566c6649-bc00-4ba2-9e3d-e54a76557904 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-354/2014                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00028-2011-9                                                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                  1.1.8.10.5; 1.2.5.4; 2.4.6.3.3.                                                                                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2014 m. balandžio 3 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nuteistojo L.

D. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,iÅ¡teisintojo M. Ž. gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 1 d. iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.);L.

D. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su 2012 m. kovo 30 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal 2012 m. kovo 30 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį;Nukentėjusiojo A. Å . pareikÅ¡tas byloje 5000 Lt civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ L. D. priteista 1000 Lt.Kolegija             n u s t a t ė: L. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. Ž., atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartų m., 2011-07-28 M. Ž. paraÅ¡ant grasinančio turinio laiÅ¡kÄ tuo metu Panevėžio apygardos teismo teisėju dirbusiam A.

Å ., L. D. užraÅ¡ant ant voko gavėjo vardÄ , pavardę, jo darbo vietÄ bei savo atgalinį adresÄ , savo vardo raidę ir pavardę bei iÅ¡siunčiant laiÅ¡kÄ per įstaigos administracijÄ , tokiu bÅ«du dėl tarnybinės veiklos grasino nužudyti A. Å ., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. M. Ž. iÅ¡teisintas dėl to, kad jis su L. D. veikdami bendrininkų grupėje, atlikdami terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J.

B. g. 14, Kybartų m., 2011-07-28 M. Ž. paraÅ¡ant grasinančio turinio laiÅ¡kÄ Â tuo metu Panevėžio apygardos teismo teisėju dirbusiam A. Å ., L. D. užraÅ¡ant ant voko gavėjo vardÄ , pavardę, jo darbo vietÄ bei savo atgalinį adresÄ , savo vardo raidę ir pavardę bei iÅ¡siunčiant laiÅ¡kÄ per įstaigos administracijÄ , tokiu bÅ«du dėl tarnybinės veiklos grasino nužudyti A. Å . esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria M.

Ž. iÅ¡teisintas pagal LR BK 145 str. l d., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 145 str. l d. ir nubausti jį laisvės atėmimu l metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d. paskirtÄ bausmę subendrinti su 2012 m. liepos 13 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę 15 metų 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Pakeisti nuosprendį dalyje dėl sunkinančios aplinkybės paÅ¡alinimo, civilinio ieÅ¡kinio priteisimo bei netinkamai pritaikyto įstatymo:L.

D. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., subendrinti su 2012 m. kovo 30 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Pripažinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad M. Ž. ir L. D. veikÄ padarė bendrininkų grupėje;priteisti solidariai iÅ¡ M. Ž. ir L. D. nukentėjusiajam A. Å . 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje praÅ¡o nuosprendžio nekeisti.

Skunde teigiama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis dalyje dėl M. Ž. iÅ¡teisinimo naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų bei dėl teismo padarytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, teismui pažeidus LR BPK 305 str. l d., 2 d. bei BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.Prokurorė skunde pažymi, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡ pradžių konstatavo, kad abu kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 145 str. l d., o vėliau padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ kad neįrodyta, jog M.

Ž. padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius turinčiÄ veikÄ . Pasak prokurorės, Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas M. Ž. kaltės klausimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais ir visiÅ¡kai nevertino kitų bylos duomenų, nors nuosprendyje juos ir iÅ¡vardijo. Taip, prokurorės nuomone, teismas suteikė prioritetÄ vienai įrodymų rÅ«Å¡iai – kaltinamųjų parodymams. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai patikėjo L.

D. parodymais, kad jis parašė grasinančio turinio laiÅ¡kÄ , nes visi bylos duomenys, kurių teismas neanalizavo, rodo prieÅ¡ingai. Pirmiausia pažymima, kad L. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklÅ«s – iÅ¡ pradžių ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad grasinančio turinio laiÅ¡kÄ parašė M. Ž., vėliau, kad laiÅ¡kÄ parašė jis pats; duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme pirmojo posėdžio metu nurodė, kad laiÅ¡kÄ parašė S. K., o vėlesniame posėdyje vėl ėmė teigti, kad laiÅ¡kÄ parašė jis pats.

Apibendrindama prokurorė teigia, kad teisingi yra pirminiai L. D. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog su M. Ž. kalbėjosi apie pasivažinėjimus etapais, kad laiÅ¡kÄ parašė M. Ž., kad jis (L. D.) užrašė adresÄ ir pavardę, nes Å¡iuos jo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys.Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu L. D. sutiko duoti laisvuosius raÅ¡ysenos pavyzdžius spausdintinėmis raidėmis, o M. Ž. tokių raÅ¡ysenos pavyzdžių nedavė. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr.l40-(7454)-ISI-3610 matyti, kad rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai prasidedantys žodžiais ,,Sveikas velnio iÅ¡pera..

“ ir besibaigiantys „...tavo mirtės valanda ...The Storm“ tikėtina yra atlikti ne L. D., o kito asmens ranka. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(5530)-ISI2155 matyti, kad atsakyti į klausimÄ ar grasinančio turinio laiÅ¡ko rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra atlikti M. Ž. ar kito asmens ranka, nėra galimybės, nes pateikti tyrimui rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra atlikti didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis stilizuota raÅ¡ysena, o raÅ¡ysenos pavyzdžiai – įprastine raÅ¡ysena, todėl nenustatyta požymių visumos, reikalingos jų sulyginimui.

Teigiama, kad apylinkės teismas, vien tik pagal nenuoseklius L. D. parodymus, neanalizuodamas ir nevertindamas specialisto iÅ¡vadų, nustatė, kad grasinančio turinio laiÅ¡kÄ parašė L. D.. Skunde pažymima, kad Kybartų pataisos namų 2013-01-15 raÅ¡tas Nr. 1-2/236 rodo, jog nuo 2011-07-14 iki 2011-08-01 nuteistieji L. D. ir M. Ž. neturėjo galimybės bendrauti su kitais nuteistaisiais, nusikalstamos veikos padarymo metu bausmę kameros tipo patalpoje Nr. 124 atliko tik jie du, todėl daroma iÅ¡vada, kad laiÅ¡kÄ parašė vienas iÅ¡ jų, tačiau ne L.

D..Be to, prokurorė skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teisme nebuvo nagrinėjama bylų, kuriose L. D. bÅ«tų kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, o byloje esantis 2011 m. vasario 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis rodo, kad buvęs teisėjas A. Å . dalyvavo teisėjų kolegijoje nagrinėjo M. Ž. apeliacinį skundÄ , kuris buvo atmestas – nebuvo suÅ¡velninta bausmė, todėl M. Ž. turėjo motyvÄ raÅ¡yti grasinančio turinio laiÅ¡kÄ Panevėžio apygardos teismo teisėjams, dalyvavusiems teisėjų kolegijoje.

Atkreipiamas dėmesys į laiÅ¡ko turinį, kuris rodo, kad laiÅ¡kÄ rašęs asmuo realiai pats buvo matęs nukentėjusįjį, nes laiÅ¡ko sakinio: ,,jai neklystu buvai toj pedofilijos bylos kolegijoj“ – negalėjo paraÅ¡yti L. D., kuris niekada nebuvo matęs nukentėjusiojo, vadinasi, negalėjo žinoti, kad tai tas pats teisėjas, kuris dalyvavo nagrinėjant vadinamÄ ,,pedofilijos“ bylÄ . Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, bendrindamas L.

D. paskirtÄ bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes L. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikęs anksčiau paskirtų bausmių ir jam paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d. Pažymima, kad L. D. ir M. Ž. buvo kaltinami nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 145 str. l d., padarę bendrininkų grupėje, todėl, pripažinus M. Ž. kaltu, reikalinga pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Taip pat nustačius, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė M. Ž. ir L. D., veikdami bendrininkų grupėje, civilinis ieÅ¡kinys priteistinas solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų. IÅ¡teisintasis M. Ž. atsikirtime į apeliacinį skundÄ pažymi, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis pakeistas, nes iÅ¡ L. D. parodymų matyti, jog jis parašė laiÅ¡kÄ teisėjui, turėdamas tikslÄ pasivažinėti etapais, o ne realizuoti planus, kurie paminėti laiÅ¡ke, todėl ir L.

D. pagal LR BK 145 str. 1 d. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo L. D. ir iÅ¡teisintojo M. Ž. gynėjos prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Ž. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Su tokiu sprendimu aiÅ¡kiai nesutinka prokurorė, praÅ¡ydama pripažinti M. Ž. kaltu bendrininkų grupėje su L. D. įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d., priimti M. Ž. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, o skundžiamÄ nuosprendį dėl L. D. paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti. Taigi apeliaciniu skundu nekeliamas nuteistojo L. D. kaltės klausimas pagal BK 145 str. 1 d., todėl kolegija detaliau dėl to nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija patikrino bylÄ Ä¯rodymų pakankamumo, liečiamumo, teisėtumo, vertinimo aspektais dėl M. Ž. iÅ¡teisinimo. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog M.

Ž. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Prokurorė savo skundu kritikuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teigdama, kad teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais, visiÅ¡kai nevertino kitų bylos duomenų. Dėl tokių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Å ios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė visus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus (pagarsino kaltinamojo L.

D., liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus) ir visete juos įvertinęs padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Apeliantė savo skunde nenurodė jokių kitų konkrečių įrodymų, kurių bÅ«tų netyręs apylinkės teismas, todėl prokurorės teiginiai, kad teismas į kažkÄ nekreipė dėmesio ar kažkokie duomenys teismui nebuvo žinomi, kad sprendimÄ dėl M. Ž. iÅ¡teisinimo priėmė nesiremdamas įrodymais, yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad ne kaltinamasis, nukentėjusysis ar kiti proceso dalyviai, o tik teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais ir kokie – tokiais nelaikytini (BPK 20 str. 2 d.). Prokurorė savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais, nekreipdamas dėmesio į kitus įrodymus, nevertindamas įrodymų visete. Iš tikrųjų, nuteistojo L. D. parodymai skirtingose baudžiamojo proceso stadijose iš esmės skyrėsi, o išteisintojo M.

Ž. parodymai buvo vienodi – jis nuosekliai neigė savo dalyvavimÄ jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme (2 t., 149 b. l.). Nuteistasis L. D. iÅ¡ pradžių kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad vokÄ su grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡ku nukentėjusiajam rašė ir iÅ¡siuntė ne jis, kad apie tai, kas laiÅ¡kÄ surašė ir iÅ¡siuntė, jam nežinoma (1 t., 88–89 b. l.). Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 91 b. l.) teigė, kad laiÅ¡kÄ teisėjui parašė M.

Ž., o jis tik užrašė ant voko. Dar vėliau (1 t., 94 b. l.) L. D. pripažino, kad laiÅ¡kÄ , adresuotÄ nukentėjusiajam A. Å ., parašė ir iÅ¡siuntė jis, teisiamajame posėdyje paminėjo, kad laiÅ¡kÄ galbÅ«t parašė S. K., ir galų gale vėl nurodė, kad laiÅ¡kÄ parašė ir iÅ¡siuntė jis pats (2 t., 148; 165 b. l.). Nepaisant tokių nevienodų nuteistojo L. D. parodymų, prokurorė siÅ«lo remtis iÅ¡skirtinai tik 2012 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais L.

D. parodymais, kurie akivaizdžiai naudingi kaltinimui pagrįsti. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį M. Ž. atžvilgiu priėmė ne dėl to, kad nuteistojo L. D. parodymai dėl esminių aplinkybių skyrėsi, o dėl to, kad iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos nebuvo galima padaryti neabejotinos iÅ¡vados apie M. Ž. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme.

Byloje surinktais įrodymais buvo pagrįsta tik nuteistojo L. D. kaltė, todėl pastarojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o M. Ž. versijos, kad jis nukentėjusiajam laiÅ¡ko nerašė, apie jį net nežinojo, kad laiÅ¡kÄ , pažiÅ«rėjęs jo spintelėje esančius dokumentus, galėjo paraÅ¡yti nuteistasis L. D., atmesti nebuvo jokios protingos galimybės.Apeliaciniame skunde minimi įrodymai – specialistų iÅ¡vados, iÅ¡ Kybartų pataisos namų gauti duomenys, nukentėjusiajam iÅ¡siųstas vokas su laiÅ¡ku bei laiÅ¡ko turinys ir kt., prieÅ¡ingai, nei teigia prokurorė, abejonių dėl M.

Ž. dalyvavimo nusikaltimo padaryme nepaÅ¡alina. Nuteistojo L. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 91 b. l.), kuriuos teisingais siÅ«lo laikyti prokurorė, neatitinka kitų byloje surinktų objektyvios kilmės įrodymų. Minėtos apklausos metu nuteistasis L. D., be kita ko, kaltę dėl grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡ko suraÅ¡ymo vertęs M. Ž., nurodė, kad nežino, kada laiÅ¡kÄ iÅ¡siuntė M. Ž. – galbÅ«t tÄ pačiÄ dienÄ , kai parašė. Tačiau Kybartų pataisos namų pateikti duomenys rodo, kad vokÄ su laiÅ¡ku 2011 m. liepos 28 d.

