5663e331-b12f-4faf-b8fd-dfdaca24071c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1599-254/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04658-2013-4                                                                                Procesinio dokumento kategorijos: (S) 21.4.;121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų:

Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Å imonio apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-374/2015 pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovams KU „SÅ«duvos parama“, J. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A.

R. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ ir prašė pripažinti 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088 negaliojančia bei priteisti iÅ¡ atsakovo KU „SÅ«duvos parama“ ieÅ¡kovo A. R. naudai pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo pagal 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088. IeÅ¡kovas nurodė, kad laidavimo sutartis, kuriÄ tariamai jis sudarė su KU „SÅ«duvos parama“ ir taip užtikrino 55 000 Lt paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovų KU „SÅ«duvos parama“ ir J.

U. tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , yra suklastota. Pasak ieÅ¡kovo, jis laidavimo sutarties nesudarė, paraÅ¡as sutartyje ne ieÅ¡kovo, o laiduotojo vardas ir pavardė, kaip to reikalauja sutarties forma, neįraÅ¡yta, jam ginčijamos sutarties sudarymo sÄ lygos nežinomos. IeÅ¡kovo teigimu, jis žinojo apie iÅ¡ jo gaunamų pajamų daromas iÅ¡skaitas atsakovo naudai, tačiau galvojo, kad tai pagal kitÄ sutartį, kuriÄ jis pripažįsta ir neginčija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009, kuriame iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. priteista skola pagal 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088, Å¡ioje byloje yra prejudicinis faktas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo argumentus, jog jis nežinojo apie minėtÄ sprendimÄ už akių paneigia ieÅ¡kovo ir I. B. 2009 m. rugpjūčio 19 d. praÅ¡ymas antstolei S. Ž. dėl vykdymo veiksmų atlikimo, kuriame ieÅ¡kovas nurodė, kad apie 2009 m. gegužės 4 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 jam žinoma bei žinoma ir tai, kad pradėti vykdomieji veiksmai.

Be to, nuo 2010-01-28 iki 2010-07-30 iÅ¡ A. R. VSDFV Marijampolės skyriaus mokamų iÅ¡mokų buvo iÅ¡skaitoma po 130 Lt pagal 2009 m. liepos 25 d. sprendimÄ už akių. Teismas sprendime pažymėjo, kad byloje buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė tikslu nustatyti, ar ginčijamÄ laidavimo sutartį pasirašė ieÅ¡kovas, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras 2014 m. birželio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1437(14) pateikė iÅ¡vadÄ , kad 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartyje Nr. 07-00088, skiltyje „Laiduotojas (vardas, pavardė, paraÅ¡as)“, nustatyti ar pasirašė A.

R. negalima dėl paraÅ¡o trumpumo ir paprastos sandaros. Teismo vertinimu, ekspertizė nei patvirtino, nei paneigė ieÅ¡kovo teiginį dėl paraÅ¡o tikrumo ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama ieÅ¡kovo naudai, nes ekspertai ekspertizės akte nurodė, kad tiriamasis paraÅ¡as trumpas – sudarytas tik iÅ¡ monogramos, o monogramÄ sudarančios raidės paprastos sandaros, todėl, pasak teismo, akivaizdu, kad ekspertams, turintiems specialių žinių, nepakako paraÅ¡o požymių, reikalingų teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai.

Teismas taip pat negalėjo vertinti ieÅ¡kovo paraÅ¡o autentiÅ¡kumo, o kitų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas nepateikė, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas A. R. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Taip pat praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime daug dėmesio skyrė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimui už akių, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009, nes ieÅ¡kovas joje nedalyvavo ir apie sprendimÄ nežinojo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 straipsnio, 250 straipsnio normas, nes netyrė ir nevertino ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, o bÅ«tent, kad ieÅ¡kovas neigia paraÅ¡Ä sutartyje (pateikė įvairių laikotarpių originalių dokumentų su paraÅ¡u, kuris nepanaÅ¡us į paraÅ¡Ä sutartyje); nurodo, kad sutartyje nurodytas telefono numeris jam niekada nepriklausė, o sutartyje nurodytu adresu jis negyveno.

Be to, teismo sprendime nepasisakoma apie tai, kad ginčijamoje sutartyje vardas ir pavardė asmens, kuris tariamai pasiraÅ¡o laidavimo sutartį nenurodyti. Pasak apelianto, ekspertams nenustačius, ar ginčijamoje laidavimo sutartyje pasirašė ieÅ¡kovas, teismas turėjo Å¡iÄ aplinkybę nustatinėti lygindamas kitus dokumentus, kuriuos pasirašė ieÅ¡kovas, todėl įrodymų tyrimas turi bÅ«ti atnaujintas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ekspertams netvirtinus, kad paraÅ¡as ginčijamoje laidavimo sutartyje priklauso ieÅ¡kovui, teismas neteisingai nustatė, kad vis dėl to laidavimo sutartį sudarė ieÅ¡kovas.

Bet kokios abejonės ir prielaidos turėjo bÅ«ti vertinamos ginÄÄ dėl sutarties pradėjusios Å¡alies (ieÅ¡kovo) naudai, nes neginčijamai pagrįstomis iÅ¡vadomis, moksliniais tyrimais neįrodyta, kad sutartį sudarė ir pasirašė bÅ«tent ieÅ¡kovas.KU „SÅ«duvos parama“ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 yra prejudicinis faktas Å¡iai bylai ir ieÅ¡kovui apie minėtÄ teismo sprendimÄ buvo žinoma, kÄ patvirtina paties ieÅ¡kovo 2009 m. rugpjūčio 19 d. antstoliui raÅ¡ytas raÅ¡tas.

Atkreipiamas dėmesys, jog minėto sprendimo už akių nei viena ginčo Å¡alis nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundė. Be to, jei kaip teigia apeliantas, jis apie priimtÄ sprendimÄ nežinojo, tai sužinojęs vėliau galėjo pasinaudoti teise pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Pažymima ir tai, jog ieÅ¡kovas neturėjo teisės ginčyti laidavimo sutarties, nes kaip minėta, anksčiau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčo laidavimo sutartimi ir minėtos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurie negali bÅ«ti ginčijami Å¡ioje byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog laidavimo sutartyje neatitinka tikrovės duomenys, viena vertus jokios teisinės reikÅ¡mės neturi, nes laidavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia (prieÅ¡ingai egzistuojantis teismo sprendimas patvirtina, jog laidavimo sutartis yra teisėta ir toks sprendimas turi res judicata galiÄ Å¡ioje byloje), antra vertus aplinkybes dėl laidavimo sutartyje esančio adreso (jog toks adresas tikras) patvirtino ir byloje 2015 m. sausio 15 d. apklausta liudytoja I.

B., kuri nurodė, jog minėtu adresu buvo deklaruota ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad ginčijamoje sutartyje yra ne jo paraÅ¡as, nors tokiÄ procesinę pareigÄ turėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nesutinka, kad apeliacinis skundas bÅ«tų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose. Dėl žodinio proceso Apeliantas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt).

Nagrinėjamu atveju apeliantas savo praÅ¡ymÄ dėl žodinio proceso motyvavo tuo, kad byloje yra reikalingas iÅ¡samus įrodymų tyrimas ir įvertinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alys dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiÅ¡kinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių, todėl paminėti apelianto praÅ¡ymo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kuomet apeliacinės instancijos teismas, nepriklausomai kokia tvarka nagrinėjama byla, atlieka savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir faktinių aplinkybių nustatymÄ .

Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Nagrinėjamose byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams ir prašė pripažinti 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088 negaliojančia, nes tvirtino, kad laidavimo sutarties jis nesudarė, sutarties sudarymo sÄ lygos jam nežinomos, paraÅ¡as sutartyje yra ne ieÅ¡kovo - suklastotas, o laiduotojo vardas ir pavardė, kaip to reikalauja sutarties forma, neįraÅ¡yta. Taigi, apelianto nuomone Å¡is laidavimo sandoris yra negaliojantis – niekinis (CK 1.78 ir 1.80 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnyje pateikta sandorių samprata, sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais yra siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta laidavimo samprata, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais.

Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokių aplinkybių nenustačius, Å¡aliai gali atsirasti neigiamų padarinių, t. y. ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas. Dėl to įrodinėjimo pareiga visų pirma reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigÄ pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus (CPK 178 straipsnyje).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , privalėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , t. y. ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutarties Nr. 07-00088 jis nesudarė ir joje esatis paraÅ¡as yra ne ieÅ¡kovo (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančių įrodymų visetÄ ir priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo pozicijos, jog jis laidavimo sutarties nepasirašė, todėl ji yra niekinė ir negaliojanti, nes įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ buvo pagrindas padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Pirmiausia, nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimui už akių, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai, suteikė per didelę galiÄ .

Å iuo sprendimu buvo patenkintas kreditorės Kredito unijos „SÅ«duvos parama“ ieÅ¡kinys atsakovui J. U., kuris neįvykdė prievolių pagal 2007-07-25 paskolos sutartį Nr. 07-00126, kurių įvykdymas buvo užtikrintas ir Å¡ioje byloje ginčijama 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-00088 bei iÅ¡ skolininko ir apelianto solidariai su kitomis laiduotomis kreditorei buvo priteista 44 543,71 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 121,86 Lt palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyti prejudiciniai faktai, jog apelianto pareiga atsakyti kito asmens kreditoriui kilo bÅ«tent ginčijamos laidavimo sutarties pagrindu ir Å¡ių aplinkybių iÅ¡ naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kuomet abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, o ginčijama laidavimo sutartis toje byloje buvo įrodinėjimo dalyku, reikÅ¡mingu abejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013 ir kt.).

Apeliantas prieÅ¡taravimų dėl Å¡io sprendimo už akių nepareiÅ¡kė, o jį vykdant kartu su kita laiduotoja I. B. 2009-08-19 pareiÅ¡kimu net prašė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal paminėtÄ teismo sprendimÄ nukreipti pirmiausiai į skolininko, bet ne laiduotojų turtÄ (1 t., b.l. 86-87), tuo pripažindamas, kad ginčo laidavimo sutartimi laidavo už skolininko J. U. prievolių pagal 2007-07-25 paskolos sutartį Nr. 07-00126 tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Be to, iÅ¡ VSDF Marijampolės skyriuje apeliantui priklausančių iÅ¡mokų per septynis mėnesius, pradedant nuo 2010-01-28, buvo iÅ¡skaičiuota kas mėnesį lygiomis dalimis 910,00 Lt, todėl nurodytų duomenų pagrindu negalima sutikti su apeliantu, kad apie ginčijamÄ sandorį jis sužinojo tik prieÅ¡ tris-Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (2013-11-26).

Å iuo atveju konstatuotinas apelianto nenuoseklumas nurodant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus.    Apeliantas nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino 2014-06-09 ekspertizės akto Nr. 11-1437(14) iÅ¡vados, nes jos nevertino apelianto naudai, t.y. kaip įrodymo, paneigiančio jo paraÅ¡o tikrumÄ . Taigi, apeliantas nekelia abejonių dėl ekspertų iÅ¡vados pagrįstumo, tik nesutinka su Å¡io įrodymo vertinimu. Å ioje iÅ¡vadoje nurodoma, kad ar 2007-07-25 laidavimo sutartyje Nr. 07-00088, skiltyje „Laiduotojas (vardas, pavardė, paraÅ¡as), pasirašė A.

R., nustatyti negalima dėl paraÅ¡o trumpumo ir paprastos sandaros. Kaip jau minėta, apeliantas turėjo pareigÄ paneigti savo paraÅ¡o tikrumÄ , o Å¡ia ekspertizės iÅ¡vada tokių tikslų nepasiekė, todėl Å¡ios iÅ¡vados teismas negalėjo vertinti taip, kaip to nori apeliantas (CPK 218 straipsnį). Vertinant kitus apelianto apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad laidavimo sutarties nedaro niekine ir negaliojančia aplinkybė, jog laidavimo sutarties formoje “Sutarties Å¡alių paraÅ¡ai” neįraÅ¡ytas apelianto vardas ir pavardė.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad sutarties įžanginėje dalyje yra nurodyti laiduotojo asmenybę identifikuoti duomenys: jo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir telefono duomenys. Pagal CK 6.79 straipsnį laidavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančiÄ . Ä®statyme nėra reglamentuotas detalus laidavimo sutarties turinys, todėl joje esant duomenims, leidžiantiems nustatyti sandorį sudariusias Å¡alis, laidavimo sutartimi užtikrinamÄ prievolę, Å¡alių teises ir įsipareigojimus, laikoma, kad sutartis sudaryta be formos trÅ«kumų (CK 6.154 straipsnis).

Apeliantas taip pat nurodo, kad laidavimo sutartyje nurodytu adresu jis negyveno, tačiau 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja I. B., kuri 20 m. gyvena su ieškovu (posėdžio garso įrašo 32:44 – 32:50 min.) parodė, kad šis adresas buvo ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (garso įrašo 36:35 min.). Apeliantas šių parodymų neginčijo. Byloje yra rašytinis įrodymas – įspėjimas, adresuotas apeliantui, su kuriuo jis susipažino pasirašytinai (1 t., b.l.

11) ir kuriame nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas taip pat sutampa su laidavimo sutartyje nurodytu adresu, todėl apelianto argumentai dėl laidavimo formoje nurodytų jo asmeninių duomenų neatitikimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti dėl sandorį sudariusių Å¡alių. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutarties Nr. 07-00088 pripažinimo negaliojančia, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas bei padarė faktinius bylos duomenis atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                                       Dalė Burdulienė                                                                                                               Izolda Nėnienė                                                                                                                                                       Mindaugas Å imonis                                                                              Â