Legislator Case Law & Legislation
5660c96c-c248-41ef-968e-cd1617d5cb8e AI generated

5660c96c-c248-41ef-968e-cd1617d5cb8e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5660c96c-c248-41ef-968e-cd1617d5cb8e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

Legislator headnote

AI generated

5660c96c-c248-41ef-968e-cd1617d5cb8e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A. S. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. lapkričio 3 d. dekretu Nr. 1K-192-500 paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja ir iki Å¡iol eina Å¡io teismo teisėjos pareigas.

Keywords

AI generated
compensatory benefits cost-of-living adjustment disability-related expenses recalculation of supplementary benefits modification of maintenance increased compensation
AI generated
241a49f9-f4d5-44fb-a904-17323254c324
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
ad3242d1-ef8b-447c-8bf1-dcb72996dd19
priteisti A. O. 62 220,74 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki                           2013-10-01 ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas; priteisti B. V. 62 766,37 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanasPagrįsdami savo reikalavimus pareiÅ¡kėjai nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jiems mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę – gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Kreipdamiesi į teismÄ , rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir nurodė, kad pagal KonstitucijÄ savo pažeistas teises turi teisę ginti teismine tvarka, nes įstatymų leidėjas nėra nustatęs patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo. Atsakovas Kėdainių rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l.
11a77d70-3106-4da4-901e-07467f76201a
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
c5715a37-e757-4ed9-91ed-ec61827dc173
Court dismisses claim for unpaid tax due to statutory compensation mechanism established by law.
6e94f370-3cbf-4e8d-af38-c0608736e4ab
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1450-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05938-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. S. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja A. S. skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1) laikotarpyje nuo 2009-11-03 iki 2013-10-01 neiÅ¡mokėtÄ 61 798,76 Lt (17 898,16 Eur) teisėjo atlyginimo dalį, 2) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 1-4). Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2009-11-03 iki 2013-10-01 pareiÅ¡kėjai buvo mokamas neteisėtai sumažintas teisėjo atlyginimas, apskaičiuotas pagal 2009-04-28 pakeistame Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) priedėlyje nustatytus teisėjų pareiginės algos koeficientus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties teisėjams pareiginių algų koeficientai buvo sumažinti neteisėtai. Konstitucinis Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaravo Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio ir vėlesnių šio priedėlio pakeitimo įstatymų nuostatos, kuriomis buvo pratęstas sumažintų koeficientų galiojimo terminas.

Taigi, Lietuvos valstybė pažeidė pareiÅ¡kėjos teisę gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , todėl ji privalo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį, susidariusiÄ taikant Konstitucijai prieÅ¡taravusias įstatymų nuostatas, t. y. sumažintÄ teisėjo atlyginimo koeficiento dydį. PareiÅ¡kėjai priteistinas teisėjo atlyginimo skirtumas, susidaręs tarp faktiÅ¡kai priskaičiuoto teisėjo atlyginimo (dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio) ir teisėjo atlyginimo, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas taikant nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Teisingumo ministerija, atsiliepime į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o priėmus pareiÅ¡kėjai palankų sprendimÄ â€“ jo įvykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 16-19).Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino Konstitucijai prieÅ¡taraujančiais Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje nustatytus koeficientus, tačiau nurodė, kad patirti praradimai atlygintini įstatymų leidėjui nustačius atitinkamÄ kompensavimo mechanizmÄ .

Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas minėtÄ Konstitucinio Teismo įpareigojimÄ , 2013-09-19 priėmė įstatymÄ Nr. XII-523, kurio 2 str. 2 p. pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . 2013-09-28 įsigaliojus minėtam įstatymui, kuriuo valstybė prisiėmė pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjos reikalaujamÄ priteisti sumÄ , įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo jam pavestÄ pareigÄ .

Teisės aktu sureguliavus prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymÄ , nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimų teismine tvarka. PareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje ginčas kilo dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, o praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra ne darbo teisės, tačiau civilinės teisės institutas, kuris Å¡ioje byloje netaikytinas, praÅ¡ymas dėl palÅ«kanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybėje egzistuojant sunkiai finansinei ir ekonominei padėčiai, pareiÅ¡kėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas objektyvių priežasčių, todėl tokio teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į skundÄ nurodė neturintis nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų patenkinimo atveju teismui bÅ«tų skirti asignavimai teismo sprendimui vykdyti (b. l. 12-13).

Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A. S. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. lapkričio 3 d. dekretu Nr. 1K-192-500 paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja ir iki Å¡iol eina Å¡io teismo teisėjos pareigas.

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpyje nuo 2009-11-03 iki 2013-10-01 sumažinto pareiÅ¡kėjos pareiginės algos koeficiento taikymo apskaičiuojant pareiÅ¡kėjai mokamÄ darbo užmokestį. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, taikymo.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Teisingumo ministerija, pareiÅ¡kėjos reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjos A.

S. praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė laikotarpyje nuo 2009-11-03 iki 2013-10-01, į teismÄ su skundu pareiÅ¡kėja kreipėsi 2013-10-28 (b. l. 1-4). Kadangi pagal DK nuostatas darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja skundÄ teismui pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-11-03 iki 2010-10-27.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos reikalavimai Å¡ioje dalyje (t. y. laikotarpiu nuo 2009-11-03 iki 2010-10-27) atmestini.Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010-10-28 iki 2013-10-01) pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriame pripažinta, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo                      25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015-05-01. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015-04-30 Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 ir 2014-12-22 nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi analogiÅ¡kÄ nagrinėjamai administracinę bylÄ Nr. A602-669/2016 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2), 2016-02-15 sprendime pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nustatė konkretų bÅ«dÄ , kuriuo privalo bÅ«ti kompensuoti praradimai, atsiradę dėl neproporcingo asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo ekonominės krizės laikotarpiu, t. y. pareigÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Toks mechanizmas buvo nustatytas įstatymų leidėjui 2015-06-30 priėmus Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ . IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nebuvo pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos A.

S. patirtus praradimus. PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjai neteigiant, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos A. S. reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Reikalavimas priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo yra iÅ¡vestinis reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės laikotarpiu nuo 2009-11-03 iki 2013-10-01 neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį, todėl atmetus šį reikalavimÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos A. S. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja              Violeta Petkevičienė