Panevėžio apygardos teismui iÅ¡siuntė 6-o bÅ«rio nuteistasis L. D. (1 t., 21–24 b. l.). Liudytoju apklaustas Kybartų pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus nuteistųjų pirmojo bÅ«rio virÅ¡ininkas A. G. (2 t., 163–165 b. l.) parodė, kad iÅ¡ nuteistųjų laiÅ¡kai priimami tik tada, kuomet nurodytas siuntėjas ir laiÅ¡kÄ atnešęs asmuo yra tas pats, ir Å¡is faktas yra užregistruojamas žurnale. Tai reiÅ¡kia, kad laiÅ¡ko voke, ant kurio nurodytas siuntėjas L. D., iÅ¡teisintasis M.

Ž. neišsiuntė, nors L. D., kaip minėta, nurodė kitaip.      Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis L. D. sutiko duoti laisvuosius rašysenos pavyzdžius spausdintinėmis raidėmis, o išteisintasis M. Ž. tokius pavyzdžius duoti atsisakė, negali būti pagrindas konstatuoti M. Ž. kaltę, nes duoti rašysenos pavyzdžius yra asmens teisė, o ne pareiga. Iš specialisto išvados Nr. l40-(7454)-ISI-3610 (1 t., 30–32 b. l.) matyti, kad rankraštiniai įrašai laiške (1 t., 2 b. l.) prasidedantys žodžiais: ,,Sveikas velnio išpera...“ ir besibaigiantys:

„...tavo mirtės valanda ...The Storm“, tikėtina yra atlikti ne L. D., o kito asmens ranka. IÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies matyti, kad įvertinus besiskiriančius požymius, nustatyta, jog jie yra pastovÅ«s, esminiai ir sudaro tokias požymių visumas, kurios leidžia teigti, kad minėti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai tikėtina yra atlikti ne L. D.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta papildoma užduotis atlikti raÅ¡ysenos tyrimÄ ir specialistas pateikė iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5530)-ISI2155 (1 t., 41–43 b. l.), kad nėra galimybės atsakyti į klausimÄ , ar grasinančio turinio laiÅ¡ko rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra atlikti M.

Ž. ar kito asmens ranka, nes pateikti tyrimui rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra atlikti didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis stilizuota raÅ¡ysena, o raÅ¡ysenos pavyzdžiai (iÅ¡ nuteistojo M. Ž. asmens bylos paimti dokumentai su jo raÅ¡ysenos pavyzdžiais) – įprastine raÅ¡ysena, todėl nenustatyta požymių visumos, reikalingos jų sulyginimui. Aptartos specialistų iÅ¡vados kategoriÅ¡kai nepatvirtina nei to, kad grasinančio turinio laiÅ¡kÄ , adresuotÄ nukentėjusiajam, surašė L. D., nei to, kad minimÄ laiÅ¡kÄ surašė M.

Ž.. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ir nekonstatavo, kad grasinančio turinio laiÅ¡kÄ surašė nuteistasis L. D., nors prokurorė savo skunde teigia kitaip. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų ir specialistų iÅ¡vados, patvirtina, jog L. D. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d., t. y. grasino nužudyti nukentėjusįjį A. Å . esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, ir ginčo nagrinėjamu atveju dėl to nėra.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie tai, kad grasinančio turinio laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo nukentėjusiajam metu – nuo 2011-07-14 iki 2011-08-01 nuteistieji L. D. ir M. Ž. gyveno kartu Kybartų pataisos namuose drausmės grupės 124 kameroje, ir su jais kameroje kiti nuteistieji negyveno (1 t., 52 b. l.), kad nuteistieji, esantys Kybartų pataisos namuose drausmės grupės skirtingose kamerose bendrauti tarpusavyje (kalbėtis, perduoti vienas kitam daiktus ir pan.) neturi galimybės – savaime nepatvirtina, kad grasinančio turinio laiÅ¡kÄ , adresuotÄ A.

Š., surašė būtent išteisintasis M. Ž.. Iš Kybartų pataisos namų pateiktų duomenų yra aišku, kad nuteistieji, esantys Kybartų pataisos namuose drausmės grupės skirtingose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose metu kalbėtis tarpusavyje, perduoti vienas kitam daiktus praktiškai neturi (turi labai ribotas) galimybės (2 t., 160 b. l.), tačiau tai taip pat ir nepaneigia tokios galimybės.  Be kita ko, prokurorė, apeliuodama į Panevėžio apygardos teismo teisėju dirbusiam nukentėjusiajam A.

Å . nusiųsto grasinančio laiÅ¡ko turinį (užuominas apie ,,pedofilijos“ bylÄ ), skunde teigia, kad tik iÅ¡teisintasis M. Ž. turėjo motyvÄ grasinti A. Å ., nes pastarasis buvo narys teisėjų kolegijos, kuri nagrinėjo M. Ž. apeliacinį skundÄ ir jį atmetė. Kartu prokurorė teigia, kad nuteistais L. D. nežinojo A. Å ., nes pastarasis nėra nagrinėjęs L. D. bylos, vadinasi, negalėjo tik iÅ¡ televizijos programų žinoti, kad tas pats A. Å . buvo teisėjų kolegijoje, nagrinėjusioje ir prokurorės neįvardytÄ ,,pedofilijos“ bylÄ .

Dėl to prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad tik M. Ž. galėjo suraÅ¡yti grasinančio turinio laiÅ¡kÄ . Tokie prokurorės samprotavimai yra grįsti tik subjektyviais iÅ¡mÄ stymais, neatitinkančiais BPK 20 str. reglamentuotos įrodymų baudžiamajame procese esmės. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė apeliaciniame skunde paminėtų aplinkybių vertinimo klaidų ir teisingai sprendė, kad neįrodyta, jog M. Ž. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Dėl to naikinti Å¡iÄ skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad skundžiamame nuosprendyje yra prieÅ¡taringų iÅ¡vadų – nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡ pradžių konstatuota, kad L. D. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. l d., veikdamas bendrininkų grupėje su M. Ž., o vėliau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog M. Ž. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Darydamas pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ , kuriai, kaip jau aptarta, kolegija pritaria, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ L.

D. suformuluoto kaltinimo turėjo pažalinti aplinkybes, kad L. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje su M. Ž., pastarajam paraÅ¡ant grasinančio turinio laiÅ¡kÄ . Apylinkės teismas realiai to nepadarė, nors skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje ir nurodė, kad iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog veika padaryta bendrininkų grupėje. Pagal BPK 256 str. 1 d. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ apeliacinės instancijos teismas turi paÅ¡alinti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas ir apsaugotos asmens teisės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiamÄ nuosprendį (BPK 328 str. 3 p.) ir iÅ¡ L.

D. suformuluoto kaltinimo paÅ¡alina aplinkybes, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. Ž. ir kad M. Ž. parašė grasinančio turinio laiÅ¡kÄ , ir kaltinimÄ L. D. formuluoja taip:L. D., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose Kybartų m., J. B. g. 14, 2011 m. liepos 28 d. per įstaigos administracijÄ iÅ¡siuntė grasinančio turinio laiÅ¡kÄ tuo metu Panevėžio apygardos teismo teisėju dirbusiam A. Å ., užraÅ¡ydamas ant voko gavėjo vardÄ , pavardę, jo darbo vietÄ bei savo atgalinį adresÄ , savo vardo raidę ir pavardę, tokiu bÅ«du dėl tarnybinės veiklos grasino nužudyti A.

Å ., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Byloje nenustačius, kad L. D. jam inkriminuotÄ veikÄ bÅ«tų padaręs bendrininkų grupėje su M. Ž., nėra pagrindo Å¡ios aplinkybės pripažinti L. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu. Prokurorė savo skundu visiÅ¡kai nepagrįstai kritikuoja ir praÅ¡o keisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo nuteistajam L. D.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ L.

D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neatlikęs bausmės, paskirtos Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, ir kad skundžiamu nuosprendžiu bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu L. D. paskirtas bausmes reikia bendrinti, taikant BK 64 str. nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nusikalstama veika, už kuriÄ yra nuteistas L. D., buvo padaryta 2011 m. liepos 28 d., vadinasi, prieÅ¡ Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimÄ , todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam galutinę subendrintÄ bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 9 d. nuostatomis.

 IÅ¡teisindamas M. Ž. pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad M. Ž. iÅ¡teisinamas pagal BK 145 str. 1 d. neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau neteisingai nurodė taikomÄ baudžiamojo proceso normÄ â€“ BPK 303 str. 5 d. 1 p., kuria vadovaujantis iÅ¡teisinama, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 3 p.) nurodant, kad M.

Ž. iÅ¡teisintas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p. (neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje L. D. suformuluoto kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybes, kad L. D. veikė bendrininkų grupėje su M. Ž., M. Ž. paraÅ¡ant grasinančio turinio laiÅ¡kÄ .

Nustatyti, kad M. Ž. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. (neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjos                                                                                                           Irena Ivanovienė                                                                                                                        Virginija Žindulienė   Â