2016-05-25 Nr. AB-11374-3-63-3-00116-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-467-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00116-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Žemaitijos visuomenės parlamento ir Antikorupcinės Konstitucinės partijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės Konstitucinės partijos ir J. B. skundą atsakovui Pagėgių rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai Žemaitijos visuomenės parlamentas, Antikorupcinė Konstitucinė partija ir J. B. (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. T-16 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-66 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ priedo pakeitimo“; 2) panaikinti visus Pagėgių rajono savivaldybės priimtus sprendimus, priimtus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti, kadangi skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas nustatė, kad Pagėgių savivaldybės taryba 2016 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė Pagėgių savivaldybės tarybos reglamentą dalyje dėl tarybos nariui skiriamo laiko pasisakymams ir nustatė, kad tarybos nariui kalbėti skiriama 1 minutė (ankstesnis reguliavimas numatė 5 min. laiką). Pareiškėjai ginčijam sprendimą šioje dalyje teigdami, kad toks reguliavimas pažeidžia ne tik tarybos narių, bet ir juos išrinkusių Pagėgių savivaldybės gyventojų teises. Skunde teigiama, kad J. B., kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą, turi teisę atstovauti tarybos nario E. K. interesus, o kaip Žemaitijos visuomenės parlamento ir Antikorupcinės konstitucinės partijos steigėjas ir lyderis – turi tiesioginę pareigą kovoti prieš korupciją ir ginčyti priimtą sprendimą. Kadangi Pagėgių savivaldybės mero patvirtinti sprendimai, priimti nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 29 d., įskaitant ir sprendimą dėl rajono biudžeto tvirtinimo, kadangi minėtu tarybos reglamento pakeitimu dėl laiko pasisakyti tarybos nariams ribojimo, priimti sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalimi, 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui pateiktame skunde pareiškėjais įvardijami Žemaitijos visuomenės parlamentas, Antikorupcinė konstitucinė partija ir J. B., skundą visuomeninių organizacijų vardu pasirašo J. B.. Ginamas interesas nurodomas ne tik savivaldybės tarybos narių pažeistos teisės, bet tuo pačių ir rajono gyventojų, renkančių savivaldybės tarybos narius, pažeistos teisės. Pareiškėjai nurodė, jog visuomeninės organizacijos Žemaitijos visuomenės parlamento veiklos zona apima Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskritis, todėl turi teisę ginti Pagėgių savivaldybės gyventojų ir tarybos nario E. K. (administracinio pastato Pagėgiuose savininko, kurį J. B. atstovauja pagal notarinį įgaliojimą, kuris byloje nepateiktas) teises ir interesus.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar veiksmus, ne kartą buvo pažymėta, kad organizaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas, t. y. pareiškėjas kreipdamasis į teismą gali ginti savo, kaip juridinio asmens, pažeistas teises ir interesus, viešąjį interesą ar administracinėje byloje dalyvauti kaip savo narių procesinis atstovas. Nagrinėjamu atveju pagal suformuluotus reikalavimus ir pateiktą faktinę situaciją spręstina, kad J. B. (ir kaip fizinis asmuo, ir kaip visuomeninių organizacijų atstovas) kreipėsi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą, veikdamas kaip suinteresuotų subjektų procesinis atstovas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tokioje byloje, administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiūriu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiškėjas), bet iš esmės dėl kitų asmenų (tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės (jos dalies) ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams galbūt padaryto pažeidimo, kurio pašalinimas yra viešojo intereso reikalas. Tačiau ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, taip pat 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų įgalinimai (teisė) ginti viešąjį interesą turi būti nustatyti įstatyme, todėl tuo atveju, jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiškimo. Skundą (prašymą) tokiu atveju turėtų būti atsisakoma priimti (ABTĮ 4 str. 6 d., 37 str. 2 d. 1 p.), o jei jis jau priimtas – byla turėtų būti nutraukta (ABTĮ 4 str. 6 d., 101 str. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. nutartimi pripažinta Žemaitijos visuomenės parlamento teisė ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, jog administracinėje byloje Nr. AS11-59/2006 teisėjų kolegija nustatė, kad į administracinį teismą, gindamas viešąjį interesą kreipęsis pareiškėjas – Žemaitijos visuomenės parlamentas – pagal įstatus (1.1 p.) yra visuomeninė organizacija. Pareiškėjo įstatai (2.1 p.) patvirtino, kad ši organizacija faktiškai veikia ir ginant aplinkosaugos interesus („ (... ) Žemaitijos krašto problemoms išspręsti“), todėl nuspręsta, kad pareiškėjas - Žemaitijos visuomenės parlamentas – pagal Orhuso Konvencijos prasmę yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi ginčydamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo pakeistas Tarybos reglamentas toje dalyje dėl tarybos narių teisės pasisakyti laiko ribojimo. Akivaizdu, kad ginčas yra kilęs ne aplinkosaugos srityje ir nėra susijęs su Orhuso konvencijos taikymu. Pažymėtina, jog pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Teismas nustatė, kad J. B. nėra Pagėgių savivaldybės tarybos narys, byloje kaip pareiškėjai taip pat nenurodomi Pagėgių savivaldybės tarybos nariai, nėra duomenų, jog savivaldybės tarybos nariai priklausytų nurodytoms visuomeninėms organizacijoms, todėl J. B. nelaikytinas savivaldybės tarybos narių procesinių teisių atstovu, t. y. subjektu, galinčiu ginti savivaldybės tarybos narių interesus ir viešąjį interesą.

Teismas, faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu priėjo prie išvados, kad įstatymas nenumato pareiškėjų (ir kaip fizinio asmens, ir kaip visuomeninių organizacijų) teisės ginti viešąjį interesą dėl sprendimų, kuriais nustatoma savivaldybės tarybos veiklos tvarkos, panaikinimo, todėl pareiškėjų Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos ir J. B. skundą atsakovui Pagėgių rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu). Kadangi skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, neanalizavo, ar prašomas apginti interesas laikytinas viešuoju, taip pat skundo trūkumų.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad teismas priėmė neteisėtą nutartį. Pareiškėjai kreipėsi į teismą apginti 8 oponentinės Pagėgių savivaldybės tarybos narius, kadangi dėl daromo jiems spaudimo jie negali to padaryti savarankiškai. Atskirajame skunde, be kita ko, nurodoma, kad J. B. atstovauja E. K., kuris yra tarybos narys ir Etikos komisijos pirmininkas.

Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, kad galėtų pateikti tarybos narių ar vieno nario pareiškimą atstovauti tarybos narius. Taip pat akcentavo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas nutartyse nurodė, kad pareiškėjai turėtų kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, todėl pareiškėjų skundą atsisakyta priimti nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos nuostatos nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą absoliutumo, kadangi teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (pvz., 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Nagrinėjau atveju nustatyta, kad pareiškėjai Žemaitijos visuomenės parlamentas, Antikorupcinė konstitucinė partija ir J. B., kaip nurodyta skunde, atstovaujantis tarybos nario E. K. interesus pagal notarinį įgaliojimą, kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. T-16 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-66 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ priedo pakeitimo“ bei panaikinti visus Pagėgių rajono savivaldybės priimtus sprendimus, priimtus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad skundą pareiškėjų vardu pasirašė J. B.. Teismas sprendė, kad pagal suformuluotus reikalavimus ir faktinę situaciją, J. B. (ir kaip fizinis asmuo, ir kaip visuomeninių organizacijų atstovas) kreipėsi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą, veikdamas kaip suinteresuotų subjektų procesinis atstovas. Teismas pažymėjo, kad J. B. nėra Pagėgių savivaldybės tarybos narys, byloje pareiškėjai nenurodomi Pagėgių savivaldybės tarybos nariai, byloje nėra duomenų apie tarybos narių priklausymą nurodytoms visuomeninėms organizacijoms, todėl J. B. nelaikytinas savivaldybės tarybos narių procesinių teisių atstovu, t. y. subjektu, galinčiu ginti savivaldybės tarybos narių interesus ir viešąjį interesą. Kadangi įstatymas nenumato pareiškėjų teisės ginti viešąjį interesą dėl sprendimų, kuriais nustatoma savivaldybės tarybos veiklos tvarkos, atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Ši teisės norma nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio, pareiškėjai kreipėsi į teismą siekdami apginti savivaldybės tarybos narių interesus bei rajono gyventojų, renkančių savivaldybės tarybos narius, teises. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nutartyje nurodė, kad J. B. yra suinteresuotų subjektų procesinis atstovas, tačiau byloje nėra jokių jo atstovavimą patvirtinančių dokumentų: Žemaitijos visuomenės parlamento ir Antikorupcinė konstitucinė partijos įstatai byloje nėra pateikti, taip pat byloje nėra pateiktas ir E. K. įgaliojimas, suteikiantis teisę J. B. atstovauti jo, kaip nurodoma skunde, tarybos nario, interesus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą neišsiaiškinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalyje numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo skundą ar prašymą. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymų ar kitais teisės aktais (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje inter alia nurodyta, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai; advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus inter alia teismo sprendimo ar nutarties apskundimą (6 punktas).

Taigi nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, atitinkamą procesinių reikalavimų laikymąsi, todėl atitinkamai tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 1 dalis) tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009) (LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinė byla Nr. AS-77-822/2015).

Nagrinėjamu atveju skundą teismui pasirašė pareiškėjų įgaliotas J. B., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo įgaliojimus, taip pat nėra pateikti minėtų organizacijų įstatai, nors skunde teigiama, kad jis yra Žemaitijos visuomenės parlamento ir Antikorupcinės konstitucinės partijos steigėjas ir tarybos nario E. K. atstovas, veikiantis pagal notarinį įgaliojimą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjų ir jų atstovo įgaliojimų apimties, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad J. B., kaip pareiškėjų procesinis atstovas, negali ginti savivaldybės tarybos narių ir viešojo interesų.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tik nustačius, kas konkrečiai kreipėsi į teismą su skundu ir kokią teisę siekiama apginti teismui pateiktu skundu, skunde tiksliai nurodant, kas yra tikrieji pareiškėjai, būtų galima vertinti, ar nėra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsisakymo priimti skundą pagrindų.

Pažymėtina, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjams patikslinti skundą ir konkrečiai nurodyti, kas yra pareiškėjas ir kieno bei kokią subjektinę teisę siekiama apginti paduodamu skundu, ir tik patikslinus skundą ar atsisakius tai padaryti, teismas galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą, t. y. vertinti, ar skundą pasirašė asmuo, kuriam tokie įgaliojimai suteikti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nepasiūlius pareiškėjams pašalinti skundo trūkumų galėjo būti nepagrįstai apribota teisė ginti galbūt pažeistas teises.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, reikalingų tinkamai išnagrinėti skundo priėmimo klausimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė