2024-04-24 Nr. AB-6833-3-61-3-01705-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-760-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01705-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.9; 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Durga“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Durga“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. S-2023/20 (7-178/2022) (toliau – ir 2023 m. vasario 14 d. sprendimas); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 1AE-185 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas); 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 18-KP-14-602 (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas); 4) perduoti skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2023 m. vasario 14 d. sprendime netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir tai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Skundžiami Komisijos ir Muitinės departamento sprendimai yra nemotyvuoti. Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVK200000078C61 (2022 m. gegužės 26 d.) deklaruotos prekės nebuvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir paimtos iš muitinės priežiūros, dėl to pagrįstai apmokestintos importo mokesčiais.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos faktą įrodinėjo pateikdamas reikšmingus dokumentus. Komisija 2023 m. vasario 14 d. sprendime nurodė, jog negalima įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu, nes dokumentai nėra tinkamai patvirtinti, todėl ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažintini. Taip pat Komisija pritarė Muitinės departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendime padarytai išvadai, kad nei CMR, nei sąskaitos nėra muitinės dokumentai, t. y. nėra tie įrodymai, kurie tiesiogiai patvirtina / gali patvirtinti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą ir ginčo prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos.

4. Pareiškėjas teigė, kad Komisija iš esmės nurodė nepagrįstą ir bendrojo pobūdžio išvadą, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447 (toliau – ir Įgyvendinimo Reglamentas) 312 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti pripažinti leistinais (tinkamais ir pakankamais), nes negalima įsitikinti jų autentiškumu, todėl ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažinti pagrįstai. Komisija, neva nustatydama ginčo prekių ne pristatymo į paskirties muitinės įstaigą ir jų paėmimo iš muitinės priežiūros faktą, rėmėsi ne surinktų ir pateiktų įrodymų visuma, bet niekuo nepagrįstu teiginiu, jog pateikti dokumentai nepriimtini, nes neva tinkamai nepatvirtinti. Vien tik šio teiginio akcentavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, kad prekės, gabentos pagal T1 tranzito deklaracija Nr. 22LTVK200000078C61, buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir neišgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad visi byloje esantys įrodymai (CMR važtaraštis, sąskaitos faktūros, elektroninės tranzito deklaracijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities muitinės raštai) antspauduoti trečiosios šalies muitinės antspaudais. Pareiškėjas Komisijai papildomai pateikė visų dokumentų, priešingai nei teigia Komisija, tinkamai patvirtintas kopijas su originaliu (mėlynu) Kaliningrado srities muitinės antspaudu ir parašu. Be to, Komisijos posėdžio metu Muitinės departamento atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinė dėl susidariusios geopolitinės situacijos nebendradarbiauja nei su Baltarusijos Respublikos, nei su Rusijos Federacijos muitinės komitetu, tačiau ir toliau reikalauja, kad pareiškėjas pateiktų tik vienam Muitinės departamentui žinomo turinio tinkamai patvirtintus dokumentus.

6. Pareiškėjas nurodė, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVK200000078C61 deklaruotos prekės iš Lietuvos Respublikos fiziškai buvo išgabentos 2022 m. gegužės 26 d. ir tą pačią dieną pateiktos trečiosios šalies – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černyševskoe muitinės postui, užbaigus trečiojoje šalyje vykdytas ginčo prekių tranzito deklaracijas Nr. 11216404/260522/0149965 ir Nr. 11216404/260522/0149967, todėl taikyti Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymo (toliau – ir PVĮ) 123 straipsnio 1 dalies nebuvo teisinio pagrindo, nes nustojus taikyti išorinio tranzito procedūrą, prekių jau nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jos negali būti laikomos importuotos šalies teritorijoje.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVK200000078C61 (2022 m. gegužės 26 d.) deklaruotų prekių faktiškas išgabenimas yra įrodytas ne tik transportavimo dokumentu (CMR), bet ir kitų, tarpusavyje susijusių įrodymų, įskaitant prekių gavėjo patvirtintomis sąskaitomis faktūromis bei trečiojoje šalyje įformintomis muitinės deklaracijomis. Tarp šių įrodymų nėra jokių prieštaravimų, jų turinys patvirtina T1 tranzito deklaracijoje deklaruotus duomenis, todėl pareiškėjo pateikti įrodymai yra pakankami ir nuoseklūs, o jų sąsajumas ir leistinumas neabejotinai įrodo prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos faktą. Nesutinkama su Komisijos išvada dėl importo PVM mokestinės prievolės įregistravimo pareiškėjui, nepriklausomai nuo to, kad prekės fiziškai yra išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir, kad šiuo atveju Lietuvos Respublika turi teisę į PVM už ginčo prekes surinkimą.

8. Pareiškėjas 2023 m. birželio 16 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Muitinės departamentas sprendė, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos trečiosios šalies muitinės, kaip to reikalauja Įgyvendinimo Reglamento 312 straipsnio 2 dalis, todėl teikia teismui iš Rusijos Federacijos muitinės gautus dokumentų originalus su muitinės spaudais.

9. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas pateiktų dokumentų kopijomis. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Įgyvendinimo reglamento 310 straipsnyje, 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos nuostatos.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities muitinės 2022 m. liepos 25 d. rašte Nr. 63-02-15/0035S yra nurodyta, kad transporto priemonė atvyko į Kaliningrado srities muitinę su prekėmis pagal tranzito deklaraciją Nr. 112164/260522/0149965, o kitame 2022 m. spalio 19 d. rašte Nr. 63-02-15/00565 patvirtinta, kad ta pati transporto priemonė su prekėmis atvyko jau pagal dvi tranzito deklaracijas Nr. 112164/260522/0149965 ir Nr. 112164/260522/0149967. Dėl šios priežasties nėra galimybės tinkamai identifikuoti (sutapatinti) prekių, nurodytų pareiškėjo pateiktose Rusijos Federacijos muitinės įformintose muitinio tranzito deklaracijose Nr. 11216404/260522/0149965 ir Nr. 11216404/260522/0149967 su prekėmis, deklaruotomis muitinės tranzito deklaracijoje T1 Nr. 22LTVK200000078C61.

12. Atsakovo teigimu, PVMĮ 14 straipsnio 13 punkte įtvirtintų nuostatų bei 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, darytina išvadą, kad ir prievolė sumokėti importo PVM yra nustatyta pagrįstai. Tokiu būdu Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino Bendrovę skolininkę muitinei, jos atžvilgiu apskaičiavo bei įregistravo mokestinę prievolę, o Muitinės departamentas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu patvirtino teritorinės muitinės sprendimą.

13. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė iš Rusijos Federacijos muitinės gautus dokumentų originalus su muitinės spaudais, prašė pareiškėjo skundą tenkinti, ginčijamus sprendimus panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo, kad būtų įvertinti pateikti originalūs dokumentai.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašė skundą atmesti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVK200000078C61 (2022 m. gegužės 26 d.), nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindė dokumentais, kurie įrodo, kad muitinio tranzito procedūra yra baigta. Visgi, pareiškėjo pateikti įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų. Kaip teisingai pažymėjo Muitinės departamentas, tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu arba Kaliningrado muitinės 2022 m. liepos 25 d. rašto Nr. 63-12-15/035S originalas ar trečios šalies muitinės patvirtinta kopija. Nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra muitinės dokumentai, o trečiosios šalies deklaracijos ir rašto kopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimo įrodymui.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjo argumento, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, pritaria Muitinės departamento ginčijamame 2022 m. lapkričio 29 d. sprendime išsakytai nuomonei, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus teritorinė muitinė, priėmusi 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, pirmiausiai rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Komisijos 2023 m. vasario 14 d. sprendimą, Muitinės departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą, Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, įpareigojo Vilniaus teritorinę muitinę atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVK200000078C61 (2022 m. gegužės 26 d.), priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 663,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, nurodė, kad byloje iš esmės ginčas kilo dėl Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, pareiškėjui teigiant, kad jo pateikti dokumentai Vilniaus teritorinei muitinei yra tinkami įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

20. Teismas apžvelgė ginčui reikšmingas Įgyvendinimo reglamento, SMK, SMK įgyvendinimo taisyklių nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei sprendė, kad Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas bei vėliau jų sprendimus tikrinusi Komisija pagrįstai sprendė, kad pateikti pareiškėjo dokumentai neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų. Šiuo atveju tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu, tačiau Vilniaus teritorinei muitinei tokių dokumentų nebuvo pateikta.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus, pažymėdamas, kad jam pavyko gauti Rusijos Federacijoje išduotus muitinės ir trečiojoje šalyje išduotus antspauduotus bei muitinės patvirtintus dokumentus. Aktualu tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė priimdama 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, Muitinės departamentas priimdamas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą bei vėliau Komisija priimdama 2023 m. vasario 14 d. sprendimą, patvirtindama minėtus muitinių sprendimus, neturėjo pareiškėjo teiktų teismui dokumentų.

22. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą (SMK 312 straipsnio 1 dalis) pareiga įvertinti dokumentus dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo ir priimti tuo klausimu sprendimą įstatymo yra numatyta muitinei, o ne teismui, todėl nagrinėjant bylą teisme šalių pateikti dokumentai negali būti vertinami, kol dėl jų nepasisakė kompetentinga šio pobūdžio sprendimus priimti institucija. Nauji dokumentai į bylą buvo pateikti po ginčo sprendimų apskundimo teismui. Šiuo aspektu svarbu tai, jog Muitinės departamento atstovas teismo posėdžio metu taip pat pabrėžė, jog šiuo atveju yra pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus ir įvertinti naujai pateiktus dokumentus.

23. Teismas, konstatavęs, kad įvertinti ar mokestinė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai įmanoma tik įvertinus naujai pareiškėjo pateiktus dokumentus, sprendė, jog yra pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus ir klausimą grąžinti viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo, t. y. tenkinant pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tai atitinka teismų praktiką, netoleruojančią, kad teismas imtųsi viešojo administravimo funkcijų bei išspręstų klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai.

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, tačiau tenkintinas dėl to, kad atsirado pagrindas įvertinti naujai pateiktus dokumentus, kurių muitinė (Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas) priimdama ginčijamus sprendimus neturėjo ir negalėjo įvertinti, t. y. kad naikinami institucijų sprendimai yra priimti ne dėl to, kad institucijų veiksmai, priimant ginčijamus sprendimus buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo prašomą priteisti 3 326,30 Eur sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas sumažinti 50 proc., t. y. iki 1 663,15 Eur ir priteisti šią sumą pareiškėjui iš Muitinės departamento.

III. 25. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas ir Vilniaus teritorinė muitinė pareigota atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVK200000078C61 (2022 m. gegužės 26 d.), ir pavesti Muitinės departamentui išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui iš Muitinės departamento 1 663,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nelaikytinas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo tenkinimą teisme lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, o kitos aplinkybės. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę iš viso nepatirti bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas, siekdamas proceso ekonomiškumo ir sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, bei turėdamas tam pagrindą, t. y. gavęs naujus įrodymus, visada turi teisinį pagrindą kreiptis tiesiogiai į muitinę dėl mokestinės prievolės pagrįstumo peržiūrėjimo, neinicijuojant ginčo teisme ir nepatiriant bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, pagal turimus duomenis ginčo laikotarpiu, savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

27. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo įpareigojimu Vilniaus teritorinei muitinei atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros. Pažymi, kad panaikinus Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuris jo priėmimo metu buvo teisėtas ir pagrįstas, teritorinė muitinė, atlikusi naują tyrimą ir nustačiusi, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, kad prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos (ar pareiškėjo veiksmuose pastebėjus apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių), neturės teisinio pagrindo įregistruoti skolą muitinei, kadangi tiek tyrimo atlikimui, tiek skolos registravimui jau yra suėję senaties terminai.

28. Atsakovo vertinimu, teismas, atsižvelgdamas į SMK 101 straipsnio, 105 straipsnio 3 dalies, Deleguotojo reglamento 77 straipsnio, Įgyvendinimo reglamento 310-312 straipsnių, Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies nuostatas, turėjo įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo ir pavesti priimti naują sprendimą, kuris, įvertinęs pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus, vadovaudamasis MAĮ 154 straipsnio 4 dalimi, priimtų sprendimą dėl mokestinės prievolės pareiškėjui atsiradimo pagrįstumo (centrinis mokesčių administratorius turi teisę tiek patvirtinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, tiek jį panaikinti ar pakeisti (visą ar iš dalies)). Tokiu būdu nebūtų pažeisti teisės aktuose nustatyti skolos muitinei įregistravimo terminai ir viešo administravimo subjektas neprastų teisės reikalauti pagrįstai įregistruotos prievolės sumokėjimo ar ją priverstinai išieškoti.

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje vykdant tyrimą bei viso mokestinio ginčo metu jis teikė įrodymus, kurie turėjo būti pripažinti leistinais įrodymais, tačiau tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek atsakovas, tiek Komisija nepagrįstai sprendė, kad negalima įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu. Skundą nagrinėjant teisme pareiškėjas dar kartą pateikė reikšmingus dokumentus. Pareiškėjo teigimu, atsakovo teiginiai, kad tik teisminėje instancijoje pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie iš esmės ir lėmė teismo sprendimą tenkinti skundą, yra nepagrįsti. Ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas nuo jo priėmimo momento buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kaip ir nepagrįsti atsakovo ir Komisijos sprendimai, todėl pareiškėjas pasinaudojo teise skųsti tokius sprendimus teismui, kuris priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad pareiškėjo teisė į teismo išlaidų atlyginimą yra viena esminių priemonių, lengvinančių teisingumo įgyvendinimą.

31. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad teismas nepagrįstai įpareigojo Vilniaus teritorinę muitinę atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros, pažymi, kad nepriklausomai nuo to ar Vilniaus teritorinė muitinė atliks ar neatliks naują tyrimą, skundžiami sprendimai teismo yra panaikinti, todėl jokios mokestinės prievolės pareiškėjui atsirasti nebegali. Atsakovo pateikta interpretacija pagal akcentuojamų teisės aktų nuostatas, teismui panaikinus skundžiamus sprendimus, jokios teisinės reikšmės neturi.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas ir Vilniaus teritorinė muitinė pareigota atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVK200000078C61 (2022 m. gegužės 26 d.), ir pavesti Muitinės departamentui išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui iš Muitinės departamento 1 663,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko Muitinės departamento apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, Muitinės departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo bei Komisijos 2023 m. vasario 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 18KP-14-602 pareiškėjas buvo pripažintas skolininku muitinei ir jam įregistruota 2 138 Eur muito, 40 516 Eur PVM, 10 Eur muito delspinigių, 1 093 Eur PVM delspinigių mokestinė prievolė bei skirta 4 266 Eur bauda.

36. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. IAE-185 35 Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą patvirtino.

37. Komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2023 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. S-2023/20(7-178/2022) patvirtino Muitinės departamento sprendimą.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie nebuvo pateikti institucijoms, priėmusioms ginčijamus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad spręsti apie tai, ar pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai bei su jais susijusios sumos galima tik įvertinus naujai pareiškėjo pateiktus dokumentus.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir įpareigojo Vilniaus teritorinę muitinę atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros.

41. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 straipsnio 4 dalis nustato, kad centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą; 6) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda priimti naują sprendimą.

42. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima pripažinti, jog tam, kad būtų įvertinti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti papildomi faktiniai duomenys, yra būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, rinkti papildomus įrodymus.

43. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, Muitinės departamentas, nagrinėdamas iš naujo pareiškėjo skundą, vadovaudamasis MAĮ 145 straipsnio 4 dalies nuostatomis, yra kompetentingas įvertinti pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus ir nuspręsti dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ginčijamą Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą ir ją įpareigojo atlikti papildomą patikrinimą.

44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, netenkinant pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą.

45. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui iš Muitinės departamento 1 663,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai (skundas tenkinamas iš dalies), todėl jis įgijo teisę, jog būtų atlygintina dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

47. Atsižvelgiant į šios administracinės bylos pobūdį, į tai, kad pareiškėjo reikalavimai patenkinti iš dalies, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keičiama, pareiškėjui iš atsakovo Muitinės departamento priteisiant 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Durga“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. S-2023/20 (7-178/2022).

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 1AE-185 ir įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Durga“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 18-KP-14-602 išnagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Durga“ skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Durga“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė