2021-11-17 Nr. AB-24147-3-61-3-03002-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-721-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03002-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. (R. Y.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. (R. Y.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 3I-00082/4U-311 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui R. Y.“ (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 3 punktus. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas grindė argumentais, kad apie Sprendimą sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 11 d., kai jo buvęs darbdavys, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą klausimą dėl uždraudimo jam įvažiuoti į Šengeno erdvę, informavo, kad „Peržiūrėjau paštą, taip, buvo atsiųstas laiškas dėl atsisakymo suteikti leidimą gyventi. Aš į jį neatkreipiau dėmesio, nes tu jau išėjai iš darbo ir išvažiavai“. Sužinojęs šią informaciją, siekdamas išsiaiškinti Sprendimo motyvus, ar Sprendimas pagrįstas ir ar yra galimybė jį apskųsti, pareiškėjas nedelsdamas pradėjo ieškoti teisinės pagalbos, kreipėsi į advokato padėjėją Kęstutį Černiauską, 2021 m. rugsėjo 5 d. sudarė atstovavimo sutartį, po kurios sudarymo pareiškėjo atstovas nedelsiant ėmėsi veiksmų – surinko aktualią papildomą informaciją, susipažino su situacija, teismų praktika panašiose bylose, užsakė ir gavo susirašinėjimų bei papildomų įrodymų vertimus į lietuvių kalbą bei paruošė skundą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad el. paštu uab.baupro@gmail.com jis faktiškai nesinaudojo, šis el. paštas priklauso buvusiam pareiškėjo darbdaviui. Be to, pareiškėjas neturi teisinių žinių, yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, o teisinės pagalbos paieška užtruko ilgą laiko tarpą. Pareiškėjas pažymėjo, jog skundą teismui padavė nepraleidęs 14 dienų termino nuo Atstovavimo sutarties sudarymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismo vertinimu aplinkybė, kad pareiškėjas vėliau sužinojo apie dėl jo priimtą Sprendimą (tik 2021 m. rugpjūčio 11 d., kaip teigiama skunde, kai kreipėsi į darbdavį) galėtų būti svarbi priežastis atnaujinti praleistą Sprendimo apskundimo terminą. Tačiau nuo to laiko, kai pareiškėjas sužinojo apie priimtą Sprendimą, iki jo kreipimosi į advokatą (2021 m. rugsėjo 5 d.), skundo surašymo ir padavimo (2021 m. rugsėjo 15 d.) praėjo daugiau kaip mėnuo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo buvimas užsieniečiu, kalbos nemokėjimas, advokato ieškojimas, vertimų darymas nepateisina tokio ilgo delsimo ginti savo teises teisme. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo, aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki kreipimosi į advokatą ir skundo padavimo pareiškėjas nenurodė. Taigi skundo teismui padavimo termino praleidimą nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. lėmė paties pareiškėjo elgesys, o ne objektyvios svarbios priežastys, išimtinės aplinkybės, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, todėl terminas apskųsti Sprendimo 2 ir 3, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, negali būti atnaujintas.

II. Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, jog viena vertus, teismas, remdamasis pareiškėjo nurodytomis priežastimis, susijusiomis su tuo, kad apie 2021 m. kovo 19 d. priimtą Sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 11 d., sutinka pateisinti tokį ilgą laiko tarpą (beveik 5 mėnesius) praleistą terminą skundui paduoti, ir toks termino praleidimas nebūtų kliūtimi terminui atnaujinti, tačiau kita vertus, teismas pernelyg didelę reikšmę suteikia po Sprendimo sužinojimo praleistam terminui, kuris yra vos 20 dienų (apie Sprendimą sužinota 2021 m. rugpjūčio 11 d., terminas skundui paduoti baigėsi 2021 m. rugpjūčio 25 d., skundas paduotas 2021 m. rugsėjo 15 d.), ir bendrame praleisto termino kontekste yra ganėtinai nežymus laiko tarpas. Toks teismo vertinimas, pareiškėjo manymu, neatitinka teisingumo principo. Be to, anot pareiškėjo, vertinant praleistą terminą, būtina atskirai išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas ieškant teisinės pagalbos ir dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas teisininkui susipažįstant su bylos medžiaga, ruošiant skundą.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad sužinojęs apie Sprendimą, neturėdamas teisinių žinių, būdamas užsieniečiu, pats nesuprato tikrojo jo turinio ir pasekmių, tačiau siekdamas išsiaiškinti Sprendimo motyvus, ar Sprendimas pagrįstas bei ar yra galimybė Sprendimą apskųsti, nedelsdamas pradėjo ieškoti teisinės pagalbos. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisinės pagalbos ieškojimas užtruko, kadangi vasaros laikotarpiu, kai didžioji dalis teisininkų atostogauja, yra objektyviai sudėtingiau surasti teisinę pagalbą skubiai galintį suteikti teisininką, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visi teisininkai turi patirties ir žinių migracijos srityje, ne visi teisininkai gali teikti konsultacijas rusų kalba. Todėl pareiškėjo galimybė apskųsti Sprendimą buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių – lietuvių kalbos nemokėjimo, pagalbos ieškojimo būnant ne Lietuvoje, vasaros laikotarpio, specifinės teisinės srities. Nors šios aplinkybės pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame skunde taip išsamiai nebuvo detalizuotos, pareiškėjo įsitikinimu, jos yra visuotinai žinomos, be to, teismui nebuvo sudėtinga savo iniciatyva patikrinti, jog migracija yra ganėtinai siaura sritis, kurioje dirba mažai teisininkų, taip pat kad vasarą didelė dalis darbuotojų (tiek advokatų, tiek teisėjų) atostogauja.

Pareiškėjo teigimu, teisininką jam pavyko surasti tik 2021 m. rugsėjo 5 d., kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokato padėjėju Kęstučiu Černiausku. Pirmosios instancijos teismas turėjo atskirai įvertinti, ar pareiškėjo atstovas po sutarties sudarymo rūpestingai ir laiku ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas susipažinti su Sprendimu ir paruošti skundą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad išskyrus skundžiamą Sprendimą, jo paties susirašinėjimą su UAB „Bau Pro“ direktoriumi bei 2020 m. rugsėjo 25 d. pažymą (kurie buvo pateikti su pirminiu skundu), jokių kitų papildomų dokumentų neturėjo ir negalėjo pateikti atstovui. Todėl po atstovavimo sutarties sudarymo pareiškėjo atstovas nedelsiant kreipėsi į buvusį pareiškėjo darbdavį su prašymu pateikti informaciją, kuri buvo pareiškėjo vardu teikta per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) 2021 m. kovo mėnesį prašant išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie dokumentai pareiškėjo atstovui buvo atsiųsti 2021 m. rugsėjo 10 d. Be to, pareiškėjo atstovas kreipėsi į vertimų biurą, prašydamas išversti į lietuvių kalbą pareiškėjo pateiktą jo paties susirašinėjimą su UAB „Bau Pro“ direktoriumi, šių dokumentų vertimai pareiškėjo atstovui atsiųsti tik 2021 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjo atstovas skundą teismui paruošė kitą dieną po minėtų dokumentų gavimo, nors skundo rengimo laikotarpiu turėjo ir kitų teisinių darbų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo R. J. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (138 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skundžiamas 2021 m. kovo 19 d. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su 2021 m. kovo 22 d. lydraščiu buvusio pareiškėjo darbdavio el. pašto adresu uab.baupro@gmail.com. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apie Sprendimą pareiškėjas sužinojo 2021 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, nuo šios datos prasidėjo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų Sprendimo apskundimo termino eiga, o Sprendimo apskundimo terminas pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y. praleidęs teisės aktuose nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino Sprendimui apskųsti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo apskundimo terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl to, kad neturėdamas teisinių žinių, būdamas užsieniečiu, nemokėdamas lietuvių kalbos pats nesuprato tikrojo Sprendimo turinio ir pasekmių, o teisinės pagalbos paieškos užtruko dėl to, kad pareiškėjas buvo ne Lietuvoje, be to, buvo vasaros atostogų laikotarpis ir ne visi teisininkai turi patirties bei žinių migracijos srityje ir gali teikti konsultacijas rusų kalba. Pareiškėjo teigimu, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad skundas teismui buvo pateiktas iš karto po to, kai pareiškėjo atstovas susipažino su medžiaga ir gavo visus reikiamus dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad terminas Sprendimui apskųsti yra nustatytas specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, reglamentuojančiame užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Taigi įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į migracijos teisinių santykių specifiką, nustatė trumpesnį 14 dienų skundo padavimo terminą, su kuriuo siejo užsieniečių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienietis ir nemoka lietuvių kalbos, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą jis praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teisinio išsilavinimo neturėjimas pats savaime taip pat nėra laikomas aplinkybe, kuria remiantis reikėtų pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; kt.).

Kaip minėta, skundžiamą Sprendimą pareiškėjas gavo 2021 m. rugpjūčio 11 d. Jokių teiginius apie sunkumus susirasti advokatą pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, nedetalizavo, kaip konkrečiai šie sunkumai pasireiškė (pvz., kad pareiškėjas, nepasibaigus Sprendimo apskundimo terminui, kreipėsi į kuriuos nors teisininkus ir kad pastarieji atsisakė jam suteikti teisines paslaugas). Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjo pateikti paieškos sistemos „Infolex“ duomenys apie migracijos paslaugas teikiančius advokatus Vilniuje, taip pat duomenys apie pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo atostogas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas realiai neturėjo galimybės laiku kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotą teisininką (nebūtinai Vilniuje). Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. objektyviai negalėjo įgyvendinti savo teisės apskųsti Sprendimą.

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir pareiškėjo argumentus dėl jo atstovo užimtumo, susipažinimo su bylos medžiaga, duomenų rinkimo bei skundo rengimo, t. y. pareiškėjo atstovo veiksmų, atliktų po atstovavimo sutarties pasirašymo. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2021 m. rugpjūčio 25 d., o pareiškėjo ir advokato padėjėjo sutartis dėl teisinių paslaugų buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 5 d., t. y. jau pasibaigus Sprendimo apskundimo terminui. Todėl šie, pasibaigus Sprendimo apskundimo terminui, atlikti pareiškėjo atstovo veiksmai bei jų vertinimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. (R. Y.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan