2023-01-25 Nr. AB-2030-3-64-3-01846-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-127-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01846-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – atsakovas, Šiaulių TI) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 50 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, bei atsikirtime į atsakovo atsiliepimą papildomai paaiškino, kad jis nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Būdamas Šiaulių TI, pareiškėjas susipažino ir 2020 m. rugsėjo 9 d. susituokė su M. J.. Po santuokos sudarymo, Šiaulių TI pareigūnai nuolatos drausdavo pareiškėjui priklausančius vaizdo skambučius su sutuoktine (pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikti tik penki vaizdo skambučiai, o po to vėl buvo draudžiama skambinti). Atsakovas nepagrįstai teigė, kad skambinti vaizdo skambučiu buvo draudžiama, nes buvo atnaujinti kontaktiniai pasimatymai, kadangi ilgalaikiai ir kontaktiniai iki 3 val. pasimatymai buvo atnaujinti tik 2021 m. gegužės 3 d., o vykdymas pradėtas tik 2021 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas nurodė nuolat teikęs skundus dėl jam nesuteikiamų vaizdo skambučių. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nepagrįstai buvo draudžiama pasirinkti trumpalaikių bekontakčių pasimatymų datą ir laiką, pareiškėjui su sutuoktine buvo leidžiama pasimatyti tik pirmadieniais, nors pareiškėjas turėjo teisę į neribotus pasimatymus. Tokia padėtis labai slopino pareiškėjo ir jo žmonos socialinius ryšius, be to, tiek 2020 metais, tiek ir 2021 metais keli pirmadieniai buvo nedarbo dienos, todėl pareiškėjas tomis dienomis prarado pasimatymus. Dėl tokių atsakovo tyčinių veiksmų vos neiširo pareiškėjo santuoka, pareiškėjas patyrė didžiulę psichologinę depresiją, negalėjo normaliai palaikyti socialinių ryšių, t y. jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Šiaulių TI su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovas, atsižvelgdamas į suimtųjų teisę skambinti telefonu reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju suimtųjų (nuteistųjų) prašymus skambinti ir kalbėti telefonu ar naudotis interneto telefonija nagrinėjantis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas patikrina Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-7 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 18 punkte numatytus prašymą pateikusio asmens duomenis.

3.2. Pareiškėjas nenurodė tikslių duomenų, kada jam buvo draudžiama naudotis internetinės telefonijos skambučiais. Kadangi pareiškėjas negalėjo skambinti sutuoktinei vaizdo skambučiu dėl techninių kliūčių, atsakovas rengė technines galimybes pareiškėjui interneto telefonija pasinaudoti su jo sutuoktine, kuri taip pat laikoma Šiaulių TI. Internetinės telefonijos skambučiui reikalingas elektroninis paštas, į kurį gaunama prisijungimo nuoroda apie vyksiantį skambutį, o pareiškėjo žmona dėl laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje prie savo elektroninio pašto prisijungti neturėjo galimybių, todėl buvo rengiama atskira patalpa, kurioje pareiškėjo žmona galėjo prisijungti elektroninio pašto pagalba prie internetinės telefonijos skambučio.

3.3. Atsakovo pateikta Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 60-24674 ir skambučių išklotinė patvirtina, kad ginčo laikotarpiu internetinės telefonijos skambučiai pareiškėjui buvo suteikiami nuo 2021 m. balandžio 20 d. Covid-19 pandemijos metu, apribojus kontaktinių pasimatymų suteikimą, jie buvo keičiami į skambučius suimtiesiems (nuteistiesiems). Pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, pasimatymai buvo keičiami į telefoninius arba internetinės telefonijos skambučius.

3.4. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2021 m. kovo 6 d. negalėjo būti vykdomi atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, karantiną, taip siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų saugumą. Pasimatymų nesuteikimas pareiškėjui, kiek tuo buvo siekiama užtikrinti asmenų saugumą dėl Covid-19, yra proporcingas reikalavimas ir pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Nuo 2021 m. kovo 6 d. laisvės atėmimo vietų įstaigose vėl leidžiant organizuoti trumpalaikius pasimatymus be fizinio kontakto, pareiškėjas šia teise pasinaudojo 2021 m. kovo 8 d.

3.5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad nuo 2021 m. gegužės 3 d. atnaujinus ir nuo gegužės 24 d. leidus organizuoti ilgalaikius pasimatymus, vaizdo skambučiai vietoj pasimatymų negalėjo būtu suteikiami būtent nuo šios datos, ir pažymėjo, jog nuo 2021 m. kovo 6 d. laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiama organizuoti trumpalaikius pasimatymus be fizinio kontakto. 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be fizinio kontakto su sutuoktine, kuri buvo taip pat laikoma Šiaulių TI.

3.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, skunde nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

6. Teismas išsamiai aptarė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nuostatas, reglamentuojančias suimtųjų kalbėjimo telefonu tvarką, suimtųjų pasimatymų tvarką, taip pat Aprašo nuostatas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos. Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (Covid-19) karantino paskelbimo“, sustabdė Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. vasario 28 d. iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, kurie buvo atnaujinti nuo 2021 m. kovo 6 d.

7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad suimtųjų pasimatymai nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalėjo būti organizuojami, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jam pasimatymai su sutuoktine nebuvo suteikti, ar jų buvo suteikta per mažai ar ne tuo laiku (kaip nurodo pareiškėjas – pirmadieniais).

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teikti prašymai (skundai) suteikti pareiškėjui vaizdo skambučius, tarp jų – ir su sutuoktine, taip pat suteikti trumpalaikius pasimatymus su sutuoktine, buvo išnagrinėti, ir pareiškėjui išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Nors pareiškėjo prašymai dėl vaizdo skambučių su sutuoktine nebuvo patenkinti, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, jog prašyme turi būti nurodyti Aprašo 14 punkte nurodyti duomenys, tarp jų ir pokalbio dalyvio elektroninis paštas, į kurį bus atsiųsta vaizdo pokalbio nuoroda, taip pat pareiškėjui buvo nurodyta, jog sprendžiamas techninių galimybių pasinaudoti interneto telefonija su sutuoktine, kuri taip pat yra laikoma suimta Šiaulių TI, užtikrinimo klausimas.

9. Teismas iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. kovo 5 d. buvo sutekti 6 vaizdo skambučiai su sutuoktine. Teismas pažymėjo, kad minėti vaizdo skambučiai buvo suteikti išimties tvarka, sudarius techninę galimybę pasinaudoti interneto telefonija su sutuoktine, laikoma Šiaulių TI, o nuo 2021 m. kovo 6 d. laisvės atėmimo vietų įstaigose vėl leidžiant organizuoti trumpalaikius pasimatymus be fizinio kontakto, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasimatyti su sutuoktine, ir dėl to vaizdo skambučiai nebuvo teikiami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI raštų, kuriais atsakyta į skundus, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, šie raštai nebuvo panaikinti.

10. Teismas pažymėjo, kad prašyme naudotis interneto telefonija be kitų duomenų turi būti nurodyta ir pokalbio dalyvio el. pašto adresas. Nors pareiškėjas prašyme nenurodė sutuoktinės el. pašto adreso, tačiau atsakovas ėmėsi priemonių ir sudarė pareiškėjui galimybę bendrauti su sutuoktine naudojantis internetine telefonija, todėl teismas konstatavo, kad dėl galimybės pareiškėjui bendrauti su sutuoktine naudojantis internetine telefonija, atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nuo 2021 m. kovo 6 d. vietoje internetinės telefonijos suteikiant pasimatymus su sutuoktine, nurodydamas, kad pareiškėjui nebuvo ribojama galimybė skambinti ir kalbėti telefonu ar internetine telefonija, pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą ir nurodant būtinus duomenis, tarp jų ir pokalbių dalyvio el. pašto adresą.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, o nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jam neturtinės 50 000 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu laikotarpiu jam nebuvo suteikti vaizdo skambučiai, nes teismas nepagrįstai vadovavosi melagingais atsakovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas pažymi, jog jis neturėjo jokių drausminių nuobaudų, todėl ginčo laikotarpiu vaizdo skambučiai jam turėjo būti suteikiami kiekvieną dieną, bet laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. vasario 22 d. ir nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. jam neteisėtai buvo draudžiama skambinti vaizdo skambučiu žmonai.

15. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui trumpalaikiai pasimatymai ginčo laikotarpiu nebuvo suteikiami dėl Covid-19 karantino apribojimų, ir nurodo, kad šias teismo išvadas paneigia byloje esantys įrodymai apie tuo metu vykusius trumpalaikius pasimatymus. Pareiškėjas akcentuoja skundęsis, kad trumpalaikiai bekontakčiai pasimatymai jam nepagrįstai suteikiami tik pirmadieniais.

16. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, nurodydamas, kad šis teisėjas jau yra nagrinėjęs kitą pareiškėjo skundą dėl Šiaulių TI veiksmų pareiškėjo trumpalaikio bekontakčio pasimatymo su žmona metu 2020 m. spalio 19 d., tačiau skundžiamame sprendime ignoravo ankstesnėje byloje nustatytą aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI nuteistiesiems buvo organizuojami pasimatymai.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1. Ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų pagrindu nuo 2020 m. vasario 28 d. Šiaulių TI buvo sustabdyti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, o nuo 2020 m. birželio 17 d. buvo leista organizuoti bekontakčius iki 1 valandos trunkančius trumpalaikius pasimatymus, kurie taip pat buvo suteikiami ir pareiškėjui, todėl pareiškėjo teisė matytis su artimaisiais buvo įgyvendinama tinkamai.

17.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybės ginčo laikotarpiu skambinti vaizdo skambučiais, pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo Šiaulių TI laikomiems asmenims suteikti būtent vaizdo skambučius, be to, tokia galimybė dėl pateisinamų priežasčių (techninių kliūčių) kurį laiką negalėjo būti sudaryta, tačiau pareiškėjas visada turėjo teisę skambinti telefonu.

17.3. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog jis į bylą pateikė duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų, kurios paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nereiškė nušalinimo teisėjui, o jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl galimo teisėjo šališkumo yra labai nekonkretūs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 50 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama naudotis vaizdo skambučiais ir nebuvo suteikti pasimatymai su sutuoktine.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs, kad atsakovas būtų pažeidęs pareiškėjo teises naudotis vaizdo skambučiais ar neužtikrinęs teisės į pasimatymus, t. y. nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu vaizdo skambučiai ir pasimatymai nebuvo ribojami, arba buvo ribojami pagrįstai, bei kelia klausimą dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.

21. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Suimtųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija), nustatantis, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu <...> (1 d.); šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 d.).

23. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ako redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 26 d.) IV skyrius nustato tokią nuteistųjų (suimtųjų) skambinimo telefonu tvarką: pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija (37 p.); paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau <...> (39 p.); suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį (40 p.).

24. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430, 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu ar naudojimasis interneto telefonija organizuojamas vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtinta tvarka ir dienotvarke, o 14 punkte – kad suimtasis (nuteistasis), laikomas kameroje, pageidaudamas skambinti ir naudotis interneto telefonija, turi pateikti įstaigos administracijai pasirašytą prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, pageidaujamą vaizdo pokalbio laiką ir pokalbio dalyvių vardus, pavardes bei el. pašto adresus.

25. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad naudojimasis interneto telefonija organizuojamas pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais ir švenčių dienų išvakarėse nuo 8.00 val. iki 15.00 val. nepažeidžiant Šiaulių TI laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės, patvirtintos Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, reikalavimų. Aprašo 14 punkte numatyta, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis skambinti ir naudotis interneto telefonija, prieš dvi darbo dienas iki vaizdo pokalbio suteikimo turi pateikti prašymą įstaigos vadovui, arba jį pavaduojančiam pareigūnui, nurodant savo vardą, pavardę, pageidaujamą vaizdo pokalbio datą, laiką ir vaizdo pokalbio dalyvių vardus, pavardes bei el. pašto adresus. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) prašymus skambinti ir kalbėti telefonu ar naudotis interneto telefonija nagrinėjantis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas patikrina šiuos duomenis: teisinę padėtį (suimtasis, nuteistasis ar nuteistasis, kuriam paskirtas areštas); ar nėra gautas rašytinis ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymas neleisti asmeniui skambinti telefonu ar naudotis interneto telefonija; nuteistojo priskyrimą grupei (paprastoji, lengvoji, drausmės); gyvenamąją kamerą, kurioje yra laikomas asmuo; suimtųjų arba nuteistųjų, kuriems taikomi atskiro laikymo reikalavimai, sąrašo numerį ar kitą svarbią informaciją, susijusią su atskiru suimtojo (nuteistojo) laikymu (izoliacija); informaciją apie atliekamas nuobaudas (laikymas drausmės izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose).

26. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų suprantama, kad aukštesnės galios teisės aktas – Suėmimo vykdymo įstatymas – neįtvirtina savarankiškos suimtųjų teisės vieną kartą per dieną skambinti internetinės telefonijos būdu, ši alternatyvi komunikacijos priemonė yra įtvirtinta poįstatyminiame teisės akte – Vidaus tvarkos taisyklėse, ir ji prilyginama telefono skambučiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad galimybė kalbėti internetine telefonija kaip alternatyvia komunikacijos priemone gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018). Norint pasinaudoti internetine telefonija (vaizdo skambučiu), prašyme reikia nurodyti teisės aktuose nurodytus duomenis, tarp jų – ir asmens, kuriam ketinama skambinti vaizdo skambučiu, elektroninio pašto adresą.

27. Suimtųjų teisę į pasimatymus nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti <...> (1 d.); suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas (2 d.); pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (8 d). Vidaus tvarkos taisyklių 43 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) nuteistųjų (suimtųjų) pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus 5 dienas per savaitę (išskyrus sekmadienį ir pirmadienį), o 49 punkte – kad prašymas suteikti pasimatymą paprastai pateikiamas ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki prašyme nurodytos galimos pasimatymo datos. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius, atsižvelgdamas į pasimatymų patalpų ir vykdomų pasimatymų skaičių, gali nustatyti kitą šių prašymų pateikimo terminą. Pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius), gavusi prašymą suteikti pasimatymą, nustato, ar nuteistasis (suimtasis) turi teisę į prašyme nurodytą pasimatymą, patikrina šiame prašyme nurodytą informaciją duomenų registruose, informacinėse sistemose, nuteistojo (suimtojo) asmens byloje bei kituose informacijos šaltiniuose ir priima sprendimą, ar pasimatymas galės įvykti pateikusio prašymą nuteistojo (suimtojo) ar asmens nurodyta data ir laiku (Vidaus tvarkos taisyklių 51 p.). Tuo atveju, jei pasimatymas prašyme suteikti pasimatymą su nuteistuoju (suimtuoju) nurodytu laiku negali įvykti dėl objektyvių priežasčių (užimtos pasimatymų patalpos, nuteistasis (suimtasis) negalės dalyvauti pasimatyme dėl atliekamos nuobaudos ar kt.), pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius) informuoja nuteistąjį (suimtąjį) ar asmenį, pateikusį šį prašymą (52 p.). Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais, registracijos tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1/01-6 (I t., b. l. 45-52), 8 punkte nustatyta, kad registracija pasimatymui vykdoma ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pageidaujamo pasimatymo datos.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Šiaulių direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 (I t., b. l. 43), atsižvelgiant į Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (Covid-19) karantino paskelbimo“ sustabdė Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. vasario 28 d. iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus.

29. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 buvo patvirtintos Rekomendacijos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 16 punktas nustatė, kad iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose leisti organizuoti tik bekontakčius iki vienos valandos trunkančius trumpalaikius pasimatymus <...>.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-329 buvo pakeistas Rekomendacijų 15 punktas, nustatant, kad iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu, vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo gali būti suteikti trys trumpalaikiai pasimatymai (jei jie nėra apriboti šio įsakymo 16 punktu) arba penki vaizdo ar telefoniniai skambučiai); ir 16 punktas, nustatant, kad iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo, visose laisvės atėmimo vietų įstaigose sustabdomas asmenų, atvykstančių į trumpalaikius pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, patekimas į šias įstaigas.

Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu, vietoje vieno trumpalaikio pasimatymo gali būti suteikti trys vaizdo ar telefoniniai skambučiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (originali redakcija) 2.2.12 punktas nustatė, kad apribojamas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas ir vykdymas, o 8 punktas nustatė, kad šis nutarimas įsigalioja 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 128 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ 1.11 punktu tardymo izoliatoriuose nuo 2021 m. kovo 6 d. atnaujinti trumpalaikiai pasimatymai, kurie organizuojami ir vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. vasario 22 d. ir nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjui nebuvo ribojama galimybė skambinti ir kalbėti telefonu ar internetine telefonija, pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą ir nurodant būtinus duomenis, tarp jų ir pokalbių dalyvio el. pašto adresą.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui Šiaulių TI pateikė šiuos prašymus leisti paskambinti vaizdo skambučiu sutuoktinei M. J. E.: 2021 m. sausio 4 d. prašymą leisti skambinti 2021 m. sausio 6–13 d. (I t., b. l. 86-87); 2021 m. sausio 11 d. prašymą leisti skambinti 2021 m. sausio 14–31 d. (I t., b. l. 92-93); 2021 m. vasario 2 d. prašymą skambinti 2021 m. vasario 4, 5, ir 8–12 dienomis (I t., b. l. 66-67); 2021 m. vasario 15 d. prašymą skambinti 2021 m. vasario 17–19 d. ir vasario 22–23 d., bei 2021 m. kovo 2–5 d. (I t., b. l. 134); 2021 m. kovo 5 d. prašymą skambinti 2021 m. kovo 10, 11, 17, 24, 26 ir 31 dienomis ir 2021 m. balandžio 1–2 d. (I t., b. l. 74-75); 2021 m. kovo 12 d. prašymą skambinti 2021 m. kovo 17, 19, 24, 26, 31 dienomis, 2021 m. balandžio 2, 7, 9 ir 14 dienomis (I t., b. l. 76-77). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minimuose pareiškėjo prašymuose nebuvo nurodytas pareiškėjo sutuoktinės M. J. E. elektroninio pašto adresas, tačiau ant 2021 m. vasario 15 d. pareiškėjo prašymo buvo nurodytas elektroninio pašto adresas „skambutis@siauliuti.lt”, bei pažymėta, kad vaizdo skambučiai suteikti 2021 m. vasario 22–23 d., 2021 m. kovo 2–5 d. Atsakovas atsiliepime ir pareiškėjui teiktuose atsakymuose paaiškino, kad iki 2021 m. vasario 22 d. Šiaulių TI neturėjo techninių galimybių sudaryti sąlygų vaizdo skambučiams tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės, tačiau nuo 2021 m. vasario 22 d. šios techninės galimybės išimties tvarka (t. y. tik tol, kol Šiaulių TI nevyksta nuteistųjų pasimatymai) pareiškėjui buvo sudarytos. Nuo 2021 m. kovo 6 d., laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiant organizuoti trumpalaikius pasimatymus be fizinio kontakto, pareiškėjui vaizdo skambučiai su sutuoktine nebuvo suteikiami.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą (šios nutarties 22-25 p.), atsižvelgdama į atsakovo pateiktus paaiškinimus, byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad nuo 2021 m. vasario 22 d. pareiškėjui buvo sudarytos techninės galimybės skambinti vaizdo skambučiu Šiaulių TI esančiai sutuoktinei, nepaisant to, kad pareiškėjas prašyme nebuvo nurodęs pokalbyje dalyvaujančio asmens el. pašto adreso (I t., b. l. 134), tačiau nuo 2021 m. kovo 6 d. pareiškėjui ši galimybė vėl buvo apribota (t. y. jo prašymai skambinti vaizdo skambučiais sutuoktinei nebuvo tenkinami) motyvuojant tuo, kad atnaujinta galimybė nuteistiesiems (suimtiesiems) organizuoti trumpalaikius bekontakčius pasimatymus.

33. Kaip jau buvo minėta, teisės aktai nustato galimybę suimtiesiems kiekvieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu arba naudotis interneto telefonija, tokia pozicija išdėstyta ir atsakovo pareiškėjui teiktuose atsakymuose dėl naudojimosi internetine telefonija (I t., b. l. 4; 78 ), ir ši galimybė (teisė) nėra ribojama atsižvelgiant į suimtiesiems suteikiamus pasimatymus, t. y. suimtieji turi teisę ir į telefono skambučius, ir į pasimatymus.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas iki 2021 m. vasario 22 d. ribojimą pareiškėjui skambinti vaizdo skambučiu toje pačioje įstaigoje esančiai sutuoktinei grindė techninėmis galimybėmis (kad sutuoktinė neturi galimybės prisijungti prie savo elektroninio pašto). Tačiau, minėta, nuo 2021 m. vasario 22 d. techninės galimybės pareiškėjui skambinti vaizdo skambučiu sutuoktinei buvo užtikrintos, ir atsakovas nepateikė duomenų, kad nuo 2021 m. kovo 6 d. šios techninės galimybės nebeliko. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. prašė suteikti vaizdo skambučius kaip kompensaciją karantino ribojimų galiojimo metu neįvykusiems pasimatymams (šios nutarties 29 p.), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nuo 2021 m. kovo 6 d. Šiaulių TI buvo atnaujina galimybė organizuoti trumpalaikius bekontakčius pasimatymus, kuriais naudojosi ir pareiškėjas, nepaneigia pareiškėjo teisės tuo pačiu metu naudotis telefoniniais skambučiais ar internetine telefonija, kadangi, minėta, suimtieji (nuteistieji) turi teisę ir į telefoninius ar vaizdo skambučius, ir į pasimatymus.

35. Ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo ribojama galimybė naudotis internetine telefonija, pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą ir nurodant būtinus duomenis, tarp jų ir pokalbių dalyvio el. pašto adresą. Kaip minėta šios nutarties 26 punkte, naudojimasis internetine telefonija, kaip alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. kovo 5 d. buvo sudarytos techninės galimybės skambinti vaizdo skambučiu sutuoktinei, neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašyme dėl vaizdo skambučio nebuvo nurodęs pokalbio dalyvio elektroninio pašto adreso, į kurį gaunama prisijungimo nuoroda apie vyksiantį skambutį, todėl pareiškėjas, teikdamas vėlesnius analogiškus prašymus dėl vaizdo skambučių, turėjo teisėtą lūkestį, kad pareiškėjui ir toliau bus suteikiama (užtikrinama) tokia galimybė, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atsisakymą suteikti pareiškėjui galimybę vaizdo skambučiu skambinti sutuoktinei nuo 2021 m. kovo 6 d. grindė nebe techninėmis kliūtimis, o aplinkybe dėl atnaujintų trumpalaikių bekontakčių pasimatymų.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03); 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje A. Ö. ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vaizdo skambučiai suimtiesiems gali būti suteikiami tik kaip alternatyva skambinimui telefonu, pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., kaip alternatyva vaizdo skambučiams, buvo suteikiami telefoniniai pokalbiai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., esant techninėms galimybėms, neužtikrino pareiškėjo teisės, kaip alternatyva skambinimui telefonu, pasinaudoti vaizdo skambučiu su sutuoktine, taip pažeisdamas Vidaus tvarkos taisyklių 39 punkto nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas šiuo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 27-29 punktuose nurodytas teisės aktų nuostatas, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad bekontakčiai trumpalaikiai pasimatymai Šiaulių TI buvo ribojami laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 6 d. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. Šiaulių TI buvo organizuojami trumpalaikiai bekontakčiai pasimatymai, tačiau nuo 2020 m. spalio 29 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sustabdytas asmenų, atvykstančių į trumpalaikius pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, patekimas į šias įstaigas.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė laikotarpius, kada Šiaulių TI buvo draudžiama organizuoti trumpalaikius bekontakčius pasimatymus, patvirtina pirmosios instancijos teismo (teisėjo) šališkumą. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nepagrįstai nebuvo suteikti bekontakčiai pasimatymai 2020 m. lapkričio 1-7 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. Pareiškėjas atsakovui teikė 2020 m. spalio 26 d. prašymą suteikti jam bekontaktį trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine 2020 m. lapkričio 2–7 d., atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. lapkričio 2 d. (pirmadienis) yra ne darbo diena. 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti trumpalaikį bekontaktį pasimatymą su sutuoktine 2020 m. spalio 30–31 d., bei lapkričio 3–7 ir 9 dienomis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam, kaip suimtajam, pasimatymai turėjo būti suteikiami kiekvieną dieną.

41. Pažymėtina, kad pagal atsakovo į bylą pateikto Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais, registracijos tvarkos aprašo 8 nuostatas, registracija pasimatymui vykdoma ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pageidaujamo pasimatymo datos. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. ir 29 d. prašymus dėl trumpalaikių bekontakčių pasimatymų su sutuoktine suteikimo 2020 m. spalio 30–31 d., ir 2020 m. lapkričio 3–7 ir 9 dienomis, 2020 m. lapkričio 11 d. rašte „Dėl skundų-prašymų nagrinėjimo“ (I t., b. l. 112) nenurodė priežasčių, kodėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikių pasimatymų suteikimo, tačiau pažymėjo, kad registracija pasimatymo suteikimui vykdoma ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pageidaujamo pasimatymo datos, o suimtasis (nuteistasis) negali registruotis į kitą pasimatymą, jei nėra išnaudojęs jam priklausančių prašomos rūšies pasimatymų. Teisėjų kolegija pažymi, jog, minėta, Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog suimtajam pasimatymai neribojami, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę į pasimatymus 2020 m. lapkričio 3-6 d., t. y. praėjus 5 darbo dienoms nuo pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. prašymo ir spalio 29 d. prašymo registravimo, kadangi, kaip nurodyta šios nutarties 29 ir 38 punktuose, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas ir vykdymas buvo apribotas tik nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Minėta, atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl 2020 m. lapkričio 3-6 d. pareiškėjui nebuvo suteiktas nei vienas trumpalaikis pasimatymas, bei nepaneigė, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu turėjo teisę pasimatyti su sutuoktine, taip pat laikoma Šiaulių TI. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2020 m. lapkričio 3–6 d. atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės į trumpalaikį pasimatymą, taip pažeisdamas Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginio, kad jis turėjo teisę į neribotus pasimatymus, tačiau pasimatymai pareiškėjui nepagrįstai buvo skiriami tik pirmadieniais, įvertinusi byloje pateiktus pareiškėjo prašymus dėl trumpalaikių bekontakčių pasimatymų skyrimo (I t., b. l. 106-110) ir pareiškėjo pasimatymų apskaitos lapą (I t., b. l. 91-92) pažymi, jog pasimatymai pareiškėjui buvo suteikiami jo prašyme nurodytomis dienomis, išskyrus šios nutarties 41 punkte nurodytą laikotarpį, be to, pareiškėjas nepagrindė, kokiu būdu pasimatymo data darė įtaką santykiams su sutuoktine, konkrečiai nenurodė, kokiomis dienomis jam nebuvo suteikti prašyti pasimatymai dėl to, kad buvo šventinė diena, ir pan. Pažymėtina, jog pareiškėjas, teigdamas, kad jam nepagrįstai buvo ribojama teisė į kasdieninius pasimatymus, nepateikė konkrečių duomenų, kada, pareiškus prašymą, išskyrus 2020 m. lapkričio 3-6 d., jam nebuvo suteikti priklausantys pasimatymai, todėl teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. neužtikrino pareiškėjui teisės naudotis vaizdo skambučiais (žr. šios nutarties 34–37 p.), o 2020 m. lapkričio 3–6 d. nebuvo užtikrinta teisė į trumpalaikius pasimatymus be fizinio kontakto, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog, nepagrįstai apribojus pareiškėjo teisę į vaizdo skambučius bei į trumpalaikius bekontakčius pasimatymus su sutuoktine, jis negalėjo palaikyti tinkamų socialinių ryšių su šeima, ir dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus.

46. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis nustato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad dėl laisvės atėmimo asmeniui neatimamos jo ar jos Konvencijos garantuojamos teisės, įskaitant teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje P. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 26761/95), 32 ir 35 p.), todėl bet koks šių teisių apribojimas turi būti pateisinamas kiekvienu konkrečiu atveju (žr. minėto sprendimo byloje D. prieš Jungtinę Karalystę [GC] 68 p.) (116–117 p.).

47. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teikus prašymus dėl trumpalaikių pasimatymų bei vaizdo skambučių su sutuoktine skyrimo, tačiau atsakovui šių prašymų nepagrįstai netenkinus, t. y. konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), pareiškėjas, negalėdamas palaikyti tinkamų socialinių ryšių su savo sutuoktine, patyrė neigiamus išgyvenimus (neturtinę žalą), o tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

48. Vertinant pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

49. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo pobūdį ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį (buvo pažeistos Konvencijos 8 straipsnio nuostatos), į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

50. Pareiškėjas prašo priteisti jam 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

51. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo priteisia 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. E. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui D. E. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė