2K-48/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-48/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-81039-2007-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.6.2;

1.2.25.4.3;

2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistojo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui,

nukentėjusiojo atstovei advokatei Renatai Janušytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. (M. M.) ir nukentėjusiojo A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

A. M. ir V. P. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“ A. M. ir V. P. – po 863 Lt kiekvienam, iš M. M.: A. M. – 90 000 Lt, V. P. – 16 163 Lt, likusi nukentėjusiųjų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis atmesta;

pripažinta A. M. ir V. P. teisė į jų reikalavimų atlyginti M. M. padarytą materialinę žalą patenkinimą, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo M. M., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovės R. Janušytės apeliaciniai skundai atmesti;

patikslinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl iš M. M. V. P. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti ir nustatyta, kad iš M. M. V. P. naudai priteista 16 137 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, nukentėjusiojo atstovės, prašiusios jos kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2007 m. rugsėjo 5 d., 19.41 val., vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, Rygos g. nuo Justiniškių g. Taikos g. link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 195 redakcija) (toliau – KET) 145, 147, 153 punktų reikalavimus: pradėjęs sukti į namo Nr. 26 kiemą, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Aprilia Tuono 1000 R“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam A. M., dėl to šis atsitrenkė į M. M. vairuojamo automobilio dešinįjį šoną, o motociklo keleivė V. P. buvo nublokšta po važiavusiu automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu D. O. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta A. M. ir nesunkiai – V. P. sveikata.

Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį: pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; remiantis BK 61 straipsniu, paskirti švelnesnę bausmę, atidedant bausmės vykdymą trumpesniam laikotarpiui; sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį A. M. iki 36 000 Lt, V. P. – iki 3600 Lt.

Nuteistasis nurodo, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįvertino esminių jos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, nukrypo nuo teismų praktikos spręsdami atlygintinos neturtinės žalos klausimą. Nors byloje pripažinta, kad eismo įvykio metu buvo ir motociklą vairavusio A. M. kaltės, ši aplinkybė interpretuota padarant iš dalies neteisingą išvadą dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, t. y. dėl vairuotojo A. M. padarytų KET pažeidimų ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo kasatoriaus veiksmuose; dėl to buvo paskirta per griežta bausmė ir neteisingai išspręstas neturtinės žalos priteisimo klausimas.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, motyvuodamas tuo, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas tada, kai jis tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Kasatorius teigia, kad apie eismo įvykio aplinkybes jis davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino teisme, paaiškindamas, kaip ir iš kur važiavo, kurioje kelio vietoje darė posūkio manevrą, kokia tuo metu buvo eismo situacija, dėl kokių priežasčių pradėdamas manevrą nepastebėjo motociklininko, kada jį pamatė ir kaip įvyko susidūrimas. Jis savo kaltę pripažino iš dalies dėl to, kad manė, jog motociklo vairuotojas viršijo greitį ir turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Jo nuomonės teisingumą patvirtino teismai, remdamiesi specialisto išvada (o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – ir atliktos ekspertizės išvadomis), konstatavę, kad tarp nukentėjusiojo A. M. veiksmų ir eismo įvykio bei jo sukeltų padarinių yra priežastinis ryšys. Kasatorius pažymi, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl galėjo klysti teisiškai vertindamas procesiniuose dokumentuose naudojamus žodžius ir sąvokas, tačiau jis nieko nuo teismo ir ikiteisminio tyrimo institucijų nenuslėpė, taigi davė teisingus parodymus. Tuo tarpu net šiame bylos procese dalyvavę profesionalūs teisininkai nebuvo vieningos nuomonės, ar A. M. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Kasatoriaus manymu, nagrinėjamoje byloje teismai prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką vertino formaliai, tuo tarpu pagal teismų praktiką prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-291/2011, 2K-P-464/2005).

Kasatorius mano esant nepagrįstomis teismų išvadas, kad jo padarytas KET pažeidimas buvo šiurkštus, o motociklo vairuotojo A. M. padarytas KET pažeidimas net nelaikytinas dideliu neatsargumu. M. M. atkreipia dėmesį, kad jis vairavo krovininį automobilį MB-410, kurio gabaritai ir svoris tik šiek tiek skiriasi nuo mikroautobuso, be to, automobilis nebuvo visiškai pakrautas – vežama sofa–lova mažiau nei 100 kg svorio. Vertinant KET pažeidimo šiurkštumą turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad eismo įvykio vietoje yra kelio vingis, o prie kelkraščio stovėjo labai daug automobilių ir pradėjus kairio posūkio manevrą jo matomumo zonoje motociklo nebuvo, todėl manė, kad daryti posūkį yra saugu. Be to, reikalavimas būti atidžiam vairuojant transporto priemonę – padidinto pavojaus šaltinį, taikytinas abiem vairuotojams.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skirdami bausmę teismai turi vadovautis BK 61 straipsnio nuostatomis, pagal kurias nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau, o jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kasatorius pažymi, kad jam paskirta bausmė yra didesnė, todėl teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be pagrindo nepripažinę, kad jo veiksmuose yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; į tai neatsižvelgė ir parenkant bausmės atidėjimo laikotarpį, kurį nustatė maksimalios (trejų metų) trukmės.

Kasatorius mano, kad teismai, priimdami sprendimą dėl civilinio ieškinio, nesilaikė teismų praktikos, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2011, 2K-181/2010, 2K-59/2009, 2K-114/2008, 2K-511/2008). Kasaciniame skunde pateikiama bylų, išnagrinėtų nuo 2005 m. iki 2011 m., statistika, susijusi su neturtinės žalos dydžio išsprendimu, ir pažymima, kad tik vienoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-228/2007) buvo priteista 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju pasekmės visiškai skirtingos – nukentėjęs automobilio keleivis tapo 100 proc. nedarbingas, o įvykio priežastis ta, kad vairuotojas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas sumažino prašomo priteisti ieškinio sumą, todėl nėra pagrindo dar ją mažinti. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusieji dažnai prašo nepagrįstų sumų neturtinei žalai atlyginti (pvz.: 500 000 Lt, 300 000 Lt), todėl teismai jas mažina. Apie žalos dydžio pagrįstumą turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į teismų praktiką (maksimali 80 000 Lt suma) ir konkrečias bylos aplinkybes. Šioje byloje teismai netinkamai pritaikė įstatymą, nes, neįvertinę faktinių aplinkybių, nepagristai nukentėjusiųjų naudai priteisė tokias dideles sumas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos atlyginimo atvejais teismas, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, t. y. pagrįstus kaltininko interesus, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltė – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Atlygintinos žalos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 ir 61 straipsniai) ir CK normas, neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, dėl to iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Nukentėjusiojo A. M. atstovė advokatė R. Janušytė kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti nukentėjusiajam A. M. 500 000 Lt.

Kasatorė nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį. CK 6.283 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustato teismas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008) žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios ir ne visada atkuriamos vertybės, todėl turi būti itin saugomos. Taigi išgyvenimai, sukelti dėl gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukeltos pasekmės. Jos vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Sveikatos sužalojimo atveju įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo tikimybė, liekamieji reiškiniai, nukentėjusio asmens turėtų galimybių praradimas.

Kasatorė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos šios aplinkybės. Nukentėjusysis A. M. eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus, lūžo II-III-V šonkauliai, išsiliejo kraujas į krūtinplėvės ertmę, pažeistas stuburas (lūžo 3–4 stuburo slanksteliai, dėl to išniro ir išlinko stuburas, buvo suspaustos stuburo smegenys), jis nebegali valdyti kojų, nevaikšto; nukentėjusysis patyrė ir tebepatiria ypač didelius fizinius ir dvasinius nepatogumus; dėl didelių skausmų negali sėdėti ir be aplinkinių pagalbos išvykti iš namų, dėl to iš esmės pasikeitė ir šeimos narių gyvenimas, o tai jį labai slegia; po įvykio A. M. kamuoja spastika (nevalingi judesiai), kurių jis yra nuolat tampomas ir patiria ne tik daug nepatogumų, bet ir varginantį skausmą; atsirado gausus prakaitavimas jautriojoje kūno dalyje, dėl to yra labai išbertas veidas, nugara, krūtinė, rankos, o tai sukelia diskomfortą ir nemalonius pojūčius; sužlugo visos nukentėjusiojo svajonės, planai ateičiai (sukurti šeimą, įsigyti nuosavą būstą); 15 procentų darbingumo lygio nustatymo faktas reiškia, kad jis, būdamas tik trisdešimt penkerių metų, visam laikui eliminuotas iš darbo rinkos, sužlugdytas kaip visavertis žmogus. Beviltiškos padėties suvokimas vertė nukentėjusįjį mąstyti apie pasitraukimą iš gyvenimo. Taigi nukentėjusiojo patirti ypač sunkūs sveikatos sužalojimai, jų pobūdis, perspektyvos, liekamieji reiškiniai (jis niekada nebepasveiks ir nepradės vaikščioti, todėl nebegalės gyventi normalaus visaverčio gyvenimo), lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos įvertinimą – 500 000 Lt. Kasatorės manymu, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, neįvertino visų minėtų aplinkybių, taip nepagrįstai nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 150 000 Lt.

Kasatorė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pagrįstų motyvų, paaiškinančių, kodėl, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo kaltės laipsnį bei nuteistojo turtinę padėtį, privalo sumažinti žalos atlyginimą iki 90 000 Lt (150 000 Lt – 22 500 Lt – 37 500 Lt). Be to, ji atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2012 m. kovo 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-2903 išvadomis, teisingai nustatė, jog net jei motociklininkas nebūtų viršijęs leistino greičio, eismo įvykis būtų įvykęs dėl vairuotojo M.

M. kaltės ir padarytų KET pažeidimų. Teismas sprendė, kad motociklo vairuotojo padarytas KET pažeidimas (nežymiai viršytas greitis) nebuvo kilusių pasekmių priežastimi, o jo kaltėje nėra didelio neatsargumo. Tačiau, kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, padaręs tokias išvadas, nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo (kai neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, buvo sumažintas 37 500 Lt suma) ir dėl to netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-423/2008) yra nurodęs, kad, netgi ir nustačius didelį nukentėjusiojo neatsargumą, teismas gali, o ne privalo sumažinti žalos atlyginimą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, taigi nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms. Dėl to ši aplinkybė negalėjo iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas.

Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/2009). Eismo įvykio metu sužalojus du žmones, iš kurių vieną – labai sunkiai, abiejų instancijų teismai nepagrįstai sumažino žalą 22 500 Lt motyvuodami neva bloga M. M. turtine padėtimi. Tuo tarpu apie tai nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų (išskyrus žalą padariusio asmens darbines pajamas), ir aplinkybės apie nuteistojo finansavimo šaltinius, turimą turtą ir lėšas nebuvo tinkamai išanalizuotos.

Nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovės kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo M. M. kasacinio skundo argumentų, susijusių su priežastinio ryšio nustatymu

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, spręsdami priežastinio ryšio klausimą, neįvertino esminių faktinių aplinkybių (ar neteisingai vertino), nes neatsižvelgė į sąlygas, dėl kurių nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę ir darydamas posūkį, nematė motociklą vairavusio nukentėjusiojo A. M., o šis padarė KET pažeidimą (viršijo greitį). Taip kasatoriaus padarytas KET pažeidimas nepagrįstai įvertintas kaip šiurkštus, o nukentėjusiojo veiksmai nepagrįstai neįvertinti kaip priežastis, dėl kurios taip pat įvyko eismo įvykis. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnį ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau šių teisės pažeidimų nesukonkretina, veikos kvalifikavimo iš esmės neginčija. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde M. M. taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo A. M. kaltės laipsnį.

Kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad M. M., vairuodamas automobilį, sukdamas į namo kiemą, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui, vairuojamam A. M., sudarydamas šio eismo juostoje kliūtį, o dėl to transporto priemonės susidūrė. Konstatuota, kad M. M. padarytas KET 145, 147 ir 153 punktų pažeidimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. M. M. kaltės forma – neatsargumas, t. y. nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirta autotechninė komisijos ekspertizė ir gautas 2012 m. kovo 22 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2903 (11), kuriame pateikta išvada, iš esmės patvirtinusi tą patį, kas nurodyta ir 2009 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr. 1-3312 (08), t. y. jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo M. M. veiksmai; motociklo vairuotojo A. M. veiksmai – prieš pat stabdymą motociklas važiavo ne mažesniu nei 57 km/val. greičiu viršydamas didžiausią leidžiamą 50 km/val. greitį gyvenvietėse, taip prarasdamas techninę galimybę išvengti eismo įvykio – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

Remdamasis šiais ir kitais įrodymais bei teisiškai įvertinęs jais nustatytas konkrečias įvykiui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad susidariusioje eismo situacijoje M. M., sukdamas į kairę ir kirsdamas priešpriešinio eismo juostą, privalėjo įsitikinti, kad toks manevras yra saugus, ir duoti kelią priešpriešinio eismo juosta važiuojančiai, pirmumo teisę turėjusiai A. M. vairuojamai transporto priemonei, tačiau to nepadarė, t. y. nesilaikė kelių eismo saugumo taisyklių. Teismas argumentavo, kodėl būtent nuteistojo M.

M. neatsargūs, KET pažeidžiantys veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais kitais padariniais, o nukentėjusiojo A. M. padarytas pažeidimas (KET 174 punktas) viršijant važiavimo greitį (7 km/val.) nebuvo kilusių padarinių priežastis, todėl jo kaltės nenustatė. Šiuo atveju kasatoriaus teiginiai apie jo transporto priemonės ypatumus ar sąlygas kelyje (pvz., kad matomumą ribojo kelkraštyje stovintys automobiliai) niekaip nesumenkina jo pareigos būti atidžiam, vairuojant transporto priemonę atsižvelgti į eismo sąlygas ir važiuoti saugiai, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, o atsakomybės už padarytą kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, lėmusį eismo įvykį, nepašalina kito eismo dalyvio (A.

M.) veiksmai, nes jei M. M. nebūtų padaręs minėtų pažeidimų, eismo įvykis nebūtų kilęs. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas M. M. kaltės ir atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį klausimą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

M. M. prašo pripažinti, kad jo veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Tenkinti šio prašymo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes byloje nustatytų ir teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių visuma tokios aplinkybės buvimo nepatvirtina.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai teismas nustato tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Apie tokių aplinkybių buvimą sprendžiama ne vien iš bendro pobūdžio kaltininko pareiškimų. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, pripažįsta esmines veikos aplinkybes ir tai matyti iš jo parodymų (duotų iki nuosprendžio priėmimo) turinio, kitų bylos duomenų bei jais nustatytų faktų. Nuoširdus gailėjimasis yra ne formalus, o tikras apgailestavimas dėl padarytos veikos ir ja sukeltų padarinių, kritiškas neigiamas savo poelgio vertinimas, realios pastangos sušvelninti (sumažinti) padarytą žalą ir pan.

Vadovaudamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis bei teismų praktika jas taikant, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė kaip nepagrįstą nuteistojo prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nurodė, kad M. M., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kaltu prisipažino tik iš dalies ir teigė, kad kaltas yra dėl to, jog nepastebėjo motociklininko, tačiau dalį kaltės bandė perkelti nukentėjusiajam A. M.. Iš teismo nutartyje išdėstytų motyvų, susijusių su nuteistojo kaltės, kitų bylai reikšmingų faktų įrodinėjimu, taip pat matyti, kad jis ginčijo ne tik teisinį veikos, už kurios padarymą pripažintas kaltu, vertinimą, bet ir eismo įvykio kilimo priežastis. Byloje nėra duomenų, rodančių, jog M. M. nuoširdžiai gailėtųsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, būtų atlyginęs bent dalį padarytos žalos ar pan. Darytina išvada, kad, nenustačius BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių visumos, teismai tinkamai taikė šią Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą.

Dėl BK 61 straipsnio taikymo ir bausmės švelninimo

Nuteistasis M. M., remdamasis BK 61 straipsnio nuostatomis dėl bausmės dydžio (skaičiuojant jos vidurkį) nustatymo bei teigdamas, kad turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), prašo paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir sutrumpinti šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Šis kasatoriaus prašymas nepagrįstas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, o to paties straipsnio trečioje dalyje – kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai reiškia, kad teisėjų kolegija bausmės paskyrimo M. M. teisingumą tikrina tik minėtu aspektu ir pagrindais. Antra, iš nuteistojo kasacinio skundo argumentų matyti, kad bausmės dydžio nustatymą jis grindžia siauru BK 61 straipsnio nuostatų aiškinimu, įžvelgdamas iš esmės tik aritmetinių skaičiavimų logiką, bet ne šios ir kitų BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimo klausimus, nuostatų esmę, o kartu net ir nenurodo tokių baudžiamojo įstatymo normų pažeidimų (BK 54, 41 straipsniai). Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Už M. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nuteistajam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas trejiems metams. Taigi, M. M. suteikta galimybė išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M., įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, t. y. visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir į jas atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. M. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, jos vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo atmetė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintų nuostatų ir paskyrė bausmę, atitinkančią baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, be to, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, jos vykdymą atidėjo. Apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, kad bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Daryti kitokias išvadas ir tenkinti kasatoriaus prašymą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, taigi naujų faktinių aplinkybių nenustato. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai taikė civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje reglamentuojančias teisės normas.

Kasaciniuose skunduose, prašant kitaip išspręsti neturtinės žalos dydžio klausimą, nurodomos šios teisės normos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Nuteistojo M. M. prašymas sumažinti nukentėjusiesiems A. M. ir V. P. priteistinos neturtinės žalos dydį (atitinkamai iki 36 000 Lt ir 3600 Lt) argumentuojamas tuo, kad žalai atsirasti esą turėjo reikšmės paties nukentėjusiojo A. M. kaltė (didelis neatsargumas), be to, pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, statistika apie nustatomą žalos dydį panašaus pobūdžio bylose.

Nukentėjusiojo A. M. atstovė, prašydama priteisti A. M. didesnę neturtinę žalą (500 000 Lt), nurodo aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo sveikatai padaryta žala, šios žalos neigiamas pasekmes jo gyvenimui. Be to, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad dėl eismo įvykio kilimo nebuvo A. M. kaltės, nepagrįstai nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltininko M. M. turtinė padėtis (mažinant žalos dydį) neadekvačiai ir neproporcingai sureikšminta, o šią padėtį galintys realiai parodyti bylos duomenys bei aplinkybės neišanalizuotos. Taip nebuvo įgyvendintas teisingumo principas.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 000 Lt, o nukentėjusioji V. P. – dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš kurių po 863,15 Lt kiekvienam nukentėjusiajam turėtų sumokėti AB „Lietuvos draudimas“, o likusią sumą – kaltinamasis M. M.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio, nustatydami neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiesiems – tiek A. M., tiek V. P. – dydžius, teismai vadovavosi minėtomis CK nuostatomis ir vertino visas aplinkybes (iš jų – ir nurodytas kasaciniuose skunduose), reikšmingas šio klausimo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. M. ir V. P. klausimą, konstatavo, kad: A. M. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis pripažintas nedarbingu (nustatytas 15 procentų darbingumas), nevaldo apatinės kūno dalies, negali savarankiškai judėti, apsitarnauti, jam atliktos dvi chirurginės operacijos, kurios traumos pasekmių nepašalino, nukentėjusysis kentėjo stiprius fizinius skausmus, nuolat vartoja nuskausminančius preparatus, neteko darbo, iki minimumo sumažėjo jo galimybės bendrauti, jis yra visiškai priklausomas nuo aplinkinių;

V. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, jai atliktos dvi chirurginės operacijos, nukentėjusioji apie keturis mėnesius vaikščiojo su ramentais, dėl kairiosios kojos traumos šešis mėnesius buvo nedarbinga, padaryti sužalojimai sukėlė pagrįstus išgyvenimus dėl traumos komplikacijų ateityje (sužalota koja yra deformuota), sužalojimai neigiamai pakeitė jos bendravimo būdą. Šis teismas, įvertinęs minėtas pasekmes, be to, atsižvelgęs į nukentėjusiojo A. M. elgesį bei M. M. turtinę padėtį, nustatė priteistinos iš M. M. neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A.

M. – 90 000 Lt, nukentėjusiajai V. P. – 16 137 Lt, o iš AB „Lietuvos draudimas“– po 863 Lt abiems nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo M. M., nukentėjusiojo A. M. atstovės ir nukentėjusiosios V. P. paduotus apeliacinius skundus, kurių netenkino, dėl neturtinės žalos dydžio priimtoje nutartyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Be to, atsakydama į kasacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nustatomas individualiai.

Dėl to nuteistojo kasaciniame skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, juo labiau – statistika, nėra pagrindas nagrinėjamu atveju sumažinti neturtinės žalos dydį. Antra vertus, iš pateiktų pavyzdžių negalima teigti, esą šioje byloje nustatytas ir priteistas žalos dydis prieštarauja teismų praktikai. Atsakant į nukentėjusiojo A. M. atstovės kasacinio skundo argumentus, susijusius su įvykusių padarinių, paties nukentėjusiojo elgesio ir nuteistojo turtinės padėties vertinimu nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad visas šias aplinkybes įvertinęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į neturtinės žalos vertinimo kriterijus siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros ir nukentėjusiajam A.

M. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka esminę aplinkybę – sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Be kita ko, teismas motyvavo, kodėl nenustato didesnio žalos dydžio net ir padarius išvadą, kad A. M. padarytas KET pažeidimas (viršijant greitį) nėra aplinkybė, duodanti pagrindą konstatuoti abiejų eismo dalyvių kaltę (baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme). Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą ir teismų nustatytą neturtinės žalos dydį (piniginę išraišką) šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad šios žalos dydžio nustatymą neadekvačiai lėmė kaltininko (M.

M.) turtinė padėtis. Taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas ir nustatyti mažesnį ar didesnį nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. M. (M. M.) ir nukentėjusiojo A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Antanas Klimavičius

Dalia Bajerčiūtė