56786ebe-14a4-4653-a52e-e6f019d6d975 · Tauragės rajono apylinkės teismas

   Baudžiamoji byla Nr. 1-20-850/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr.1-01-31217-2015-5                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.;

                           (S)                                           2.3.6.4.5. TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 6 d.Tauragė T. T. rajono apylinkės teismo teisėjas E. M.,          sekretoriaujant I. Ž.,           dalyvaujant prokurorei L. M.,          nukentėjusiajam V.

J.,          ekspertui Rimantui P. P.,           vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje           A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. T. T. r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo neuniversitetinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, gyv., neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,              n u s t a t ė:

A. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2015 m. gegužės 31 d., apie 10.00 valT. T. r., k., Juozo ir A. G. sodybos kieme, tyčia kumščiu sudavė smÅ«gius V. J. į kairįjį Å¡onÄ , tuo nukentėjusiajam V. J. padarydamas krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ su VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžimais, oro patekimu į kairę pleuros ertmę.Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tÄ dienÄ , apie 10 valandÄ ryte, su žmona nuvažiavo į tėvų po mirties likusiÄ sodybÄ tam, kad nuÅ¡ienauti žolę ir sutvarkyti.

Žmonai užėjus į namelio vidų, jis liko lauke. Nebuvo net į kambarį įėjęs - iÅ¡ lauko viskas yra matoma. Vėliau, atsakydamas į prokurorės klausimÄ patikslino, kad į namo vidų iÅ¡ pradžių buvau įėjęs - pasižiÅ«rėjo, kad yra „bardakas“ ir išėjo į laukÄ , nes ten vietos yra labai mažai. Kambaryje buvo pilna butelių nuo alaus. Vienas butelis buvo pradėtas gerti ir nebaigtas. Jo brolis J. G. ir V. J. buvo visiÅ¡kai girti - su drabužiais, apsiÅ¡lapinę ir kitaip apsidergę, gulėjo lovoje.

Buvo aiÅ¡ku, kad jie ten yra iÅ¡ po nakties, nes J. dirbo nelegaliai prie statybų įmonėje, kuri yra D. kaime. Ä®monėje auginami švelniakailiai žvėreliai. Jie ten gyvendavo ir abu ryte girti eidavo į darbÄ . Jam juos iÅ¡gėdinus, iÅ¡vadinus „latrais“, alkoholikais ir pasakius skirstytis, J. bandė keltis iÅ¡ lovos. Lova yra užlindusi iÅ¡ už „pečiaus“ nedidele dalimi į lauko pusę. K. J. buvo patogiau į laukÄ iÅ¡eiti per lovos galÄ , tai jis ir ėjo per ten. IÅ¡ lovos galima iÅ¡lipti ir per Å¡onÄ .

Keldamasis jis vartėsi, krito per medinį lovos galÄ , kurio aukÅ¡tis nuo žemės yra apie 80-90 cm, o jos galas nuo čiužinio iÅ¡lindęs gal sprindį ar pusantro, kelis kartus: vienÄ kartÄ ant kairio Å¡ono lipdamas per medinį lovos galÄ , paskui virto aukÅ¡tielninkas. Nesugebėjo netgi orientuotis aplinkoje. V. J. iÅ¡eidamas iÅ¡ kambario bandė remtis į krosnį, į stalÄ , krito ant medinių kambario grindų, paskui bandė su dviem rankomis atsikelti. Ėjo Å¡litiniuodamas, parkrisdavo ant kelių, tai vėl atsikeldavo, kiek pats sugebėdavo.

Matė kaip jis vartėsi, rinkosi batus, dar atsigėrė alaus, pasiėmė cigarečių ir išėjo. IÅ¡eidamas dar krito ant aukÅ¡to slenksčio. Buvo sunku suskaičiuoti, kiek kartų ir kaip jis virto, jis jo nesekė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jis sakė tyrėjai, kad nukentėjusysis krito keletÄ kartų, gal ji neužfiksavo daugiau griuvimų - skubėjo tÄ dienÄ darbintis, nekreipė dėmesio kÄ ji parašė, paaiÅ¡kino situacijÄ ir iÅ¡vyko. Jo brolis tuo metu gulėjo lovoje girtas, jis nieko nematė, nes tÄ vietÄ kur J. vartėsi užstoja krosnis.

Su savo broliu nekonfliktuoja. Paskui jis nuėjo grėbti Å¡ienÄ , o J. svirduliuodamas nuėjo nežinoma kryptimi. Brolis pasiliko lovoje gulėti girtas. Atsakydamas į prokurorės klausimÄ patikslino, kad nematė kaip nukentėjusysis išėjo, nebuvo iki galo. Su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, negirdėjo, kad jis dejuotų. Nukentėjusysis gal ir iki to laiko jau buvo susižalojęs, sunku pasakyti. Praėjus po to įvykio savaitei, gavo policijos kvietimÄ , nuvyko į kriminalinę policijÄ ir paaiÅ¡kino visÄ padėtį.

Jis žino, kad jie dirbo ir nukentėjusysis, bÅ«damas girtas statybose nukrito nuo statomų žvėrelių pastatų stoginių. Tikriausiai ten ir susižalojo. Važiuodamas į kaimÄ , matydavo, kad toje įmonėje lankėsi nukentėjusysis. O kad jis ten nukrito nuo pastolių, buvo sakęs brolis dar prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį. Jis tų įrodymų neturi. Be to, vakarykščiai buvo kalba, kad jo brolis ir J. tvarkė bites – iÅ¡ medžio virÅ¡Å«nės ėmė spiečių. Buvo naudojamos kopėčios, kurios nebuvo techniÅ¡kai tvarkingos, tai J. ant jų galėjo paslysti, nukristi ir susižaloti.

Jis įvykio vietoje nebuvo, nematė. Nors tardymo metu J. teigė, kad jis buvo muÅ¡amas ir spardomas, akistatos metu jis sakė, kad jam sudavė tik vienÄ kartÄ , o ne tris kartus. Jo nenuoseklÅ«s parodymai. VienÄ kartÄ kriminalinės policijos darbuotojams nurodo, kad buvo muÅ¡amas vakare, kitÄ kartÄ sakė, kad ryte. Kodėl jis duoda tokius parodymus, paaiÅ¡kinti negalėjo. Kadangi jiems neleido gerti, tai jie su jo broliu susitarė ir sukÅ«rė tokiÄ versijÄ , kad jį sumušė, slėpdami nelegalų darbÄ .

Brolis su J. gerdavo savaitėmis. K. J. prižiÅ«ri savo neįgaliÄ motinÄ , jis gauna iÅ¡ globos ir rÅ«pybos skyriaus kompensacijÄ , kaip vieÅ¡ai atliekantis darbus. Norėdamas tÄ paslėpti, jis ant jo suvertė tÄ bylÄ tam, kad pasipelnyti, nes jis su savo moterimi yra sugyvenęs santuokinį sÅ«nų ir visÄ gyvenimÄ nėra mokėti alimentai. Pažinojo anksčiau nukentėjusįjį. Jis linkęs reguliariai ir sistemingai iÅ¡gėrinėti, netgi dėl to yra praradęs darbus. Jokių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį neatliko, kaltinamas nebÅ«tais veiksmais.

Jam bejėgį žmogų, kuris nesiorientuoja aplinkoje, žaloti nėra tikslo. Nors kaltinamasis iÅ¡ esmės kaltu neprisipažino, jam pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ patvirtina kiti byloje esantys ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai:N. V. J. paaiÅ¡kino, kad gegužės 31 d., sekmadienį, bÅ«damas blaivus, apie 9 val. nuėjo pas JuozÄ susitarti, kada suks medų. Ten yra klėtis, kitų pastatų nėra. Apie 10 val. atvažiavo kaltinamasis su žmona. Jiems atvažiavus jis išėjo į laukÄ , o J. liko kambaryje.

TÄ valandÄ kol jie atvažiavo, su Juozu, kuris buvo truputį iÅ¡gėręs, pasikalbėjo, parÅ«kė, jis turėjo bambaliukÄ alaus, kurį nevisÄ iÅ¡gėrė ir viskas. Kaltinamasis pamatęs, kad pas JuozÄ kambaryje daug bambalių pasakė jam, kad ateina pas JuozÄ tik pagerti. Jis nieko nelaukiant trenkė smÅ«gius kumščiais. Vienas smÅ«gis buvo skaudžiausias į Å¡onÄ , o kitų nepamena, nes jam užėmė kvapÄ ir nudÅ«rė. Gavęs smÅ«gį nenugriuvo, pasakė, kad bus lūžęs Å¡onkaulis.

Viskas vyko lauke, prie pat namo, prie išėjimo. A. G. žmona, kuri stovėjo tarpduryje sakė, kad nieko jam nesakytų, gal dar daugiau bÅ«tų buvę. J. G. galėjo matyti kas vyko. Po to jis per kalniukÄ nuėjo pas draugÄ D. S., kurio Å¡velniakailių žvėrelių įmonė yra maždaug už Å¡imto metrų nuo kaltinamojo sodybos. Jis gyvena visai Å¡alia audinių fermos, toje pačioje teritorijoje. Jam iÅ¡ karto pasakė, kad G. davė smÅ«gį į krÅ«tinę, tikriausiai bus lūžęs Å¡onkaulis.

S. jį parvežė namo. Pirmadienio naktį negalėjo net gulėti lovoje, visÄ naktį prasėdėjo. Kadangi ir toliau skaudėjo, pradėjo vandenys kauptis ant plaučių, antradienį pasiskambino į greitÄ jÄ . Prie jo namų blogas privažiavimas, tai iki greitosios apie 800 metrų iÅ¡ lėto, pėdÄ už pėdos atėjo pats. Ligoninėje buvo paguldytas. Ten sakė, kad pats nuvirto – nenorėjo nei į ligoninę, nei į teismus eiti, nenorėjo veltis į konfliktÄ su kaltinamuoju, bet kadangi teko daktarÄ kviesti, tai taip ir gavosi.

Jei nebÅ«tų jokių pasekmių kilę, bÅ«tų niekam nesiskundęs. Dėl tos priežasties neskambino ir į policijÄ , nors telefonÄ turėjo. Gydėsi savaitę. Nežino, kodėl apklausiamas birželio 3 d. nurodė įvykio laikÄ apie 17 val., gal sumaišė laikÄ . Su kaltinamuoju anksčiau nesipyko. Pats nesusižalojo, atvykus G. nesivartė. Gegužės 29 ar 30 d. išėmė tris spiečius, tada nebuvo nugriuvęs. D. kaime esančiame žvėryne nedirba nei nelegaliai, nei legaliai, jei papraÅ¡o kÄ padėti, tai padeda.

