2022-07-26 Nr. BB-5024-1-01-1-25107-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3869/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25107-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo R. G. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja objektyvioms aplinkybėms (asmens fiziologijai), todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatoriaus teigimu, jis nevairavo automobilio, būdamas neblaivus, o alkoholį vartojo grįžęs iš parduotuvės. Nuteistojo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas išimtinai subjektyviais liudytojų parodymais, nors rašytiniai įrodymai kaltę neigia arba bylai neturi jokios reikšmės, tuo tarpu fiziologiniai duomenys ir specialistės paaiškinimai įrodo jo nekaltumą. Nuteistasis kvestionuoja teismo atliktą byloje esančio vaizdo įraše fiksuotos informacijos turinio vertinimą, kitų byloje esančių įrodymų turinį, teigdamas, kad jie neįrodo, jos jis vairavo būdamas neblaivus. Be kita ko, teigia, kad, jei jis būtų buvęs neblaivus, parduotuvės darbuotoja nebūtų galėjusi jam parduoti alkoholio, nes tai yra draudžiama. Kasatorius nurodo ir tai, kad alkoholį vartojo skubiai, vos grįžęs iš parduotuvės, todėl po kurio laiko jo neblaivumą patikrinę policijos pareigūnai ir fiksavo nustatytą 2,53 promilės neblaivumo laipsnį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų), tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Susipažinus su kasaciniu skundu, nustatyta, kad nuteistasis neigia vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. ginčija nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymį – kaltę. Kasacinio skundo argumentai yra grindžiami nuteistojo subjektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu, ginčijant jam nepalankius įrodymus (liudytojų R. R., R. Š. ir E. J. parodymus, vaizdo įraše fiksuotą informaciją ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus), pateikiant subjektyvų šių įrodymų vertinimą bei savą įvykio versiją (teigia, kad į parduotuvę važiavo nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jį vartojo grįžęs iš jos, todėl, praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui nuo grįžimo, policijos pareigūnai nustatė 2,53 promilių neblaivumą). Nuteistasis savą versiją, be kita ko, grindžia liudytojos G. B. ir sugyventinės R. B. parodymais, su kuriomis įvykio dieną kartu vartojo alkoholį, savo atlikta neblaivumo laipsnio kitimo interpretacija.

Nors nuteistasis teigia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, konkrečiai nenurodydamas, kokį galimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pažeidimą jis turi omenyje, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis ginčija nuteisimą pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Visgi iš skundo turinio matyti, kad visas dėmesys yra kreipiamas į teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodant, jog galimai buvo padarytas esminis BPK nuostatų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažeidimas. Kaip matyti, kasatorius, nesutikdamas su nuteisimu, ginčija nustatytą veikos faktinę aplinkybę, o būtent aplinkybę, kad vairavo būdamas neblaivus, pateikdamas savas įrodymų ir įvykio aplinkybių interpretacijas, tačiau nenurodo jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir (ar) esminį BPK nuostatų pažeidimą, priešingai, nei to reikalaujama BPK 378 straipsnio 2 dalyje. Taigi teisėjų atrankos kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kasatorius nurodo ir pagrindžia teisiniais argumentais bent vieną apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo R. G. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas