56566be1-4036-4dcf-b96a-e7cb897cfe2f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1001-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas P. D. skunde (b. l. 1-5, 19) nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019-08-07 nutarimu Nr. NN-679 (toliau – ir Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsniu, jis buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1-jį sektorių.

Nors Nutarime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas perkeliamas į kitus pataisos namus siekiant palengvinti jo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , taip pat siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , tačiau naujoje pataisos įstaigoje kalinimo sÄ lygos tapo blogesnės, taip pat buvo pažeista BVK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė paskirtÄ bausmę atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkeliant jį į kitus pataisos namus buvo pažeistas principas non reformatio in peius (nepabloginti padėties).

Pažymėjo, kad atvykus į PravieniÅ¡kių PN-AK, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje vykdytos socialinės reabilitacijos priemonės (dalyvavimas projekte „Žalioji oazė“, dalyvavimas profesinio mokymo programoje apdailininko specialybei įgyti, buvo numatyta pareiÅ¡kėjÄ Ä¯darbinti katilinėje kÅ«renimo sezono metu) buvo nutrauktos, nuteistųjų priežiÅ«ra PravieniÅ¡kių PN-AK buvo vykdoma pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta atskira miegamoji vieta (skirta dviaukÅ¡tė lova), patalpose buvo parazitų (jie nenaikinami), o pastatai, kuriuose pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas, neįregistruoti.

Pažymėjo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikyta nuo 2019-06-27 įsigaliojusi nauja BVK 69 straipsnio redakcija, nes naujai reglamentuota įstatymo nuostata galėjo bÅ«ti pritaikyta tik tiems nuteistiesiems, kurių apkaltinamieji nuosprendžiai įsigaliojo nuo 2019-06-27. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, sveikatos pablogėjimÄ . Neturinę žalÄ vertino 100 000 Eur ir jÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

70) pareiÅ¡kėjas papildomai pažymėjo, kad perkeliant jį į kitus pataisos namus nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos bÅ«klę. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo perkeltas į kitus pataisos namus dėl raÅ¡omų skundų, Å¡iÄ aplinkybę jam ne kartÄ patvirtino pareigÅ«nai. Tvirtino, kad jis buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, jam nebuvo duodami vaistai, o taisymai reabilitacijos plane atlikti be pareiÅ¡kėjo žinios. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime (b. l. 33-37) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad individualus pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas2016-07-26 Kybartų pataisos namuose, pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, jam ir toliau buvo taikomas Kybartų pataisos namuose sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Pažymėjo, kad patalpas nuteistieji valo patys, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Jei nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų ir vėdintų), parazitų jose neatsirastų.

Pataisos namai 2016-11-23 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizaciįa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl neregistruotų pastatų yra nepagrįsti. Patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas įrengtos tvarkingos dviaukÅ¡tės lovos, be to, teisės aktai nedraudžia naudoti dviaukščių lovų.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 24-28) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad 2019-07-06 įsigaliojo BVK 69 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriuo numatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , jei to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę jo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ . Naujoje įstatymo redakcijoje neliko nuostatos, kad nuteistasis visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. 2019-08-08 Kalėjimų departamentas gavo Marijampolės pataisos namų parengtÄ ir su PravieniÅ¡kių PN-AK suderintÄ nutarimÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į PravieniÅ¡kių PN-AK 1- jį sektorių.

Nutarimas atitiko tokio pobÅ«džio dokumentams keliamiems reikalavimams, buvo motyvuotas bei paremtas galiojančiais teisės aktais. BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. PareiÅ¡kėjui buvo taikomos tos įstatymo normos, kurios galiojo priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo. PareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimo neskundė, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis pripažino nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

PareiÅ¡kėjas nuo 2019-08-07, iki kreipimosi į teismÄ dienos, su skundais dėl laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygomis CK 6.250 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad nutarimas dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo nulėmė realų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat neįvardija priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.

Neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimu Nr. NN-679, perkėlus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus tolimesniam bausmės atlikimui į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-jį sektorių, kur, pareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimo sÄ lygos buvo pablogintos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o 3.2. papunkčiu ir atsižvelgiant į Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planÄ , patvirtintÄ Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-02 įsakymu Nr. V-278, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimu Nr. NN-679 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas) pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės pataisos namų į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-jį sektorių, siekiant palengvinti jo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ (b. l. 20).

BVK 69 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarkÄ . BVK 69 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06) nurodyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais.

Teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į atvirÄ kolonijÄ ir pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 5 dalis). Taigi, nuo 2019-07-06 įsigaliojusi BVK 69 straipsnio redakcija nenumato, kad nuteistasis visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kurio 3.2 punkte nustatyta, kad jeigu nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ reikalingas siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektÄ , kuris turi bÅ«ti suderintas su priimančiÄ ja įstaiga.

Pagal ApraÅ¡o 12 punktÄ , nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Pabrėžtina, kad savo esme, nuteistųjų perkėlimas į kitÄ pataisos įstaigÄ tęsti bausmės atlikimo yra organizacinė priemonė, taikoma siekiant užtikrinti pataisos įstaigų tikslų įgyvendinimÄ . Kalėjimų departamento direktorius turi įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktÄ diskrecijos teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas iÅ¡ vienų pataisos namų į kitus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ buvo atliktas kompetentingų subjektų ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis pagrindinių procedÅ«rų bei taisyklių, kurias numato BVK 69 straipsnis, ApraÅ¡o 3.2. papunktis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo, kaip nuteistojo, teisių pažeidimo atmestini. PareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento nutarimo dėl jo perkėlimo į kitÄ kalinimo įstaigÄ neskundė, jis nėra panaikintas, todėl konstatuotina, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad perkeliant jį į kitus pataisos namus buvo pažeistas principas non reformatio in peius (nepabloginti padėties). Paminėtina, jog pareiÅ¡kėjo nurodomas principas non reformatio in peius yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimÄ besiskundžiančios Å¡alies nenaudai. Å io principo pažeidimu gali bÅ«ti laikomas tik toks atvejis, kai ginÄÄ nagrinėjantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas iÅ¡nagrinėja klausimÄ iÅ¡ esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. GinÄÄ nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visÄ bylÄ ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamÄ sprendimÄ priėmusiam subjektui.

Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginÄÄ nagrinėjančio subjekto sprendimÄ , kuris pablogina besiskundžiančios Å¡alies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintÄ teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu. Sprendimo nenaudingumas turi bÅ«ti objektyvus, t. y. turi pasikeisti materialinė teisinė besiskundžiančio asmens padėtis, sprendimo nenaudingumas turi bÅ«ti realus, t. y. turi atsirasti dėl skundÄ iÅ¡nagrinėjusios institucijos sprendimo, bet ne dėl galimų jo priėmimo pasekmių (žr. pvz.

LVAT 2012-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 1882/2013). Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimu nebuvo pakeista pareiÅ¡kėjo materialinė padėtis, Nutarimas net nebuvo apskųstas, todėl Å¡is principas nėra aktualus. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK. Pažymėjo, kad jam buvo suteikta netinkama miegamoji vieta, patalpose buvo parazitų, pastatai, kuriuose pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas, neįregistruoti, o socialinės reabilitacijos priemonių planas nebuvo įgyvendinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-jį sektorių atvyko 2019-08-12. Laikotarpiu nuo 2019-08-12 iki 2019-09-17 (kreipimosi į teismÄ diena) pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į PravieniÅ¡kių PN-AK 5 bÅ«rio 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 40). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 nustatyta, jog gyvenamosios patalpos aprÅ«pinamos metalinėmis lovomis.

Teisės aktai nereglamentuoja, jog nuteistųjų lovos bÅ«tų vieno aukÅ¡to. Jei pareiÅ¡kėjo lova buvo nepatogi, techniÅ¡kai netvarkinga (sulūžusi, nepatogi ar kt.), pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į atsakovÄ (pareigÅ«nus) dėl lovos pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK lovos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudoti (b. l. 39). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos lovos grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 52-55), pagal kuriÄ pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebÅ«tų laikomasi. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas patalpose pastebėjo kenkėjus, jis galėjo kreiptis į atsakovÄ (pareigÅ«nus) dėl Å¡ių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr.

LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Pagal BVK 136 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į Å¡iÄ veiklÄ valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis).

Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ (BVK 137 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui individualus socialinės reabilitacijos planas sudarytas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2016-07-26, pareiÅ¡kėjas su Å¡iuo planu buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, socialinės reabilitacijos priemonės buvo įgyvendintos iki pat pareiÅ¡kėjo perkėlimo į PravieniÅ¡kių PN-AK (b. l. 41-44).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykus į PravieniÅ¡kių PN-AK, jo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas nutrÅ«ko. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK nepateikė jokių duomenų apie socialinės reabilitacijos priemonių taikymÄ pareiÅ¡kėjui PravieniÅ¡kių PN-AK.

Kita vertus, teismas pažymi, kad nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo į PravieniÅ¡kių PN-AK (2019-08-12) iki kreipimosi į teismÄ dienos (2019-09-17) praėjo tik 36 dienos, todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjui dėl neįgyvendintų socialinės reabilitacijos priemonių galėjo kilti kokios nors neigiamos pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos.

Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Be to, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas skundų PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos priemonių neteikė. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas pasisakydamas apie neregistruotus PravieniÅ¡kių PN-AK pastatus, tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių PN-AK dėl raÅ¡omų skundų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareigÅ«nai ar kitas personalas bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡kai nusistatę pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kėjo argumentų apie blogÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, dėl ko pareiÅ¡kėjas negalėtų tęsti bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AK.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Audrius Grauželis