2017-07-05 Nr. AB-13506-3-61-3-01458-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1332-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01458-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – Vilniaus apskrities VPK, atsakovas) 159 Eur išieškotą baudą, 258,55 Eur už antstolio paslaugas ir 700 Eur už advokato teisinę pagalbą. Kartu pareiškėjas prašė priteisti 500 Eur skundo paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas.

Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris vėliau buvo panaikintas dėl jame netinkamai nurodyto subjekto, t. y. neesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1331 straipsnyje sudėties. Kadangi suėjo terminas administracinei nuobaudai skirti, pareiškėjas negavo jokio naujo nutarimo, Vilniaus apskrities VPK bylą nutraukė. Per visą laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjas patyrė žalą, iš jo nepagrįstai buvo išieškota 159 Eur bauda ir 258,55 Eur vykdymo išlaidų, be to pareiškėjas turėjo papildomų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Vilniaus apskrities VPK veiksmai priverstinai vykdant 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio tesės pažeidimo byloje Nr. 10N-23324636-14 buvo neteisėti, todėl teigė, kad jam turi būti atlyginta žala. Teigė, kad Vilniaus apskrities VPK turėjo įsitikinti, kad nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta bauda, pareiškėjui buvo įteiktas ir tokiu būdu jam sudarytos sąlygos pačiam apmokėti baudą arba apskųsti nutarimą. Tačiau Vilniaus apskrities VPK anksčiau laiko nusiuntė nutarimą vykdyti antstoliui. Būtent dėl nutarimą priėmusio organo neteisėtų veiksmų (nutarimo perdavimas vykdyti anksčiau laiko, netinkamo subjekto nurodymas nutarime) pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą, jis patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba priteisti mažesnį turtinės žalos atlyginimą. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 10-S-88615(146-10) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu grąžinti pareiškėjui į jo asmeninę sąskaitą nepagrįstai išieškotą 159 Eur baudą. Teigė, kad pareiškėjas galėjo pats imtis tokių veiksmų daugiau nei prieš 10 mėnesių. Be to, pareiškėjas nepasinaudojo ir galimybe kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu ne teismo tvarka atlyginti likusią turtinės žalos dalį. Pareiškėjas dalies patirtos turtinės žalos pagrindu įvardina 700 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ruošiant ir teikiant skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Vilniaus apskrities VPK 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 10N-23324636-1 panaikinimo. Atsakovo nuomone skundas ar kitas panašaus pobūdžio procesinis dokumentas administracinio teisės pažeidimo byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, pagal savo sudėtingumą negalėjo būti prilyginamas ieškiniui ar priešieškiniui civilinėje byloje, o aukščiausio 2,5 dydžio koeficiento taikymas tokio pobūdžio procesiniams dokumentams būtų nelogiškas ir prieštaraujantis protingumo principui. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytas 0,4 dydžio koeficientas būtų protingas ir pakankamas pagal analogiją taikant minėtas Rekomendacijas administracinių teisės pažeidimų bylose. Todėl teigė, kad pareiškėjui, skundo tenkinimo atveju galėtų būti priteista ne daugiau kaip 278,73 Eur. Turtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu jis buvo nepakankamai sąžiningas, klaidino policijos pareigūnę, be to buvo nepakankamai aktyvus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 767,55 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo V. D. teisės į turtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų išieškant baudą bei nutarimo vykdymo išlaidas, o taip pat pareiškėjo patirtas išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 10N-23324636-14 V. D. buvo paskirta 159 Eur bauda. Antstolis D. S. 2015 m. kovo 23 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0032/15/00368-3631 „Dėl skolos išieškojimo“ kreipėsi į UAB „IT verslas“ reikalaudamas iš skolininko V. D. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, 417,55 Eur sumą, kurią sudaro 159 Eur bauda ir 258,55 Eur vykdymo išlaidos. Skolą bei vykdymo išlaidas V. D. apmokėjo. Vilniaus apskrities VPK 2016 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 10NT-53208111-16 nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, kadangi pasibaigė terminas administracinei nuobaudai skirti. Kadangi administracinė byla buvo nutraukta, teismas konstatavo, kad tiek bauda, tiek nutarimo vykdymo išlaidos buvo neteisėtai išieškotos iš pareiškėjo, todėl 417,55 Eur suma turi būti jam atlyginta.

Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir advokato Justino Usonio buvo sudaryta 2015 m. balandžio 7 d. atstovavimo sutartis, atstovauti pareiškėją visuose Lietuvos Respublikos teismuose (visose instancijose) nagrinėjant administracinės, administracinių teisės pažeidimų, civilines bei baudžiamąsias bylas, bankroto bei vykdymo procesuose, santykiuose su valstybinės valdžios ar savivaldybių institucijomis, taip pat su visomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, įskaitant, bet neapsiribojant kredito įstaigomis, bankais. Nustatė, kad pareiškėjas patyrė 700 Eur jo atstovavimo išlaidas.

Teismas spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos jo atstovavimo išlaidų sumos, pasisakė, kad iš esmės analogiškų, kaip ir pareiškėjo atžvilgiu, nagrinėtų administracinių teisės pažeidimo bylų teismų praktika jau yra susiformavusi, sprendė, kad šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtinos tam tikros specialios žinios, ar kad būtų sprendžiami nauji klausimai, teismas darė išvadą, kad nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo sudėtinga, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas konstatavo, kad už skundo dėl Vilniaus apskrities VPK 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 10N-23324636-14 surašymą, pareiškėjui adekvati priteistina suma buvo 350 Eur.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad paskirta bauda, nutarimo vykdymo išlaidos buvo neteisėtai išieškotos iš pareiškėjo, dėl ko jis patyrė ir atstovavimo išlaidas, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų atlyginti adekvati suma buvo 767,55 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, neturtinei žalai atlyginti priteisė 767,55 Eur.

Pareiškėjo prašymo dėl skundo paruošimo ir pateikimo teismui nesprendė, kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs dokumentų pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, išaiškino, kad pareiškėjas turi galimybę per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokį prašymą pateikti teismui kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti pilna apimtimi. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su 350 Eur priteista suma už jo atstovavimą Vilniaus apylinkės teisme, mano, kad jam turėtų būti priteista visa suma, be to ji nesiekia net pusės pagal Rekomendacijas priteistinos sumos. Nurodo, kad patirtos išlaidos nėra neproporcingai didelės, kadangi rengiant skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui advokatui reikėjo susipažinti su pareiškėjo pateiktais dokumentais, pareiškėjas vyko pas advokatą konsultuotis žodžiu, skundas buvo rengiamas ne tik dėl nutarimo panaikinimo, bet ir dėl praleisto termino apskųsti nutarimą atnaujinimo, kas reiškia, kad padidėjo ir skundo apimtis.

Taip pat ginčija teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė nepriteisti pareiškėjui jo atstovavimo išlaidas susijusias su skundo paruošimu ir pateikimu administraciniam teismui. Nurodo, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir teismas šio klausimo nesprendė nepagrįstai.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistinos turtinės žalos dydį sumažinti.

Nurodo jog 159 Eur bauda pareiškėjui yra grąžinta, atsakovas posėdžio metu įrodymus pateikė teismui, tačiau jis jais nesivadovavo ir šią sumą nepagrįstai priteisė pareiškėjui. Dėl pareiškėjui priteistų jo atstovavimo Vilniaus apylinkės teisme išlaidų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamos to, kad abi proceso šalys remiasi tuo pačiu teisės aktu, bet skirtingai jį interpretuoja, visiškai nepasisakė ir priteisė pareiškėjo naudai 350 Eur, t. y. lygiai pusę jo prašytos priteisti sumos. Vilniaus apskrities VPK su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano jį esant neapibrėžtu ir nepakankamai motyvuotu.

Teigia, kad taikyti Rekomendacijose numatyta 2,5 koeficientą yra neadekvatu, teismas priteisdamas pareiškėjo patirtas išlaidas turėjo taikyti 0,4 koeficientą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo V. D. teisės į turtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų išieškant baudą bei nutarimo vykdymo išlaidas, o taip pat pareiškėjo patirtas išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).

Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2;25;61)“ (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Bet ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011). Iš čia darytina išvada, kad nėra jokių teisinių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo buvusios teisės bei pareigos pasisakyti iškeltų reikalavimų atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 10N-23324636-14 V. D. buvo paskirta 159 Eur bauda. Antstolis D. S. 2015 m. kovo 23 d. Patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0032/15/00368-3631 „Dėl skolos išieškojimo“ kreipėsi į UAB „IT verslas“ reikalaudamas iš skolininko V. D. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, 417,55 Eur sumą, kurią sudaro 159 Eur bauda ir 258,55 Eur vykdymo išlaidos. Skolą bei vykdymo išlaidas V. D. apmokėjo. Vilniaus apskrities VPK 2016 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 10NT-53208111-16 nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, kadangi pasibaigė terminas administracinei nuobaudai skirti. Kadangi administracinė byla buvo nutraukta, teismas konstatavo, kad tiek bauda, tiek nutarimo vykdymo išlaidos buvo neteisėtai išieškotos iš pareiškėjo, todėl 417,55 Eur suma turi būti jam atlyginta.

Byloje iš esmės ginčas kilo ne dėl to ar pareiškėjas turėjo teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau dėl jam priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiais įrodymais bei įvertinusi apeliantų pateiktus argumentus, iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Svarbu paminėti, kad administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 159 Eur išieškotą baudą, nors 2016 m. gegužės 16 d. atsakovo atstovas posėdžio metu pateikė teismui įrodymą - Mokesčių inspekcijos specialistės siųstą pranešimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui į jo užklausą, dėl lėšų grąžinimo pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu tai pakankamas įrodymas pagrįsti aplinkybę, kad pareiškėjui 159 Eur dydžio išieškota bauda buvo grąžinta, be to pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį neginčija fakto, kad minėta bauda jam buvo grąžinta, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui nepriteisiant 159 Eur dėl išieškotos baudos.

Dėl pareiškėjui priteistinos 258,55 Eur sumos, kurią sudarė vykdymo išlaidos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančias aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus ir pagrįstai pareiškėjui priteisė šią sumą.

Dėl pareiškėjui priteistų jo atstovavimo išlaidų patirtų Vilniaus miesto apylinkės teisme ginčijant VPK 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 10N-23324636-14, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad adekvati priteistina suma yra 350 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas sumas už teiktas teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sprendžiant pareiškėjo patirtų jo atstovavimo teisme išlaidų klausimas turi būti apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d., Nr. 1R-77), kuomet už advokato asmens atstovavimo paslaugas apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Vilniaus apskrities VPK 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 10N-23324636-14 buvo pateiktas 2015 metų balandžio mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kadangi balandžio mėnuo yra antrame metų ketvirtyje, užpraėjusiu ketvirčiu laikytinas 2014 metų ketvirtasis, o ne trečiasis ketvirtis, kurio metu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 714 Eur. Todėl atsižvelgus į Rekomendacijose 8.2 punktą matyti (už ieškinį taikytinas 2,5 koeficientas), kad pareiškėjui už advokato jam surašytą skundą teikiamą teismui maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas yra 1 742,07 Eur. Atsižvelgus į tai, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo atstovavimo išlaidos yra už advokato surašytą skundą yra realios, neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos, pareiškėjui jos yra pilnai priteistinos.

Pažymėtina, kad šie nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl, darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jam priteistinų 700 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu teigia, kad teismui buvo pateikti įrodymai dėl jo patirtų išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kartu su skundu, tačiau teismas jų nepriteisė. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, teismas turėdamas duomenis susijusius su patirtomis atstovavimo išlaidomis, turi jų priteisimo klausimą išspręsti priimdamas sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui pasiūlė pateikti duomenis patvirtinančius jo turėtas atstovavimo išlaidas.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-8-83/2007), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima išspręsti pareiškėjui jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų klausimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijose nustatytais koeficientais ir tvarka, sprendžia, kad yra tikslinga jį įspręsti kartu su ginču.

2016 m. balandžio 11 d. pareiškėjas pateikė skundą teismui, užpraėjusio ketvirčio metu (2015 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 735,1 Eur, todėl taikant Rekomendacijose už skundo parengimą taikomą koeficientą 2,5 (8.2 p), iš to matyti, kad maksimali priteistina suma už advokato skundo paruošimą ir pateikimą teismui yra 1837,75 Eur, pareiškėjo prašoma priteisti suma jos neviršija. Tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas iš esmės tenkintinas ne visa apimtimi, o iš dalies (iš pareiškėjo teiktų trijų reikalavimų, tenkinti du - priteistos vykdymo išlaidos ir pareiškėjo atstovavimo išlaidos nagrinėjant bylą Vilniaus apylinkės teisme), pareiškėjui priteistina 2/3 jo prašomos sumos, kurią sudaro - 333,34 Eur suma (2x(500eur/3)).

Pareiškėjas kartu su apeliacinius skundu prašo priteisti patirtas išlaidas susijusias su jo atstovo apeliacinio skundo rengimu ir pateikimu teismui, nurodė, kad pateiks dokumentus pagrindžiančius jo turėtas išlaidas apeliacinio proceso metu, tačiau iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, dokumentų susijusių su patirtomis išlaidomis ruošiant apeliacinį skundą nepateikė. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija pareiškėjui išaiškina jo teisę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti motyvuotą prašymą su detaliais duomenimis kurie pagrįstų jo turėtas išlaidas rengiant ir teikiant skundą apeliacinės instancijos teismui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundas tenkinami iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. D. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti pareiškėjo V. D. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 258,55 Eur vykdymo išlaidas, 700 Eur jo atstovavimo Vilniaus apylinkės teisme išlaidas ir 333,34 Eur jo skundo parengimo ir pateikimo administraciniam teismui išlaidas, viso 1 291,89 Eur.

Pareiškėjo V. D. skundą dalyje dėl 159 Eur baudos priteisimo, atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė