5653cc44-2b10-429d-b60f-38b8f0fa1856 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-773-812/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18855-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Lisaitė sekretoriaujant Živilei Užkurytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos L. P. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. P., suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja L. P. (toliau – pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu praÅ¡o faktÄ , kad sutuoktiniai M. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) I. Å . (mirties dokumente – Å .) ir jos sesers J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra bei pareiÅ¡kėjos motina M. K.-B. sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ I. Å . padovanojo M. K.-B. ½ dalį gyvenamojo namo ir kluono, esančių (duomenys neskelbtini). Kita ½ Å¡ių statinių dalis greičiausiai priklausė I. Å ., nes ji toje dalyje ir gyveno.

Nuo dovanojimo sutarties sudarymo M. K.-B. Å¡eima gyveno dovanotoje namo dalyje, M. B. prižiÅ«rėjo ir slaugė savo motinos seserį I. Å . iki jos mirties, velionę palaidojo. I. Å . mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko. I. Å . vaikų neturėjo, jos sutuoktinis buvo miręs anksčiau už jÄ , apie jį pareiÅ¡kėja jokių duomenų neturi. Dėl I. Å . palikimo į notarÄ iki Å¡iol niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Po I. Å . mirties minėtame name liko gyventi M.

B. su sutuoktiniu. Sutuoktiniai B. remontavo namÄ , jį prižiÅ«rėjo, mokėjo visus reikiamus komunalinius ir kitus mokesčius. Po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos turtÄ paveldėjo jos sutuoktinis, pareiÅ¡kėjos tėvas V. B., kuris toliau prižiÅ«rėjo, remontavo, rÅ«pinosi visais namų valdos (duomenys neskelbtini), pastatais, kuriems buvo suteiktas tikslus adresas (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko. Jo palikimÄ priėmė vienturtė dukra, pareiÅ¡kėja L.

P.. PareiÅ¡kėja siekia, kad bÅ«tų pripažinta, jog po I. Å . mirties jos tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teises į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties instituto pagrindu, kadangi nėra galimybės notarui pateikti įrodymų apie I. Å . ir pareiÅ¡kėjos giminystės ryÅ¡ius, nėra iÅ¡likusių jokių giminės metrikacijos dokumentų. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymas reikalingas dėl pareiÅ¡kėjos turto nuosavybės teisės įregistravimo valstybės įmonės Registrų centras duomenų registre.

Visu gyvenamuoju namu su priklausiniais naudojosi pareiÅ¡kėjos tėvai. PareiÅ¡kėjos tėvai apsigyveno minėtame name (½ jo dalyje) po dovanojimo sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini), ir po I. Å . mirties gyveno visame name iki jų pačių mirties. Kadangi statinius pareiÅ¡kėjos tėvai valdė bÅ«dami santuokoje, Å¡iame pareiÅ¡kime praÅ¡oma pripažinti ½ dalies statinių įgijimÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise. ½ dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nėra registruoti kieno nors vardu.

PareiÅ¡kėjos tėvai atitinka visas teisės aktuose iÅ¡vardintas sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėja, bÅ«dama jų turto paveldėtoja, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi pareiÅ¡kėjos motinai buvo padovanota ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis Å«kinio pastato, todėl kiemo statiniai (Å¡ulinys) iki Å¡iol nėra registruotas kieno nors vardu. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad teismui konstatavus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytų sÄ lygų visumÄ , suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų tenkintas pareiÅ¡kimo reikalavimas ir nustatytas juridinis faktas – pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į statinius įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiÅ¡kėjos nurodomu bÅ«du, todėl neprieÅ¡tarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui CK 4.68-4.71 straipsnių pagrindu. Teismui nustačius, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sÄ lygas, (duomenys neskelbtini) neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo patenkinimui. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos V. B. vardu, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Nuosavybės teisės į likusias minėtų pastatų dalis ir kitÄ inžinerinį statinį – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Jeigu pareiÅ¡kėja teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumÄ , (duomenys neskelbtini) neprieÅ¡tarauja, kad jis bÅ«tų patenkintas. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkinamas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Sutartimi I.

Š. (Mirties liudijime Š.) padovanojo M. K.-B. ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kluono, esančių (duomenys neskelbtini). I. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 17 d. Rašte nurodoma, kad Garliavos Romos katalikų bažnyčios 1930-1935 metų metrikų knygose I. Š. santuokos duomenų nerasta. 2021 m. birželio 4 d. Gyventojų registro pažyma patvirtina, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens I. Š. be papildomų duomenų nustatyti negalima.

IÅ¡ 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno regioninio valstybės archyvo RaÅ¡to matyti, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros 1975-1983 metų ir Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros 1984-1992 metų dokumentuose žinių apie I. Å . palikimo paveldėjimo bylos sudarymÄ nėra. Byloje pateiktas Gimimo liudijimas patvirtina, kad L. B. tėvai yra M. B. ir V. B.. PareiÅ¡kėja L. B. ir D. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), L.

B. po santuokos sudarymo pasirinko P. pavardę. IÅ¡ byloje pateikto Mirties liudijimo nustatyta, kad M. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno raj. 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) Liudijimas patvirtina, jog M. B. palikimÄ priėmė jos sutuoktinis V. B.. IÅ¡ Medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno r. 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) Liudijimas patvirtina, kad V. B. palikimÄ priėmė jo duktė L. P.. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, kad ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruoti V.

B. vardu. Likusi dalis pastato – gyvenamojo namo, pastato – Å«kinio pastato ir kiti inžineriniai statiniai – Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1925 m. statybos, esantys (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota kieno nors vardu. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono policijos komisariato RaÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. B. ir V. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 10 d.

Kauno regioninio valstybės archyvo Pažymoje dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Kauno rajono Samylų apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1967-1970 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje, įrašytas I. Š. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). Knygos skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „Pusė gyvenamojo namo ir pusė kluono priklauso M. K.-B. pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį. 1971-1972 metų ūkinėje knygoje įrašytas I.

Å . Å«kis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įraÅ¡yta: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). Toje pačioje knygoje įraÅ¡ytas V. B. Å«kis. Å eimos narių sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta žmona M. B.. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įraÅ¡yta: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). 1973-1975 metų Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas I. Å . Å«kis (pavardė perbraukta ir įraÅ¡yta „mirė (duomenys neskelbtini)“). Toje pačioje knygoje įraÅ¡ytas V.

B. Å«kis ir iÅ¡vardinti Å¡ie, Å«kiui priklausantieji, pastatai: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). 1976-1979 metų Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas V. B. Å«kis ir iÅ¡vardinti Å¡ie, Å«kiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas (1930 m.), kluonas (1932 m.). 1980-1982 metų Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas D. B. Å«kis. Å eimos narių sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas vyras V. B.. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įraÅ¡yta: gyvenamasis namas (1944 m). 1983-1985 metų Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas M.

B. Å«kis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įraÅ¡yta: daržinė (1930-1935 m.). 1986-1990 metų Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas M. B. Å«kis ir iÅ¡vardinti Å¡ie, Å«kiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas (1935 m.), daržinė (1935 m.). ir iÅ¡vardinti Å¡ie, Å«kiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas (1935 m.), daržinė (1935 m.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kuriose praÅ¡oma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktÄ , pareiÅ¡kėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi bÅ«ti daiktų, į kuriuos praÅ¡o pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o daiktai gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – Å«kinio pastato ir kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį pareiÅ¡kėjos tėvai M. B. ir V. B. bÅ«tų įgiję vienu iÅ¡ įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų.

PareiÅ¡kėjos tėvai nėra įregistruoti kaip minėto turto savininkai. IÅ¡ pareiÅ¡kimo bei pateiktų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nenustatyta, kad ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – Å«kinio pastato ir kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį nuosavybės teise priklausytų valstybei ar savivaldybei, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad vieÅ¡ajame registre bÅ«tų įregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamÄ jį turtÄ . (duomenys neskelbtini) Kauno regioninio valstybės archyvo Pažyma dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos tėvai nuo (duomenys neskelbtini) mirus I.

Å . visÄ gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį valdė sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. gyvenamÄ jį namÄ tvarkė ir prižiÅ«rėjo, remontavo savo lėšomis. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. V., gyvenanti kaimynystėje nuo 1958 m., pažinojusi I. Å . bei B. Å¡eimÄ , bei R. E.-P., gyvenusi kaimynystėje, pažinojusi B. Å¡eimÄ . Per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl aptariamos nekilnojamojo turto dalies nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys, todėl pareiÅ¡kėjos tėvai turėjo pakankamÄ pagrindÄ bÅ«ti įsitikinę, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomÄ nekilnojamojo turto dalį.

PareiÅ¡kėjos pateikti argumentai ir įrodymai pakankamai patvirtina, kad jos tėvai aptariamÄ nekilnojamojo turto dalį įgijo sÄ Å¾iningai, t. y. ėmėsi jÄ valdyti ir prižiÅ«rėti kaip savo siekdami iÅ¡saugoti, visų pirma, sau priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį Å«kinio pastato, kurių iÅ¡saugojimui buvo bÅ«tina remontuoti ir visÄ gyvenamÄ jį namÄ . Nekilnojamojo turto dalį pareiÅ¡kėjos tėvai valdė kaip savo atvirai, nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) (I.

Å . mirties) ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos nustatyti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties bÅ«du į pastatus neturi, pareiÅ¡kėjos tėvų nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymui neprieÅ¡taravo. Niekas neginčijo pareiÅ¡kėjos tėvų valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog ginčo pastatai ir statinys bÅ«tų užfiksuoti kaip neteisėta statyba (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Taigi bylos duomenys patvirtina visas CK 4.68 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas nuosavybės teisių įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Remiantis nurodytų motyvų visuma, pareiÅ¡kimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ½ dalį gyvenamojo namo, ½ pastato – Å«kinio pastato ir inžinerinį statinį – Å¡ulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pareiÅ¡kėjos tėvų M.

B. ir V. B. santuokos metu, sprendžia, kad nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjos tėvai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 4.68 straipsnis). PareiÅ¡kėja, pateikdama pareiÅ¡kimÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdeÅ¡imties eurų žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėja pateikdama teismui pareiÅ¡kimÄ turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, pareiÅ¡kėjos permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 37 Eur (75,00 – 38,00 Eur = 37,00 Eur) grÄ Å¾inama pareiÅ¡kėjai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, 537 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti faktÄ , kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitÄ inžinerinį statinį – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdeÅ¡imt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2021 m. lapkričio 26 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 557. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose. Teisėja Daina Lisaitė