Legislator Case Law & Legislation
56755488-2d0d-40a3-952e-bd39c5a2e0cd AI generated

56755488-2d0d-40a3-952e-bd39c5a2e0cd · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 56755488-2d0d-40a3-952e-bd39c5a2e0cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. A.        vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,                                                               n u s t a t ė :          PareiÅ¡kėjas patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad jo 2001-04-18 mirė jo tėvas A.

Legislator headnote

AI generated

56755488-2d0d-40a3-952e-bd39c5a2e0cd · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti palikimo, atsiradusio 2001-04-18 mirus jo tėvui, priėmimo faktÄ , taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                Civilinė byla Nr. 2-369-892/2012 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03251-2011-7                   Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                   34.3, 34.5, 116.4.; 128.2VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Vilnius        Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė sekretoriaujant A.

J. dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. A.        vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,                                                               n u s t a t ė :          PareiÅ¡kėjas patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad jo 2001-04-18 mirė jo tėvas A.

J. A., tėvų santuoka nutraukta 1978-07-11, po tėvo mirties Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu jo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,34 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Nurodė, kad palikėjas kitų vaikų neturėjo, kitų pretendentų į mirusio tėvo palikimÄ nėra, į notarų biurÄ po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mirus tėvui priėmė valdyti jo daiktus: elektrinį benzopjÅ«klÄ â€žBosch“, benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl“, plÅ«gÄ Å¾emei arti ir kitus jo daiktus, taip pat 5,34 ha žemės sklypÄ , įstatymo nustatytu terminÄ dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, nes nuosavybės teisės tėvo vardu į žemės sklypÄ nebuvo atkurtos.

Prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog R. A. priėmė tėvo A. J. A., mirusio 2001-04-17, palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti (b.l.20-21).              Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad po tėvo mirties pasiėmė vertingesnius jo daiktus, kito turto jis neturėjo, praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo tėvas buvo pateikęs iki mirties, rÅ«pinosi žemės atkÅ«rimo reikalais, vėliau, po tėvo mirties 2004 m. ir pats pareiÅ¡kėjas buvo atvykęs pas žemėtvarkininkus dėl tėvo žemės grÄ Å¾inimo (b.l.43-45). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiÅ¡kėjas po tėvo A.

J. A. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, inspekcija neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo tenkinimui (b.l.32). Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).  PareiÅ¡kimas tenkintinas.Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti palikimo, atsiradusio 2001-04-18 mirus jo tėvui, priėmimo faktÄ , taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m.

CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyviÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka laikomas ir tylėjimas (1964 m.

CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ palikėjo kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, elgesys po Å¡io daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr.3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra turtinė teisė, todėl mirus Å¡ios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra A.

J. A., mirusio 2001-04-18, sÅ«nus (b.l.4, 5), palikėjas kitų įpėdinių nei pareiÅ¡kėjas neturėjo (b.l.22). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į mirusiajam A. J. A. tenkančiÄ nekilnojamo turto dalį – 5.34 ha žemės (b.l.10). Centrinės hipotekos įstaigos 2011-12-07 nėra įregistruotų A. J. A. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l.23). Vilniaus rajono 2–ojo notarų biuro notarės 2011-11-04 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Vilniaus rajono 2-ame notarų biure nėra pradėta paveldėjimo byla A.

J. A., niekas iÅ¡ numirusiojo nei įstatyminių nei testamentinių įpėdinių į notarų biurÄ nesikreipė ir palikimo nepriėmė (b.l.11). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog po tėvo mirties pasiėmė benzininį pjÅ«klÄ ir kitus vertingesnius jo daiktus, nekilnojamo turto nuosavybės teise tėvas neturėjo, praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo tėvas buvo pateikęs iki mirties, po jo mirties pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi minėtų teisių įgyvendinimu.

Teismo posėdyje liudytoja buvusi A. J. A. sugyventinė M. K. parodė, jog nekilnojamo turto, automobilių palikėjas A. J. A. neturėjo, po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas pasiėmė tėvo daiktus – elektrinį pjÅ«klÄ bei kitus vertingus daiktus, rÅ«pinosi tėvo laidotuvėmis bei nuosavybės teisių į tėvo žemę atkÅ«rimo reikalais.Ä®vertinęs minėtus įrodymus, remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais, teismas laiko nustatytu, jog pareiÅ¡kėjas po savo tėvo A.

J. A. mirties 2001-04-18 priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti palikėjos turtÄ , t.y. aktyviais konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikėjo turtÄ bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiÅ¡kimÄ tenkina (CK 587 str. 2 d., 444 str. 2 d. 8 p.). Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kimÄ tenkinti.               Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas R.

A. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001-04-18, priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.            Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ Ä¯gyvendinimo tikslu.            Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .                                Teisėja                                                                                                  Ieva Pluirienė