritorinis registratorius atsisakė vykdyti UAB „SKR Baltic” 2020 m. birželio 15 d. prašymą Nr. 85 (2020 m. gegužės 25 d. prašymą patikslinti kadastro ir (ar) registro duomenis Nr. 75/02) buvo tai, kad matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje Statinių kadastro duomenų byloje buvo nurodyta, kad ginčo Statiniai buvo 2013–2014 metais kapitaliai remontuoti, tuo tarpu prašyme 75/01 ir prašyme 75/03 bei matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodyti statiniai nebuvo kapitaliai remontuoti, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis esant buvo išnagrinėti skirtingi pareiškėjo prašymai, yra skirtingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 14.1 punkte.

17.1. Byloje nustatyta, kad 2013–2014 m. buvo atliktas Statinių Nr. 1, Statinio Nr. 2 ir Statinių Nr. 3 kapitalinis remontas. Tai nurodoma matininkės N. R. 2020 m. gegužės 11 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypą, kuriame stovi Statiniai Nr. 1, Statinys Nr. 2 ir Statiniai Nr. 3, patikėjimo teise valdo NŽT.

17.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d sprendimas dėl pripažinimo negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos ir pripažinimo negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimo dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

17.3. Po nurodytų teismų procesinių sprendimų pasikeitus valstybinės žemės naudojimo teisinei padėčiai pareiškėjui, siekiančiam Nekilnojamojo turto registre patikslinti nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kadastro ir (ar) registro duomenis, kyla pareiga teikti valstybinės žemės naudojimo teisėtumą pagrindžiančius duomenis. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 53, 85 dalimis, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, statyba yra draudžiama, jei statytojo teisė įgyvendinama nesilaikant reikalavimo, kad statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

17.4. Kadangi teritoriniam registratoriui, taip pat ir Komisijai pareiškėjas nepateikė jokių prašomų atlikti veiksmų metu galiojančių teisę statyti valstybinėje žemėje patvirtinančių dokumentų, o, kaip minėta, valstybinės žemės naudojimo teisiniai santykiai dėl teismų priimtų ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų iš esmės pasikeitė (nuo teisės pažeidimo padarymo momento), atsakovas teisėtai atsisakė įrašyti statinių kadastro duomenų pakeitimus į NTK.

17.5. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

18. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

18.1. Tai, kad pareiškėjas siekia, kaip jis teigia, pakeitimais NTK fiksuoti tikrąją nekilnojamųjų daiktų padėtį, įpareigoja jį teikti visus duomenis, kuriais pagrindžiamas atliekamo veiksmo teisėtumas užtikrinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatų tinkamą įgyvendinimą.

18.2. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesulaukia iš NŽT nei sprendimo dėl nuomos sutarties sudarymo, nei leidimo atlikti statinių remonto darbus. Tai suponuoja ne statytojo teisės įgyvendinimą be teisės į valstybinę žemę patvirtinančių dokumentų ir teisę į pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, o – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties 75 punkte nurodytų teisinių padarinių statinio savininkui kilimą.

18.3. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų iš esmės vertinti pareiškėjo argumentus dėl kitų prašymų nagrinėjimo rezultatų. Šios bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos skundo pagrindais bei dalyku. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl ginčo teisinių santykių.

19. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys