565bc3f8-b45b-426a-ac0e-683fbb0cfe11 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Byla Nr. 2-1824-323/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00139-2016-3Teisminio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.5.7.; 1.3.6.4.; 1.3.9.2.2.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.2. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai JuÅ¡enkienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui D. K.,atsakovės atstovui advokatui Aliui Galminui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Norgvita“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , ir praÅ¡o teismo pripažinti neteisėtu 2015-12-10 įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2015-10-19 su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ buvo priimtas į darbÄ apdailininku. 2015-12-19 buvo hospitalizuotas Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, 2015-12-10 buvo atlikta operacija. Apie hospitalizacijÄ 2015-12-09 telefonu pranešė atsakovės vadovui, kuris iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , jog turės mokėti nedarbingumo iÅ¡mokÄ . 2015-12-18 buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės ir nukreiptas reabilitacijai į Palangos reabilitacijos ligoninę. IÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės, ligoninės darbuotoja informavo, kad pagal Sodros duomenų bazės duomenis nuo 2015-12-10 yra atleistas iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tÄ .

Kadangi buvo atleistas iÅ¡ darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, atleidimas turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu, ir iÅ¡ darbdavio priteista iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai vykdė savo darbo pareigas, nesilaikė darbo drausmės, nuo 2015-11-13 iki 2015-11-24 neatvyko į darbo be pateisinamos priežasties, dėl ko jam buvo nustatytas terminas iki 2015-12-09 pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . 2015-12-04 ieÅ¡kovas į darbÄ atvyko neblaivus, pasiteisindamas Å¡venčiamu gimtadieniu. 2015-12-09 ieÅ¡kovas eilinį kartÄ nepasirodė darbe, telefonu jam prisiskambinti nepavyko. 2015-12-09 prisijungė prie elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemos, kurioje jokio pažymėjimo dėl ieÅ¡kovo laikotarpiu nuo 2015-12-09 iki 2015-12-15 suformuota nebuvo.

Kadangi ieÅ¡kovas eilę kartų pažeidė darbo drausmę, iki nustatyto termino pasiaiÅ¡kinimo dėl neatvykimo į darbÄ laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2015-11-24 nepateikė, 2015-12-04 darbe pasirodė neblaivus, laiko, kad buvo pagrindas konstatuoti Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Apie ieÅ¡kovo ligÄ sužinojo tik iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, iki to laiko jokių pateisinančių neatvykimÄ Ä¯ darbÄ dokumentų ieÅ¡kovas nepristatė.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Nurodė, kad 2015-11-13 – 2015-11-24 buvo išėjęs neapmokamų atostogų, praÅ¡ymÄ dėl jų atsakovės vadovui įteikė 2015-11-12 automobilyje, pastarajam privažiavus prie namų, atostogos buvo suderintos su atsakove. 2015-12-03 pasiėmė laisvÄ dienÄ , kadangi turėjo vykti į ligoninę tyrimams. Už Å¡iÄ dienÄ atidirbo 2015-12-05 – Å¡eÅ¡tadienį. 2015-12-04 darbe buvo blaivus. Apie ketinimÄ gultis į ligoninę žodžiu informavo atsakovės vadovÄ , kuris nurodė palikti po akmeniu raktÄ nuo objekto, kuriame atliko statybos darbus.

Apie atleidimÄ iÅ¡ darbo sužinojo iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės iÅ¡ ligoninės darbuotojo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad 2015-11-13 – 2015-11-24 ieÅ¡kovas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbÄ , terminas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ nustatytas iki 2015-12-09. Apie tai, kad atsigulė į ligoninę ieÅ¡kovas neinformavo, elektroninėje sistemoje informacijos apie ieÅ¡kovo nedarbingumÄ nebuvo. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2015-10-19 sudarė Darbo sutartį Nr. 10, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas į darbÄ apdailininko pareigoms užimti, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 400 Eur dydžio darbo užmokestį. 2015-12-10 įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 1210 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .

Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas reglamentuoja, jog Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas konstatuojamas, kai nustatomas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, jog darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014; kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovė ieÅ¡kovÄ nuo 2015-12-10 iÅ¡ darbo atleido už tai, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2015-11-24 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbÄ (b. l.

28) ir iki 2015-12-09 nepateikė pasiaiÅ¡kinimo dėl darbo drausmės pažeidimo (b. l. 27). IeÅ¡kovas nurodo, kad nurodytu laikotarpiu buvo neapmokamose atostogose, dėl kurių atsakovei buvo pateikęs raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . Å ias nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinėja savo paaiÅ¡kinimais bei liudytojos V. K. parodymais, tvirtindamas, kad suderintÄ praÅ¡ymÄ dėl neapmokamų atostogų suteikimo atsakovės vadovui M. E. įteikė savo namų kieme, atsakovės vadovo automobilyje. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad VSDFV sistemoje laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2015-11-24 fiksuotas ieÅ¡kovo nedraudiminis laikotarpis, praneÅ¡imo pateikimo priežastis - pravaikÅ¡ta (b. l. 9, 57).

IÅ¡ VSDFV Klaipėdos skyriaus teismui pateiktos informacijos taip pat matyti, kad duomenis apie ieÅ¡kovo nedraudiminį laikotarpį atsakovė pateikė 2015-11-24 elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yto 2015-11-24 praneÅ¡imo Nr. 1124 pagrindu (b. l. 57). Atsakovės atstovas niekaip nepaaiÅ¡kino ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kokiu pagrindu jau 2015-11-24 žinojo, kad ieÅ¡kovas 2015-11-25 pasirodys darbe ir 2015-11-24 bus paskutinė tariamos ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tos diena (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat atsakovės niekaip nepateisinta aplinkybė, dėl kokių priežasčių atsakovė neatleido ieÅ¡kovo Å¡iam neatėjus į darbÄ 2015-11-13 (vienÄ darbo dienÄ ) (LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), o ieÅ¡kovo laukė deÅ¡imt dienų.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ esant labiausiai tikėtina, jog laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2015-11-24 ieÅ¡kovas buvo ne pravaikÅ¡toje, o neapmokamose atostogose. Be to, LR DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvirtintas draudimas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2015-12-09 iki 2015-12-18 buvo hospitalizuotas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (b. l. 8). Pažymėtina, kad nurodytas draudimas darbdaviui atleisti darbuotojÄ esant tam tikrai sÄ lygai savo prigimtimi yra socialinė garantija, kuria siekiama apsaugoti darbuotojo, laikinai nedarbingo dėl sveikatos sutrikimų ir dėl to socialiai labiau pažeidžiamo, interesus.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbuotojų teisė į paminėtÄ garantijÄ draudžia darbdaviui atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo LR DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad LR DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta garantija darbuotojui pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad Å¡is turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tÄ dienÄ , kuriÄ jis sugrįžta į darbÄ arba sueina 120 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės terminas (LR DK 133 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas, įrodinėdamas, kad pranešė atsakovės vadovui M. E. apie nedarbingumÄ , į bylÄ pateikė mobiliojo telefono skambučių iÅ¡klotines, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovei skambino 2015-12-09 12.30 val. (skambučio trukmė 2 min. 10 s.), t. y. hospitalizacijos pradžios dienÄ , bei 2015-12-18 10.24 val. (skambučio trukmė 1 min. 33 s.), t. y. iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės bei nukreipimo reabilitacijai dienÄ (b. l. 38-39), kas leidžia teigti, kad apie darbuotojo nedarbingumÄ atsakovė informuota tinkamai.

Aplinkybių, kad telefoninių pokalbių metu buvo kalbama ne apie nedarbingumÄ , atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Ä®vertinus bylos aplinkybes bei iÅ¡dėstytÄ konstatuojama, jog atsakovė be teisėto pagrindo, pažeidžiant atleidimo procedÅ«rÄ nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį, dėl ko atleidimas iÅ¡ darbo pripažįstamas neteisėtu, naikintinas 2015-12-10 įsakymas, ir nustatytina, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teismo sprendimu pagal LR DK 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ , negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo į darbÄ , Å¡iam to nepageidaujant.LR DK 300 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Kadangi darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta 2015-10-19, jo nepertraukiamas darbo stažas Å¡ioje įmonėje teismo sprendimo priėmimo metu yra 7 mėnesiai. Esant tokioms aplinkybėms, LR DK 140 str. 1 d. 1 p. ir 300 str. pagrindu ieÅ¡kovui priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad laikas, per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas, negali bÅ«ti apmokėtas kaip laikas, per kurį dirbta.

Kadangi atlyginimas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ yra pinigų suma, kuriÄ darbuotojas bÅ«tų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebÅ«tų pažeista jo teisė dirbti, tai konstatuotina, kad darbdavys neturi pareigos atlyginti pinigų sumos, kurios darbuotojas nebÅ«tų uždirbęs. Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimų, jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas, todėl Å¡iam laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso, o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti vidutinį darbo užmokestį už ieÅ¡kovo nedarbingumo laikotarpį (nuo 2015-12-09 iki 2016-01-07), kadangi už šį laikotarpį ieÅ¡kovui bus iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa (ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad apie gydymosi periodus jis pats turės pateikti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, kad Å¡is iÅ¡mokėtų ligos paÅ¡alpÄ ), kadangi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra laikoma, kad ieÅ¡kovas dirba UAB „Norgvita“.

Skaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė pažymos apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas, kurioje bÅ«tų nurodytas ieÅ¡kovo dirbtų dienų skaičius bei kas sudaro iÅ¡mokėtas sumas, nenurodė ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio, todėl teismas jį apskaičiuoja pagal Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintÄ Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä , kurio 7.4 punktas numato, kad jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiÅ¡kai įmonėje dirbtÄ laikÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 7.2 ir 7.3 papunkčių nuostatomis.

Tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas pagal ApraÅ¡Ä ) dauginamas iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ) (9 punktas). Vadovaujantis VSDFV pažyma apie asmens socialinį draudimÄ ir ieÅ¡kovui priskaičiuotas sumas (už spalio ir lapkričio mėn., kadangi į gruodžio mėn. įeina nepanaudotų kasmetinių atostogų suma (ApraÅ¡o 6.2. punktas)), ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudarytų 373,80 Eur (neatskaičius mokesčių) (18,69 Eur vidutinis darbo dienos užmokestis (faktiÅ¡kai dirbta 28 dienos) x 20 vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas įmonėje dirbo mažiau nei tris mėnesius, o faktiÅ¡kai teiÅ¡dirbo 28 darbo dienas, t.y. ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje iÅ¡dirbo trumpesnį laikotarpį nei tas, už kurį reikėtų priteisti vidutinį darbo užmokestį (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo), taip pat į užsitęsusį bylos nagrinėjimÄ ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui vidutinis darbo užmokestis priteistinas už du mėnesius (nuo 2016-01-08 iki 2016-03-08), t. y. 747,60 Eur.Pažymėtina, kad iÅ¡mokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iÅ¡ darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iÅ¡ jų neiÅ¡skaičiavus privalomų mokesčių.

Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimÄ ir iÅ¡mokėdamas darbuotojui priteistas iÅ¡mokas, iÅ¡ jų iÅ¡skaičiuoja privalomus mokesčius, kurių iÅ¡skaičiavimo pareigÄ darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie vieÅ¡osios teisės aktai.Bylos duomenimis matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė 180,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suraÅ¡ant ieÅ¡kinį (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra tenkintas, į tai, kad priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma yra vertinamojo pobÅ«džio, į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra ženkliai mažesnė nei maksimaliai leistina kompensuojamoji suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 3 str., 93 str.).Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (41 Eur – už neturtinį reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), 34 Eur – už patenkintus turtinius reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)) (CPK 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti atsakovės UAB „Norgvita“ 2015 m. gruodžio 10 d.

įsakymÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 1210, kuriuo ieÅ¡kovas D. K. atleistas iÅ¡ apdailininko pareigų.Pripažinti ieÅ¡kovo D. K. atleidimÄ iÅ¡ UAB „Norgvita“ neteisėtu.NegrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo D. K. į darbÄ UAB „Norgvita“ ir nustatyti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu D. K. nutraukta teismo sprendimu, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Norgvita“ ieÅ¡kovui D. K. 373,80 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 747,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei 180,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Norgvita“ 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Genovaitė Vaizgėlienė