567cbdfc-ce75-4d2d-8a03-1ad3284214dd · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-449/2014Proceso Nr. 1-83-1-00508-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1. (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15.7;2.4.6.3.4.                                                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei, gynėjams Aurimui Keidūnui, Lolitai Narmontienei,nuteistiesiems G. L., S. M.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir J. B. atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,nuteistosios G. L. ir civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei Ž. A., civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovėms L. V. ir advokatei L.

S., civilinio atsakovo Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovei D. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių V. D. bei J. B. ir civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuoG. L. pripažinta kalta ir nuteista:pagal BK 178 str. 1 d. 40 valandų viešųjų darbų;pagal BK 178 str. 2 d. 10 parų areÅ¡to;pagal 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė nuteistajai G.

L. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. 7 paroms arešto;pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam S. M. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, paskiriant bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.Iš nuteistųjų S. M. ir G.

L. solidariai priteista 50 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. P., o nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, turtinės žalos atlyginimui Ž. P. nuspręsta priteisti subsidiariai po 25 Lt iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“;Iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteista 3174,45 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J.

B., o nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui J. B. nuspręsta priteisti subsidiariai po 1587,22 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“;Iš nuteistosios G. L. priteista 400 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.. Nuteistajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, turtinės žalos atlyginimui J.

B. nuspręsta subsidiariai priteisti 400 Lt iÅ¡ civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“. N. V. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. L. nuteista už vagystę, ji ir S. M. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, padarė nužudymÄ . G. L. be to nuteista už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibraunant į patalpÄ , o S. M. už tai, kad padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis.G. L. nuteista už tai, kad 2012 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 00.30 iki 5.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimÄ , G. B. priklausantį turtÄ â€“ 400 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .Be to, G. L. ir S. M. nuteisti už tai, kad 2012 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 00.30 iki 5.00 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, bendrais tyčiniais veiksmais nužudė G.

B.: dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio abu atsiviliojo G. B. prie garažų kooperatyvo, esančio RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, prie garažų korpuso Nr. 10, abu bendrais veiksmai - S. M. suduodant smÅ«gius lenta, pagaliu ir kojomis, G. L. suduodant smÅ«gius kojomis ir peilio rankena G. B. į galvÄ , tyčia padarė G. B. galvos sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Be to, G. L. ir S. M. nuteisti už tai, kad, abu bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, 2012 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 00.30 iki 5.00 val., RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), padedant S. M. - jam stovint gatvėje ir saugant, kad kas nors neužeitų, G.

L. pro nerakintas duris įsibrovė į patalpÄ â€“ Ž. P. priklausantį garaÅ¾Ä , ir iÅ¡ ten pagrobė svetimÄ , Ž. P. priklausantį turtÄ â€“ 50 Lt vertės vaikiÅ¡kÄ vežimėlį, tuo padarydami nukentėjusiajai Ž. P. 50 litų turtinę žalÄ .Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bei jos civilinio ieÅ¡kinio atmetimo. Dėl bausmių dydžio. Baudžiamajame įstatyme numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (t.y.

į BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes) bei į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (t.y. į BK 91 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes).Teismas skyrė nuteistiesiems G. L. ir S. M. mažesnes nei bausmės vidurkis bausmes.Nukentėjusiosios manymu, teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti į didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog didesnį padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį parodo byloje nustatytos aplinkybės, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties. Nagrinėjamoje byloje nuteistieji negalėjo įvardinti jokios rimtos priežasties G. B. nužudymui. Nuteistieji nurodė, jog priežastimi gali bÅ«ti tai, kad neva G. B. yra nuskriaudęs G. L., tačiau neįvardijo nei kaip jÄ yra nuskriaudęs, nei kada, todėl tokius nuteistųjų teiginius teismas turėjo laikyti deklaratyviais ir neparemtais jokiais bylos duomenimis.

Å ių teiginių deklaratyvumÄ ir nusikalstamos veikos pavojingumÄ rodo ir tai, jog nuteistieji patys nuvyko į G. B. namus, siÅ«lė Å¡iam parÅ«kyti, iÅ¡gerti alkoholio, o po to, nusivilioję jį iki garažų - nužudė. Nuteistieji, nors yra labai jauno amžiaus, visiÅ¡kai nepasimetė nužudę žmogų, o sugalvojo paslėpti nusikaltimo pėdsakus, bandydami atsikratyti nužudytojo lavono, jį degindami, o vėliau skandindami pelkėje, kas vėlgi rodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.Teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į kaltininkų kaltės formÄ ir rūšį, t.y. kad kaltininkai nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia, žudydami G.

B., aiÅ¡kiai suprato, jog dėl jų veiksmų nukentėjusiajam bus atimta gyvybė ir to sÄ moningai siekė.Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į kaltininkų veikos motyvus ir tikslus, kurie nebuvo rimti, nebuvo aiÅ¡kiai įvardinti ir suformuluoti, kas akivaizdžiai rodo nusikalstamos veikos priežasties nebuvimÄ ir veikos ciniÅ¡kumÄ . Asmuo, veikiantis be jokio motyvo ir tikslo, yra ženkliai pavojingesnis ir neprognozuojamas.Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į kaltinamųjų asmenybes, kurios charakterizuojamos neigiamai.

Teismas nustatė, jog globėjų taikyti auklėjimo bÅ«dai G. L. elgesiui reikiamos įtakos nepadarė, ji bėgdavo iÅ¡ globos ir auklėjimo įstaigų, nelankė mokyklos, vartojo kvaiÅ¡alus (alkoholį, tabakÄ ). S. M. nuo mažens turėjo elgesio ir psichologinių problemų, buvo gydomas nuo žalingų įpročių, tačiau gydymo ir auklėjimo priemonės rezultatų nedavė. Bėgo iÅ¡ globos namų, vagiliavo, valkatavo, nuo 2012-03-20 buvo atiduotas į specialiÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ , tačiau iÅ¡vadų nepadarė, nepasitaisė, daug kartų buvo pabėgęs iÅ¡ Å¡ios įstaigos.

Å ios aplinkybės nuteistuosius apibÅ«dina itin neigiamai. Abu kaltininkai, žudydami G. B., buvo nusikaltimo vykdytojai, abiejų jų veiksmai buvo nukreipti bÅ«tent į gyvybės atėmimÄ .Teismas teisingai nustatė dvi kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), tačiau neteisingai įvardijo neva kaltinamųjų veikoje esančiÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru; nuoÅ¡irdus gailėjimasis - kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Kaltinamieji teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, jog neva gailisi dėl padarytų veikų, tačiau beveik visÄ laik Å¡ypsojosi, Å¡nekučiavosi tarpusavyje, kas rodo savikritikos nebuvimÄ ir neiÅ¡gyvenimÄ dėl padarytų nusikaltimų. Nuteistasis S. M. keliskart keitė savo parodymus, siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, o vėliau - teismÄ . Nuteistoji G. L. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino iÅ¡ dalies, teisme teigė neva nenorėjusi nužudyti G. B., nors teismas nustatė akivaizdžiÄ jos tiesioginę tyčiÄ nužudyti.

Å ios aplinkybės parodo tai, kad visiÅ¡ko prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nuteistųjų elgesyje nėra.Teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, jog ankstesnės nuteistiesiems taikytos auklėjimo priemonės jokio teigiamo poveikio nedavė, t.y. byloje nustatyta, kad G. L. buvo globojama močiutės, vaikų globos ir auklėjimo įstaigų, tačiau jų taikyti auklėjimo bÅ«dai G. L. elgesiui reikiamos įtakos nepadarė, ji bėgdavo iÅ¡ globos ir auklėjimo įstaigų, nelankė mokyklos, vartojo kvaiÅ¡alus (alkoholį, tabakÄ ).

S. M. nuo 3 metų amžiaus buvo vaikų globos namų auklėtinis, turėjo elgesio ir psichologinių problemų, buvo gydomas nuo žalingų įpročių, tačiau gydymo ir auklėjimo priemonės rezultatų nedavė, bėgo iÅ¡ globos namų, vagiliavo, valkatavo, nuo 2012-03-20 buvo atiduotas į specialiÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ , tačiau iÅ¡vadų nepadarė, nepasitaisė, eilę kartų buvo pabėgęs iÅ¡ Å¡ios įstaigos.Å ios aplinkybės rodo, jog Panevėžio apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai taikė BK 91 str. nuostatas.

Mano, jog nustačius didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės tiesioginę tyčiÄ , aiÅ¡kių veikos motyvų ir tikslų nebuvimÄ , neigiamai charakterizuojamas kaltinamųjų asmenybes, dvi kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesnės nuteistiesiems taikytos auklėjimo priemonės jokio teigiamo poveikio nedavė, kaltininkams reikėtų skirti maksimalaus nepilnamečiams galimo skirti dydžio laisvės atėmimo bausmę, t.y. deÅ¡imties metų dydžio laisvės atėmimo bausmes.Dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimo.

Nukentėjusioji nurodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi LR CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos, neatsižvelgiant į jų darbingumÄ . Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryÅ¡ių su vaikais, sukÅ«rusiais savo Å¡eimas ir gyvenančiais atskirai), ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti mažinamas arba atmestas, t.y. nustatant neturtinės žalos atlyginimÄ , nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo.

BÅ«tina nustatyti, kad ieÅ¡kovÄ su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai.Teismas nurodė, kad BPK 38 str., BK 248 str. nurodytiems Å¡eimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai).Teismas atmetė jos ieÅ¡kinį, teigdamas, jog jos ir brolio nesiejo glaudÅ«s - nuolatinio pobÅ«džio, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi, emociÅ¡kai tvirti - santykiai.

Su tokia teismo pozicija nukentėjusioji nesutinka. B. G. B. ji faktiÅ¡kai užaugino, jį vedžiodavo į mokyklÄ , jie buvo labai artimi. Brolis gyveno kartu su motina J. B. ir ji juos kasdien lankydavo, visuomet bendraudavo ne tik su motina, tačiau ir su broliu. Tai, kad brolis buvo kitoks, t.y. linkęs iÅ¡gėrinėti, visiÅ¡kai nemažina jos patirtų dvasinių kančių ir iÅ¡gyvenimų. Ji su broliu, nepaisant to, jog jis buvo linkęs iÅ¡gėrinėti, bendraudavo, jie kalbėdavosi, buvo artimi. Jai jis kaip brolis dėl jo iÅ¡gėrinėjimų netapo nevertingas ar nereikÅ¡mingas, jo pasirinktas gyvenimo bÅ«das nė kiek jai nesumažino patirto dvasinio skausmo.

Sužinojusi apie brolio nužudymÄ , ji labai pergyveno, patyrė netekties jausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ .Ä®statymas numato, kad neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl jos patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai atitinka įstatyme įvardintÄ neturtinės žalos sÄ vokÄ .Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.).

Ji patyrė neturtinę žalÄ dėl kaltininkų įvykdyto jos brolio nužudymo, todėl Å¡i neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta.PraÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti sugriežtinant nuteistiesiems paskirtas bausmes, t.y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymÄ S. M. ir G. L. skirti po deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmes, jas paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Taip pat patenkinti jos pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų G.

L. ir S. M. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iÅ¡ civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)" ir Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)" subsidiariai jos naudai priteisti 100 000 Lt (vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusioji J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kadnesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Baudžiamajame įstatyme numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (t.y.

įBK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes) bei į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (t.y. į BK 91 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes).Teismas skyrė nuteistiesiems G. L. ir S. M. mažesnes nei bausmės vidurkis bausmes.Nukentėjusiosios manymu, teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti į didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog didesnį padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį parodo byloje nustatytos aplinkybės, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties. Nagrinėjamoje byloje nuteistieji negalėjo įvardinti jokios rimtos priežasties G. B. nužudymui. Nuteistieji nurodė, jog priežastimi gali bÅ«ti tai, kad neva G. B. yra nuskriaudęs G. L., tačiau neįvardijo nei kaip jÄ yra nuskriaudęs, nei kada, todėl tokius nuteistųjų teiginius teismas turėjo laikyti deklaratyviais ir neparemtais jokiais bylos duomenimis.

Å ių teiginių deklaratyvumÄ ir nusikalstamos veikos pavojingumÄ rodo ir tai, jog nuteistieji patys nuvyko į G. B. namus, siÅ«lė Å¡iam parÅ«kyti, iÅ¡gerti alkoholio, o po to, nusivilioję jį iki garažų - nužudė. Nuteistieji, nors yra labai jauno amžiaus, visiÅ¡kai nepasimetė nužudę žmogų, o sugalvojo paslėpti nusikaltimo pėdsakus, bandydami atsikratyti nužudytojo lavono, jį degindami, o vėliau skandindami pelkėje, kas vėlgi rodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.Teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti į kaltininkų kaltės formÄ ir rūšį, t.y., kad kaltininkai nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia, žudydami G.

B. aiÅ¡kiai suprato, jog dėl jų veiksmų nukentėjusiajam bus atimta gyvybė, ir to sÄ moningai siekė.Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į kaltininkų veikos motyvus ir tikslus, kurie nebuvo rimti, nebuvo aiÅ¡kiai įvardinti ir suformuluoti, kas akivaizdžiai rodo nusikalstamos veikos priežasties nebuvimÄ ir veikos ciniÅ¡kumÄ . Asmuo, veikiantis be jokio motyvo ir tikslo, yra ženkliai pavojingesnis ir neprognozuojamas.Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į kaltinamųjų asmenybes, kurios charakterizuojamos neigiamai.

Teismas nustatė, jog globėjų taikyti auklėjimo bÅ«dai G. L. elgesiui reikiamos įtakos nepadarė, ji bėgdavo iÅ¡ globos ir auklėjimo įstaigų, nelankė mokyklos, vartojo kvaiÅ¡alus (alkoholį, tabakÄ ). S. M. nuo mažens turėjo elgesio ir psichologinių problemų, buvo gydomas nuo žalingų įpročių, tačiau gydymo ir auklėjimo priemonės rezultatų nedavė, bėgo iÅ¡ globos namų, vagiliavo, valkatavo, nuo 2012-03- 20 buvo atiduotas į specialiÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ , tačiau iÅ¡vadų nepadarė, nepasitaisė, eilę kartų buvo pabėgęs iÅ¡ Å¡ios įstaigos.

Å ios aplinkybės nuteistuosius apibÅ«dina itin neigiamai. Abu kaltininkai, žudydami G. B., buvo vykdytojai, abiejų jų veiksmai buvo nukreipti bÅ«tent į gyvybės atėmimÄ .Teismas teisingai nustatė dvi kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), tačiau neteisingai įvardijo neva kaltinamųjų veikoje esančiÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru; nuoÅ¡irdus gailėjimasis - kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Kaltinamieji teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, jog neva gailisi dėl padarytų veikų, tačiau beveik visÄ laik Å¡ypsojosi, Å¡nekučiavosi tarpusavyje, kas rodo savikritikos nebuvimÄ ir neiÅ¡gyvenimÄ dėl padarytų nusikaltimų. Nuteistasis S. M. keliskart keitė savo parodymus, siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, o vėliau - teismÄ . Nuteistoji G. L. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino iÅ¡ dalies, teisme teigė neva nenorėjusi nužudyti G. B., nors teismas nustatė akivaizdžiÄ jos tiesioginę tyčiÄ nužudyti.

Å ios aplinkybės parodo tai, kad visiÅ¡ko prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nuteistųjų elgesyje nėra.Teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, jog ankstesnės nuteistiesiems taikytos auklėjimo priemonės jokio teigiamo poveikio nedavė, t.y. byloje nustatyta, kad G. L. buvo globojama močiutės, vaikų globos ir auklėjimo įstaigų, tačiau jų taikyti auklėjimo bÅ«dai G. L. elgesiui reikiamos įtakos nepadarė, ji bėgdavo iÅ¡ globos ir auklėjimo įstaigų, nelankė mokyklos, vartojo kvaiÅ¡alus (alkoholį, tabakÄ ).

S. M. nuo 3 metų amžiaus buvo vaikų globos namų auklėtinis, turėjo elgesio ir psichologinių problemų, buvo gydomas nuo žalingų įpročių, tačiau gydymo ir auklėjimo priemonės rezultatų nedavė, bėgo iÅ¡ globos namų, vagiliavo, valkatavo, nuo 2012-03-20 buvo atiduotas į specialiÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ , tačiau iÅ¡vadų nepadarė, nepasitaisė, eilę kartų buvo pabėgęs iÅ¡ Å¡ios įstaigos.Å ios aplinkybės rodo, jog Panevėžio apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai taikė BK 91 str. nuostatas.

Mano, jog nustačius didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės tiesioginę tyčiÄ , aiÅ¡kių veikos motyvų ir tikslų nebuvimÄ , neigiamai charakterizuojamas kaltinamųjų asmenybes, dvi kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesnės nuteistiesiems taikytos auklėjimo priemonės jokio teigiamo poveikio nedavė, kaltininkams reikėtų skirti maksimalaus nepilnamečiams galimo skirti dydžio laisvės atėmimo bausmę, t.y. deÅ¡imties metų dydžio laisvės atėmimo bausmes.PraÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti sugriežtinant nuteistiesiems paskirtas bausmes, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. padarymÄ S. M. ir G.

L. skirti po dešimties metų laisvės atėmimo bausmes, paskiriant jas atlikti nepilnamečių pataisos namuose.Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria civiliniai ieškiniai patenkinti, priteisiant iš jų įstaigos atitinkamas sumas, t.y. kurioje teismas nusprendė priteisti nukentėjusiajai Ž. P. solidariai iš S. M. ir G. L. 50 Lt turtinės žalos atlyginimo, o jiems neturint turto uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisiant Ž.

P. iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro (toliau- VSC) „(duomenys neskelbtini)" ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)" subsidiariai po 25 Lt turtinei žalai atlyginti; ir kurioje nusprendė priteisti civilinei ieškovei J. B. solidariai iš S. M. ir G. L. 3174,45 Lt turtinės ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o jiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisiant ieškovei J. B. iš civilinių atsakovų VSC „(duomenys neskelbtini)" ir VMGN „(duomenys neskelbtini)” subsidiariai po 1587,22 Lt turtinei ir po 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kurioje liko neiÅ¡spręsti civiliniai ieÅ¡kiniai civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) globos namų (S. M. globėjo) atžvilgiu. Apelianto manymu, teismas skundžiamojoje nuosprendžio dalyje netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, t.y. normas, reglamentuojančias Vaikų socializacijos centro statusÄ , teises ir pareigas, LR Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias atsakomybę už nepilnamečių padarytÄ Å¾alÄ , ir procesines teisės normas, t.y.

BPK normas, nurodančias priimti sprendimÄ kiekvieno civilinio atsakovo atžvilgiu (turima omenyje, kad nebuvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) globos namų atžvilgiu), normas, nurodančias iÅ¡tirti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir teismo posėdyje iÅ¡ jų centro priimtus į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, paneigiančius jų įstaigos kaltės buvimÄ . Tai nebuvo padaryta. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados (apelianto atžvilgiu) neatitinka bylos aplinkybių.Skundžiama nuosprendžio dalis yra neteisėta, nepagrįsta ir keistina.

Å ioje dalyje praÅ¡o pakeisti priimtÄ nuosprendį ir J. B. bei Ž. P. civilinius ieÅ¡kinius apelianto atžvilgiu atmesti. O tuo atveju, jei iÅ¡ jų įstaigos bÅ«tų (ar liktų) subsidiariai priteisiamos kokios nors žalos atlyginimo sumos, tai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėtų bÅ«ti nustatyta, kad Å¡i jų įstaigos pareiga pasibaigia, kai atsakovas S. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Taip pat reikalinga iÅ¡spręsti civilinius ieÅ¡kinius atsakovo (duomenys neskelbtini) globos namų atžvilgiu.             Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad yra jų įstaigos kaltė (LR CK 6.276 straipsnio prasme) dėl to, kad nepilnametis S. M. padarė žalÄ , kuri, anot teismo, pasireiÅ¡kė tuo, kad „byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Å¡iose įstaigose, žinant kaltinamųjų polinkį pasiÅ¡alinti,bÅ«tų buvę imtasi kokių nors priemonių, padedančių užtikrinti minimų nepilnamečių asmenų buvimÄ Ä¯staigose,...".

Anot teismo, „aplinkybė, kad nepilnamečiai Å¡ių įstaigų buvo globojami trumpÄ laikÄ , nepaneigia pareigos užtikrinti tiek vaikų, tiek aplinkinių (žinant nusikalstamus vaikų polinkius) saugumÄ bei apriboti galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ minimų įstaigų". Å ios teismo iÅ¡vados jų įstaigos atžvilgiu yra nepagrįstos, neteisingos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.             Pirma, teismo motyvas, kad nepilnametis S. M. buvo globojamas jų įstaigos, neatitinka tikrovės ir bylos aplinkybių.

Nepilnametį S. M. globojo ir buvo nuolatiniu jo globėju (duomenys neskelbtini) globos namai, o apeliantas jo neglobojo.             Antra, Å¡ie teismo motyvai, kad neva atsakovas nesiėmė priemonių, padedančių užtikrinti S. M. buvimÄ jų įstaigoje, kad jie turėjo pareigÄ , anot teismo, apriboti jo galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos, yra neatitinkantys tikrovės, nepagrįsti. Jie kaip tik ir ėmėsi visų jiems įmanomų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas mokinio S. M. buvimas įstaigoje: organizavo ir vykdė jo lavinimÄ ir užimtumÄ , jį mokė (pas juos jų pastangomis jis baigė 9-tÄ klasę), visokeriopai ugdė jį po pamokų ir užimdavo jo likusį laikÄ Ä¯vairiomis siÅ«lomomis veiklomis, visapusiÅ¡kai domėjosi jo gyvenimu, jam paslaugas teikė socialinis pedagogas, psichologas; vykdė visas sudarytame plane numatytas vidutinės priežiÅ«ros priemones.

Siekiant užtikrinti mokinių saugumÄ Centro teritorija yra aptverta tvora su signalizacija, patalpos stebimos vaizdo kameromis, kurias kontroliuoja visÄ parÄ budintis sargas. Å ios priemonės tuo pačiu padeda siekti ir ugdytinių savavaliÅ¡ko nepasiÅ¡alinimo už Centro ribų. Tačiau izoliuoti vaikÄ fiziniais bÅ«dais, jį fiziÅ¡kai suvaržyti jie neturi teisės- tÄ parodo jų įstaigos veiklÄ reglamentuojantys aktai (Nuostatai, Veiklos modelio apraÅ¡as, Vidaus tvarkos taisyklės, LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymas).

Jų įstaigoje nėra ir negali bÅ«ti grotų, nėra specialių izoliatorių kambarių. Todėl labai panoręs pabėgti iÅ¡ įstaigos mokinys, nežiÅ«rint visų jų pastangų ir sudarytų užkardų, vis tiek gali tai padaryti nebijodamas ir mokytojų, ir sargės, ir aptvertos teritorijos. Taip ir buvo S. M. pabėgimų atveju. Jeigu teismas mano, kad yra jų įstaigos kaltė dėl S. M. pabėgimų, tai teismas reikalauja iÅ¡ jų neįmanomo (o tai yra nepagrįsta): iÅ¡ jų reikalaujama, kad jie, nors mokinį ugdė tik nuo 2012-03-20 (t.y. labai trumpÄ laikÄ ), jau bÅ«tų jį perauklėję nuo pabėgimų, nors to negebėjo padaryti eilė kitų ugdymo įstaigų iki jų, kuriose S. M. buvo daug ilgiau nei jų Å¡vietimo įstaigoje.

Teismas padarė netiksliÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad jie turi pareigÄ apriboti galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos. O kaip konkrečiai VSC „(duomenys neskelbtini)" galėtų ir turėtų „apriboti galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos"- to teismas nenurodo ir neaiÅ¡ku kÄ turi mintyje. Jie juk ir apribojo galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos: savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinti mokiniams draudžia jų vidaus taisyklės; mokinius prižiÅ«ri mokytojai, budi sargas; už pasiÅ¡alinimus taikomos vidaus taisyklėse numatytos poveikio priemonės, aiÅ¡kina apie pabėgimų neigiamas pasekmes ir tas pasekmes taiko (jos numatytos Vidaus tvarkos taisyklių XI-tame skyriuje).

NežiÅ«rint visų priemonių, savavaliÅ¡ki pasiÅ¡alinimai vis tiek yra įmanomi, nes jie neturi teisės fiziÅ¡kai izoliuoti mokinių, pagal savo statusÄ jie nėra kalėjimo tipo įstaiga. Jei yra reikalinga užtikrinti mokinių nepasiÅ¡alinimÄ , tai valstybė turėtų numatyti jiems teisę ir pareigÄ tam tikrais atvejais izoliuoti mokinius. Bet kol kas tokios galimybės jų veiklÄ reglamentuojantys aktai nenumato. O užtikrinti visuomenės saugumÄ visų pirma yra policijos pareiga. Nuosprendyje yra du kartus pakartotas sakinys (jo dalis), neatitinkantis tikrovės, o bÅ«tent, tai sakinio dalis „...2012-10-13 S. M. pasiÅ¡alinus iÅ¡ centro policijos komisariatas apie tai buvo informuotas 2012-10-15,..." (Nuosprendžio skyriuje „Civiliniai ieÅ¡kiniai ir kiti klausimai“ – nuosprendžio 15-tame psl. ir analogiÅ¡kai- nuosprendžio 12-tame psl.).

Skunde nurodoma, kad S. M. pabėgus iÅ¡ jų įstaigos 2012-10-13 apie 23 val. (Å¡eÅ¡tadienį), jie iÅ¡kart, t.y. 2012-10-13, apie tai pranešė policijai telefonu (tÄ patvirtina į bylÄ pateiktas Biržų r. PK 2012-10-23 raÅ¡tas jiems „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo") ir taipogi nedelsdami, kai tik buvo įmanoma- 2012-10-15 (pirmadienį) - pranešė policijai apie tai dar ir raÅ¡tu (ir padėjo policijai kuo galėdami- nurodė, kuo apsirengęs buvo S. M., kur, tikėtina, jo ieÅ¡koti); pranešė raÅ¡tu ir S. M. globėjui (duomenys neskelbtini) globos namams.

O kada policija paskelbė S. M. paieÅ¡kÄ , tai jau yra policijos kompetencijoje. Apeliantas nurodo, kad jų įstaigos kaltės nėra dėl to, kad S. M. pabėgęs iÅ¡ įstaigos padarė nusikalstamÄ veikÄ ir žalÄ . Pirmosios instancijos teismas neįvertino nebuvimo jų įstaigai objektyvių galimybių užkirsti keliÄ tokiai neteisėtai S. M. veiklai (pabėgimams iÅ¡ įstaigos, darymui neteisėtų veikų). Pirmosios instancijos teismas neįvertino jų įstaigos veiklÄ reglamentuojančių aktų, kurie apibrėžia, kad jų įstaiga yra tik Å¡vietimo įstaiga, bendrojo lavinimo mokykla.

Todėl jų įstaiga neturi teisės izoliuoti mokinių nuo visuomenės, neturi grotų ar izoliatorių patalpų mokiniams. Jų įstaiga neatlieka kalėjimo ar pataisos namų funkcijų ir neturi atitinkamų teisių ir pareigų. Siekti, kad mokiniai nebėgtų iš įstaigos, gali tik auklėjimu ir atitinkamų poveikio priemonių taikymu, bet negalima tų priemonių suabsoliutinti; reikia suprasti, kad tos priemonės gali ir nebūti pakankamos užtikrinimui, kad nebūtų savavališkų pasišalinimų.

Auklėjimo ir poveikio priemonės be jų kaltės kartais bÅ«na neveiksmingos, nežiÅ«rint to, kiek besistengtų mokinį iÅ¡auklėti. Ir Å¡ioje byloje S. M. pripažino, kad jam jų įstaigoje nieko netrÅ«ko, viskas buvo gerai, gavo iÅ¡ jų visÄ dėmesį, bėgti iÅ¡ įstaigos priežasčių neturėjo, tačiau jam bÅ«davo įdomu, kad jo kažkas ieÅ¡kos, todėl bėgdavo.Konkrečiai, tÄ aplinkybę, kad Centras yra tik Å¡vietimo įstaiga (o ne mokinių izoliavimo nuo visuomenės ar pan.

įstaiga), įrodo Å¡ie norminiai aktai:Vaikų socializacijos centro veiklos modelio ApraÅ¡o 2-as punktas nurodo:" Centras yra Å¡vietimo įstaiga, pagal vykdomas programas priskiriama bendrojo ugdymo mokyklų grupei, vidurinės mokyklos tipui. Centras vykdo vaiko vidutinės priežiÅ«ros priemonę pagal LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymÄ â€œ;VSC „(duomenys neskelbtini)" Vidaus tvarkos taisyklės, jų 3 punktas: „ Centras priklauso bendrojo ugdymo mokyklų grupei"; jų 4-tas punktas:

„ Centro tipas- pagrindinė mokykla"; jų 9 punktas:" Centro veiklos sritis- Å¡vietimas“; jų 10 punktas:" Pagrindinė veiklos rÅ«Å¡is- pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10”;VSC „(duomenys neskelbtini)" Nuostatų 9 punktas:" Grupė- bendrojo ugdymo mokykla"; 10 punktas: "Tipas- pagrindinė mokykla"; 13 punktas:" Mokymo forma ir mokymo proceso organizavimo bÅ«das- grupinio mokymosi forma įgyvendinama kasdieniu mokymo proceso organizavimo bÅ«du"; 16 punktas: „Centro veiklos sritis- Å¡vietimas, kodas 85”.TÄ aplinkybę, kad jie, Centras, turi tik tokius darbuotojų etatus kaip ir eilinė mokykla, t.y. kaip bet kuri Å¡vietimo įstaiga, o neturi nei jokių mokinių izoliavimo nuo visuomenės, nei jokių specialių apsaugos ar pan. darbuotojų etatų, įrodo Vaikų socializacijos centro veiklos modelio ApraÅ¡o 62-as punktas:

„Centre dirba mokytojai, profesijos mokytojai, auklėtojai, Å¡vietimo pagalbos specialistai (psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai), sveikatos priežiÅ«ros specialistai, aptarnaujantis personalas".Ar, teismo manymu, jų aplaidumo buvo, o jei taip, tai kuo pasireiÅ¡kė jų įstaigos „aplaidumas“ - nuosprendyje nenurodyta, o tik pasiremta abstrakčiu motyvu, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pabėgimai liudija apie institucijos darbuotojų aplaidumÄ . Kadangi teismas nenurodė, kad konkreti jų įstaiga bÅ«tų dirbusi aplaidžiai, tai daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendyje joks jų įstaigos aplaidumas nėra konstatuotas.

Todėl turėtų bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, kad nėra jų įstaigos kaltės dėl to, kad S. M. padarė žalÄ . Jie pateiktais į bylÄ dokumentais įrodė, kokias teikė S. M. mokymo- auklėjimo paslaugas, kad sudarė ir vykdė visÄ S. M. vidutinės priežiÅ«ros planÄ , kad padarė auklėdami S. M. viskÄ , kÄ galėjo.             PraÅ¡o jų įstaigos padėtį vertinti per teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijų prizmę: atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad į jų įstaigÄ patenka tik probleminio elgesio mokiniai, kurių dažnas potencialiai gali nenorėti laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių.

Todėl perkelti jų įstaigai absoliučiÄ materialinę atsakomybę už pas juos atsiųstų mokinių staigų iÅ¡auklėjimÄ ir perauklėjimÄ , kad jie nebebėgtų iÅ¡ įstaigos, kad elgtųsi tik teisėtai (nors iki tol elgėsi prieÅ¡ingai), bÅ«tų neįvykdoma ir neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principų. Ä® jų įstaigÄ paauglys S. M. pateko tik 2012 m., jau turėdamas susiformuotus savo įpročius, turėdamas priklausomybes, ir pas juos iki nusikalstamos veikos padarymo jis tebuvo ugdomas tik apie 3 mėnesius.

             Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino ir neaptarė dalies tų įrodymų, kuriuos jie pateikė į bylÄ ir kuriais paneigė jų įstaigos kaltės buvimÄ LR CK 6.276 straipsnio prasme, todėl teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie jų kaip civilinio atsakovo atsakingumÄ už žalos padarymÄ . O bÅ«tent, teismas neįvertino ir neaptarė jų 2013-10-14 Nr. V7-340-(9.20) raÅ¡te Panevėžio apygardos teismui „D. S. M." iÅ¡dėstytų aplinkybių apie jų pastangas ir atliktÄ S. M. ugdymo procesÄ ; neaptarė ir neįvertino kitų dokumentų bei jais įrodytų S. M. ugdymo aplinkybių- Grupinių užsiėmimų pagal EQUIP programÄ plano, Socialinio pedagogo individualių užsiėmimų dokumento, Vaiko (S. M.) vidutinės priežiÅ«ros priemonės vykdymo plano, 2012-09-20 Nr. V7-557-(9.20) jų raÅ¡to „Dėl informacijos apie vaiko vidutinės priežiÅ«ros vykdymÄ S. M.";

S. M. 2012-03-10 Pasižadėjimo ir kitų.             Teismo nuosprendžio dalis, kurioje iÅ¡dėstyta apie civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ priteisiant sumas iÅ¡ jų įstaigos, neatitinka ir teismų praktikos, nes joje nenurodyta apie jų įstaigos pareigos subsidiariai atlyginti žalÄ pasibaigimÄ kai atsakovas S. M. sulaukia pilnametystės. O bÅ«tent, pvz., LAT 2009-11-20 nutartyje Nr. 3K-3-497/2009, priteisiant žalos atlyginimÄ iÅ¡ globos namų už nepilnamečio padarytÄ Å¾alÄ , yra pažymėta :

„...kad tais atvejais, kai priimant teismo sprendimÄ Å¾alÄ padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6.276 straipsnio 3 dalies nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobÅ«dis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigÄ su CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais. Tokio teismo sprendimo vykdymas bus aiÅ¡kus". Todėl Å¡ioje byloje LAT rezoliucinę nutarties dalį pakeitė ir iÅ¡dėstė, nurodydamas, kad atsakovo (įstaigos) subsidiari pareiga pasibaigia, kai atsakovas M.A. sulaukia pilnametystės. Be to, iÅ¡ ČiobiÅ¡kio įstaigos priteisė kaip iÅ¡ įvykio metu buvusių globos namų, o ne kaip iÅ¡ socializacijos centro, į kurį tik vėliau reorganizavosi.

Apelianto manymu, nėra teismų praktikos priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ socializacijos centrų, kuomet yra nepilnamečio globėjas - kita įstaiga. Todėl ir Å¡ioje byloje, net jeigu bÅ«tų nustatyta jų įstaigos subsidiarinė atsakomybė kokiai tai sumai, tai, įvertinant, kad S. M. nuosprendžio priėmimo metu nebuvo ir Å¡iuo metu dar nėra 18-kos metų, turėjo bÅ«ti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „ nustatoma, kad VSC „ (duomenys neskelbtini)" pareiga subsidiariai atlyginti žalÄ pasibaigia, kai atsakovas S. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.             Apeliantas teikė teismui praÅ¡ymÄ pareikalauti iÅ¡ globėjo- (duomenys neskelbtini) globos namų duomenis, kokiÄ sumÄ pinigų turi S. M. asmeninėje savo sÄ skaitoje Globos namuose (nes jis pats negalėjo į šį klausimÄ atsakyti- nežinojo), tačiau Å¡io praÅ¡ymo teismas netenkino ir Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino.             VSC „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ieÅ¡kiniai atmestini, nes nėra civilinės atsakomybės už S. M. padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygų, nėra delikto sudėties.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liko neįvertinta ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepasisakyta dėl S. M. atstovo pagal įstatymÄ - (duomenys neskelbtini) globos namų atsakomybės (civiliniu atsakovu globos namai įtraukti tyrėjos 2013-08-16 nutarimais (2 tomas, bylos lapai 7, 8).

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje vienu sakiniu pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) globos namų neatsakomybės, bet toks motyvas yra nepagrįstas (anot teismo, globos namai neatsako, nes S. M. nusikaltimo momentu nebuvo globos namuose). O nuosprendžio rezoliucinėje dalyje Å¡io civilinio atsakovo atžvilgiu nieko nenurodyta ir neiÅ¡spręsta, nors turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta.(duomenys neskelbtini) globos namai įvykio momentu (2012-10-22) tebeturėjo nuolatinio globėjo S. M. statusÄ ir pareigas (3 tomas, bylos lapas 1); jie, kaip globėjas ir įstatyminis atstovas, turėjo bendradarbiauti su atsakovu S. M. ugdymo procese. (duomenys neskelbtini) globos namuose S. M. buvo globojamas nuo dviejų metų amžiaus (nuo 1998-06-04), t.y. daug kartų ilgesnį laikÄ nei ugdomas jų Å¡vietimo įstaigoje.

Ä®statymas ir teismų praktika nurodo pirmiausiai apie globėjų atsakomybę (o ne apie Å¡vietimo įstaigos atsakomybę). Globos namų, t.y. vaiko atstovo pagal įstatymÄ , teises ir pareigas, tuo atveju, kai vaikui paskirta vidutinės priežiÅ«ros priemonė, nustato LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo 23 straipsnis. Reikalinga įvertinti ir LR CK 3.271 straipsnio (globėjo pareigos), 3.273 straipsnio (globėjo atsakomybė) reikalavimus, globos namų nuostatus.Todėl ir Å¡i nuosprendžio dalis, liečianti atsakomybę už žalÄ nuolatinio S. M. globėjo- (duomenys neskelbtini) globos namų, yra nepagrįsta ir keistina.PraÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje jų įstaigos atžvilgiu buvo patenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai, pakeisti ir J.

B. bei Ž. P. civilinius ieÅ¡kinius apelianto atžvilgiu atmesti. IÅ¡spręsti civilinius ieÅ¡kinius civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) globos namų atžvilgiu.Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovė atsikirtimuose į nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. D. apeliacinį skundÄ nurodo, kad nesutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo dalimi dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo priteisiant iÅ¡ civilinių atsakovų G. L. ir S. M. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iÅ¡ civilinių atsakovų VSC „(duomenys neskelbtini)“ ir VMGN „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai V.

D. naudai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad BPK 38 str., BK 248 str. nurodytiems Å¡eimos nariams ar artimiesiems giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai). BÅ«tent dėl to, kad nebuvo nustatyta, jog nukentėjusiÄ jÄ V. D. bei nužudytÄ jį G. B. iki jo mirties siejo itin glaudÅ«s – nuolatinio pobÅ«džio, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi, emociÅ¡kai tvirti santykiai, pirmosios instancijos teismas ir atsisakė tenkinti nukentėjusiosios V.

D. ieÅ¡kinį. Nukentėjusioji V. D. apeliaciniame skunde teigia, kad ji brolį G. B. faktiÅ¡kai užaugino, vedžiodavo į mokyklÄ , jie buvo labai artimi. Tačiau Å¡ios aplinkybės nėra įrodytos, be to, jos nereiÅ¡kia nuolatinio pobÅ«džio emocinių ryÅ¡ių buvimo su G. B.. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. mirė bÅ«damas 38 metų amžiaus, V. D. minimi veiksmai galėjo vykti nebent labai seniai. Tuo tarpu bÅ«tina sÄ lyga neturtinės žalos atlyginimui yra artimi emociniai ryÅ¡iai su nukentėjusiuoju bÅ«tent žalos atsiradimo metu, o ne praeityje.

V. D. taip pat teigia, kad jos brolis G. B. gyveno kartu su motina J. B. ir kad V. D. juos kasdien lankydavo, visuomet bendraudavo ne tik su motina, bet ir su broliu. Tačiau teismo nustatyti bylos duomenys rodo, kad faktinės bylos aplinkybės yra kitokios. Teismas nustatė, kad V. D. iÅ¡ esmės nieko negalėjo nurodyti apie savo brolio asmeninį gyvenimÄ , G. B. tik apie mėnesį laiko iki nužudymo gyveno su motina, o prieÅ¡ tai gyveno su sugyventine, 2012-10-22 dingusio G. B. ieÅ¡koti buvo pradėta tik daugiau nei po savaitės ir tik po to, kai giminystės ryÅ¡iais su G.

B. nesusijęs A. B. rado galimai nužudytojo drabužius. Å ios teismo nustatytos aplinkybės paneigia V. D. argumentus dėl artimų emocinių ryÅ¡ių su nužudytuoju G. B. buvimo.Nukentėjusioji V. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tai, kad brolis buvo linkęs iÅ¡gėrinėti, visiÅ¡kai nemažina V. D. patirtų dvasinių kančių ir iÅ¡gyvenimų. Tačiau tokios aplinkybės ir nėra pagrindas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V.

D. ieškinį dėl glaudžių, nuoširdžių nuolatinio pobūdžio santykių nebuvimo, o ne dėl nužudytojo G. B. gyvenimo būdo.Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad apeliaciniame skunde V. D. cituoja CK 6.250 str. 2 d. „Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais“. Tačiau čia cituojamas tik vienas visos CK 6.250 str. 2 d. sakinys, kuris negali būti aiškinamas atskirai nuo likusios dalies.

Visa CK 6.250 str. 2 d. yra tokia „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“.

Å ios normos reikÅ¡mė yra ta, jog nustatomas reikalavimas, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tuo pačiu daroma iÅ¡imtis žalai, padarytai dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tai reiÅ¡kia, kad neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, atlyginama ir tada, jei neturtinės žalos atlyginimas nėra tiesiogiai numatytas įstatyme, ir jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Å¡iuo atveju nenustatytas pats žalos faktas, nes neįrodyta, jog V.

D. ir nužudytÄ jį G. B. bÅ«tų sieję glaudÅ«s nuolatinio pobÅ«džio emociniai ryÅ¡iai).Be to, atsikirtimuose nurodoma, kad civilinis atsakovas VSC „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikęs apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡dėstyti argumentai, paneigiantys bet kokias civilinės atsakomybės taikymo VSC „(duomenys neskelbtini)“ galimybes, o kartu ir subsidiaraus žalos atlyginimo priteisimÄ iÅ¡ VSC „(duomenys neskelbtini)“.PraÅ¡o nukentėjusiosios V. D. apeliacinį skundÄ atmesti.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl V. D. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio atmetimo palikti nepakeistÄ .Teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių V. D. ir J. B. atstovas praÅ¡o Å¡ių nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinius skundus patenkinti, o civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ atmesti. Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė L.

S. praÅ¡o Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kita to paties civilinio atsakovo atstovė L. V. praÅ¡o Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ patenkinti, taip pat atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių J. B. ir Ž. P. civilinius ieÅ¡kinius. Nuteistoji G. L., S. M. ir jų gynėjai praÅ¡o abu apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio atsakovo Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovė praÅ¡o Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat nurodo, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos. Nuteistosios G. L. atstovė pagal įstatymÄ ir civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė praÅ¡o nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovių V. D. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė praÅ¡o nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių V.

D. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti, o civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. SkundžiamÄ teismo nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad neturtinės žalos atlyginimas, priteistas iÅ¡ abiejų nuteistųjų nukentėjusiajai J. B., priteisiamas Å¡iai nukentėjusiajai solidariai iÅ¡ nuteistojo S. M. ir nuteistosios G. L. globos įstaigos, t. y. civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ iki kol nuteistoji G.

L. sulauks pilnametystės.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių V. D. ir J. B. apeliaciniai skundai atmetami. Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).IÅ¡ bylos ir joje priimto skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio matosi, kad teismas, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir įvertinęs iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pripažino nuteistuosius G.

L. ir S. M. kaltais padarius nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytas nusikalstamas veikas, taip pat ir G. B. nužudymÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstyti ne tik įrodymų vertinimo, bet ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo motyvai.Nei nuteistieji G. L. ir S. M., nei jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. D. ir J. B. apeliaciniuose skunduose irgi neginčija nei teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nei dėl tų veikų kvalifikavimo.

Abi apeliantės nesutinka tik dėl nuteistiesiems pagal BK 129 str. 1 d. paskirtų neteisingų bausmių, o V. D. skundžia dar ir nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas jos civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas Vaikų socializacijos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡ Å¡io atsakovo buvo priteisti nuteistųjų padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimai nukentėjusiesiems. BPK 320 str. 3 d. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, teisėjų kolegija ir Å¡iÄ bylÄ bei joje priimto nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių bei vieno iÅ¡ civilinių atsakovų paduotuose apeliaciniuose skunduose.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. D. ir J. B. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl G. L. ir S. M. pagal BK 129 str. 1 d. paskirtų bausmių, laiko jas per Å¡velniomis, neteisingomis ir praÅ¡o abiems nuteistiesiems už nužudymÄ paskirti didžiausias nepilnamečiams įstatymo numatytas 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

Abi apeliantės nurodo tokius pačius nesutikimo su už nužudymÄ paskirtomis bausmėmis argumentus. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiosios nurodo, kad G. L. ir S. M. pagal BK 129 str. 1 d. paskirtos bausmės yra mažesnės už sankcijos vidurkį ir kad teismas, paskirdamas Å¡ias bausmes, neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. bei BK 91 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiosios nurodo, kad skiriant bausmes nebuvo atsižvelgta į nustatytas dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nepagrįstai nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Taip pat tinkamai nebuvo įvertintas padaryto nužudymo pavojingumo laipsnis, nuteistųjų kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, abiejų nuteistųjų vaidmuo nusikaltimo padaryme, neįvertintos ir kaltininkų neigiamos asmenybės. Nukentėjusiųjų V. D. ir J. B. apeliacinių skundų argumentus dėl paskirtų bausmių teisėjų kolegija atmeta. Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistieji S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo nepilnamečiai.

S. M. pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. teismas paskyrė areÅ¡to bausmę, G. L. pagal BK 178 str. 1 d. ir pagal BK 178 str. 2 d. paskirtos atitinkamai viešųjų darbų ir areÅ¡to bausmės. Dėl Å¡ių bausmių nukentėjusiosios nuosprendžio neskundžia. Tuo tarpu pagal BK 129 str. 1 d. teismas abiems nepilnamečiams nuteistiesiems paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes: S. M. paskirta 6 metai, o G. L. – 5 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Abiems nuteistiesiems atitinkamai paskirtos ir tokio paties dydžio galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės.Skiriant bausmes, teismai vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skiriant bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes.

Tuo tarpu skiriant bausmę nepilnamečiui, teismai vadovaujasi dar ir BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir atsižvelgia į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Å¡io kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to, BK 90 str. 5 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali virÅ¡yti deÅ¡imties metų.BK 129 str. 1 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Tačiau vadovaujantis jau paminėtomis BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. nuostatomis, nepilnamečiui už šį nusikaltimÄ (nužudymÄ ) gali bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo nuo 3 metų ir 6 mėnesių iki 10 metų bausmė.

Nepilnamečiui BK 129 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, yra 6 metai ir 9 mėn. laisvės atėmimo. Nors nuteistiesiems G. L. ir S. M. paskirtos pagal BK 129 str. 1 d. bausmės švelnesnės, tačiau jos nėra ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį.Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistiesiems bausmes pagal BK 129 str. 1 d. teismas BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, nepažeidė, buvo atsižvelgta į visas BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, taip pat ir į tas, apie kurias nurodoma nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose.

Pirmiausia kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė G. L. ir S. M. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jie nužudymÄ padarė veikdami bendrininkų grupe, ir tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d., 1 p., 9 p.). Taip pat teismas abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Apeliantės skunduose nurodo, kad abu nuteistieji, nors teisiamajame posėdyje ir nurodė, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, tačiau posėdžio metu Å¡ypsojosi ir Å¡nekučiavosi tarpusavyje, apeliančių nuomone, tai rodo, kad nuteistieji nejaučia vidinio iÅ¡gyvenimo. Skunduose taip pat nurodoma, kad nuteistasis S. M. kelis kartus keitė parodymus klaidindamas ikiteisminį tyrimÄ ir teismÄ .

G. L. ikiteisminio tyrimo metu kalta buvo prisipažinusi tik iÅ¡ dalies, o ir teisme parodė, kad nužudyti G. B. nenorėjo, nors teismas nuosprendyje nustatė jos tiesioginę tyčiÄ . IÅ¡dėstytus apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nužudymÄ nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nužudymo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Teismai pripažįsta, kad asmuo prisipažino padaręs nužudymÄ ir tada, kai jis nepripažįsta dalies neesminių Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybių arba neigia norÄ atimti gyvybę.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojamas ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi santykis su prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , pabrėžiant, kad asmens prisipažinimas yra bÅ«tina nuoÅ¡irdaus gailėjimosi iÅ¡raiÅ¡ka. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus- stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo ir kt. Å ioje byloje nustatyta, kad abu nuteistieji ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltais dėl G.

B. nužudymo ir davė tai patvirtinančius parodymus. Tai, kad S. M. atskirų apklausų metu nežymiai keitė savo parodymus, bandydamas didesnę kaltės dalį prisiimti sau, tai paaiÅ¡kinama tik tuo, kad nuteistasis, bÅ«damas nepilnametis, pagal bylos duomenis, jautė savo bendrininkei G. L. simpatijÄ . Pažymėtina, kad savo paties kaltės S. M. net nebandė neigti. Tuo tarpu nuteistoji G. L. pati savo parodymais patvirtino jos betarpiÅ¡kÄ dalyvavimÄ nužudyme. G. L. aiÅ¡kinimai, kad ji nužudyti G.

B. nenorėjo, nėra visiÅ¡kai paneigti, byloje tikrai nėra duomenų apie tai, kad nužudymas buvo planuojamas iÅ¡ anksto, tam buvo specialiai ruoÅ¡iamasi ir pan. Kita vertus, nors G. L. ir aiÅ¡kina, kad atimti gyvybės G. B. nenorėjo, tačiau teismo iÅ¡vadÄ apie nuteistųjų tiesioginę tyčiÄ patvirtina bÅ«tent pačios G. L. parodymai apie nužudymo aplinkybes.Tai, kas jau iÅ¡dėstyta, patvirtina, kad abu nuteistieji savo parodymuose pripažino esmines teismo nustatytas nužudymo padarymo aplinkybes.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių liudytojų, mačiusių nusikaltimo įvykį, ir G. B. nužudymo aplinkybes teismas nustatė didžiÄ ja dalimi remiantis bÅ«tent abiejų nuteistųjų parodymais. Apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad nuteistųjų aiÅ¡kinimai apie jų gailėjimÄ si dėl padaryto nusikaltimo yra apsimestiniai ir nenuoÅ¡irdÅ«s, kolegijos nuomone, yra subjektyvÅ«s ir to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nepilnamečiai nuteistieji, kurie niekur nedirba, neturi jokio uždarbio, gyvena globos namuose, be to, po nusikaltimų padarymo dar ir bÅ«dami suimti, tikrai negalėjo atlyginti net ir dalies nusikaltimais padarytos žalos.

Tačiau sprendžiant klausimÄ , ar jų gailėjimasis yra nuoÅ¡irdus, kolegija vėl atkreipia dėmesį į jų parodymų svarbÄ Å¡ioje byloje ir jų reikÅ¡mę nustatant tikrÄ sias nužudymo padarymo aplinkybes. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismo iÅ¡vados apie tai, kad abu nuteistieji ir prisipažino padarę nužudymÄ , ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra pagrįstos, o abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p., teismas irgi nustatė pagrįstai.

Pagal BK 61 str. 1, 2 d. nuostatas, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Å ioje byloje teismas nustatė po dvi abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančias ir po vienÄ jų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Tačiau, įvertinus tai, kad abu nuteistieji prisipažino padarę nužudymÄ ir jų parodymai turėjo labai svarbiÄ reikÅ¡mę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymui, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės savo reikÅ¡me vienos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kolegijos nuomone, ryÅ¡kiai nenusveria.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmes pagal BK 129 str. 1 d., teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes.

Bausmės skyrimo motyvai nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad nužudžius G. B., Å¡io nusikaltimo pasekmės jau neatstatomos, nužudymÄ nuteistieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, abu nuteistieji buvo Å¡io labai sunkaus nusikaltimo bendravykdytojai. Taigi jau pats pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiosios nurodo, kad didesnį Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį rodo tai, kad nužudymas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties.

Nuteistųjų aiÅ¡kinimai, kad G. B. anksčiau buvo nuskriaudęs G. L., nepatvirtinti jokiais duomenimis. Be to, nužudę nukentėjusįjį, nuteistieji nepasimetė, o sugalvojo paslėpti nusikaltimo pėdsakus, degino nužudytojo kÅ«nÄ ir skandino jį pelkėje. Å ie apeliacinių skundų argumentai dėl nužudymo padidinto pavojingumo laipsnio, kolegijos nuomone, nėra visiÅ¡kai pagrįsti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nužudymo, t. y. nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ypač tada, kai Å¡is nusikaltimas yra baigtas ir dėl to yra kilusios neatstatomos pasekmės, pavojingumo laipsnis visada yra iÅ¡skirtinis ir tokiu nusikaltimu visada padaroma didelė žala ir nužudytojo artimiesiems, ir visuomenei.

Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ didesnio pavojingumo laipsnio paprastai pripažįstamas toks nužudymas, kuris padaromas intensyviai naudojant smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, panaudojant žmogui žaloti pritaikytus įrankius, veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, padaromas dėl menkavertės dingsties ar žemų paskatų ir pan. Å ioje byloje nustatyta, kad nužudymas tikrai buvo padarytas tiesiogine tyčia, taip pat galima sutikti su apeliantų argumentais, kad nužudymas padarytas dėl menkavertės priežasties.

Vis dėlto bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tokiam nuteistųjų elgesiui reikÅ¡mės turėjo jų amžius ir socialinės brandos stoka. Tai, kad nuteistieji, nužudę G. B., po to bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus ir nužudytojo kÅ«nÄ , Å¡iuo atveju tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad jie šį nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia, ir į tai skiriant bausmes jau buvo atsižvelgta. Byloje nustatyta, kad G. B. buvo nužudytas suduodant jam smÅ«gius lenta, pagaliu, kojomis ir peilio rankena.

Tačiau byloje nenustatyta, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtas buvo vartojamas panaudojant specialiai žmogaus žalojimui skirtus įrankius. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matosi, kad nors joje tai aiÅ¡kiai ir neiÅ¡dėstyta, tačiau padidintÄ nužudymo pavojingumo laipsnį faktiÅ¡kai konstatavo jau pirmosios instancijos teismas. Tačiau, įvertinus visas nustatytas ir Å¡ioje nutartyje jau paminėtas aplinkybes, vis dėlto darytina iÅ¡vada, kad S. M. ir G. L. padaryto nužudymo pavojingumo laipsnis, nors ir padidintas, tačiau nėra aiÅ¡kiai iÅ¡siskiriantis lyginant jį su tipinėmis nužudymų padarymo aplinkybėmis kitose baudžiamosiose bylose.BK 54 str. 2 d. 5 p. yra nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o skiriant bausmę nepilnamečiui, atsižvelgiama dar ir į jau paminėtas Å¡ioje nutartyje BK 91 str. 2 d. 1-4 p. iÅ¡vardintas aplinkybes.

IÅ¡ bylos ir joje priimto skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas labai iÅ¡samiai įvertino abiejų nepilnamečių nuteistųjų asmenybes ir jų įvertinimas turėjo svarbiÄ reikÅ¡mę skiriamų bausmių dydžiui. Nukentėjusiosios V. D. ir J. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad abiejų nuteistųjų asmenybės charakterizuojamos itin neigiamai. Skunduose nurodoma, kad globėjų taikytos auklėjimo priemonės abiems nepilnamečiams nuteistiesiems poveikio nepadarė. G. L. bėgdavo iÅ¡ globos ir auklėjimo įstaigų, nelankė mokyklos, vartojo kvaiÅ¡aus (alkoholį ir tabakÄ ).

S. M. nuo mažens turėjo elgesio ir psichologinių problemų, buvo gydomas nuo žalingų įpročių, tačiau gydymo ir auklėjimo priemonės nedavė rezultatų, jis bėgo iÅ¡ globos namų, valkatavo ir vagiliavo, buvo atiduotas į specialiÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ , tačiau nepasitaisė, bėgo ir iÅ¡ Å¡ios įstaigos. Å ias apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes tikrai patvirtina bylos duomenys. Ä® tai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodoma apie tai, kad vaikų globos ir auklėjimo įstaigų taikyti auklėjimo bÅ«dai G.

L. ir S. M. elgesiui reikiamos įtakos nepadarė. G. L. bėgdavo iÅ¡ globos ir auklėjimo įstaigų, nelankė mokyklos, vartojo kvaiÅ¡alus (alkoholį ir tabakÄ ), jai trÅ«ksta įgÅ«džių rÅ«pintis ir savo, ir savo vaiko gerove. S. M. irgi bėgo iÅ¡ globos namų, valkatavo, vagiliavo, buvo atiduotas į specialiÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ , tačiau iÅ¡vadų nepadarė, nepasitaisė, daug kartų buvo pabėgęs ir iÅ¡ Å¡ios įstaigos.IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡dėstyta, matosi, kad vertinant nuteistųjų asmenybes, į aplinkybes, kurios nurodomos nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniuose skunduose teiginiai apie itin neigiamas nuteistųjų asmenybes grindžiami tik BK 91 str. 2 d. 3, 4 p. nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu BK 91 str. 2 d. 1, 2 p. nurodoma ir apie tai, kad skiriant bausmę nepilnamečiui bÅ«tina atsižvelgti taip pat ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, taip pat į nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ .Nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygų vertinimas turi padėti teismui atskleisti jo asmenybę.

Tuo tarpu atsižvelgiant į nepilnamečio socialinę brandÄ aiÅ¡kinimasi, koks yra nepilnamečio gebėjimas suvokti savo kaip visuomenės nario elgesiui keliamus reikalavimus. Nepilnamečio sveikatos bÅ«klė ir socialinė branda parodo svarbius bausmės skyrimui aspektus, susijusius ne tik su fiziniu jo iÅ¡sivystymu, bet ir jo intelektu, valia, emocijomis, gebėjimu orientuotis situacijoje ir jas valdyti. Nepilnamečio sveikatos bÅ«klės ir socialinės brandos ypatumai gali turėti įtakos jo poreikiams ir interesams bei pažiÅ«roms, kurios gali nulemti neteisėtÄ jo elgesį.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir Å¡ias, taip pat ir į kitas aplinkybes, taip pat turėjusias reikÅ¡mės skiriant bausmes nepilnamečiams S. M. ir G.

L.. Pirmiausia teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamas veikas, taip pat ir nužudymÄ nuteistieji padarė bÅ«dami labai jauno amžiaus, S. M. tuo metu buvo tik 16, o G. L. – tik 15 metų amžiaus. Skiriant bausmes teismas atsižvelgė ir į tai, kad abu kaltinamieji anksčiau nebuvo teisti ir nebuvo bausti administracinėmis nuobaudomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečių nuteistųjų elgesiui neigiamÄ Ä¯takÄ bÅ«tų turėję netinkamai atliktos nepilnamečių ugdymo ir priežiÅ«ros (globos ir vaikų namų) įstaigų pareigos.

Tačiau svarbu pažymėti, kad abu nuteistieji nuo ankstyvos vaikystės nebuvo prižiÅ«rimi ir tinkamai auklėjami savo tėvų ir tai neabejotinai turėjo neigiamos reikÅ¡mės jų vystimuisi ir asmenybių formavimuisi. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad G. L. buvo auklėjama Å¡eimoje, kurioje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, tėvui buvo apribota tėvų valdžia, o motina atskirta nuo mergaitės globos. Taip pat pažymėta, kad dar bÅ«dama mažametė G. L. patyrė seksualinę prievartÄ ir dar iki nusikaltimų padarymo 2012 m. gegužės 10 d. pagimdė dukrÄ .

G. L. atstovė pagal įstatymÄ Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė teismo negriežtinti G. L. bausmės, nurodė, kad nuteistoji labai ilgisi savo vaiko ir nori pati jį auginti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad S. M. irgi gimė ir augo girtaujančių ir vagiliaujančių tėvų Å¡eimoje, tėvai butÄ buvo pavertę landyne. Nuo 3 metų amžiaus S. M. tapo vaikų globos namų auklėtiniu, turėjo elgesio ir psichologinių problemų, buvo gydomas nuo žalingų įpročių.

Iš bylos matosi, kad abiem nepilnamečiams nuteistiesiems buvo paskirtos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės. Ekspertizių išvadose nurodoma, kad ir G. L., ir S. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniais psichikos sutrikimais, nebuvo laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, todėl galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau ekspertizių aktuose konstatuojami ir abiejų nuteistųjų sveikatos sutrikimai. Ekspertizės akte nurodoma, kad G. L. sirgo ir serga įvairiomis ligomis, taip pat ir lėtine inkstų liga.

Ekspertizės akto iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad G. L. konstatuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas. Kitos ekspertizės iÅ¡vadoje socializuoto elgesio sutrikimas konstatuotas ir S. M..Apibendrinant visas skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje teismo nutartyje jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmes nepilnamečiams S. M. ir G. L., kolegija daro kelias iÅ¡vadas. Byloje tikrai nustatyta, kad nuteistieji padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 129 str. 1 d.), sukėlusį neatstatomus padarinius.

Taip pat galima iÅ¡ dalies sutikti su nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentais dėl to, kad nuteistųjų padarytas nužudymas yra padidinto pavojingumo laipsnio. Kolegija dar kartÄ konstatuoja, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančias aplinkybes teismas nustatė teisingai. Pirmosios instancijos teismas taip pat jau atsižvelgė į duomenis, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius neigiamai. Tačiau, kita vertus, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į Å¡ioje nutartyje jau aptartas kitas aplinkybes, rodančias mažesnį nuteistųjų pavojingumo laipsnį, tai yra labai jaunÄ nepilnamečių nuteistųjų amžių, nepalankias nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo jų Å¡eimose sÄ lygas, taip pat į jų sveikatos bÅ«klę ir nepakankamÄ socialinę brandÄ .Å ioje nutartyje jau buvo nurodyta apie tai, kad pagal BK 129 str. 1 d. teismas paskyrė G.

L. ir S. M. bausmes, kurios savo dydžiu nėra ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ bylas nagrinėjant apeliacine tvarka nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės keičiamas tik tada, kai nustatoma, kad paskirtoji bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Patikrinusi Å¡iÄ bylÄ Â ir įvertinusi visumÄ jau iÅ¡dėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems S. M. ir G.

L. pagal BK 129 str. 1 d. paskirtos bausmės, o taip pat ir jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikomos aiškiai per švelniomis. Keisti nuosprendį ir griežtinti šias bausmes nėra pagrindo.   Kiti apeliacinių skundų argumentai susiję su civilinių ieškinių klausimų išsprendimu. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį.

Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalÄ (CK 6.249 str.) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai (CK 6.279 str.). Pagal CK 6.276 str. 1 d. nuostatas nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais. Tačiau CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ir globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas.

CK 6.276 str. 3 d. nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Å ioje byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė ir buvo pripažintos civilinėmis ieÅ¡kovėmis nukentėjusiosios Ž. P., J. B. ir V. D.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 50 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 91 b. l.), nukentėjusioji J.

B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 4895,35 Lt turtinės žalos ir 150000 neturinės žalos atlyginimo (1 t., 79-81 b. l.), nukentėjusioji V. D. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 100 000 Lt neturinės žalos atlyginimo (1 t., 69-70 b. l.). Nukentėjusioji Ž. P. civiliniame ieÅ¡kinyje atsakovų konkrečiai nenurodė ir prašė priteisti jai žalÄ iÅ¡ kaltų asmenų. Tuo tarpu nužudytojo G. B. motina nukentėjusioji J. B. ir nužudytojo sesuo nukentėjusioji V. D. ieÅ¡kininiuose pareiÅ¡kimuose prašė priteisti joms žalÄ solidariai iÅ¡ nuteistųjų (tuo metu – įtariamųjų) S. M. ir G.

L., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai priteisti žalÄ iÅ¡ Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ bylos matosi, kad civiliniais atsakovais į Å¡iÄ bylÄ buvo įtraukti ne tik Vaikų socializacijos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriuose nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno ir Å¡ių įstaigų buvo prižiÅ«rimi nepilnamečiai nuteistieji S. M. ir G.

L., bet ir Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, buvę S. M. globėju, iÅ¡ kurių dar iki nusikalstamų veikų padarymo S. M. buvo atiduotas į specialiÄ jÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ â€“ Vaikų socializacijos centrÄ ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo prižiÅ«rimas nuo 2012 m. kovo 20 d.Skundžiamu nuosprendžiu teismas visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiosios Ž. P. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė jai iÅ¡ nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai 50 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat iš dalies patenkino nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį ir priteisė jai iš nuteistosios G. L. 400 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteisė 3174,45 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nuteistiesiems S. M. ir G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimai nukentėjusiosioms subsidiariai priteisiami atitinkamai iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“.

Tuo tarpu nukentėjusiosios V. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas iÅ¡dėstė nukentėjusiosios V. D. civilinio ieÅ¡kinio atmetimo motyvus. Nuosprendyje nurodoma, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Tačiau nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiėjo glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti mažinamas arba atmestas, t. y. nustatant neturtinės žalos atlyginimÄ nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo. BÅ«tina nustatyti, kad ieÅ¡kovÄ su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dariniai ir emociniai ryÅ¡iai. Teismas taip pat nurodė, kad BPK 38 str. ir BK 248 str. nurodytiems Å¡eimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtinais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai).

Vadovaudamasis Å¡iomis nuostatomis, įvertinęs duomenis apie nužudytojo G. B. ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas iÅ¡ dalies patenkino G. B. motinos J. B., pas kuriÄ nužudytasis gyveno, civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė jai 40 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nužudytojo sesers D. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad G. B. buvo priklausomas nuo alkoholio, pas motinÄ gyveno tik mėnesį laiko iki mirties, o iki tol gyveno kitoje vietoje su liudytoja J.

G.. Nors prieÅ¡ nužudymÄ G. B. iÅ¡ motinos namų išėjo 2012 m. spalio 22 d., tačiau jo ieÅ¡koti buvo pradėta tik praėjus daugiau negu savaitei po dingimo. Jo sesuo V. D. dėl brolio dingimo į policijÄ kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 4 d. ir tai padarė tik po to, kai liudytojas A. B. rado galimai nužudyto G. B. drabužius. Teismas pažymėjo, kad ir pati V. D. iÅ¡ esmės negalėjo nieko nurodyti apie savo brolio asmeninį gyvenimÄ , daugiau duomenų apie tai turėjo netgi jokiais giminystės ryÅ¡iais su nužudytuoju nesusijęs liudytojas A.

B.. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiÄ jÄ V. D. bei nužudytÄ jį G. B. iki jo mirties bÅ«tų sieję itin glaudÅ«s, nuolatinio pobÅ«džio, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi ir emociÅ¡kai tvirti santykiai.Nukentėjusioji V. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturinės žalos atlyginimo patenkinti. Apeliantė skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jos ir brolio nesiejo glaudÅ«s, nuolatinio pobÅ«džio, artimi ir emociÅ¡kai tvirti santykiai.

Nurodo, kad brolį G. B. ji faktiÅ¡kai užaugino, vedžiodavo jį į mokyklÄ ir jie buvo labai artimi. Kai brolis gyveno su motina, ji juos kasdien lankydavo ir su abiem bendraudavo. Tai, kad brolis piktnaudžiavo alkoholiu, visiÅ¡kai nesumažina jos patirtų dvasinių kančių ir iÅ¡gyvenimų. Sužinojusi apie jo nužudymÄ , ji labai pergyveno, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį stresÄ . Apeliaciniame skunde V. D. nurodo, kad jos patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai atitinka įstatyme įtvirtintÄ neturinės žalos sÄ vokÄ , taip pat pažymi, kad pagal CK 6.250 str. 2 d. neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios V. D. apeliacinis skundas dėl jos civilinio ieškinio klausimo išsprendimo irgi nepagrįstas, šiame skunde dėstomi argumentai nepaneigia nuosprendyje išdėstytų išvadų, o teismas jos ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai.CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos apie tai, kas yra neturinė žala, kokiais atvejais ji atlyginama ir kokiais kriterijais remiantis nustatomas šios žalos dydis, jau buvo išdėstytos ir skundžiamame nuosprendyje, ir šioje nutartyje.

Atmesdamas V. D. civilinį ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus (Civilinio kodekso normas), taip pat vadovavosi jau įtvirtinta ir galiojančia teismine praktika (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29).CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nors nukentėjusioji V. D. apeliaciniame skunde remiasi Å¡ia CK norma, tačiau joje iÅ¡ tikrųjų įtvirtinta tik nukentėjusiojo teisė reikalauti neturinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu klausimÄ ar asmeniui tikrai buvo padaryta neturtinė žala, teismo įvardinta pinigais, teismas sprendžia vadovaudamasis CK 6.250 str. 1 d. nuostatomis ir konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.).

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo, bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryÅ¡ių su vaikais, sukÅ«rusiais savo Å¡eimas ir gyvenančiais atskirai), ieÅ¡kinys dėl neturinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti atmestas.

Kitiems BPK 38 str. BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad atmesdamas nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi būtent šiomis teisminėje praktikoje įtvirtintomis nuostatomis.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V.

D. nurodo, kad dėl jos brolio mirties (nužudymo) patyrė neturtinę žalÄ , nes labai pergyveno, patyrė netekties jausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį stresÄ . Tačiau pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimÄ nėra absoliuti. Neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ . CK 6.284 str. 1 d. iÅ¡vardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju.

Tai – Å¡ios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar Å¡ios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ar jo mirties dienÄ turėjo teisę į tokį iÅ¡laikymÄ ). Tačiau minimoje CK 6.284 str. 1 d. normoje nesuformuluotas aiÅ¡kus asmenų, nenumatytų pateiktame sÄ raÅ¡e, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimÄ ribojimas. Čia iÅ¡vardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti iÅ¡laikymo ryÅ¡iais.

Todėl Å¡iÄ normÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su delektinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250, 6.263 ir kt. straipsniai) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.).

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgiama į Å¡ių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Å ie santykiai turėtų bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi, emociÅ¡kai tvirti. Ar jie tokie, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu Å¡ie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobÅ«džio ar netgi prieÅ¡iÅ¡ki, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieÅ¡kinys atmetamas. Vis dėlto teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 str. 1 d. nurodytiems asmenims, bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta CK 3.135 str. bei BK 248 str. 1 d., t. y. broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams.

Å iuo klausimu plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-853/2007. Å ioje nutartyje buvo konstatuota: teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo mirusiojo iÅ¡laikomi, kartu negyveno, tačiau atsižvelgiant į Å¡ių asmenų ir mirusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 str. 1 d.

Vertinant Å¡ių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį, neturtinės žalos reikalaujančio asmens ir žuvusiojo santykiai turi bÅ«ti draugiÅ¡ki iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007). BÅ«tina nustatyti, kad ieÅ¡kovÄ su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai.Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V.

D. yra žuvusiojo (nuteistųjų nužudyto) G. B. sesuo. Ji nebuvo savo brolio iÅ¡laikoma, nepatenka į CK 6.284 str. iÅ¡vardintų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Pagal BK 248 str. 1 d. V. D. yra nužudytojo G. B. artimoji giminaitė. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, nustatant neturtinės žalos atlyginimÄ , nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, tuo tarpu artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims ir kt.) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtinais atvejais.

Teisminio nagrinėjimo metu turėjo būti nustatyta, kad V. D. su jos broliu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. D. ir jos brolio tokie santykiai ir ryšiai nesiejo, yra pagrįsta. Galima sutikti tik su V. D. apeliacinio skundo argumentu, kad brolio piktnaudžiavimas alkoholiu jų tarpusavio santykiams negalėjo turėti reikšmės. Tačiau, kita vertus, netgi pati apeliantė savo skunde nepateikia jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie itin artimus ir glaudžius jos ir nužudytojo G.

B. ryÅ¡ius. Apeliantė nurodo, kad ji faktiÅ¡kai savo brolį užaugino ir vaikystėje vedžiojo į mokyklÄ . Tačiau jau buvo nurodyta, kad itin artimus santykius sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina nustatyti ne praeityje, o iki pat žuvusiojo artimo giminaičio mirties. G. B. buvo nužudytas 38 metų amžiaus, todėl itin artimi jo ir sesers ryÅ¡iai vaikystėje negali bÅ«ti pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad V. D. su savo broliu kartu negyveno, G.

B. gyveno su kita moterimi, o pas savo motinÄ J. B. apsigyveno tik maždaug prieÅ¡ mėnesį iki nužudymo. Apeliantė skunde nurodo, kad kasdien lankydavo savo motinÄ , o atėjusi į jos namus bendraudavo ne tik su motina, bet ir su broliu. Tačiau toks pačios apeliantės nurodomas bendravimas su savo broliu irgi negali bÅ«ti vertinamas kaip pasižymintis nuolatiniu pobÅ«džiu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad brolį ir seserį siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai bei emociniai ryÅ¡iai.

Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad V. D. iÅ¡ esmės nieko negalėjo nurodyti apie savo brolio asmeninį gyvenimÄ . Nors apeliantė nurodo, kad lankydavosi pas savo motinÄ ir ten bendraudavo ir su motina, ir su broliu kasdien, tačiau teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad G. B. išėjus iÅ¡ namų ir negrįžus, jo niekas neieÅ¡kojo net keletÄ dienų, o į policijÄ V. D. kreipėsi tik tada, kai liudytojas A. B. atsitiktinai surado galimai nužudyto G.

B. drabužius. IÅ¡ nukentėjusiosios V. D. parodymų teisiamajame posėdyje matosi, kad ir teisme ji iÅ¡ esmės nurodė tik tas aplinkybes, apie kurias iÅ¡dėstė apeliaciniame skunde. V. D. dar parodė, kad brolio taip ligai neieÅ¡kojo todėl, kad kreipėsi į ekstrasensÄ , kuris pasakė, kad brolis gyvas ir jo ieÅ¡koti nereikia. Tačiau taip pat parodė, kad į brolio asmeninį gyvenimÄ per daug nesikiÅ¡o, kai lankydavo savo motinÄ , su broliu pasikalbėdavo nereikÅ¡mingai.Visi jau aptarti bylos duomenys atskleidžia V.

D. ir jos brolio G. B. tarpusavio santykių pobÅ«dį iki jo mirties. Teisėjų kolegija sutinka su V. D. argumentais dėl to, kad dėl brolio mirties (po nužudymo) ji tikrai patyrė dvasines kančias. Kita vertus, bylos aplinkybės patvirtina, kad V. D. ir G. B. iki jo mirties tikrai nesiejo nuolatiniai ir itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors dėl brolio mirties V. D. ir patyrė dvasines kančias ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau tai nukentėjusiajai nesukėlė padarinių, numatytų CK 6.250 str. 1 d.

Todėl pirmosios instancijos teismas V. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai, kolegija nukentėjusiosios V. D. apeliacinį skundÄ irgi atmeta.Civilinis atsakovas Vaikų socializacijos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nuosprendžio dalies dėl pačių teismo sprendimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus solidariai iÅ¡ abiejų nepilnamečių nuteistųjų, taip pat ir priteistų žalos atlyginimų dydžių neginčija.

Tačiau apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria, visiškai patenkinęs nukentėjusiosios Ž. P. civilinį ieškinį ir iš dalies patenkinęs nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį, teismas, nuteistajam S. M. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, nusprendė subsidiariai priteisti žalos atlyginimus iš jų įstaigos, t. y. iš Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Šio civilinio atsakovo apeliacinis skundas didelės apimties, jame dėstoma daug nesutikimo su nurodyta nuosprendžio dalimi argumentų, kurie išsamiai jau buvo išdėstyti šios teismo nutarties aprašomosios dalies pradžioje.

Visus Å¡iame apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus galima suskirstyti į kelias dalis. Pirmiausia skunde dėstomi argumentai apie tai, kad Vaikų socializacijos centras Å¡ioje byloje iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti civiliniu atsakovu ir subsidiariai atsakyti už nepilnamečio S. M. padarytÄ Å¾alÄ , nes jų įstaiga Å¡io nuteistojo neglobojo, o apie tai padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka bylos aplinkybių. Skunde nurodoma, kad S. M. globėju buvo Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) globos namai, kurie ir turi atsakyti už jų globotinio padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliantas Å¡ioje dalyje nurodo ir apie tai, kad teismas iÅ¡ viso nepriėmė jokio sprendimo dėl civilinių ieÅ¡kinių (duomenys neskelbtini) globos namų atžvilgiu ir praÅ¡o tokį sprendimÄ priimti apeliacinės instancijos teismo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias atsakomybę už nepilnamečių padarytÄ Å¾alÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias jų įstaigos statusÄ , teises ir pareigas, taip pat neįvertino įrodymų, kurie paneigia jų įstaigos kaltę.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad jų įstaigoje, žinant mokinių polinkį pasiÅ¡alinti, bÅ«tų buvę imtasi kokių nors priemonių, padedančių užtikrinti nepilnamečių asmenų buvimÄ Ä¯staigoje. Nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, jog ,,aplinkybė, kad nepilnamečiai Å¡ių įstaigų buvo globojami trumpÄ laikÄ , nepaneigia pareigos užtikrinti tiek vaikų, tiek aplinkinių (žinant nusikalstamus vaikų polinkius) saugumÄ bei apriboti galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ minimų įstaigų“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo S. M. globėju, be to, ugdė S. M. labai trumpÄ laikÄ , tik nuo 2012 m. kovo 20 d.

Iš norminių aktų (Vaikų socializacijos centro veiklos modelio Aprašo, VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos taisyklių ir Nuostatų) matosi, kad jų Centras yra švietimo įstaiga, Centro tipas – pagrindinė mokykla, Grupė – bendrojo ugdymo mokykla. Jų Centras neturi nei patalpų, kuriose galėtų izoliuoti mokinius, nei darbuotojų, kurių pareigybės būtų mokinių saugojimas ir izoliavimas, fiziškai suvaržyti mokinius jų įstaiga netgi neturi teisės. Nors Centro teritorija yra aptverta tvora su signalizacija, patalpos stebimos vaizdo kameromis, kurias kontroliuoja sargas, tačiau šios priemonės negali sukliudyti moksleiviui pabėgti iš įstaigos, jeigu jis siekia tai padaryti.

Teismas padarė netiksliÄ iÅ¡vadÄ , kad jie turi pareigÄ apriboti galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos. Kokiomis priemonėmis jų įstaiga tai galėtų užtikrinti, teismas nuosprendyje nenurodė. Jų nuomone, užtikrinti visuomenės saugumÄ yra policijos pareiga. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Centras ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas S. M. buvimas įstaigoje. Jis buvo ugdomas ir mokomas, jų Centre baigė 9-Ä klasę, jam paslaugas teikė socialinis pedagogas ir psichologas.

Nepaisant visų pastangų S. M. pabėgdavo iÅ¡ jų įstaigos, tačiau centras laiko, kad tai įvykdavo ne dėl jų kaltės. Nuosprendyje teismas nenurodė, kuo Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė jų įstaigos aplaidumas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo sprendimas priteisti iÅ¡ jų įstaigos žalos atlyginimus neatitinka teisminės praktikos, nes nuosprendyje nenurodyta apie Centro pareigos subsidiariai atlyginti žalÄ pasibaigimÄ kai S. M. sulaukia pilnametystės. CK 6.276 str. 3 d. nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobÅ«dis turi atsispindėti ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Apie tai pasisakyta ir kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 3K-3-497/2009. Apeliantas praÅ¡o nukentėjusiųjų J. B. ir Ž. P. civilinius ieÅ¡kinius VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti ir iÅ¡spręsti Å¡iuos ieÅ¡kinius civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) globos namų atžvilgiu.Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Tačiau kolegija pirmiausia atmeta didžiÄ jÄ dalį apelianto skundo argumentų, susijusių su VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinimu Å¡ioje byloje civiliniu atsakovu, Å¡io centro subsidiarine atsakomybe dėl S. M. padarytos žalos, taip pat su Centro kaltės klausimo iÅ¡sprendimu.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad visus Å¡iuos klausimus iÅ¡samiai jau iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kurio iÅ¡vados yra motyvuotos ir atitinkančios bylos aplinkybes. Kolegija taip pat konstatuoja, kad Å¡ioje nuosprendžio dalyje teismas tinkamai taikė Civilinio kodekso normas, be to, teismo iÅ¡vados atitinka jau įtvirtintÄ ir galiojančiÄ teisminę praktikÄ .Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuota CK 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas.Apeliaciniame skunde remiamasi VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ veikÄ reglamentuojančiais norminiais aktais ir nurodoma, kad Å¡is Centras yra Å¡vietimo įstaiga ir priklauso bendrojo ugdymo mokyklų grupei, tuo tarpu S. M., nors ir prižiÅ«rimas jų Centre, turėjo kitÄ globėjÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.

Jau buvo nurodyta, kad pagal CK 6.276 str. 2 d. tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti ne tik jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas. Tai Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbu, kad nepilnamečio S. M. globėju buvo kita įstaiga, o VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal jos veiklÄ reglamentuojančius norminius aktus priskiriama ne globos, o mokymo ar auklėjimo įstaigai.

Pareiga atlyginti nepilnamečio padarytÄ Å¾alÄ , kai jis neturi turto ar uždarbio tai žalai atlyginti pagal CK 6.276 str. 2 d. tenka tai institucijai, kurioje nepilnametis buvo prižiÅ«rimas žalos padarymo metu. Skundžiamame nuosprendyje Å¡ie klausimai iÅ¡samiai aptarti, o teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos dokumentais. Byloje nustatyta, kad S. M. globėju nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. Tačiau Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-19 įsakymu S. M. buvo paskirta vidutinės priežiÅ«ros priemonė – atidavimas į specialiÄ jÄ auklėjimo ir drausmės įstaigÄ â€“ vaikų socializacijos centrÄ , nustatant Å¡ios priemonės vykdymo terminÄ vieneriems metams, iki 2013-03-16.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartimi buvo iÅ¡duotas leidimas Pasvalio rajono savivaldybės administracijai S. M. paskirti vidutinės priežiÅ«ros priemonę – atidavimÄ Ä¯ specialiÄ jÄ auklėjimo ir drausmės įtaigÄ â€“ Vaikų socializacijos centrÄ ,,(duomenys neskelbtini)“. Å iame centre S. M. buvo prižiÅ«rimas nuo 2012 m. kovo 20 d., toje pačioje įstaigoje jis buvo prižiÅ«rimas ir žalos padarymo metu. Å ių aplinkybių neneigia ir pats VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ savo apeliaciniame skunde.

Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad S. M. perdavus į VSC ,,(duomenys neskelbtini)“, nepilnamečio auklėjimas bei priežiÅ«ra perėjo Å¡ios įstaigos žinion ir bÅ«tent Å¡i įstaiga privalėjo užtikrinti S. M. ugdymÄ , laikinÄ jÄ rÅ«pybÄ , Å¡i įstaiga taip pat buvo atsakinga už jo elgesio kontrolę, nes akivaizdu, kad prižiÅ«rėti ir kontroliuoti kitai įstaigai perduoto asmens elgesio (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai neturėjo jokios galimybės. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žala atsirado ne dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų kaltės, todėl civilinius ieÅ¡kinius priteisti subsidiariai iÅ¡ Å¡ių Vaikų globos namų nėra pagrindo.Aptarti bylos duomenys paneigia VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad už nepilnamečio S. M. padarytÄ Å¾alÄ subsidiariai turi atsakyti Å¡io nuteistojo globėjas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai.

Žalos padarymo metu S. M. buvo bÅ«tent civilinio atsakovo VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ priežiÅ«roje, todėl Å¡iam centrui tenka ir pareiga atlyginti nepilnamečio padarytÄ Å¾alÄ kaip tai numatyta CK 6.276 str. 2 d. Å iÄ Civilinio kodekso normÄ pirmosios instancijos teismas pritaikė tinkamai ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad žala atsirado bÅ«tent dėl VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltės.VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodo, kad žala atsirado ne dėl Å¡io centro kaltės. Nurodo, kad nusikalstamas veikas S. M. padarė tuo metu, kai buvo pabėgęs iÅ¡ Vaikų socializacijos centro.

Apeliantas skunde nurodo, kad pareigÄ prižiÅ«rėti ir auklėti nepilnametį S. M. jis atliko tinkamai, o užkardyti Å¡io nepilnamečio pabėgimÄ iÅ¡ apeliantui priskirtos teritorijos jis nebeturėjo galimybių. Å iuos skundo argumentus apeliantas pagrindžia duomenimis apie priemones, kurių centras ėmėsi S. M. prižiÅ«rėdamas ir jį auklėdamas. VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad žala atsirado ne dėl Å¡io centro kaltės, taip pat atmetami. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidÄ , kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rÅ«pintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiÅ«ra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl tinkamo CK 6.276 str. 2 d. nuostatų taikymo ir dėl institucijų kaltės dėl nepilnamečio padarytos žalos labai išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-155/2010, kuria buvo atmestas civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro kasacinis skundas. Pažymėtina ne tik tai, kad civiliniu atsakovu toje byloje irgi buvo Vaikų socializacijos centras, tačiau šis centras apeliaciniame bei kasaciniame skunduose irgi dėstė iš esmės tokius pačius nesutikimo su nuosprendžiu argumentus, kuriuos šioje byloje savo apeliaciniame skunde dėsto VSC ,,(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-155/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, jog iÅ¡ sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, kad pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidÄ , kad tėvai, rÅ«pintojai ar institucija, kurios priežiÅ«roje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nepilnamečio pabėgimas iÅ¡ auklėjimo įstaigos savaime nepaÅ¡alina Å¡ios institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės. Teismų praktikje laikomasi prieÅ¡ingos nuostatos – kad Å¡i aplinkybė liudija apie institucijos darbuotojų aplaidumÄ auklėjant nepilnametį ir rÅ«pinantis jo priežiÅ«ra.

Å ie kasacinės nutarties teiginiai visiÅ¡kai paneigia VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentus, patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ apie Å¡io Vaikų socializacijos centro kaltę dėl nepilnamečio S. M. padarytos žalos, be to, tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.276 str. 2 d. pritaikė tinkamai ne tik pats aiÅ¡kindamas Å¡ios CK normos taikymÄ , bet vadovaudamasis jau įtvirtinta ir galiojančia teismine praktika.Jau buvo nurodyta apie tai, jog VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė procesinius įstatymus, nes nuosprendžiu neiÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių kito civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atžvilgiu.

Å iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. BPK 307 str. 6 d. 1 p. nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodomas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Å i BPK norma konkrečiai nenurodo, kaip turi bÅ«ti iÅ¡dėstoma nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo tais atvejais, kai byloje civiliniais atsakovais įtraukti keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad tokiu atveju teismas turi iÅ¡dėstyti sprendimÄ dėl kiekvieno civilinio atsakovo atskirai, nurodyti iÅ¡ kurio atsakovo žalos atlyginimas priteisiamas, o kurio atžvilgiu esant tam pagrindui civilinis ieÅ¡kinys atmetamas.

Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas sprendimo civilinius ieškinius civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atžvilgiu atmesti neišdėstė, tačiau, kolegijos nuomone, tai nėra esminis nuosprendžio trūkumas. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas pagrįstai nusprendė iš nepilnamečio S. M. priteistus žalos atlyginimus, nuteistajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai priteisti iš civilinio atsakovo VSC ,,(duomenys neskelbtini)“.

Tuo tarpu motyvuota teismo išvada, kodėl žalos atlyginimai nepriteisiami iš kito civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų – yra išdėstyta skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje kolegija atmeta dar ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, nors ir buvo šioje byloje įtraukti civiliniu atsakovu, nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose iš viso nebuvo nurodyti atsakovais ir iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų priteisti žalos atlyginimus nebuvo prašoma.

Jau buvo nurodyta, kad nukentėjusioji Ž. P. civiliniame pareiÅ¡kime prašė priteisti jai žalos atlyginimÄ iÅ¡ kaltų asmenų, tuo tarpu nukentėjusiosios V. D. ir J. B. ieÅ¡kiniuose atsakovais nurodė nuteistuosius S. M. ir G. L., taip pat juos prižiÅ«rėjusias įstaigas – Vaikų socializacijos centrÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namus ,,(duomenys neskelbtini)“ Todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo civilinio atsakovo, kuriam iÅ¡ viso nebuvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kininiai reikalavimai, atžvilgiu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies todėl, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs CK 6.276 str. 2 d. nuostatas, netinkamai pritaikė to paties CK straipsnio 3 dalį. Civilinio atsakovo skunde pagrįstai nurodoma, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad civilinio atsakovo pareiga subsidiariai atlyginti žalÄ pasibaigia, kai S. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.CK 6.276 str. 3 d. yra nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Skundžiamame nuosprendyje teismas, priteisęs žalos atlyginimus iÅ¡ nuteistųjų S. M. ir G. L., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė tik apie tai, kad nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimai subsidiariai priteisiami iÅ¡ civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kada Å¡ių civilinių atsakovų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta.

Kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje netinkamai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ pažeisdamas CK 6.276 str. 3 d. nuostatas, taip pat nesilaikant galiojančios teisminės praktikos. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ tais atvejais, kai tėvai, rÅ«pintojai ar institucija, prižiÅ«rinti nepilnametį, įtraukiami į procesÄ kaip atsakovai nepilnamečiui neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad žalos atlyginimas iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡komas tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti iki jis pasieks pilnametystę.

 Dėl CK 6.276 str. 3 d. taikymo iÅ¡samiai pasisakytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-497/2009. Å ioje nutartyje nurodyta, kad subsidiariai atsakingų asmenų pareiga   atlyginti nepilnamečių padarytÄ Å¾alÄ ribojama CK 6.276 str. 3 d. nurodytomis aplinkybėmis: Å¡i pareiga pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu.

Nutartyje pažymėta, kad tais atvejais, kai, priimant teismo sprendimÄ Å¾alÄ padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6.276 str. 3 d. nulemtos laikinos subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobÅ«dis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigÄ su CK 6.276 str. 3 d. nustatytais pagrindais. Tokio sprendimo vykdymas bus aiÅ¡kus.Å ioje byloje skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį kolegija keičia vadovaudamasi CK 6.276 str. 3 d. nuostatomis ir jau nurodytos kasacinės teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Nors dėl nurodytos nuosprendžio dalies apeliacinį skundÄ padavė tik civilinis atsakovas Vaikų socializacijos centras „(duomenys neskelbtini)“, tačiau subsidiariai žalos atlyginimai priteisti ir iÅ¡ kito civilinio atsakovo- Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“. Žalos atlyginimai priteisti iÅ¡ nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai. Todėl tuo pačiu pagrindu keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl subsidiariai priteistų žalos atlyginimų ir iÅ¡ civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., N u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiųjų Ž. P. ir J. B. civilinių ieÅ¡kinių klausimo iÅ¡sprendimo pakeisti ir Å¡iÄ nuosprendžio dalį iÅ¡dėstyti taip:IÅ¡ nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteisti 50 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. P.. N. S. M. ir G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti nukentėjusiajai Ž.

P. iÅ¡ Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡ Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai po 25 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad Å¡i Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistasis S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, o Å¡i Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistoji G.

L., gimusi (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteisti 3174,45 Lt (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt keturis litus ir 45 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 40 000 Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.. N. S. M. ir G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti nukentėjusiajai J.

B. iÅ¡ Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡ Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai po 1587,22 Lt (po tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus ir 22 ct) turtinės žalos atlyginimo ir po 20 000 Lt (po dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad Å¡i Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistasis S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, o Å¡i Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistoji G.

L., gimusi (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistosios G. L. priteisti 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.. Nuteistajai G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti nukentėjusiajai J. B. iÅ¡ Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) turtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, kad Å¡i Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistoji G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių V. D. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                            Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                    Valdimaras Bavėjanas                         Linas Žukauskas