Nebuvo taip, kad griuvo ten nuo palėpės. Fizinę žalÄ patyrė, nes savaitę buvo ligoninėje, grįžus negalėjo nieko dirbti, reikėjo nusipirkti tablečių nuo skausmo. SkausmÄ jaučia dar ir dabar, jei reikia kÄ nors sunkiau pakelti. Moralinę žalÄ supranta kaip jam padarytÄ Ä¯Å¾eidimÄ . L. S. G., parodė, kad tÄ dienÄ su vyru atvažiavo į sodybÄ . Ji nuvežė J. valgyti ir atėjo į klėtį - ten namo nėra, yra tik klėtis. V. J. gulėjo su Juozu lovoje, buvo pilnai girti - suprato iÅ¡ to, kad ten buvo pilna primėtyta bambalių, kambarys buvo netvarkingas, matė nedagertÄ butelį.

P. J., kad keltųsi ir eitų namo. Antanas priėjo prie slenksčio ir juos labai iÅ¡koliojo. Ji tuo metu buvo Å¡alia jo. Name tuo metu buvo tamsu, bet kai atsidaro durys, tai galima kažkÄ matyti, nes jame yra nedidelis langas. Gal vyras atvažiavęs ir žiÅ«rėjo per langÄ , nes lova matosi pro jį. Po to J. kėlėsi. Keldamasis virto per kibirÄ , per lovos galÄ . Jis gulėjo kniÅ«bsčias, kėlėsi, užkabino su kojomis ir virto ant nosies. Lipo rėplomis ir kniubo. Tuo metu kai J. griuvo J. G. atsikėlė, pasiėmė cigaretę, atsisėdo ant variklio prie televizoriaus.

Po to pats J. atsikėlė ir ėjo į laukÄ , eidamas dar užsikabino už slenksčio. Ji nuėjo griebti Å¡ienÄ . Pamatė kaip J. virsdamas nuėjo į pakalnę, daugiau jo niekur nematė. Liudytojas J. G., parodė, kad 2015-05-31 Å¡nekučiavosi su J. ir apie 9-10 val. ryte atvyko brolis su broliene. Jie pamatė V. J., kambaryje prie išėjimo įvyko konfliktas ir jį sumušė. Tuo metu V. nuo slenksčio buvo vieno ar pusės metro atstumu, o A. buvo per slenkstį peržengęs. S. G. buvo už V., o už S. G. sėdėjo jis ant kėdės ir matė kaip viskas vyko.

DeÅ¡inės rankos kumščiu A. G. trenkė J.. Pirmas smÅ«gis buvo į paÅ¡irdžius, antras į kairę pusę, o kai J. sukniubo, dar gavo iÅ¡ kumščio per nugarÄ . V. J. buvo nuvirtęs. Pakėlė jį, pasodino ant sofos. S. G. tuo metu bambėjo. Po muÅ¡tynių J. dejavo, sėdėjo dar 10 minučių kol atsigavo. Paskui susiėmęs išėjo. Netiesa, kad jis buvo pergėręs ir gulėjo lovoje. Jie buvo tik po stiklinę alaus iÅ¡gėrę. V. J. kaltinamasis mušė už tai, kad jis įskundė, jog vogė vaikas metalÄ iÅ¡ kaimynų.

Sakė jie atsilygins jam, taip ir padarė. A. G. ir anksčiau atvykdavo į sodybÄ , bet nesusitikdavo V. J.. Nepyksta ant brolio, neturi dėl ko jo melagingai apkalbėti. Turėjo telefonÄ , bet po įvykio neskambino policijai, nes tai jų reikalas. Pirmadienį vakare paskambino iÅ¡ kaimo ir pasakė, kad VidÄ iÅ¡vežė į ligoninę. S. augina audines, jis ten nedirba. Nežinojo, kad J. dirbtų pas S., negirdėjo, kad J. bÅ«tų pas jį susižalojęs, Å¡ito A. G. nėra sakęs. IÅ¡ vakaro su J. bičių spiečius suleido, spiečius gaudant J. nenukrito.

E. R. P. P. paaiÅ¡kino, kad tam, kad lūžtų keturi Å¡onkauliai vienoje linijoje, turi bÅ«ti mažiausiai du smÅ«giai. Jei buvo suduoti smÅ«giai į Å¡onÄ tai galėjo atsirasti Å¡ie sužalojimai. Jei į paÅ¡irdžius ir nugarÄ , jau bÅ«tų kita lokalizacija. Plaučio pažeidimas buvo dėl Å¡onkaulių lūžimo. Vienoje linijoje keturi Å¡onkauliai gali lūžti dėl virtimo ar atsitrenkimo į pailgos formos bukabriaunį daiktÄ t.y. į pečiaus atbrailÄ , stalÄ , kėdę, slenkstį, krentant ant laiptų, krentant iÅ¡ aukÅ¡tumos ant savo rankos, krentant ant medinių grindų Å¡onu ant rankos.

Kai žmogus girtas, jis nededa pastangų, kad apsisaugotų ir mažiau susimuÅ¡tų, todėl jo sužalojimo mastas bÅ«na didesnis. PaaiÅ¡kino, kad tiriant Å¡onkaulių gijimo požymių rentgenogramoje nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad užduotyje nebuvo nurodyta, kiek kartų sudavė. Neatmeta versijos, jei suduoti smÅ«giai į Å¡onÄ ir nugarÄ , galėjo įvykti tokie sužalojimai - reikėjo mažiausiai dviejų smÅ«gių. Su tokiu sužalojimu nukentėjusysis galėjo vaikščioti, nes pleuros pradÅ«rimas nebuvo didelis.

Nukentėjusysis po dviejų dienų dar galėjo su Å¡onkaulių sužalojimu nueiti 800 metrų.             Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje apie pietus, bÅ«damas savo namuoseT. T. r., D. k., jis matė, kad pas netoliese gyvenantį J. G. buvo atvažiavęs brolis A.. IÅ¡ savo kiemo jis girdėjo triukÅ¡mÄ G. sodyboje, A. balsÄ . Maždaug po pusvalandžio pas D. S. atėjo pažįstamas V. J.. Jis atrodė pagiringas, susirÅ«pinęs, lyg kažkas bÅ«tų atsitikę, tačiau nieko nepasakojo, tik paminėjo, jog A.

G. jį iÅ¡vijo iÅ¡ kiemo. D. S. pavežė V. J. iki jo namų, o vakare buvo dar kartÄ jį susitikęs. Tuomet V. J. guodėsi, kad jam skauda Å¡onÄ ir sakė, kad „gavo“ nuo A. G.. Po dviejų dienų, kai V. J. buvo paguldytas T. T. ligoninę, jį aplankė ligoninėje, kur V. J. papasakojo, kad tÄ dienÄ , kai D. S. parvežė jį namo, prieÅ¡ tai jis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ namų ir sumuÅ¡tas A. G.. Vėliau D. S. pats kalbėjo su J. G., kuris papasakojo apie tai, kad brolis Antanas sumušė V.

J., suduodamas tris smÅ«gius kumščiu – į „saulės rezginį“, dėl ko V. J. susirietė, į nugarÄ , po ko Å¡is parkrito ant žemės, ir dar gulinčiam – į Å¡onÄ (b.l. 32-33).IÅ¡ V. J. ir S. G. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu V. J. parodė, kad buvo sumuÅ¡tas A. G. suduodant jam smÅ«gį į paÅ¡irdžius, o S. G. parodė, kad jos vyras V. J. nemušė, jis pats griuvo lipdamas iÅ¡ lovos ir ties durų slenksčiu (b.l. 25-26). IÅ¡ V. J. ir A. G. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu V.

J. parodė, kad buvo sumuÅ¡tas A. G. suduodant jam smÅ«gį į paÅ¡irdžius, o A. G. parodė, kad V. J. nemušė, jis pats griuvo lipdamas iÅ¡ lovos ir ties durų slenksčiu (b.l. 51-52).              IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1190/15(03) matyti, kad V. J. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties dėl VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžimo, kadangi sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 19).            IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 1224/2016(03) matyti, kad nustatytÄ krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ V.

J. galėjo patirti keleto dienų laikotarpyje iki patenkant medikų akivaizdon, t.y. iki 2015-06-02 bukos traumos pasekoje, paveikus jo krÅ«tinės lÄ stÄ bukais daiktais – sumuÅ¡ant, atsitrenkiant tiek nuo dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek ir nuo vieno trauminio poveikio kairiuoju Å¡onu kontaktuojant su pailgos formos buku/bukabriauniu daiktu (b.l. 142-143).            IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad A.

G. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ .BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tokiu bÅ«du, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 138 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis kaltinamojo ir jo brolio J. G. paveldėtos sodybos kieme tyčia kumščiu sudavė smÅ«gius V. J. į kairįjį Å¡onÄ , dėl ko pastarasis patyrė specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte nurodytus sužalojimus. Kaltinamasis suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ ir to norėjo (tiesioginė tyčia). Kaltinamasis, bÅ«damas fiziÅ¡kai stiprus vyras, smulkaus sudėjimo nukentėjusiajam kumščiu sudavė smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai pavojingas kÅ«no vietas, taigi norėdamas jį sužaloti.

Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sÄ moningi bei uždrausti įstatymo, todėl jis turi atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ â€“ už nesunkų nukentėjusiojo V. J. sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas J. G., ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiami teisme iÅ¡ esmės nuosekliai ir neabejodami nurodė aplinkybę, kad V. J. buvo sumuÅ¡tas A. ir J. G. paveldėjimo teisės pagrindu priklausančioje sodyboje D. kaime, G. seniÅ«nijojeT.

T. rajone. Nustatyta, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tris kartus: apklausiamas ligoninėje 2015-06-03 parodė, kad 2015-05-31 apie 17 val. jam bÅ«nant pas S. atvyko J. G. ir paprašė padėti sukti medų. Nuėjus į jo namus ir begeriant alų atvyko jo brolis Antanas, pradėjo priekaiÅ¡tauti, vyti iÅ¡ kiemo ir sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairį Å¡onÄ . 2015-06-02 apie 16 val. pasijuto blogai, buvo atvežtas į ligoninę (b.l. 5-6). Nors konkrečios vietos nenurodė, iÅ¡ frazės „pradėjo mane vyti iÅ¡ kiemo.

Bevydamas mane iÅ¡ kiemo sudavė“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tai įvyko ne pastate, o kieme. 2015-06-17 papildomai apklausiamas V. J. parodė, kad 2015-05-31 prieÅ¡ pietus kaltinamasis jam sudavė smÅ«gį į kairįjį Å¡onÄ , dėl ko jis susmuko, pajuto didelį skausmÄ . Ar dar A. sudavė smÅ«gių, negali pasakyti. Mušė prie laukinių durų iÅ¡ vidaus (b.l. 8). 2015-06-29 papildomai apklausiamas V. J. parodė, kad prisimena, kad kaltinamasis sudavė smÅ«gį, po kurio pasijuto labai blogai.

Ar daugiau sudavė smÅ«gių neprisimena. Viskas vyko prie klėties laukinių durų iÅ¡ lauko pusės. Po to nuėjo pas S., bet jam nieko nesakė, jam apie sumuÅ¡imÄ pasakė tik jau bÅ«damas ligoninėje. Ligoninėje iÅ¡ pradžių sakė, kad griuvo, tik kai paguldė, suprato, kad su sveikata yra blogai, todėl nutarė netylėti ir apie tai pranešė policijai (b.l. 9). Minėta, kad teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad vienas kaltinamojo smÅ«gis buvo skaudžiausias į Å¡onÄ , o kitų nepamena, nes jam užėmė kvapÄ ir nudÅ«rė.

Viskas vyko lauke, prie pat namo, prie išėjimo. Akistatos su A. G., taip pat su S. G. metu taip pat nurodė, kad viskas vyko kieme, nuo namo galbÅ«t kokių 2-3 metrų atstumu. Liudytojas J. G. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 21-22), tiek teisme nuosekliai teigė, kad kaltinamasis sudavė kumščiu pirmÄ smÅ«gį į paÅ¡irdžius, antrÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , o kai J. sukniubo, dar vienÄ - iÅ¡ kumščio per nugarÄ . Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smÅ«gius rankos kumščiu į gyvybiÅ¡kai svarbių organų sritį – krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę.

Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad po pirmojo smÅ«gio jam užėmė kvapÄ , todėl suprantama, kad po to jis galėjo detaliai neatsiminti ar buvo suduota daugiau smÅ«gių, nors ir nenurodė, kad buvo praradęs sÄ monę. Teismas kritiÅ¡kai vertina ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad neįtikima, kad dėl patirtų sužalojimų V. J. neprisimintų vėliau vykusių veiksmų, nes tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai nemotyvuota, be to, klausimas ekspertui buvo konkretus – ar nukentėjusysis galėjo, dėl patirto skausmo ir Å¡oko po pirmojo smÅ«gio, neprisiminti ar buvo suduota ir daugiau smÅ«gių? Tuo tarpu ekspertas lakoniÅ¡kai atsakė, kad nukentėjusysis negalėjo neatsiminti vėliau vykusių veiksmų, nors tokių aplinkybių, kad po to, kai jis buvo sumuÅ¡tas, kokių tai aplinkybių V.

J. neatsimintų, byloje nebuvo nustatyta. Teismas reikÅ¡minga laiko ir aplinkybę, kad nukentėjusysis jo sumuÅ¡imo metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų – nors jis ir liudytojas J. G. teigia kad buvo tik Å¡iek tiek iÅ¡gėrę alaus, kaltinamasis teigia, kad jie buvo visiÅ¡kai girti. Nė vienam įvykio dalyviui neblaivumo testas po įvykio nebuvo atliktas, todėl jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių įvykio dalyvių teiginius dėl V. J. girtumo, nėra. Vienok, įvertinant spontaniÅ¡kÄ kaltinamojo reakcijÄ , pasireiÅ¡kusiÄ Å«maus smurto protrÅ«kiu nukentėjusiojo atžvilgiu, darytina iÅ¡vada, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas J.

G. buvo vartoję gerokai daugiau alkoholinių gėrimų, nei jie teigia. Å ia aplinkybe galima paaiÅ¡kinti ir tam tikrus neatitikimus ir prieÅ¡taravimus jų parodymuose, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti esminėmis jų nurodytomis aplinkybėmis, tai yra aplinkybę, kad kaltinamasis kumščių smÅ«giais į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę sužalojo V. J., nes liudytojas J. G. tiesiogiai matė, kad buvo suduota daugiau smÅ«gių į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę ir Å¡i aplinkybė yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

E. R. P. P. specialisto iÅ¡vadoje nurodė, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu bÅ«du ir laiku, t.y. 2015-05-31 apie 10 val. A. G. sudavus smÅ«gius į kairį Å¡onÄ ir nugarÄ , kaip nurodyta minimos iÅ¡vados nustatytose bylos aplinkybėse. Å is ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad tam, kad lūžtų keturi Å¡onkauliai vienoje linijoje, turi bÅ«ti mažiausiai du smÅ«giai. Jei buvo suduoti smÅ«giai į Å¡onÄ tai galėjo atsirasti Å¡ie sužalojimai.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos jis laikėsi ir pateikdamas savo iÅ¡vadas ekspertizės akte: nustatytÄ krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ V. J. galėjo patirti keleto dienų laikotarpyje iki patenkant medikų akivaizdon, t.y. iki 2015-06-02 bukos traumos pasekoje, paveikus jo krÅ«tinės lÄ stÄ bukais daiktais – sumuÅ¡ant, atsitrenkiant tiek nuo dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek ir nuo vieno trauminio poveikio kairiuoju Å¡onu kontaktuojant su pailgos formos buku/bukabriauniu daiktu.

Pažymėtina, kad ekspertizės akte nėra konstatuota, jog visų Å¡onkaulių lūžimai buvo vienoje linijoje – keturių iÅ¡ eilės Å¡onkaulių lūžimas ir jų lūžimas vienoje linijoje yra skirtingos sÄ vokos. Tokiu bÅ«du medicininio tyrimo iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms ir kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms, kad sužalojimai V. J. galėjo atsirasti dėl kaltinamojo suduotų ne mažiau dviejų smÅ«gių kumščiu į kairiÄ jÄ krÅ«tinės lÄ stos sritį.Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojas J.

G. bÅ«tų turėję pagrindÄ nepagrįstai apkaltinti A. G.. V. J. teisme nurodė, kad su kaltinamuoju anksčiau nesipyko. Liudytojas J. G. taip pat nurodė, kad nepyksta ant brolio, neturi dėl ko jo melagingai apkalbėti. A. G. ir V. J. akistatos protokole užfiksuota, kad jie vienas kitÄ pažįsta, tačiau nebendrauja. Apklausiamas 2015-06-05 A. G. parodė, kad su nukentėjusiuoju jokių reikalų ar nesutarimų nėra turėjęs ir neturi. Pažymėtina, kad iÅ¡ nukentėjusiojo elgesio pirmomis dienomis po sumuÅ¡imo, taip pat iÅ¡ jo apklausų protokolų matyti, kad jis visiÅ¡kai neturėjo noro apkaltinti A.

G., keletÄ dienų kentėjo didelį skausmÄ , apie tai nesakydamas nei įvykio liudininkui J. G., nei kitam kaimynui D. S. ir tik supratęs, kad be gydytojų pagalbos neapsieis, o sužalojimo mastas toks didelis, kad pasekmės gali likti ir ateityje, iÅ¡drįso apie tai prasitarti jo lankyti atvykusiam D. S., o po to kreipėsi ir į policijÄ . Apklausiamas 2015-06-17 jis parodė: „A. manęs dar neatsiprašė, pas mane atvykęs nebuvo, tačiau jei jis manęs atsipraÅ¡ytų, aÅ¡ jam atleisčiau ir pretenzijų neturėčiau“.

Tokia nukentėjusiojo pozicija paneigia kaltinamojo versijÄ , kad jis nukentėjusiojo apkaltintas dėl jo noro pasipelnyti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, įvertinant teismų praktikÄ analogiÅ¡kų sužalojimų baudžiamosiose bylose, V. J. civiliame ieÅ¡kinyje nurodyta neturtinė žala nėra didelė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus: apklausiamas 2015-06-05 parodė matęs, kad V. kėlėsi iÅ¡ lovos, griuvo. Nepastebėjo, kad jis bÅ«tų sumuÅ¡tas.

Mano, kad jam kerÅ¡ija, nes sugėdino ir iÅ¡prašė iÅ¡ sodybos (b.l. 48-49). 2015-06-29 jo ir nukentėjusiojo V. J. akistatos metu jau nurodė, kad V. J. griuvo lovoj, po to ant slenksčio. Apklausiamas 2015-07-20 ir 2015-08-12 A. G. laikėsi ankstesnių parodymų, teigė, kad nežino kur ir kokiu bÅ«du J. susižalojo. 2015-06-29 praÅ¡yme tyrėjai A. G. be anksčiau nurodytų V. J. susižalojimo versijų pateikė ir keletÄ naujų – jis galėjo susižaloti gegužės 29 ar 30 dienomis padėdamas broliui jo sodyboje nuimti nuo obels bičių spiečių ir krisdamas nuo kopėčių virÅ¡aus joms sujudėjus ar įgėlus bitėms, taip pat jis galėjo susižaloti nelegaliai dirbdamas įmonėje, auginančioje kailinius žvėrelius ir, bÅ«damas girtas, nukrito nuo pastoginės stogo ant jai kalti skirtų pagalių ir į juos susižalojo (b.l. 63-67).

Pastarosios versijos dėl V. J. nustatytų sužalojimų jis laikėsi ir teisme, nurodydamas, kad iÅ¡ brolio jis sužinojo, kad jie su V. J. Å¡ioje fermoje dirbo nelegaliai ir nukentėjusysis, bÅ«damas girtas statybose nukrito nuo statomų žvėrelių pastatų stoginių. Tikriausiai ten ir susižalojo. IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo pateiktų versijų dėl galimo nukentėjusiojo paties susižalojimo nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, todėl jos atmestinos kaip nepagrįstos ir vertintinos kaip kaltinamojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis V.

J. kategoriÅ¡kai neigia, kad susižalojo pats, teigia atvykus G. nesivartęs. PaaiÅ¡kino, kad už lovos galo yra stalas, Å¡aldytuvas, kitame lovos gale                                  yra krosnis, iÅ¡ lovos galima iÅ¡lipti tik per Å¡onÄ (b.l. 156). Neginčija, kad gegužės 29 ar 30 d. išėmė tris spiečius, tačiau tada nebuvo nugriuvęs. Neigia dirbęs D. kaime esančiame žvėryne nei nelegaliai, nei legaliai, nuo žvėryne esančios palėpės neigia kritęs. Liudytojas J.

G. irgi neigia kaltinamojo tvirtinimÄ , kad atvykę G. juos su J. rado lovoje, teigia, kad jie nebuvo girti, tik po stiklinę alaus buvo iÅ¡gėrę. Patvirtino, kad S. augina audines, tačiau nei jis nei nukentėjusysis ten nedirba, negirdėjo, kad J. bÅ«tų pas jį susižalojęs, Å¡ito A. G. nėra sakęs. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro su J. suleido bičių spiečius, tačiau juos gaudant J. nenukrito. Tokiu bÅ«du minimas liudytojas paneigė kaltinamojo versijÄ , kad nelegalaus darbo ir susižalojimo žvėrelių fermoje faktÄ jam pasakė bÅ«tent kaltinamojo brolis.

Vertinant kaltinamojo versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo susižaloti keldamasis iÅ¡ lovos, pažymėtina, kad minima versija negali bÅ«ti paaiÅ¡kinama loginiu požiÅ«riu, nes kaltinamasis teigia kad tai, kas vyko patalpoje, matęs tik iÅ¡ lauko, iÅ¡ esmės teigė net nebuvęs įėjęs į vidų, tik atsakydamas į prokurorės klausimÄ patikslino, kad į vidų buvo įėjęs trumpam ir pamatęs „bardakÄ â€œ iÅ¡ karto išėjo. Vienok iÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų matyti, kad klėtis, kurioje gyvena J.

G., iš esmės skendi tamsoje, šviesa sklinda tik iš vieno mažo langelio, todėl kaltinamojo labai vaizdžiai ir išsamiai nupasakotas nukentėjusiojo vartymosi lovoje ir ant grindų vaizdas kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad kaltinamasis teigė, jog V. J. lovoje virto aukštielninkas, tuo tarpu jo sutuoktinė S. G. - kad kniūbsčias, taigi jų parodymai yra prieštaringi. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis virto eidamas per slenkstį, pirmosios jo apklausos metu aplamai nebuvo nurodyta.

Nors kaltinamasis teigė, kad kailinių žvėrelių fermoje nelegaliai dirbo jo brolis ir nukentėjusysis, kuris ten ir susižalojo krisdamas nuo pastolių, pastarieji šį faktÄ kategoriÅ¡kai neigia. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis prieÅ¡tarauja pats sau, nes jis nurodė, kad jo brolis yra silpnos sveikatos dėl stuburo slankstelių sužalojimo, taigi pats negali apsitarnauti net Å«kio darbuose, dėl ko jam ir talkino V. J.. Kaltinamojo versijÄ , kad nukentėjusysis nukrito nuo kopėčių virÅ¡aus tuo metu kai gaudė bičių spėčių taip pat negalima laikyti pagrįsta, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra.

Vien faktas, kad iš vakaro nukentėjusysis talkino J. G. sugaudyti bičių spiečių nėra pagrindu teigti, jog tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Iš byloje esančios minimų kopėčių fotonuotraukos (b.l. 127) matyti, kad trečia nuo apačios jos pakopa yra nusvirusi, tačiau nėra duomenų, kad ji buvo nusvirusi ir tuo metu, kai ant kopėčių lipo V. J., juo labiau, kad kaltinamais teigia nukentėjusįjį nukritus nuo kopėčių viršaus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė (b.l. 156), kad nepastebėjo, jog V.

J. buvęs susižalojęs iÅ¡ anksčiau, todėl jo versijos apie galimai iki jo atvykimo 2015-10-31 ryte nukentėjusiojo patirtus sužalojimus neturi loginio pagrindimo. Tokiu bÅ«du ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad nustatytÄ krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ V. J. galėjo patirti ir A. G. nurodytomis versijomis – griÅ«nant nuo lovos atloÅ¡o, ant slenksčio, atsitrenkus į kopėčių pakopas, teismas laiko kaip eksperto nurodytÄ teorinę galimybę, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas nesivadovauja liudytojos S. G. parodymais, nes ji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl suinteresuota liudyti jo naudai, be to jos parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys iÅ¡ dalies tiek kaltinamojo, tiek kitų įvykio dalyvių parodymams – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad matė, kaip V. J. griuvo per lovos galÄ , atsikėlęs ėjo į laukÄ ir ant slenksčio vėl griuvo. Teigė, kad tuo metu buvo lauke, bet durys buvo atidarytos, todėl viskÄ gerai matė. Teisme minima liudytoja parodė, kad lovoje J. gulėjo kniÅ«bsčias, kėlėsi, užkabino su kojomis ir virto ant nosies, keldamasis virto per kibirÄ , per lovos galÄ , dar lipo rėplomis ir kniubo, eidamas užsikabino už slenksčio.

AiÅ¡kino, kad name tuo metu buvo tamsu, bet kai atsidaro durys, tai galima kažkÄ matyti, nes jame yra nedidelis langas. Pačios nubraižytoje schemoje (b.l. 104) simboliu 1+ pažymėjo savo buvimo vietÄ tuo metu, kai J. virto, iÅ¡ kurios matyti, kad tuo metu ji buvo pastato viduje, nors tuoj pat aiÅ¡kino, kad vyras tuo metu stovėjo tarpduryje, o ji Å¡alia jo, nors iÅ¡ byloje esančių nuotraukų (b.l. 125-126) akivaizdu, kad du žmonės, įvertinant kaltinamojo stambų sudėjimÄ , apie 60-80 centimetrų tarpduryje vienu metu iÅ¡sitekti negalėjo, juo labiau matyti kÄ kiekvienas pastato viduje esantis asmuo daro.

Be to, ji teigė, kad kai J. griuvo, J. G. atsikėlė, pasiėmė cigaretę, atsisėdo ant variklio prie televizoriaus, tuo tarpu kaltinamasis teigė, kad brolis pasiliko lovoje gulėti girtas. A. G. kaltinamas ir tuo, kad V. J. nugriuvus, sudavė jam vienÄ smÅ«gį į nugarÄ . Aplinkybę, kad nukentėjusysis kaltinamojo buvo muÅ¡amas, be kita, ir suduodant gulinčiam nukentėjusiajam smÅ«gį nugarÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tik liudytojas J. G.. Nukentėjusysis V. J. parodė, kad po pirmojo skaudžiausio smÅ«gio jam užėmė kvapÄ , todėl kitų smÅ«gių neprisimena.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad buvo atžymėtas V. J. krÅ«tinės lÄ stos ir nugaros skausmas, tačiau teismas sprendžia, kad iÅ¡ nustatytų sužalojimų pobÅ«džio negalima daryti iÅ¡vados, kad krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas su VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžimais, oro patekimu į kairę pleuros ertmę, padaryti bÅ«tent suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam į nugarÄ , tai yra, net jei Å¡is smÅ«gis ir buvo suduotas kaltinamojo nukentėjusiajam, dėl jo neatsirado medicininiuose dokumentuose nurodyti sužalojimai V.

J.. Nustatytų aplinkybių pagrindu iÅ¡ kaltinimo A. G. Å¡alinama frazė „bei, Å¡iam nugriuvus, sudavė vienÄ smÅ«gį į nugarÄ â€œ. Ä®vertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei iÅ¡dėstytus motyvus, kaltinamojo A. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (b.l. 76-77, 154-155), jis neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant teismo įpareigojimÄ (BK 48 str. 6 d. 5 p.).              Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 61-62) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 307 str. 1 d. 6 p.).Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1004,65 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (b.l. 37-38). Nurodo, kad nukentėjusysis V. J. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, jo priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl, vadovaujantis CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., praÅ¡o suteiktÄ gydymo paslaugų kainÄ priteisti regreso tvarka iÅ¡ už tai atsakingo asmens – A.

G..Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas (b.l. 39), todėl tenkintinas visiÅ¡kai.Civilinis ieÅ¡kovas V. J. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 600 eurų turtinei (įvardija kaip fizinę), 400 eurų neturtinei (įvardija kaip moralinę) žalai atlyginti – iÅ¡ viso 1000 eurų (b.l. 10). Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis patyrė turtinio pobÅ«džio iÅ¡laidas (vaistinės čekių, kelionės pas gydytojus bilietų ir pan.), byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis neįrodė patyręs turtinę žalÄ , todėl praÅ¡ymas priteisti 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Nukentėjusysis V. J. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl sumuÅ¡imo ir lūžusių Å¡onkaulių savaitę gydėsi ligoninėje, maždaug mėnesį kentėjo didelius skausmus, patyrė didelį stresÄ , buvo apribotas jo darbingumas, dėl ko negalėjo atlikti visų Å«kio darbų, slaugyti sergančiÄ motinÄ .Teismas sprendžia nukentėjusiojo V.

J. praÅ¡ymÄ atlyginti jam nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ esant pagrįstu - dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis kentėjo fizinį skausmÄ , patyrė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus dėl negalėjimo atlikti kasdienius buities darbus, dėl pažeminimo, kad kaimyno J. G. akivaizdoje buvo sumuÅ¡tas, apie tai vėliau sužinojo ir kiti kaimynai. Vertinant nukentėjusiojo veiksmus – jis ilgai kentėjo skausmus ir nesikreipė į gydytojus vien todėl, kad nenorėjo niekam padaryti nepatogumų, nesiekė kerÅ¡yti kaltinamajam tikėdamasis kad sveikata su laiku pagerės, darytina iÅ¡vada, kad tuo laikotarpiu V.

J. patyrė iÅ¡ tikro didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Juo labiau, kad kaltinamojo veiksmai buvo itin ciniÅ¡ki, nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas akivaizdžiai be jokios rimtos priežasties. Nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 400 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 302-305 str., 308 str., teismasn u s p r e n d ž i a:

             A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.              KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – kaltinamajam palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.              Priteisti iÅ¡ A. G. 1004,65 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis eurus ir 65 ct) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, įpareigojant žalÄ atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm.k. 191351679) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000.           Priteisti iÅ¡ A.

G. V. J. naudai 400 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje V. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.             Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismÄ .              Teisėjas                                                                                                   E. M.