5677cfaa-d4e3-4746-97ff-6a69f9d544fe · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1218-775/2021 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00379-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.4 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. T. atstovo advokato S. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. T. ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. T. ieÅ¡kiniu prašė – 1) nustatyti nepilnamečių vaikų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove N. T.;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. nepilnamečių vaikų D. G. ir K. G. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už tris metus iki ieÅ¡kinio priėmimo teisme, kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; 3) priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. nepilnamečio sÅ«naus D. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 313 Eur iki jo pilnametystės, pavedant ieÅ¡kovei N. T. vaikui skirtus pinigus valdyti uzufrukto teise, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. nepilnamečio sÅ«naus K. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 279 Eur iki jo pilnametystės, pavedant ieÅ¡kovei N. T. vaikui skirtus pinigus valdyti uzufrukto teise, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. ieÅ¡kovės N. T. naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog su atsakovu gyvendami ne santuokoje susilaukė dviejų bendrų vaikų – K. G. ir D. G.. IeÅ¡kovė su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2014 metų vasario mėnesio. Vaikų tėvas atsakovas nuo pat santykių nutraukimo nustojo domėtis savo vaikais. RyÅ¡io su jais nepalaiko, prie vaikų iÅ¡laikymo neprisideda, t. y. vaikams neteikia jokio iÅ¡laikymo nuo 2014 metų kovo mėnesio. IeÅ¡kovė teigė, kad siekė gauti atsakovo sutikimÄ mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ per mediacijÄ , tačiau atsakovas A.

G. nesutiko dėl mediacijos vykdymo. IeÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 16 d. savo gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje kreipėsi į vietos savivaldybės vaiko iÅ¡laikymo tarnybÄ (childmaintinance service) dėl paÅ¡alpos vaikų iÅ¡laikymui skyrimo. Vaiko iÅ¡laikymo tarnyba kreipėsi į valstybės mokesčių institucijÄ , kad priverstinai iÅ¡ atsakovo pajamų iÅ¡skaičiuotų vaikams skirtÄ 42,97 svarų sterlingų paÅ¡alpÄ ir įsiskolinimÄ . Per 22 mėnesių laikotarpį (nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.) prievarta iÅ¡ tėvo pajamų abiem vaikams buvo iÅ¡ieÅ¡kota ir iÅ¡mokėta 1 273,95 svarų sterlingų (per mėnesį po 57,90 svarų sterlingų). 2021 m. vasario 2 d. ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ , kad atsakovas praÅ¡o peržiÅ«rėti vaikų iÅ¡laikymui paskirtÄ sumÄ , nes jo manymu suma yra per didelė bei prašė sumažinti susikaupusiÄ skolÄ .

IeÅ¡kovė 2021 m. kovo 3 d. nutraukė reikalavimÄ teikti iÅ¡laikymÄ , atsižvelgdama į tai, kad tėvas sÄ moningai neteikia iÅ¡laikymo savo vaikams, nors turi galimybes teikti iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog 2021 m. kovo 10 dienai susikaupusi skola 6 197,28 svarų sterlingų yra užšaldyta, atsakovas galbÅ«t ateityje jÄ mokės, tačiau pats noro sumokėti įsiskolinimÄ nepareiÅ¡kė, todėl iÅ¡ atsakovo A. G. priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 250 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis už tris metus nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos.

Ieškovė teigė, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2014 metų kovo mėnesio gyvena su motina, yra jos išlaikomi, atsakovas vaikų neišlaiko ir jais nesidomi, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove N. T.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės N. T. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsisakė priimti.

4. Pirmosios instancijos teismas įvertino su ieÅ¡kiniu pateiktus duomenis, kurie pagrindė, jog ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje ir tai, jog byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovės, tiek ir jos vaikų bei atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat ieÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie savo reguliarų lankymÄ si Lietuvos Respublikoje, nenurodė kokiais konkrečiais socialiniais, Å¡eiminiais ir ekonominiais ryÅ¡iais ji susijusi su Lietuva, nepateikė duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika.

Todėl apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams, kadangi nebuvo prielaidų spręsti apie Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis tarptautinių teisės aktų nuostatomis. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovės N. T. atstovas advokatas S. G. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ ieÅ¡kinį priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 5.1. Atskirajame skunde ginčijamas ieškovės reikalavimų teismingumas Lietuvos teismams. Apeliantės atstovas cituoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismo kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, kurioje yra išaiškintas tokių bylų teismingumo klausimas. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Todėl, pasak apeliantės atstovo, vadovaujantis LAT teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimu Å¡i byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Taip pat nurodo, kad analogiÅ¡kÄ civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai ir 2021 m. vasario 19 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-127-940/2021, tačiau minėtam teismui nekilo abejonių dėl bylos teismingumo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl teisės aktų taikymo, esant tarptautiniam elementui 8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu.

Å i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iÅ¡keldamas bylÄ , turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

9. Teismas, gavęs ieÅ¡kinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementÄ , susijusiÄ valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytinÄ teisės aktÄ . Taigi, esant pareikÅ¡tiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iÅ¡ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiÅ¡kai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-426-969/2016, 13 punktas).

10. Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek šalių, tiek jų vaikų gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais bei atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.

11. Svarbu pažymėti, kad Jungtinei Karalystei, su kuria Å¡i byla yra susijusi, pasitraukus iÅ¡ Europos SÄ jungos, pagal SusitarimÄ dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieÅ¡kiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais buvo taikomi Å¡ie aktai ar nuostatos:

a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos;

b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos;

c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos;

d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.

12. Atsižvelgiant į tai, kad minėtasis pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. bei į tai, kad Å¡ios bylos teisminis procesas prasidėjo jau pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui (ieÅ¡kinys gautas 2021 m. gegužės 4 d.), nagrinėjamu atveju aktualus informacijoje apie teisminio Europos SÄ jungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo civilinėse bylose ir kitų susijusių bendradarbiavimo sričių pokyčius, pateiktoje Europos Komisijos praneÅ¡ime suinteresuotiems subjektams „Jungtinės Karalystės iÅ¡stojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ įtvirtintas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos pakeičia ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sÄ lyga, kad tiek ES / ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos Å¡alys.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodomas taisykles, į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas ir ginčas susijęs su Jungtine Karalyste, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kiekvieno iš ieškinio reikalavimų teismingumo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal tarptautinės teisės aktuose nustatytas taisykles ir patikslina, kad: 1) dėl reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove spręstina remiantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Konvencija);

2) dėl reikalavimo dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo spręstina remiantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 m. Konvencija).

14. Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyto, nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teismingi Lietuvos teismams. Apygardos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo 15. Kaip jau minėta, dėl reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo spręstina vadovaujantis 1996 m.

Hagos konvencijos 5 straipsniu, kuriame įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ . 16. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Å ios konvencijos 10 straipsnyje taip pat nurodyta, kad nepažeisdamos 5–9 straipsnių, Susitariančiosios Valstybės institucijos, turinčios jurisdikcijÄ spręsti dėl vaiko, kuris nuolatos gyvena kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, tėvų praÅ¡ymo nutraukti jų santuokÄ , teisiÅ¡kai pripažinti gyvenančiais skyrium (separacija) arba jų santuokÄ pripažinti negaliojančia, gali, jei jų valstybės teisė tai numato, imtis priemonių tokio vaiko asmeniui arba jo turtui apsaugoti, jei:

a) pradedant bylos nagrinėjimÄ , vienas iÅ¡ jo tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iÅ¡ jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) Å¡ių institucijų jurisdikcijÄ imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.

17. Nuolatinė gyvenamoji vieta yra pagrindinis siejamasis veiksnys ir jurisdikcijos pagrindas, taikomas 1996 m. Konvencijoje. 1996 m. Konvencijoje „nuolatinė gyvenamoji vieta“ neapibrėžta – jos apibrėžtį turi nustatyti atitinkamos institucijos, kiekvienu atveju remdamosi faktinėmis aplinkybėmis. Tai savarankiÅ¡ka sÄ voka, kuri turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į 1996 m. Konvencijos tikslus, o ne į apribojimus nacionalinėje teisėje. 1996 m. Konvencijoje nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka apskritai vartojama siekiant įvertinti, kurios susitariančiosios valstybės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis apsaugos priemonių ir ar jų sprendimai turėtų bÅ«ti pripažįstami ir vykdomi kitose susitariančiosiose valstybėse. Kadangi nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktais grindžiama sÄ voka, gali bÅ«ti įvairių dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal 1996 m. KonvencijÄ .

18. Å iuolaikinėje Å¡eimos teisėje nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos (angl. habitual residence) kriterijus tampa vis populiaresnis lyginant su Å¡alių ar vaiko pilietybe dėl lankstumo, kurį Å¡is kriterijus leidžia taikyti. Å iandieninėmis laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių sÄ lygomis svarbu užtikrinti bent jau vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumÄ ir jo įprasto gyvenimo bÅ«do tęstinumÄ . Taip pat jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vienÄ pagrindinių vaiko teisių bÅ«ti iÅ¡klausytam.

19. Nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka yra svarstyta Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) pagal ReglamentÄ â€žBriuselis IIa“. ESTT nusprendė, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į visas konkrečias to individualaus atvejo aplinkybes. Visų pirma, Å¡i sÄ voka „turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Å¡i gyvenamoji vieta atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ . Å iuo tikslu, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgta į gyvenimo valstybės <...> teritorijoje ir Å¡eimos persikėlimo į Å¡iÄ valstybę trukmę, teisėtumÄ , sÄ lygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietÄ ir sÄ lygas, kalbų žinias ir Å¡eiminius bei socialinius vaiko ryÅ¡ius toje valstybėje“ (byla C-523/07, A, 2009 m. balandžio 2 d., 37–39 punktai).

20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė adresu (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė). Atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė nurodė adresu (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva patikrino Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenis ir nustatė, kad atsakovas yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį (Jungtinę Karalystę). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, jog su vaikais ketina grįžti gyventi į LietuvÄ , savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), tÄ patį ketina daryti ir atsakovas, ieÅ¡kovė pateikė duomenis, jog Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto.

IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovė užsienio valstybėje iÅ¡ Darbo ir pensijų skyriaus reguliariai gauna motinystės iÅ¡mokas, paramÄ savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims, kitas iÅ¡mokas. Be to, ji užsienio valstybėje kreipėsi į Vaikų iÅ¡laikymo tarnybÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams mokėjimo iÅ¡ atsakovo gaunamo darbo užmokesčio, o Å¡iam papraÅ¡ius iÅ¡laikymo sumÄ sumažinti, pati 2021 m. kovo 3 d. nutraukė reikalavimÄ teikti iÅ¡laikymÄ . Taip pat Å¡alių nepilnamečiai vaikai K.

G. ir D. G. Jungtinėje Karalystėje lanko ugdymo įstaigas, kas akivaizdžiai patvirtina Å¡alių socialinius – ekonominius saitus su užsienio valstybe. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie savo reguliarų lankymÄ si Lietuvos Respublikoje, nenurodė kokiais konkrečiais socialiniais, Å¡eiminiais ir ekonominiais ryÅ¡iais ji susijusi su Lietuva, taip pat duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis tarptautinių teisės aktų nuostatomis.

21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog ieÅ¡kovės nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikytina ne Lietuvos Respublika, o Jungtinė Karalystė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡is reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra neteismingas Lietuvos teismams. Dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo teismingumo 22.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo reikalavimų teismingumo spręstina remiantis 2007 m. Hagos Konvencija. Santykiuose su trečiosiomis šalimis, kurios nėra ES valstybės narės, bet yra minėtos 2007 m. Konvencijos narės bus taikomos būtent šiuose tarptautinės privatinės teisės instrumentuose įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės. Atkreipiamas dėmesys, jog vaiko išlaikymo bylos, pradėtos ES valstybėje narėje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, šis klausimas tarptautiniu lygmeniu nagrinėjamas 2007 m.

Konvencijoje. Jungtinė Karalystė pereinamuoju laikotarpiu buvo iÅ¡reiÅ¡kusi ketinimÄ pasiraÅ¡yti ir ratifikuoti KonvencijÄ . Konvencija taikoma ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose praÅ¡ymams ir paraiÅ¡koms, pateiktiems Jungtinei Karalystei tapus savarankiÅ¡ka Konvencijos Å¡alimi, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d.

23. Pažymėtina, kad 2007 m. Hagos konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, tačiau kalbėdama apie teismo sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ Ä¯tvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. Konvencijos 20 straipsnis). Visų pirma atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl iÅ¡laikymo pripažinimÄ ir vykdymÄ remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti iÅ¡lygÄ kuriai nors iÅ¡ 2007 m.

Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Å ios taisyklės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nustatytosioms 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas), t. y. teismas gali turėti jurisdikcijÄ pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovo pritarimÄ jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas iÅ¡laikymas, gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui iÅ¡laikymÄ , pagal Å¡alių susitarimÄ , iÅ¡skyrus bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo, taip pat jei sprendimÄ priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikcijÄ byloje dėl tėvų pareigų, teismas.

24. Kaip ir 1996 m. Konvencijoje, taip ir 2007 m. Konvencijoje „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sÄ voka neapibrėžta, todėl tai, ar kreditorius nuolat gyvena konkrečioje valstybėje, priklausys nuo toje byloje žinomų faktų. Nuolatinė gyvenamoji vieta paprastai nustatoma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, kur tas asmuo turi bÅ«stÄ , kur jis paprastai gyvena ir dirba. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, taipogi ieÅ¡kinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo gyvenamoji vieta bÅ«tų Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat yra neteismingas Lietuvos teismams.

25. Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl teismingumo kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑73‑378/2018. Taip pat nurodė, jog analogiÅ¡kÄ civilinę bylÄ yra iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas ir 2021 m. vasario 19 d. priėmęs sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2‑127‑940/2021.

26. Apeliantės teiginiai, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K‑3-73-378/2018, kurioje buvo pasisakyta dėl santuokos nutraukimo ir bendro sutuoktinių turto padalijimo reikalavimų teismingumo. Å ioje byloje sprendžiamas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo priteisimo reikalavimų teismingumo, todėl sprendžiant dėl Å¡ių reikalavimų teismingumo nėra pagrindo ja remtis. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodÄ teismų praktikÄ kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

27. Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamÄ nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Edita Å liumpienė