5663b948-3c4d-43c7-b33b-d2a4e6f5effd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5873-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00517-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

D. skundÄ atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl sprendimo, nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 29-31) priimta nagrinėjimui pareiÅ¡kėjo 2016-03-14 skundo (b. l. 26-27) dalis, kuria pareiÅ¡kėjas praÅ¡o 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2016-01-27 sprendimÄ Nr. 2S-433;

2) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015-12-15 nutarimÄ Nr. 56-1442(1);

3) priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) veiksmų ir neveikimo. PareiÅ¡kėjas reikalavimus grindžia tuo, kad Vilniaus PN nuo 2015-11-04 iki 2015-11-18 buvo laikomas mažoje karantino patalpoje. Vilniaus PN prievarta paskyrė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ trečiÄ bÅ«rį, kuriame jis negali gyventi dėl to, kad turi priešų tarp kitų nuteistųjų, tai darė tyčia, kol pareiÅ¡kėjas neduos kraujo tyrimui. Trečiame bÅ«ryje jautė baimę, palūžo psichologiÅ¡kai.

Vilniaus PN pareiÅ¡kėjÄ baudė tol, kol jis buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose nepriklauso pasimatymai. Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui karantino patalpose ir trečiame bÅ«ryje buvo nurodyta miegoti lovos antrajame aukÅ¡te, nors dėl sveikatos bÅ«klės jis antrame lovos aukÅ¡te miegoti negalėjo, apie tai Vilniaus PN buvo žinoma. Mano, kad Departamentas jo skundÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. Nurodo, kad norėjo pervažiuoti į kitus pataisos namus dėl Vilniaus PN turimų priešų ir dėl to, kad artimieji galėtų jį aplankyti.

Nesutinka su Departamento sprendimu, kuriuo netenkintas jo praÅ¡ymas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl nurodytų Vilniaus PN veiksmų ir neveikimo pažeidžiant jo teises, o taip pat dėl jam skirtų nuobaudų jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinę žalÄ , kuriai atlyginti praÅ¡o priteisti 3000 Eur.   Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 35–39), praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN jis iki 2015-11-18 buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 dvivietės lovos, todėl tenkantis plotas atitinka nustatytus reikalavimus.

Minėta patalpa dažniausiai nebÅ«na pilnai užpildyta, todėl nuteistiesiems tenka ženkliai didesnis plotas, nei nustatyta teisės aktuose. 2015-12-14 pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymÄ bÅ«ti jam paskirtame 3-iajame bÅ«ryje. 2015-12-14 pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad jis atsisako jam paskirto bÅ«rio, kadangi kiti nuteistieji jam pasakė negrįžti. 2015-12-14 Vilniaus PN direktoriaus budinčio padėjėjo nutarimu Nr. 39-732(1) pareiÅ¡kėjas laikinai nuo 2015-12-14 21.45 val. iki 2015-12-15 15.15 val. buvo uždarytas į Vilniaus PN baudos izoliatorių. 2015-12-15 Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo nutarimu Nr. 56-1442(1) pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, kol bus atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo nuo paskirto bÅ«rio priežasčių.

Vilniaus PN nurodė, kad toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Atlikus tyrimÄ nenustatyta duomenų, kad pareiÅ¡kėjui 3-iajame nuteistųjų bÅ«ryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjas buvo pagrįstai laikinai izoliuotas 2015-12-15 Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo nutarimo Nr. 56-1442(1) pagrindu, tai buvo padaryta siekiant užtikrinti paties pareiÅ¡kėjo saugumÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jo nurodytų atsisakymo priežasčių pagrįstumÄ .

Vilniaus PN nuomone, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų apie skunde nurodytas aplinkybes, įtakojusias jo psichinę sveikatÄ , neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Vilniaus PN jokiais veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė.Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 53–56) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Departamente buvo gautas ir iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo 2015-12-30 skundas dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų bei jo perkėlimo laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitus pataisos namus.

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė bausmę atlikti Vilniaus PN administracijos paskirtame 3-iajame bÅ«ryje. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ konstatavo, kad nėra iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN ir pareiÅ¡kėjo perkelti į kitus pataisos namus netikslinga. Pagal BVK 69 straipsnį nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarka detalizuojama Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Departamentui nebuvo pateikta Vilniaus PN motyvuotos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ Vilniaus PN į kitÄ pataisos įstaigÄ . Atvirkščiai, buvo gautas Vilniaus PN 2016 m. sausio 11 d. raÅ¡tas Nr. 9-189(64) „Dėl nuteistojo D. D.”, kuriame nurodyta, kad iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis D. D. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN nėra, todėl nuteistÄ jį D.

D. perkelti į kitus pataisos namus netikslinga, jis gali saugiai bausmę atlikti Vilniaus PN. Vilniaus PN administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl pati objektyviai ir kompetentingai gali spręsti vienokius ar kitokius klausimus, susijusius su nuteistųjų laikymu, izoliavimu, taip pat poreikiu perkelti nuteistÄ jį tolesnei bausmei atlikti iÅ¡ vienų pataisos namų į kitus. Departamento nuomone, pareiÅ¡kėjo hipotetinis aiÅ¡kinimas apie grėsmę atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, negali bÅ«ti laikomas pagrindu nuteistojo perkėlimui iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ .

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad nori bÅ«ti perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau nenurodo į kuriuos. NeaiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjui kituose pataisos namuose nekils nepatogumų ir jis vėl nekels reikalavimo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus. Tam tikras kalinamųjų laisvės ir norų įgyvendinimo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu bausmės vykdymu. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtina pagrindÄ , kai nuteistasis gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kliudančioms nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Byloje nėra jokių duomenų, kad BVK 69 straipsnio ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o 3.2 punkto taikymo prasme bÅ«tų iÅ¡imtinio pobÅ«džio aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiÅ¡kėjÄ Vilniaus PN. Departamentas pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. pareiÅ¡kėjas penkiolikai parų perkeltas į kamerų tipo patalpas jo paties praÅ¡ymu (pareiÅ¡kėjo 2015 m. gruodžio 14 d. praÅ¡ymas Nr. 50-2644(1). Departamentas teigia, kad pareiÅ¡kėjo 2015 m. gruodžio 30 d. skundÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai.

Skundžiamas Departamento 2016 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 2S-433 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka, jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ , remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, paaiÅ¡kino, kad visuose Vilniaus PN jis turi priešų, tačiau kituose pataisos namuose priešų nėra, todėl norėtų ramiai atlikti likusiÄ bausmę kituose pataisos namuose.

Å iuo metu bausmę atlieka Vilniaus PN kamerų tipo patalpose. PaaiÅ¡kino, kad serga epilepsija, todėl jam kilo pavojus paskyrus antrÄ lovos aukÅ¡tÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas 2015-11-04 atvyko į Vilniaus PN (Å¡i data matoma iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir Vilniaus PN 2016-01-11 raÅ¡to, b. l. 64-65) ir buvo patalpintas į Vilniaus PN karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 108, kurioje gyveno iki 2015-11-18. Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 įsakymu Nr. 7-321 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos tolesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į trečiojo bÅ«rio 209 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 40).

Pareiškėjas 2015-12-14 raštu Vilniaus PN administracijai nurodė, kad atsisako būti paskirtame trečiajame būryje, nes kiti nuteistieji pasakė jam negrįžti (b. l. 46). 2015-12-15 Vilniaus PN direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l.

41) pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo administracijos nurodymų nevykdymo ir 2015-12-23 tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje (b. l.

49) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikti trečiajame bÅ«ryje yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi yra netikslinga.PareiÅ¡kėjas 2015-12-17 praÅ¡ymu Vilniaus PN prašė jį perkelti atlikti bausmę į kitus pataisos namus. Å is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus PN 2015-12-29 sprendimu (b. l. 62-63), kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo atmestas. PareiÅ¡kėjas 2015-12-30 skundu (b. l. 59-61) kreipėsi į DepartamentÄ , skųsdamas Vilniaus PN administracijos sprendimus paskirti jį į trečiÄ jį bÅ«rį, patalpinti jį į kamerų tipo patalpas bei netenkinti jo praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus bei prašė perkelti į kitus pataisos namus.

Departamentas 2016-01-27 sprendimu Nr. 2S-433 (b. l. 80-81) nenustatė neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų ir atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ perkelti į kitus pataisos namus. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2015-12-15 nutarimÄ Nr. 56-1442(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l. 41), kuriuo jis, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų.BVK 70 straipsnis nustato atvejus, kada nuteistieji pataisos įstaigose laikomi atskirai arba izoliuotai.

Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi bÅ«ti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, o kai kurios Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytos kategorijos nuteistųjų laikomos izoliuotai arba atskirai, jeigu yra tokia galimybė. Å io straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

LaikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.Kaip minėta, Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 įsakymu Nr. 7-321 pareiÅ¡kėjÄ perkėlus į trečiojo bÅ«rio 209 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , pareiÅ¡kėjas 2015-12-14 raÅ¡tu nurodė, kad atsisako bÅ«ti Å¡ioje patalpoje, nes kiti nuteistieji pasakė jam negrįžti (b. l. 46). BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iÅ¡ nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslų yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjui 2015-12-14 raÅ¡tu nurodžius aplinkybes, kad jis atsisako bÅ«ti paskirtoje gyvenamojoje patalpoje dėl kitų nuteistųjų elgesio, Vilniaus PN direktorius skundžiamu 2015-12-15 nutarimu turėjo įgaliojimus, vadovaudamasis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, siekdamas užtikrinti pareiÅ¡kėjo saugumÄ , perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas. Matyti, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas į kamerų tipo patalpas buvo laikinas ir vykdomas, kol Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo eiti į paskirtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus 2015-12-15 nutarimas Nr. 56-1442(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l.

41) buvo priimtas įgalioto pareigÅ«no, esant teisėtam pagrindui, numatytam BVK 70 straipsnio 6 dalyje, bei siekiant teisėto tikslo – užtikrinti pareiÅ¡kėjo saugumÄ pagal jo paties raÅ¡tu pateiktÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas skunduose teismui iÅ¡ esmės jokių argumentų, sudarančių pagrindÄ pripažinti skundžiamÄ Vilniaus PN direktoriaus nutarimÄ neteisėtu, nenurodo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2015-12-15 nutarimÄ Nr. 56-1442(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ atmestinas kaip nepagrįstas, atitinkamai, atmestinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2016-01-27 sprendimo Nr. 2S-433 dalį, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Vilniaus PN veiksmų, patalpinant jį į kamerų tipo patalpas.PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su Departamento 2016-01-27 sprendimo Nr. 2S-433 dalimi, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas perkelti jį į kitus pataisos namus.

BVK 65 straipsnis nustato, kad į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ . Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ ar areÅ¡tinę tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-320, 1.2 punktas nustato, kad į Vilniaus PN atskirÄ sektorių, esantį (duomenys neskelbtini), skiriami pilnamečiai vyrai, nuteisti pirmÄ kartÄ laisvės atėmimu už tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir pavojingi recidyvistai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. PareiÅ¡kėjas nekelia ginčo tuo aspektu, kad bÅ«tų nepagrįstai ar neteisėtai nukreiptas į Vilniaus PN atlikti bausmės. BVK 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Departamento direktorius.

Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o (redakcijos, galiojusios skundžiamo Departamento sprendimo priėmimo metu) 3.2 punktas nustatė, kad nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama dėl kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje Å¡ia tvarka: perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kuri turi bÅ«ti suderinta su priimančiÄ ja įstaiga; iÅ¡vadÄ tvirtina Departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas; patvirtintos iÅ¡vados pagrindu iÅ¡duodama paskyra perkelti nuteistÄ jį į kitÄ pataisos įstaigÄ .

Pagal ApraÅ¡o 3.2.5 punktÄ nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Departamento iniciatyva, kai yra Departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no patvirtinta iÅ¡vada.Kaip minėta, pagal BVK vienas iÅ¡ pagrindų perkelti nuteistÄ jį į kitus pataisos namus yra iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, konstatavimas. Tai reiÅ¡kia, kad turi egzistuoti objektyvÅ«s duomenys dėl tokių iÅ¡imtinių aplinkybių buvimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl iÅ¡imtinių aplinkybių negalėtų atlikti bausmės Vilniaus PN, neturėjo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo pageidavimÄ bÅ«ti perkeltam į kitus pataisos namus grindė tik savo paaiÅ¡kinimais, bet ne objektyviais duomenimis, rodančiais, kad jis negali atlikti bausmės Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus atliekamo tarnybinio tyrimo metu 2015-12-15 paaiÅ¡kinime nurodė, kad atsisakė bÅ«ti trečiajame bÅ«ryje dėl savo saugumo, tačiau Å¡iame paaiÅ¡kinime konkrečių asmenų, neva jam kėlusių grėsmę, nenurodė, jokių konkrečių konfliktinių situacijų neapibÅ«dino (b. l. 67).

Tyrimo metu apklausti trečiojo būrio nuteistieji nurodė nežinantys, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi šiame būryje, teigė, kad pareiškėjui niekas negrasino, jis su kitais nuteistaisiais problemų neturi, niekam nėra skolingas (b. l. 70-72). Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-12-23 tarnybinio tyrimo išvadoje (b. l.

49) nurodyta, kad Å¡io skyriaus pareigÅ«nai neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjui trečiajame bÅ«ryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo Departamentui turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas pageidavimÄ bÅ«ti perkeltam į kitus pataisos namus grindė prieÅ¡taringomis bendravimo su kitais nuteistaisiais aplinkybėmis – viena vertus, teigė, kad trečiajame bÅ«ryje galioja neraÅ¡ytos taisyklės, kad tai vadinamų „šustriakų“ bÅ«rys, tačiau, kita vertus, prieÅ¡taringai nurodė, kad jo sekcijos nuteistieji „atlieka visus darbus, plauna koridorius, tualetus“, kad jam buvo liepta „arba dirbti, arba eiti iÅ¡ bÅ«rio“.

Taigi pareiškėjo skunde Departamentui jokių konkrečių aplinkybių, rodančių, kad su kitais nuteistaisiais susiklosčiusi konfliktinė situacija, kad jam kyla grėsmė, nenurodyta. Vilniaus PN 2016-01-11 raštu (b. l. 87-88) Departamentui nurodė, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmės Vilniaus PN, netikslinga, jis gali saugiai bausmę atlikti Vilniaus PN. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmės Vilniaus PN, bei esant Vilniaus PN išvadai, kad pareiškėjas saugiai gali atlikti bausmę Vilniaus PN, Departamentas neturėjo pagrindo, remdamasis vien tik pareiškėjo prieštaringais ir niekuo nepagrįstais paaiškinimais, tenkinti prašymo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2016-01-27 sprendimo Nr. 2S-433 dalį, kuria buvo atmestas toks prašymas, netenkintinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). PareiÅ¡kėjas teigia dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3000 Eur suma. PareiÅ¡kėjas kaip veiksmus, sukėlusius jam neturtinę žalÄ , nurodo netinkamas laikymo sÄ lygas Vilniaus PN karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108 laikotarpiu nuo 2015-11-04 iki 2015-11-18 (tekusį per maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ ). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 111 punktas (redakcija nuo 2015-09-01) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus PN karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas yra 14,39 kv. m. (b. l. 50), joje įrengtos keturios miegamosios vietos (dvi dviaukÅ¡tės lovos) (b. l. 51-52).

Nors atsakovas teismui nepateikė konkrečių duomenų, kiek pareiškėjo laikymo šioje patalpoje metu be pareiškėjo dar buvo apgyvendinta asmenų, nes tokie duomenys Vilniaus PN nekaupiami, tačiau net ir vertinant, kad šioje patalpoje gyveno maksimalus skaičius asmenų, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė apie 3,6 kv. m., ir tai atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad karantino patalpos Vilniaus PN dienos metu nėra rakinamos, todėl pareiškėjas turėjo galimybę dienos metu judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.

Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Vilniaus PN karantino gyvenamojoje patalpoje tekusio per mažo gyvenamojo ploto nepagrįsti, Å¡iuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas kaip veiksmus, sukėlusius jam neturtinę žalÄ , nurodo jo paskyrimÄ Ä¯ Vilniaus PN trečiÄ jį nuteistųjų bÅ«rį. Pastebėtina, kad nuteistųjų priskyrimo bÅ«riams, skyriams, kameroms tvarka ir pagrindai reglamentuoti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN administracijos sprendimo dėl jo priskyrimo į konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN administracijos sprendimo skirti jį į trečiÄ jį nuteistųjų bÅ«rį neteisėtumÄ grindžia ne tuo, kad Vilniaus PN administracija pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto ar kitų teisės aktų reikalavimus, o iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindžia kitus skundo reikalavimus, t. y., kad jis negali gyventi Å¡iame bÅ«ryje dėl grėsmės saugumui, esančių priešų tarp nuteistųjų.

Tačiau, kaip minėta, tokių pareiškėjo teiginių nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys. Be to, matyti, kad pareiškėjas trečiajame būryje gyveno nuo 2015-11-18 iki 2015-12-14 (kuomet atsisakė būti šioje gyvenamojoje patalpoje), tačiau nenustatyta, kad šiuo laikotarpiu tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų būtų įvykę incidentai, konfliktai ar pan. Iš Vilniaus PN direktoriaus 2016-01-04, 2016-01-15, 2016-01-20, 2016-01-27 nutarimų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l.

16) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ atsisakė eiti ir į kitÄ jam paskirtÄ bÅ«rį, t. y. į penktÄ jį bÅ«rį. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad visuose Vilniaus PN jis turi priešų tarp nuteistųjų. Taigi matyti, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai nesutinka ne su konkrečiu sprendimu apgyvendinti jį trečiajame bÅ«ryje, bet teigia apskritai negalįs gyventi bet kokiame iÅ¡ paskiriamų Vilniaus PN bÅ«rių, t. y. faktiÅ¡kai siekia gyventi kituose pataisos namuose.

Taigi teismas nenustatė Vilniaus PN administracijos veiksmų neteisėtumo, pareiÅ¡kėjÄ paskyrus į Vilniaus PN trečiÄ jį nuteistųjų bÅ«rį. PareiÅ¡kėjas kaip veiksmus, sukėlusius jam neturtinę žalÄ , nurodo aplinkybes, kad Vilniaus PN administracija jam paskyrė keletÄ nuobaudų (b. l. 13-19). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN nutarimų dėl nuobaudų paskyrimo BVK 183 straipsnyje nustatyta specialia apskundimo tvarka neskundė Departamentui ir teismui, Å¡ie Vilniaus PN administracijos sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti.

Teismas neturi pagrindo konstatuoti Å¡ių nutarimų neteisėtumo nagrinėjamoje byloje, kadangi Å¡iais nutarimais pareiÅ¡kėjas yra nubaustas už akivaizdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, kurių pats neneigia, o bÅ«tent, už tai, kad nevykdė pareigÅ«nų nurodymų eiti į paskirtÄ penktÄ jį bÅ«rį, o vėliau į paskirtÄ drausmės grupę. Taigi teismas nenustatė Vilniaus PN administracijos veiksmų neteisėtumo, pareiÅ¡kėjui už akivaizdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus paskyrus teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis, kaip ligonis, negalėjo bÅ«ti guldomas į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , tačiau Vilniaus PN administracija, nepaisant to, paskyrė jam antrÄ lovos aukÅ¡tÄ karantino gyvenamojoje patalpoje ir trečiajame bÅ«ryje. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas teigia dėl to patyręs neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad serga epilepsija ir dažnai patiria priepuolius. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas medikams yra nurodęs apie paauglystėje patirtÄ galvos traumÄ , buvusius retus epilepsijos priepuolius, pareiÅ¡kėjui galimai diagnozuota potrauminė epilepsija (kai kuriuose gydytojų įraÅ¡uose epilepsijos diagnozė nurodoma su klaustuku), pareiÅ¡kėjui duodami prieÅ¡epilepsiniai vaistai (žr. 2012-04-11, 2015-11-10, 2016-01-07, 2016-02-19 įraÅ¡us asmens sveikatos istorijoje). 2015-11-10 pareiÅ¡kėjas gydytojui psichiatrui nurodė, kad paskutinis epilepsijos priepuolis jam buvęs prieÅ¡ metus.

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie įkalinimo įstaigose buvusius epilepsijos priepuolius neužfiksuota, gydytojų rekomendacijų pataisos namų administracijai, susijusių su specialiomis pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygomis dėl galimai diagnozuotos epilepsijos, nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad Vilniaus PN administracijai bÅ«tų kilusi pareiga dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės jį laikyti specialiomis sÄ lygomis, neskirti jam antrojo lovos aukÅ¡to ar pan.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų įstaigos administracijai dėl laikymo sÄ lygų, susijusių su jo sveikatos bÅ«kle, nebuvo pareiÅ¡kęs. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyti Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai, paskyrus pareiÅ¡kėjui antrÄ lovos aukÅ¡tÄ karantino gyvenamojoje patalpoje ir trečiajame bÅ«ryje.Kadangi nenustatyti neteisėti Vilniaus PN administracijos veiksmai kaip bÅ«tinoji sÄ lyga valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                    Marius Bajoras RÅ«ta Miliuvienė Ernestas Spruogis