567c1279-b53b-455d-a08b-dd67cfacdcba · Klaipėdos apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-6640-1030/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02521-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ atstovui advokatui V. A., atsakovui L. M., jo atstovui advokato padėjėjui R.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovams L. M. ir A. C. dėl skolos už automobilio pasaugÄ priteisimo, trečiasis asmuo I. C.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“ 2018 m. spalio 15 d. teisme gautu patikslintu ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, psl. 137-140) praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. M. ir A. C. 3 429,79 Eur už automobilio BMW 525, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimÄ ir pasaugÄ , 60,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ir Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. gegužės 22 d. sudarė sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo-pardavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė, policijos pavedimu, įsipareigojo priverstinai nuvežti ir saugoti transporto priemones Å ilutės rajono savivaldybės teritorijoje pagal sutartyje įtvirtintas kainas.

Sutartyje nustatyta, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ , pervežimÄ , saugojimÄ atlygina transporto priemonės savininkas, valdytojas ar kitas asmuo. IeÅ¡kovė 2017 m. liepos 15 d. atvyko į policijos nurodytÄ vietÄ ir pareigÅ«nų nurodymu parvežė į UAB „Sauliaus transporto sistemos“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2017 m. liepos 15 d. bÅ«damas neblaivus valdė atsakovas A. C.. IÅ¡ VÄ® Regitra pažymos nustatęs, kad transporto priemonės BMW 525, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. M. teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimÄ minimÄ transporto priemonę grÄ Å¾inti L. M. nutarimo priėmimo dienÄ . Automobilio savininkui neatvykus atsiimti automobilio, L. M. ieÅ¡kovė 2017 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡siuntė raÅ¡tiÅ¡kÄ priminimÄ , o 2017-10-05 iÅ¡siuntė pakartotinį priminimÄ nurodydama susidariusios skolos dydį ir ragindama L. M. atsiimti jam priklausančiÄ transporto priemonę bei susimokėti susidariusiÄ skolÄ . Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas automobilio BMW 525, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas solidariai turi atlyginti automobilio savininkas L. M. ir valdytojas A. C.. Atsakovas L. M. pateikė atsiliepimÄ bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovo nuomone reikia pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu. Transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M. nepriklauso. Atsakovas, reaguodamas į gautus raginimus, pokalbio su ieÅ¡kove metu, informavo, kad automobilis 2017 m. gegužės 25 d. yra parduotas I.

C. ir jam nebepriklauso. Atsakovas mano, kad ne jis, o kitas atsakovas elgėsi aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, tai akivaizdžiai tik didino ir didina automobilio pasaugos kainÄ . Atsakovas A. C. bei jo žmona I. C. turėjo pasirÅ«pinti tuo, kad automobilis administracinio nusižengimo byloje bÅ«tų grÄ Å¾intas ne atsakovui, o tikrajam automobilio savininkui I. C., tačiau Å¡iÄ aplinkybę galimai sÄ moningai nutylėjo, manydamas, kad taip jo žmonai I. C. pavyks iÅ¡vengti atsakomybės. Atsakovas A. C. ir trečiasis asmuo I.

C. į teismo posėdį neatvyko. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 15 d. buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos valdytojui atsakovui A. C. pažeidus Kelių eismo taisykles (toliau – KET) (el. b. t. I, psl. 3). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ginčo transporto priemonę iki Å¡iol saugo ieÅ¡kovė automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, vykdydama tarp ieÅ¡kovės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 22 d. sudarytÄ VieÅ¡ojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, krovinių pervežimo paslaugų pirkimo-pardavimo“ (el. b. t.

I, psl. 7-13). Už automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. susidarė 3 429,79 Eur įsiskolinimas ieÅ¡kovei (el. b. t. I, psl. 141), ginčo dėl skolos dydžio byloje nėra. Dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi ginčo transporto priemonės nuvežimo metu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.) buvo nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali bÅ«ti nuvežama į Å«kio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia Å«kine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, siekiant užkirsti keliÄ administraciniams nusižengimams, taip pat užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡samiai tiriami administraciniai nusižengimai, numatytas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio 10 punkte. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-335-204/2017 nutarta A. C. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti 1200 Eur baudÄ ; automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti L.

M. nutarimo priėmimo dienÄ . Å iame nutarime nurodyta, kad iÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gegužės 28 d. priklauso L. M.. SEAKÄ® 33 straipsnio 6 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.) buvo nustatyta, kad iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Å ios iÅ¡laidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti iÅ¡laidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais bÅ«dais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telės. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas Å¡iuo metu yra nustatytas SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalyje. Taigi pagal iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ yra teisinis pagrindas iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, priteisti solidariai iÅ¡ transporto priemonės savininko ir valdytojo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas L. M. yra priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas. Visų pirma pažymėtina, kad teismas nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog minėtame nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas L. M. yra ginčo transporto priemonės savininkas, turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikÅ¡minga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos iÅ¡vados gali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, bÅ«tina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstÄ anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).

Teismo nuomone, administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas A. C. administracinės atsakomybės klausimas, taip pat, remiantis kelių transporto priemonių registro duomenimis, nutarta grÄ Å¾inti transporto priemonę asmeniui, Å¡iame registre nurodytam transporto priemonės savininku. Tačiau administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėjamos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl to, kas yra transporto priemonės savininkas, todėl vien tai, kad teismas konstatavo, jog pagal registro duomenis savininkas yra L.

M., nesudaro pagrindo Å¡ios aplinkybės vertinti kaip prejudicinę reikÅ¡mę turinčio fakto Å¡ioje civilinėje byloje. Pagal SEAKÄ® 25 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje vieÅ¡ajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Å io įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymÄ , jų duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Kelių transporto priemonių registrÄ , valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento iÅ¡davimÄ .

Kasacinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytas teisės normas, yra išaiškinęs, kad: tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo – pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.

Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiÅ¡kia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre. Vertinant vieÅ¡o registro informacijÄ trečiųjų asmenų požiÅ«riu svarbus aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga.

BÅ«tent tokia yra esminė vieÅ¡o registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Registro duomenys trečiajam asmeniui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ , bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiÅ¡kumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-421/2018; kt.).Taigi vieÅ¡o registro informacija paneigiama teismo sprendimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiÅ¡kia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

Å i taisyklė taikytina ir sprendžiant ginÄÄ , kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neiÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011).

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo transporto priemonės buvęs savininkas A. P. 2017 m. gegužės 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡registruoti transporto priemonę dėl jos perleidimo kitam valdytojui atsakovui L. M. pagal 2017 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Å¡i transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo operacija įregistruota 2018 m. gegužės 29 d. (el. b. t. I, psl. 114-116, 121). Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ , pažymėtina, kad, nepriklausomai nuo to, kad L.

M. savininku buvo įregistruotas vėliau, automobilio nuosavybės teisė jam perėjo 2017 m. gegužės 23 d. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareigos, kelių transporto priemonių registre registruojant sandorį, tikrinti, ar asmuo nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje kaip naujas savininkas nėra perleidęs transporto priemonės kitam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog vėlesnių ginčo automobilio nuosavybės perleidimo sandorių kelių transporto priemonių registre neįregistruota nereiškia, kad šios transporto priemonės nuosavybės teisė nebuvo perleista.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta 2017 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas L. M. pardavė automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui I. C. (el. b. t. I, psl. 20). Teismo posėdyje atsakovas L. M. paaiÅ¡kino, kad ginčo transporto priemonę turėjo kelias dienas; A. C. pasiteiravo jo, ar turi parduoti, kokiÄ nors transporto priemonę, kadangi L. M. užsiima automobilių remontu; L. M. pasiÅ«lė A. C. nusipirkti ginčo automobilį; 2017 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su I.

C., A. C. žmona, kadangi A. C. nurodė, jog negali savo vardu pirkti automobilio; po sutarties pasiraÅ¡ymo automobilis buvo perduotas, nuo to laiko L. M. automobiliu nesinaudojo ir nedisponavo. Atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurių tikrumas nenuginčytas, atsakovo A. C. paaiÅ¡kinimus, teismas laiko tikėtinai nustatyta tÄ aplinkybę, kad ginčo transporto priemonės nuosavybės teisė administracinio nusižengimo padarymo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu buvo perleista I.

C.. Vadinasi, ieÅ¡kovė neturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iÅ¡laidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu, atlyginimo iÅ¡ atsakovo L. M.. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas registre nurodytam automobilio savininkui, o Å¡is ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ Å¡alimi arba trečiuoju asmeniu.

Teismas, nustatęs, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnį privalo pasiÅ«lyti netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1520-657/2018). Pažymėtina, kad tiek pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje, tiek baigiant jÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei tikslinti atsakovÄ , ieÅ¡kovei nesutikus, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl reikalavimų pareikÅ¡tų L.

M. atmetamas kaip nepagrįstas. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (4 dalis); kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis).

Taigi nors ieÅ¡kovės reikalavimai L. M. atmesti kaip nepagrįsti, nustačius, kad jis nėra transporto priemonės savininkas, ieÅ¡kovės teisės reikalauti visų iÅ¡laidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu, atlyginimo iÅ¡ solidaraus bendraskolio – transporto priemonės valdytojo iÅ¡lieka. Kaip minėta, už automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. susidarė 3 429,79 Eur įsiskolinimas ieÅ¡kovei. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas dalyje dėl 3 429,79 Eur iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

C.. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, iÅ¡laidų dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Ä® tai atkreipė dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju lemiamÄ reikÅ¡mę skolos dydžiui turėjo A.

C. neveikimas nenurodant tikrojo jo valdomos transporto priemonės savininko (-ų) ir trečiojo asmens I. C. neveikimas, neįregistruojant transporto priemonės nuosavybės teisės bei nesidomint jos buvimo vieta. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 60,83 Eur delspinigių už 180 dienų. CK 6.71 straipsnio nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Dėl delspinigių paskaičiavimo prieÅ¡taravimų nepareikÅ¡ta, todėl Å¡is reikalavimas tenkintinas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 60,83 Eur delspinigių. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Todėl Å¡is reikalavimas tenkintinas ir remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, atsakovui praleidus terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsakovo L. M. atstovas teismo posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovei 3 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios baudos paskiriant atsakovui L.

M.. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui; kai pareiÅ¡kiamas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistinÄ nuostolių sumÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio netenkinimas negali bÅ«ti prilyginamas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, nesÄ Å¾iningam nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui. Nors ieÅ¡kinys, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , įvertintas dalyje kaip nepagrįstas, ieÅ¡kovė pirmÄ kartÄ reiÅ¡kė reikalavimus atsakovui, turėjo konstitucinę ir įstatyme įtvirtintÄ teisę teismine tvarka ginti jos subjektyviu požiÅ«riu pažeistas savo teises. IeÅ¡kovė taip pat turi teise savo nuožiÅ«ra naudotis ar nesinaudoti teise pakeisti atsakovÄ .

Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, siekė neteisėtų tikslų, buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo netenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo IeÅ¡kovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“, kreipdamasi į teismÄ , sumokėjo 78,63 Eur žyminį mokestį. Už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovė turėjo 1 300 Eur iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. C. priteistinas 39,32 Eur žyminis mokestis ir 650 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovui L. M. priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų pažymėtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kinio pateikimas teismui sÄ lygojo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nesÄ Å¾iningas, siekė vilkinti procesÄ ar kitu bÅ«du veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Atsakovas L. M. iš ieškovo prašo priteisti 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nuomone, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, todėl priteistinos visa apimtimi iš ieškovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A.

C. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Sauliaus transporto sistemos“ 3 429,79 Eur (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 79 euro centus) iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 60,83 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 83 euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 3 490,62 Eur (trijų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties eurų 62 euro centų) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 39,32 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 32 euro centus) žyminio mokesčio ir 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui L. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ 440 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovo L. M. atstovo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Monika Lapukaitė