2013-12-10 Nr. AB-9600-3-61-3-03090-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-2134/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03090-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI–K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2009 metais), 1 žieminę kepurę (neišduota 2009 metais), 1 švarką (neišduotas 2010 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2011 metais), 1 kelnes (neišduotos 2010 metais), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2010 metais), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2011 metais), 1 žieminius batus (neišduoti 2011 metais), 1 demisezoninius batus (neišduoti 2011 metais), 1 megztas pirštines (neišduotos 2009 metais); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą 190,63 Lt žalą už nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotą 1 vasarinę kepurę (neišduota 2011 metais), 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 metais), 1 švarką (neišduotas 2011 metais), 1 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2011 metais), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2011 metais), 2 poras batelių (neišduoti 2010 ir 2011 metais), 2 poras megztų pirštinių (neišduotos 2010 ir 2011 metais).

Pareiškėjas paaiškino, kad dirbant Lukiškių TI–K nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo išduotos visos priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal uniformų dėvėjimo normas jam išduotų uniformos dalių dėvėjimo terminai yra pasibaigę ir uniformos nėra tinkamos dėvėti. Skunde pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, pareigūnai privalo dėvėti uniformas, dėvimos uniformos turi atitikti nustatytą pavyzdį, o Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai jomis aprūpinti pareigūnus. Pagal Tvarkos 1–4 punktus įstaigai pirmiausiai kyla pareiga, pasibaigus uniformos (jos dalių) dėvėjimo terminui, išduoti naują uniformą (jos dalis). Esant pareigūno prašymui vietoj uniformos dalių išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją, įstaiga atlieka vertinimą ir priima sprendimą. Nors pareiškėjas minėto prašymo nebuvo pateikęs, tačiau jam nebuvo nei išduotos naujos uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija, t. y. atsakovo pareiga nebuvo tinkamai įgyvendinta. Šios pareigos atsakovas neįgyvendino ir po pareiškėjo raštiško kreipimosi.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodyta uniformos (dalių) neišdavimo priežastis – dėl finansinių lėšų trūkumo – yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, kadangi sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295, o uniformos dalys jam neišduodamos jau nuo 2003 metų. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjo manymu, atsakovas, neišduodamas uniformos dalių, preziumavo, kad turimos dalys yra tinkamos dėvėti tarnyboje. Todėl atsakovas turėjo pareigą už kiekvienus kitus metus, kuriais neplanavo išduoti uniformos dalių, išmokėti po 30 proc. uniformos dalies vertės dydžio kompensaciją. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareigūnų negautas kompensacijas už neišduotas tarnybines uniformas įvertino kaip jų patirtus materialinius nuostolius.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Lukiškių TI–K paaiškino, kad 2008–2011 metais pareiškėjas nesivadovavo Tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl klausimas dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui nebuvo svarstytas. 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI–K su prašymu pateikti informaciją dėl uniformų, taip pat prašė išduoti uniformų dalis. Lukiškių TI–K atsakė tinkamai, laiku pateikė prašomą informaciją, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, jog Tvarkoje aiškiai nurodyta, kad pareigūnai kompensaciją už uniformą gali gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Taigi pareiškėjas laiku nesikreipė dėl kompensacijos.

Atsiliepime nurodyta, kad V. P. 2012 metais gavo: kovo mėnesį – 1 porą batelių, 1 marškinius ilgomis rankovėmis; rugsėjo mėnesį – 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais. Pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio 27 d. nedirba Lukiškių TI–K, yra perkeltas į Vilniaus pataisos namus.

Atsakovas pažymėjo, jog pirmąjį 2013 metų ketvirtį Lukiškių TI–K bus išduodamos naujo pavyzdžio uniformos, t. y. pareigūnai bus aprūpinti uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs.

Atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 m. gruodžio 12 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 pusvilnonį megztinį, 1 kelnes, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines, ir priteisė V. P. iš Lietuvos valstybės 186,98 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Teismas vadovavosi Statuto 18 straipsnio 1–3 dalimis, Tvarkos 1–3 punktais, nustatė, jog pareiškėjas į atsakovą gauti kompensacijos nesikreipė, todėl atsakovas klausimo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo nesvarstė ir jos pareiškėjui nemokėjo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas darė išvadą, jog pareiškėjui liko dvi galimybės realizuoti savo teisę į tarnybinę uniformą – gauti vieną tarnybinės uniformos komplektą (jo dalį) bei gauti turėtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo laiku kompensaciją per žalos atlyginimo institutą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo nurodytas tarnybinės uniformos dalių asortimentas ir kiekis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas (pareiškėjas yra prižiūrėtojas), t. y. vieno komplekto sudėtį. Atsakovas neginčija, kad skunde nurodytos tarnybinės uniformos dalys pareiškėjui nebuvo išduotos ir kad tokios sudėties vienas tarnybinės uniformos komplektas pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išduotas. Teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI–K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d., už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 pusvilnonį megztinį, 1 kelnes, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines tenkintinas.

Sprendime nustatyta, jog pareiškėjui pagal teisės aktus priklausančios uniformos dalys nebuvo laiku išduodamos nuo 2008 metų, atsakovo argumentas, jog jos nebuvo išduotos dėl lėšų trūkumo, šiuo atveju nėra reikšmingas. Konstatuota, jog yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę – priteisti pareiškėjui turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjui šiuo metu sunku dokumentais įrodyti, kiek realiai jis turėjo apskaičiuotinų išlaidų dėl uniformos dalių neišdavimo – kiek sudėvėjo už savo pinigus nupirktos avalynės ar kitos aprangos, kiek kainavo uniformos dalių papildoma priežiūra (valymas, lopymas, adymas ir pan.), nes ji buvo dėvima žymiai ilgiau, nei priklauso, todėl sprendė, kad kompensacijos dydis (30 procentų nuo apskaičiuotos sumos) yra adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog neišduotų uniformos dalių laikotarpis – nuo 2008 metų, o reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo taikomas 3 metų senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2012 m. gruodžio 5 d. dieną, todėl reikalavimai gali būti tenkinami nuo 2009 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjas prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą dėl uniformos dalių, neišduotų pradedant nuo 2010 metų, t. y. jis senaties termino nepraleido. Teismas sprendė, jog pareiškėjui priteistinas turtinės žalos dydis yra 186,98 Lt.

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas, taip pat atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį dėl uniformų išdavimo ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas nepateikė reikalavimo naikinti teismo sprendimo dalį dėl 186,98 Lt žalos priteisimo. Apeliantas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu, jo nuomone, turėtų būti panaikinta teismo sprendimo dalis dėl uniformų išdavimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. neišdėstytas juridinis apeliacinio skundo pagrindas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentas, jog Lukiškių TI–K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys, kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepaneigia atsakovo pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu jam buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. P. skunde kėlė šiuos reikalavimus: įpareigoti Lukiškių TI–K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir kurios nebuvo išduotos nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą 190,63 Lt žalą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą Lukiškių TI–K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 m. gruodžio 12 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 pusvilnonį megztinį, 1 kelnes, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines, ir priteisė V. P. iš Lietuvos valstybės 186,98 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Lukiškių TI–K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui V. P. uniformos dalis. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo išduotos pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos tarnybinės uniformos dalys.

ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 dalis), teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.) nustatė, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (pvz., 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenustato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą Lukiškių TI–K nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurios nebuvo išduotos pareiškėjui ir kurių dėvėjimo terminas pasibaigė pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. vieną vasarinę kepurę, vieną žieminę kepurę, vieną švarką, vieną pusvilnonį megztinį, vienas kelnes, dvejus vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, vieną kaklaraištį, vieną porą žieminių batų, vieną porą demisezoninių batų, vienerias megztas pirštines.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės 186,98 Lt turtinės žalos atlyginimą. Atsakovas apeliaciniame skunde bei pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą šios sumos neginčija, pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su jam priteista suma.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui žalos atlyginimą priteisė iš Lietuvos valstybės, tačiau Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Lukiškių TI–K siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Pareiškėjui žala kilo būtent šiuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinę uniformą ar sumokėti piniginę kompensaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Pagal DK 249 straipsnį darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjui 186,98 Lt dydžio turtinė žala priteistina iš atsakovo Lukiškių TI–K. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kitose bylose tokio pobūdžio turtinę žalą priteisė iš atsakovo Lukiškių TI–K (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1639/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1633/2013, 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1645/2013, kt.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį ir nurodydama, kad pareiškėjui V. P. 186,98 Lt dydžio turtinė žala priteistina iš atsakovo Lukiškių TI–K.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą ir išdėstyti ją taip: „Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 186,98 Lt (šimto aštuoniasdešimt šešių litų ir 98 ct) turtinės žalos atlyginimą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė