2017-10-25 Nr. AB-19235-3-62-3-00621-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-915-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00621-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Superomnia“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Superomnia“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pėvėzė“) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Superomnia“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 70-2-965 „Dėl prašymo“ priimtus administracinius sprendimus.

2017 m. liepos 18 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir patikslintas skundas, kuriame prašoma panaikinti Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 70-2-965 „Dėl prašymo“ priimtus administracinius sprendimus ir Administracijos filialo Centro seniūnijos 2017 m. birželio 15 d. įspėjimą Nr. 04-2-392.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl Administracijos filialo Centro seniūnijos 2017 m. birželio 15 d. įspėjimo Nr. 04-2-392 panaikinimo ir atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Dambrauskas 2017 m. rugsėjo 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2017 m. rugsėjo 21 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo, kuriame taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjo atstovas nurodė savo paskyroje negavęs nei pranešimo apie 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdį, nei lydraščio, kuriuo buvo siunčiama skundžiama teismo nutartis. Skundžiama teismo nutartis pareiškėjo atstovui nebuvo įteikta, apie ją pareiškėjo atstovas sužinojo atsitiktinai, rengdamasis žodiniam bylos nagrinėjimui 2017 m. rugsėjo 21 d. ir pakartotinai susipažindamas su elektroninės bylos duomenimis.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi neatnaujino atskirojo skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Superomnia“ atskirąjį skundą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pranešimas apie teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtą nutartį ir teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui išsiųsta 2017 m. rugsėjo 4 d. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 8 dalį šio procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgęs į tai, kad terminas apskųsti teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį pasibaigė 2017 m. rugsėjo 15 d., teismas sprendė, jog atskirąjį skundą pareiškėjas teismui 2017 m. rugsėjo 22 d. įteikė praleidęs įstatyme nustatytą 7 dienų apskundimo terminą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir dėl to sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei žinodamas, jog teisme yra sprendžiamas jo pateikto skundo priėmimo klausimas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą domėtis tolesne šio klausimo sprendimo eiga, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju patikslintą skundą ir atskirąjį skundą pateikė advokatas, kuris yra savo srities profesionalas ir dalyvauja ne vienoje administracinėje byloje, todėl jam negali būti taikomi tokie patys atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai kaip asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo nurodytas termino praleidimo priežastis ir atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad pareiškėjo atstovas terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjas UAB „Superomnia“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, jeigu jis praleistas, ir priimti pareiškėjo atstovo 2017 m. rugsėjo 21 d. atskirąjį skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties išsiuntimo faktą nepagrįstai sutapatino su lydraščio data ir nepagrįstai pripažino, jog pranešimas apie teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtą nutartį ir pati teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis pareiškėjo atstovui išsiųsta 2017 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjo teigimu, dokumento elektroninėje byloje gavimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikro pranešimo gavimu konkretaus proceso dalyvio (šiuo atveju pareiškėjo atstovo) individualioje Liteko VEP posistemio paskyroje, tačiau nagrinėjamu atveju advokato individualioje Liteko VEP posistemio paskyroje nebuvo gauti pranešimai nei apie paskirtą teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka teismas buvo nutaręs iki paskirto žodinio bylos nagrinėjimo išspręsti patikslinto skundo priėmimo klausimą, nei apie priimtą teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Tai reiškia, kad pareiškėjas ir jo atstovas apie priimtą teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį nesužinojo dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, skaičiuodamas atskirojo skundo padavimo terminą ir spręsdamas dėl jo atnaujinimo, šių aplinkybių nepagrįstai nevertino ir nepripažino reikšmingomis.

Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjo atstovas turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą domėtis patikslinto skundo priėmimo klausimo sprendimo eiga, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo atstovas turi paskyrą, į kurią nustatyta tvarka ir jo pasirinktais būdais gaunami pranešimai apie visus įvykius, procesinius veiksmus bei bylos dokumentus nagrinėjamose bylose, todėl advokatas neturi realios galimybės kitokiu būdu nuolat ir individualiai sekti šių įvykių, veiksmų ir dokumentų visose nagrinėjamose bylose.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nepakankamo advokato atidumo, pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tiek ir patikslintas skundas buvo pateikti 2017 m. liepos 18 d., be to, proceso šalys buvo informuotos apie 2017 m. rugsėjo 21 d. paskirtą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Kadangi prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėtas, pareiškėjo atstovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad abu jo procesiniai dokumentai galėtų būti išnagrinėti ne 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje ar nepranešus jų nagrinėjimo datos. Pareiškėjas pabrėžia, kad advokatas apie teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį sužinojo atsitiktinai, rengdamasis 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžiui ir pakartotinai tikrindamas elektroninės bylos duomenis.

Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad terminas atskirajam skundui paduoti jo padavimo momentu nebuvo pasibaigęs, kadangi teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis pareiškėjui (jo atstovui) buvo įteikta tik 2017 m. rugsėjo 21 d., tačiau jeigu teismas pripažintų, jog šis terminas buvo praleistas, tai nurodytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, pripažintinos svarbiomis ir praleistas terminas atnaujintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas neatnaujino termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Superomnia“ atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėdama pareiškėjo argumentą, kad terminas atskirajam skundui paduoti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, teisėjų kolegija pažymi, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.). Šiuo atveju taikytina ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis, pagal kurią terminas atskirajam skundui paduoti siejamas su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo momentu, nes patikslinto skundo priėmimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimai buvo sprendžiami rašytinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims nedalyvaujant. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalį ABTĮ nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuri buvo pridėta prie Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. rašto, tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta pareiškėjo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties įteikimo pareiškėjui diena laikytina po jos išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2017 m. rugsėjo 5 d. (ABTĮ 74 str. 8 d.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties buvo paduotas 2017 m. rugsėjo 22 d.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir įvertinusi nurodytą ABTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad terminas atskirajam skundui paduoti jo padavimo momentu (2017 m. rugsėjo 22 d.) nebuvo pasibaigęs, nes paskutinė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties padavimo diena yra 2017 m. rugsėjo 12 d., t. y. atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties galėjo būti paduotas iki 2017 m. rugsėjo 12 d. (imtinai). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad terminas apskųsti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį pasibaigė 2017 m. rugsėjo 15 d., tačiau padarė teisingą išvadą, jog atskirąjį skundą pareiškėjas teismui 2017 m. rugsėjo 22 d. įteikė praleidęs įstatyme nustatytą 7 kalendorinių dienų apskundimo terminą, nagrinėjamu atveju skaičiuotiną pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje ir 152 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas taisykles.

Praleisto atskirojo skundo padavimo termino (ne)atnaujinimo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Taigi praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, jis gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tačiau jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, atskirąjį skundą atsisakoma priimti.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-502/2017, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-756-438/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-602/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-525/2017). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-813-438/2017).

Dėl atskirojo skundo argumento, kad pareiškėjui (jo atstovui) iš anksto nebuvo žinoma reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir patikslinto skundo priėmimo klausimų išsprendimo pirmosios instancijos teisme data, atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ nėra įtvirtintas įpareigojimas pranešti pareiškėjui (jo atstovui) apie numatomą nurodytų klausimų išsprendimo pirmosios instancijos teisme datą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad 2017 m. liepos 18 d. pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir patikslinto skundo priėmimo klausimas buvo išnagrinėti tik 2017 m. rugsėjo 4 d., ir subjektyvus pareiškėjo atstovo tikėjimasis, jog abu jo procesiniai dokumentai bus išnagrinėti paskirtame 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad egzistuoja svarbios atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastys, dėl kurių turėjo (turi) būti atnaujintas praleistas atskirojo skundo padavimo terminas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti po to, kai administracinė byla su pareiškėjo atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties buvo išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nors iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad, pareiškėjo teigimu, jo atstovo pateikti 2017 m. liepos 18 d. procesiniai dokumentai turėjo būti išnagrinėti arba per ABTĮ nustatytus terminus, t. y. anksčiau nei 2017 m. rugsėjo 4 d., arba paskirtame 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių savo ar savo atstovo aktyvių veiksmų, kurių buvo imtasi, jog būtų išsiaiškinta, ar šie procesiniai dokumentai jau yra išnagrinėti / kada šie procesiniai dokumentai bus nagrinėjami. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad pareiškėjas (jo atstovas) turėjo galimybę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl tokios informacijos pateikimo, jeigu buvo abejojama, ar 2017 m. liepos 18 d. pateikti procesiniai dokumentai jau išnagrinėti.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, kad jis ir jo atstovas apie pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį sužinojo pavėluotai, t. y. tik 2017 m. rugsėjo 21 d., būtent dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad nagrinėjamu atveju advokato individualioje Liteko VEP posistemio paskyroje nebuvo gautas pranešimas apie pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį, tačiau, kaip jau minėta, ši pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo atstovui buvo išsiųsta ABTĮ nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad išsiųsta teismo nutartis / pranešimas apie ją dėl techninių kliūčių ar kitų priežasčių galėjo nepasiekti adresato.

Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovo susipažinimo su šia teismo nutartimi data ir laikas yra 2017 m. rugsėjo 21 d. 11 val. 7 min., tačiau šiuo atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių advokatas, kuriam kaip profesionaliam teisininkui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog sužinotų apie jo paties pateiktų procesinių dokumentų išnagrinėjimo rezultatus ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį peržiūrėtų dar nepasibaigus jos apskundimo terminui. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pats pareiškėjas (jo atstovas) susiklosčiusioje situacijoje nebuvo pakankamai aktyvus, atidus ir rūpestingas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog pareiškėjo atstovas terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo 2017 m. spalio 5 d. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Superomnia“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas