2022-04-26 Nr. BB-2901-1-01-1-19994-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-123-788/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19994-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. (D. J.) gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant pagal laidavimą J. J. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

D. J. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimas, išieškant iš D. J. valstybės naudai jam priklausančio automobilio „BMW X6“ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis, kuria D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai jam priklausančio automobilio „BMW X6“ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur, panaikinta ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X6“ konfiskavimas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta dėl kaltinimo tuo, kad jis 2020 m. gegužės 24 d. apie 3.26 val. kelio Babriškės–Varėna–Eišiškės 41-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo sau priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikrinimo metu jam nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, o pakartotinio tikrinimo metu nustatytas 1,57 promilės neblaivumas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. gynėjas advokatas L. Kuprusevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas yra privalomas ir nepriklauso nuo teismo nuožiūros. Teismas net nesvarstė BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo D. J. galimybės, turto konfiskavimo privalomumą grindė išimtinai baudžiamojo įstatymo nuostatomis, taikomomis asmeniui, pripažintam kaltu ir nubaustam kriminaline bausme už nusikalstamos veikos padarymą. Tačiau D. J. nebuvo nuteistas už nusikaltimo, nustatyto BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl jo teisinė padėtis skiriasi nuo asmens, nuteisto už tokio nusikaltimo padarymą, padėties. Aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, suponuoja išvadą, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nebelieka ir motyvo taikyti turto konfiskavimą, kadangi šios baudžiamojo poveikio priemonės esminis tikslas yra atimti galimybę kaltininkui padaryti naują nusikalstamą veiką.

2.2. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nebūtų pasiekti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui keliami tikslai. Kasatorius rūpinasi senyvo amžiaus močiute H. J., kuri gyvena viena ir dėl sveikatos būklės negali pati savęs aptarnauti, jai mažiausiai kas mėnesį būtina lankytis gydymo įstaigoje. Be D. J., daugiau nėra kam pasirūpinti H. J. Vienintelė transporto priemonė, kuria D. J. sesuo gali nuvežti jį pas močiutę, yra jam priklausantis automobilis „BMW X6“. Be to, šiuo automobiliu D. J. sesuo kiekvieną mėnesį mažiausiai po kartą veža H. J. į gydymo įstaigas.

2.3. Šios faktinės aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nebuvo nei aprašytos, nei įvertintos, taip pažeidžiant imperatyvią BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią teismą vertinti visus sprendimui priimti reikšmingus duomenis ir pasisakyti dėl jų. Nuosprendyje apsiribota niekuo nepagrįstu teiginiu, kad aplinkybė, jog D. J. senyvo amžiaus močiutė sunkiai serga, ją reikia vežti į gydymo įstaigas, negali būti laikoma išskirtiniu atveju, leidžiančiu netaikyti automobilio konfiskavimo, juolab kad, be D. J., ligonė turi ir kitų artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti. Todėl teismo išvada, kad D. J. priklausančio automobilio konfiskavimas niekaip neatsilieps senyvo amžiaus, sunkiai sergančios H. J. gyvenimo sąlygoms, jos priežiūrai ir gydymui, yra nepagrįsta. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, pagrindžiančios, jog dėl darbo pobūdžio, kaltininko ar jo artimųjų sveikatos būklės automobilis yra būtino poreikio daiktas, yra reikšmingos sprendžiant turto konfiskavimo klausimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl D. J. močiutės sveikatos būklės, jos priežiūros poreikių, jam priklausantis automobilis laikytinas būtino poreikio daiktu, todėl šiuo atveju taikytina BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis ir konfiskuotinas ne automobilis, bet šio automobilio vertę ar dalį vertės atitinkanti pinigų suma.

2.4. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertintos ir aplinkybės, rodančios, kad automobilio konfiskavimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o tai taip pat laikytina esminiu BPK pažeidimu. Baudžiamosios bylos duomenimis, automobilio „BMW X6“ vertė yra 45 510 Eur su PVM arba 37 611 Eur be PVM. D. J. šį automobilį įsigijo prieš metus iki nusikalstamos veikos padarymo už 23 000 Eur. Automobilio, kuris šiuo metu vertas beveik dvigubai daugiau nei jo įsigijimo metu, konfiskavimas aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šios aplinkybės reikšmingos ir sprendžiant klausimą, ar konfiskuotina visą automobilio vertę, ar tik dalį jo vertės atitinkanti pinigų suma.

2.5. Pažymėtina, kad už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymą nustatyta minimali baudos bausmė lygi 2500 Eur (50 MGL). Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. konfiskuoti beveik 20 kartų didesnės vertės turtą, nei nustatyta minimali baudos bausmė už tokios nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas savo turiniu yra žymiai griežtesnė nei už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriama kriminalinė bausmė, todėl tokia priemonė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Be to, byloje esantys dokumentai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad D. J. materialinė padėtis yra gera. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad D. J. vardu yra registruoti keli nekilnojamojo turto objektai ir motociklas. Tačiau vien turėjimas savo vardu registruoto turto nerodo ir negali parodyti, ar asmens materialinė padėtis gera ar sunki. Byloje yra dokumentai, pagrindžiantys, kad D. J. materialinė padėtis yra sunki. Jis yra buvęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas ir šiuo metu gauna 310,18 Eur pensiją, nuo 2020 m. lapkričio 16 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Šie įrodymai, kurių apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir dėl kurių nepasisakė, paneigia teismo teiginius apie D. J. materialinę padėtį ir pagrindžia dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymą. Byloje nustatytas visetas aplinkybių, sudarančių pagrindą iš D. J. išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį – 4000 Eur.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas automobilio konfiskavimo pagrįstumą tinkamai analizavo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo ir teisingumo principų aspektais, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas įvertino kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su D. J. močiutės sveikatos būkle, būtinumu teikti jai pagalbą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės D. J. buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nesulaikė kaltininko nuo itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pritartina teismo išvadai, kad tai, jog D. J. senyvo amžiaus močiutė sunkiai serga, ją reikia vežioti į gydymo įstaigas, šiuo atveju negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, leidžiančia netaikyti automobilio konfiskavimo. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginio, kad automobilio konfiskavimas aiškiai pažeistų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo ir teisingumo principus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. gynėjo advokato L. Kuprusevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimas dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir suderinamumo su sprendimu atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad D. J. anksčiau neteistas, nusikalstama veika žalos nepadaryta, taip pat atsižvelgiant į didelę automobilio vertę ir D. J. turtinę padėtį (nedirba), pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą visa apimtimi nėra. Teismas padarė išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga ir neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė, nes ją taikant D. J. būtų sukeltos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, nei siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu, todėl nusprendė išieškoti automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur.

6. Apeliacinės instancijos teismas automobilio konfiskavimo klausimą sprendė kitaip. Konstatavęs, kad šiuo atveju nėra pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, teismas nusprendė automobilį konfiskuoti. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, D. J. materialinė padėtis yra gera; tai, kad D. J. senyvo amžiaus močiutė H. J. sunkiai serga ir ją reikia vežioti į gydymo įstaigas, negali būti laikoma išskirtiniu atveju, leidžiančiu netaikyti automobilio konfiskavimo, juolab kad ji turi ir kitų artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti; be to, D. J. turi dar vieną transporto priemonę – motociklą, kuriuo važinėjo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Tokiam teismo sprendimui nėra pagrindo nepritarti.

7. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281(1) straipsnyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.).

EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.).

Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

8. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.).

9. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad turto konfiskavimo privalomumą šioje byloje apeliacinės instancijos teismas grindė ir baudžiamojo įstatymo nuostatomis, taikomomis nuteistajam, o ne atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Skundžiamo nuosprendžio 10.3 punkte cituojama nagrinėjamu atveju neaktuali teismų praktika, pagal kurią turto konfiskavimo taikymas nuteistajam yra privalomas, o išimtys galimos tik išskirtiniais atvejais, kai turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad lemiamą reikšmę sprendimui konfiskuoti D. J. priklausantį automobilį turėjo ne pirmiau nurodyta teismų praktika, o visuma apeliacinės instancijos teismo tinkamai proporcingumo ir suderinamumo su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės aspektais įvertintų aplinkybių, susijusių su D. J. padaryta nusikalstama veika, jo asmenybe ir elgesiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo jam suteikta diskrecija savo nuožiūra nuspręsti dėl turto konfiskavimo taikymo asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikslingumo.

Nekartodama visų apeliacinės instancijos teismo pateiktų argumentų dėl pagrindo konfiskuoti automobilį, juo labiau kad dauguma šių argumentų susiję su fakto klausimais, kuriuos galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į D. J. priešingą įstatymui elgesį jau po to, kai jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Galiojant šioje byloje D. J. paskirtai kardomajai priemonei – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymui, jis 2020 m. liepos 2 d. važinėjo motociklu, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka (apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje netiksliai nurodyta, kad šis pažeidimas padarytas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo).

Ši aplinkybė neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas D. J. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Be to, pažymėtina, kad kitos D. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (dveji metai) nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad D. J. taikytas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.

10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir paskyrė D. J. neproporcingą ir teisingumo tikslų neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimą. Todėl konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. (D. J.) gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas