2017-03-08 Nr. AB-5535-3-63-3-00149-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-238-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00149-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. R. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. R. ir L. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, R. G., R. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai M. R. ir L. R. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 14SD-3827-(14.14.104), kuriuo netenkintas prašymas dėl servituto nustatymo privažiavimui prie žemės sklypo kadastro, Nr. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) gatvę, esančias sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje; 2) panaikinti NŽT prie ŽŪM 2016 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas dėl NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 14SD-3827-(14.14.104) panaikinimo; 3) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (4.19)-D3-474 „Dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo“, kuriuo netenkintas 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymas suformuoti žemės sklypą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvės eksploatavimui; 4) panaikinti NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 14SD-4428-(14.14.104) „Dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo“, kuriuo netenkintas 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymas dėl žemės sklypo suformavimo; 5) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti M. R. prašymus dėl servituto nustatymo ir dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo; 6) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės tarybą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą; 7) įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) suformuoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą bei priimti atitinkamą sprendimą, kuriuo būtų administracine tvarka nustatyta žemės servituto teisė, užtikrinanti žemės sklypo savininkų M. R., L. R., R. G., R. G. teisę įvažiuoti per (duomenys neskelbtini) gatvę į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų atstovas prašė administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-521-342/2017 ir įsiteisės procesinis sprendimas minėtoje byloje. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo proceso metu pareiškėjai parengė žemėtvarkos projektą dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo (toliau – ir Projektas), kurio vienas iš sprendinių – privažiavimas prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Projektas derinti teiktas NŽT prie ŽŪM, kuri šį Projektą suderino, tačiau Projektą atsisakė derinti Kretingos rajono savivaldybės administracija. Nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijai priėmus neigiamą sprendimą, pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami jį panaikinti. Teigė, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjų parengtą Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės bus išspręstas klausimas ir dėl suprojektuoto privažiavimo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-20-162/2017 iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-521-342/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02945-2016-4).

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje pareiškėjai iš esmės ginčija viešojo administravimo subjektų priimtus administracinius aktus, kuriais viešojo administravimo subjektai atsisakė nustatyti servitutą privažiavimui prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) gatves, esančias sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Kaip teigia pareiškėjai, šios bylos proceso metu jie parengė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Vienas iš šio Projekto sprendinių buvo numatytas privažiavimas prie žemės sklypo per (duomenys neskelbtini) gatvę.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-521-342/2017 priėmė pareiškėjų M. R. ir L. R. skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (4.1.17)-D3-5584, kuriuo atsisakyta derinti parengto žemės sklypo Projektą, kadangi neišspręstas privažiavimo kelias; 2) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai šioje byloje iš esmės ginčija administracinius aktus (NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 14SD-3827-(14.14.104.), 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 14SD-4428-(14.14.104.), NŽT prie ŽŪM 2016 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1SS-485-(8.5)), kuriuose nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti kelio servitutą per (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, kadangi šiai gatvei eksploatuoti būtinas žemės sklypas nėra suformuotas. Pareiškėjams parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą, kuriame vienas iš sprendinių – kelio servitutas per Lelijų 2-ąją gatvę, teismas vertino, kad administracinėje byloje Nr. I-521-342/2017 išsprendus ginčą iš esmės bus pasisakyta ir dėl suformuoto privažiavimo prie žemės sklypo, kurio pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje ir siekia.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-521-342/2017 yra neatsiejamai susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču, kadangi minėtoje byloje bus išspręstas parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projekto bei juo suformuoto privažiavimo prie pareiškėjams priklausančio žemės sklypo pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir teisinio rezultato minėtoje byloje yra prejudicinis ryšys.

III. Pareiškėjai M. R. ir L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties dalį ta apimtimi, kuria byla buvo sustabdyta dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini)gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, išskirti į atskirą administracinę bylą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad, jų nuomone, reikalavimas atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini)gatvės, esančios Kvecų (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, gali būti išnagrinėtas atskirai ir nepriklausomai nuo kitų pareiškėjų reikalavimų teismo administracinėse bylose Nr. I-20-162/2017 ir Nr. I-521-342/2017, kadangi (duomenys neskelbtini) g. įrašymas į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą yra susijęs su pareiškėjų teise važiuoti per (duomenys neskelbtini) gatvę į pareiškėjų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) g. ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo riba sutampa, todėl jos įrašymas į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą yra aktualus dėl pareiškėjų teisės inicijuoti žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą, kuriame būtų suprojektuotas įvažiavimas į pareiškėjų žemės sklypą būtent per (duomenys neskelbtini) g., kuri, pareiškėjų nuomone, yra vietinės reikšmės kelias, tačiau Kretingos rajono savivaldybės taryba be teisinių pagrindų atsisako šį faktą pripažinti ir Kelių įstatymo nustatyta tvarka šią gatvę įrašyti į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.

Atsakovas NŽT prie ŽŪM pateiktame atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad šioje byloje pareiškėjai siekia, jog NŽT prie ŽŪM administraciniu aktu nesuformuotame žemės sklype (teritorija priklauso sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“) nustatytų servitutą, ko teisės aktai nenumato. Kitoje administracinėje byloje Nr. I-521-342/2017 ginčas vyksta dėl formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrų. Pareiškėjų tikslas administracinėse bylose išspręsti privažiavimo klausimą prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad administracinės bylos yra susijusios, todėl administracinę bylą sustabdė.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai prašymo išskirti kai kuriuos jų reikalavimus į atskirą bylą neprašė, o teismas savo iniciatyva byloje pateiktų reikalavimų į atskirą bylą neišskyrė. Pažymėjo, kad proceso dalyviai savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7–8 straipsnius pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y. pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusią ABTĮ redakciją, tačiau atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją, nes atskirasis skundas pradėtas nagrinėti jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, todėl toliau šioje nutartyje vadovaujamasi nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančia ABTĮ redakcija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju aktualus bylos sustabdymo pagrindas (kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) buvo analogiškai reglamentuojamas tiek iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusioje ABTĮ redakcijoje (98 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tiek ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančiame ABTĮ (100 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai iš esmės skundžia teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį toje dalyje, kurioje teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pareiškėjų atskirajame skunde šiuo klausimu nurodytų argumentų.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai yra privalomi ir, esant bent vienam iš jų, teismas ex officio privalo sustabdyti administracinę bylą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2088/14, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pareiškėjai, paduodami skundą, formuluodami reikalavimus ir taip apibrėždami bylos nagrinėjimo ribas, patys pasirinko, kad visi jų reiškiami reikalavimai, tame tarpe ir reikalavimas įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, būtų nagrinėjami vienoje byloje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjų reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas), tačiau skundo reikalavimų išskyrimas nėra savitikslis dalykas, ir jis galimas tada, kai: pirma, bylos skundo dalyką sudaro keli reikalavimai; antra, teismas pripažįsta, jog tikslinga reikalavimus nagrinėti atskirai. Nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-733/12). Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjai skunde nesuformulavo atskirų, savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų, bylos nagrinėjimo eigoje, taip pat teikiant prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą neprašė reikalavimų išskirti į atskirą bylą, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl pareiškėjų reikalavimų skaidymo ir dalies jų išskyrimo į atskirą bylą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nenumatė, jog gali būti priimtas dalinis sprendimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų M. R. ir L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė