Legislator Case Law & Legislation
56523219-8baa-4d8a-afa9-a776d085568f AI generated

56523219-8baa-4d8a-afa9-a776d085568f · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 56523219-8baa-4d8a-afa9-a776d085568f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                 Civilinė byla Nr. 2A-79/2011                                     Procesinio sprendimo kategorija 43.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,atsakovams G.

Legislator headnote

AI generated

56523219-8baa-4d8a-afa9-a776d085568f · Å iaulių apygardos teismas: Teismas nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2003 m. vasario 24 dienÄ Å¡alys pasirašė nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir Å¡ioje sutartyje parduodamo turto kaina buvo numatyta 850000 Lt t.y. atsakovams po 425000 litų. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus rėmėsi teismų praktika, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtina iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-58/2007).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                 Civilinė byla Nr. 2A-79/2011                                     Procesinio sprendimo kategorija 43.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,atsakovams G.

Å ., V. Å ., atsakovų atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovų A. D. ir N. D. atstovui advokatui Juozui Rėksniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V. Å ., G. Å . ir A. D., N. D. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-18-71/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Angura“ ieÅ¡kinį dėl be pagrindo gautų pinigų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Angura“ 2007 m. spalio 31 ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų V. ir G. Å . – 63750 Lt, iÅ¡ A. ir N. D. – 63750 Lt bei priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2003 m. vasario 24 d. tarp UAB „Angura“ ir V. Å ., G. Å ., A. D., N. D. buvo pasiraÅ¡yta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 1 t. 10-15), pagal kuriÄ V.

Å . ir G. Å . bei A. D. ir N. D. pardavė UAB „Angura“ jiems priklausantį gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovams priklausantis turtas parduodamas už 850000 Lt: Vidmantui ir G. Å . ir Alvydui ir N. D. priklausančios turto dalys po 425000 Lt. Å ios sumos į atsakovų sÄ skaitas buvo pervestos 2003 m. kovo 6 d. ir 2003 m. balandžio 16 d.

IeÅ¡kovas UAB „Angura“ atlikdamas atsakovams mokėjimo pavedimus už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ mokamos pardavimo kainos neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio (127500 Lt) (toliau GPMÄ®) už atsakovų parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio atsakovai neiÅ¡laikė 3 metus, t.y., vietoje 361250 Lt, į kiekvieno iÅ¡ atsakovų (V. Å . ir A. D.) sÄ skaitas ieÅ¡kovas pervedė po 425000 Lt. 2007 m. gegužės mėnesį iÅ¡aiÅ¡kėjus, kad ir patys atsakovai nesumokėjo į biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , 2007 m. liepos mėn. 11 d.

UAB „Angura“ papildomai sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai (Kauno skyriui) 127500 Lt gyventojų pajamų mokesčio už atsakovų parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (apmokėjimas buvo atliktas Valstybinei mokesčių inspekcijai užskaitant UAB „Angura“ mokesčių permokas).UAB „Angura“ papildomai sumokėdama už atsakovus gyventojų pajamų mokestį, patyrė 127500 Lt nuostolį, o atsakovai nepagrįstai praturtėjo 127500 Lt (kiekvienas iÅ¡ atsakovų po 63750 Lt), kadangi, sutarties Å¡alims susitarus, kad Vidmanto ir G.

Å . bei Alvydo ir N. D. turto dalių pardavimo kaina yra lygi po 425000 Lt, kiekvienas iÅ¡ atsakovų turėjo gauti po 361 250 Lt., o 63 750 Lt už kiekvienÄ iÅ¡ atsakovų įstatymo pagrindu turėjo bÅ«ti pervesti į biudžetÄ . Kadangi nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovams priklausiusio turto pardavimo kaina yra lygi 850000 Lt, GPMÄ® pagrindu iÅ¡ bendros pardavimo kainos turėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuota 127500 Lt suma ir pervesta į biudžetÄ . Nors prievolė apskaičiuoti ir iÅ¡skaičiuoti gyventojų pajamų mokestį tenka ieÅ¡kovui, tačiau apmokestinamos yra bÅ«tent atsakovų gautos pajamos (pelnas) už turto pardavimÄ .

Atsakovai, pasiraÅ¡ydami nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, neatskleidė ieÅ¡kovui reikÅ¡mingų aplinkybių, t.y. neinformavo ieÅ¡kovo apie tai, kad nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovai parduoda neiÅ¡laikę trijų metų termino, todėl atsakovai ieÅ¡kovo atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai dėl ko ieÅ¡kovas patyrė nuostolius. A. V. Å . ir G. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad tarp UAB ‚Angura“ ir V. Å ., G. Å . bei A. D., N. D. 2003 m. vasario 24 d. buvo pasiraÅ¡yta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovai pardavė ieÅ¡kovui atsakovams nuosavybės teise priklausiusį gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovams priklausantis turtas parduodamas už 850000 Lt. IeÅ¡kovas atsakovams sutarties sudarymo metu nurodė, jog visus su sandoriu susijusius mokesčius, tame tarpe ir mokesčius valstybei sumokės jis. Taigi, atsakovai, buvo įsitikinę, jog gaus atitinkamai po 425000 Lt sumÄ . Gavę Å¡iÄ sumÄ buvo įsitikinę, jog visi mokesčiai, tame tarpe ir mokesčiai valstybei, yra sumokėti. IeÅ¡kinys dėl be pagrindo gautų pinigų priteisimo yra pareikÅ¡tas tik 2007 metais, t.y. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus daugiau negu 3 metams, todėl mano, kad yra praleistas senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsakovai A.

D. ir N. D. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2003 m. vasario 24 d. tarp UAB „Angura“ ir fizinių asmenų V. Å ., G. Å . bei A. D. ir N. D. buvo pasiraÅ¡yta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ jie pardavė ieÅ¡kovui gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte Å¡alys nustatė, kad atsakovams priklausantis turtas parduodamas už 850000 Lt Vidmantui ir G.

Å . bei Alvydui ir N. D. sumokant – po 425000 Lt. Sutartyje nebuvo aptarta, kad atsakovai privalo sumokėti 127 500 Lt gyventojų pajamų mokestį iÅ¡ gautos 850000 Lt sumos už parduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Pagal sutarties esmę ir prasmę juridiniam asmeniui, tai yra ieÅ¡kovui tenka pareiga sumokėti už fizinius asmenis gyventojų pajamų mokestį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje patvirtino aplinkybę, kad jo pareiga yra sumokėti gyventojų pajamų mokestį į biudžetÄ ir Å¡iÄ pareigÄ valstybinei mokesčių inspekcijai ieÅ¡kovas įvykdė 2007 m. liepos 11 d.

Ieškovas pats laisva valia ir savo rizika atliko mokėjimo pavedimus atsakovams, todėl nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu (T2 b.l. 55-59) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovų V. Š. ir G. Š., A. D. ir N. D. po 31875 Lt be pagrindo gautas lėšas bei po 997,75 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t.y. 2007 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Angura“.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2003 m. vasario 24 dienÄ Å¡alys pasirašė nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir Å¡ioje sutartyje parduodamo turto kaina buvo numatyta 850000 Lt t.y. atsakovams po 425000 litų. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus rėmėsi teismų praktika, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtina iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-58/2007).

Teismas vertindamas ieÅ¡kovo ir atsakovų parodymus civilinėje byloje atsižvelgė į tai, kad Å¡alies paaiÅ¡kinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvÅ«s. Å ioje byloje Å¡alys bei jų atstovai skirtingai nurodė suderėto turto sutarties pirkimo dienÄ kainÄ . Duomenų, patvirtinančių savo argumentus atsakovai nepateikė. Teismas iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo pervesti visÄ sumÄ atsakovui, kadangi GPMÄ® įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti 15 procentų pajamų mokesčio už atsakovÄ , ir tik tada, likusiÄ sumÄ pervesti atsakovui.

Kadangi ieÅ¡kovas pervedė pinigus, neatskaitęs GPM įstatymu numatytÄ mokestį, todėl atsakovai be teisinio pagrindo gavo po 31875 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å ios lėšos nuo kiekvieno atsakovo turėjo bÅ«ti pervestos mokesčių inspekcijai. IeÅ¡kovo pervesta 15 procentų suma, priklausanti mokesčių inspekcijai, yra laikytina ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie priteistini iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį grindė LR CK 6.242 straipsnio nuostatomis. Pagal LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Teismo nuomone, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta teisės norma neatitinka faktinių teisinių santykių, todėl teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatė, kad atsakovai be teisinio pagrindo įgijo tai ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl, taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalį ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ atsakovai privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes jo pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui yra taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl dėl ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos nėra pagrindo ieÅ¡kinį atmesti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai       1) Apeliaciniu skundu atsakovai V. Å . ir G. Å . (T2 b.l. 64-72) praÅ¡o 2010 m. vasario 5 d. Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kartu iÅ¡nagrinėjant pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (T2 b.l. 140-141), arba priimti naujÄ sprendimÄ . Priteisti atsakovų naudai iÅ¡ieÅ¡kojo atstovavimo iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ atsakovai grindžia Å¡iais argumentais:1.

Skundžiamame sprendime tik formaliai įvertinti byloje esantys įrodymai, visiškai nemotyvuotai atmesti atsakovų paaiškinimai, tuo tarpu ieškovo niekuo nepagrįsti aiškinimai patvirtinti kaip įrodyti.

2. Taip pat teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepagrįstai nesigilino į sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimÄ , Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , susitariant dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo kainos bei kitų mokesčių sumokėjimo.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai pinigus gavo be teisinio pagrindo ir dėl to turi juos grÄ Å¾inti.

4. Teismas netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, dėl ko neteisėtai patenkino ieÅ¡kovo niekuo nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu bÅ«tent GPMÄ® straipsniu remiantis teismas padarė tokiÄ vienareikÅ¡mę, kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , nėra pateikta tokio įstatymo aiÅ¡kinimo oficialaus Å¡altinio. Teismas nepagrįstai taikė nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, CK 6.237 str. 1 d. numatytÄ pareigÄ grÄ Å¾inti kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ , kurį iÅ¡ tikrųjų atsakovai gavo pagal sutartį.

5. Atsakovai, gavę sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ , manė, kad ieÅ¡kovas įvykdė savo įsipareigojimus dėl visų mokesčių sumokėjimo, buvo įsitikinę, kad visi mokesčiai, tame tarpe ir mokesčiai valstybei, kaip buvo sutarta dar iki nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, yra sumokėti.6. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad mokesčius valstybei turėjo sumokėti atsakovai, neatsižvelgė ir į norminių teisės aktų reikalavimus. GPMÄ® 23 straipsnio nuostatos įpareigoja bÅ«tent juridinį asmenį, t.y. ieÅ¡kovÄ , apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetÄ .

Sutarties 7.8. punkte numatyta, kad Sutarties sudarymo iÅ¡laidas apmoka pirkėjas. Lietuvos Respublikos CK 6.310 str., numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iÅ¡laidos tenka pirkėjui, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip.7. SavanoriÅ¡kas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iÅ¡ esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas. Taip perduoto turto iÅ¡reikalavimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principams.

Tuo tarpu negalėjimo iÅ¡reikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sÄ lyga yra turtÄ perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tÄ daryti. Nustačius, kad turtÄ perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tÄ daryti, turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iÅ¡ esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008).8.

IeÅ¡kovas pats pripažįsta, kad tinkamai nepasinaudojo savo teisėmis ir neatliko savo pareigų bei neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo mokesčių, t.y. nesielgė taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių. Toks nerÅ«pestingas ir neatidus ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip netinkamas jo paties teisių ir pareigų vykdymas, prieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo principams. Asmuo, kuris elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir kartu nesÄ Å¾iningai, negali reikalauti grÄ Å¾inti to, kÄ jis perdavė savo valiniais veiksmais.

Dėl to Å¡ioje byloje papildomai pripažintina, kad remiantis CK 6.241 str. 1 d. 3 p. atsakovams ieÅ¡kovo sumokėti pinigai, vykdant sutartį, negali bÅ«ti iÅ¡reikalauti, bei skundžiamas teismo sprendimas panaikintas.9. Perkvalifikuodamas teisinę ginčo santykio kvalifikacijÄ , pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai pritaikė materialiÄ sias teisės normas ir todėl neteisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ .10. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus daugiau nei 3 metams po nuostolių atsiradimo, todėl atsakovai pakartotinai apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pateiktÄ ieÅ¡kinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).11.

Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti nagrinėti priešieškinį yra neteisėtas, nes toks teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas bei netinkamai jas pritaikius. Teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas. Dėl neteisėto atsisakymo priimti priešieškinį buvo pažeistos atsakovų teisės, buvo neteisingai išspręsta byla. LR CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Å iuo atveju byla galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.2) Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir N. D. (T2 b.l. 78-82) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Angura“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti A. D. ir N. D. naudai iÅ¡ UAB „Angura“ už apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundÄ atsakovai grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas priteisdamas teisėtai gautus pinigus iÅ¡ pardavėjo neteisingai taikė įstatymus, grubiai pažeidė sutarčių laisvės principÄ , nepaisė sutarties aiÅ¡kinimo, teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų, ir todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .2. Teismas prieÅ¡ingai aiÅ¡kindamas sutarties sÄ lygas nepagrįstai vadovavosi suinteresuoto asmens – Audriaus VaičiÅ«no parodymais. Atstovavęs ieÅ¡kovÄ derybose ir jo vardu sudaręs sutartį Audrius VaičiÅ«nas teisme pateikė prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius ir ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytai pozicijai.3.

Teismas nepagrįstai GPMÄ® nuostatomis dėl mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens ir mokesčių mokėtojo prievolių grindė sprendimÄ dėl Å¡alių civilinių teisinių santykių, nes GPMÄ® nereglamentuoja kaip turi bÅ«ti sprendžiamas ginčas tarp pirkėjo ir pardavėjo tuo atveju, jei mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo dėl nerÅ«pestingumo neįvertina savo rizikos.

4. Mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo turi pareigÄ laiku apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti mokesčius. Jeigu nustatoma, kad GPM nebuvo tinkamai iÅ¡skaičiuotas, bÅ«tent iÅ¡ Å¡io asmens reikalaujama sumokėti papildomai apskaičiuotÄ mokestį, delspinigius (kas ir yra atsitikę ieÅ¡kovo atveju).              Atsiliepimu į apeliacinius skundus (T2 b.l. 91-92) ieÅ¡kovas UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (po reorganizavimo perėmusi visas teises ir pareigas iÅ¡ UAB „Angura“) (T2, b.l. 94-98) praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ .

Jis nurodo, kad apygardos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir priėmė tinkamÄ , pagrįstÄ , teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ , o apeliantų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkintini.Apeliacijos objektÄ sudaro Å iaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kinį tenkino, t.y. priteisė iÅ¡ atsakovų V. Å . ir G. Å ., A. D. ir N. D. po 31875 Lt be pagrindo gautas lėšas bei po 997,75 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).Ieškovas pateikė įrodymus, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. reorganizavus UAB „Angura“ teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (T2, b.l. 94-98), kuris šioje byloje laikytinas ieškovu. Byla nagrinėjama pagal atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 24 d. tarp UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ ir V.

Å ., G. Å ., A. D., N. D. buvo pasiraÅ¡yta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Å ios sutarties pagrindu minėti asmenys pardavė UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai parduoti už 850000 Lt, kuriuos pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjų sÄ skaitas bankuose, t. y. po 425000 Lt į A.

D. ir V. Å . sÄ skaitas. Pirkėjas sutarties 3.1. punkte nurodytÄ Ä¯sipareigojimÄ Ä¯vykdė ir sutartimi sulygtas sumas pardavėjams pervedė 2003-03-06 ir 2003-04-16. Gyventojų pajamų mokesčio iÅ¡skaičiavimo klausimas sutartyje aptartas nebuvo. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (17)-K3-231 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (T1 b.l. 103-104), nustatė, kad atlikus operatyvų UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ patikrinimÄ nustatyta, kad bendrovė iÅ¡ fizinių asmenų pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastatus už 850000 Lt, sumokėdamas pardavėjams po 425000 Lt, tačiau neiÅ¡skaitė ir į biudžetÄ nesumokėjo 127500 Lt, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo parduoto nekilnojamojo turto, kurio pardavėjai neiÅ¡laikė 3 metus.

Sprendime nurodyta, kad UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ pažeidė GPMÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl buvo nurodyta sumokėti į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ 127500 Lt gyventojų pajamų mokesčio. ApskaičiuotÄ gyventojų pajamų mokestį ieÅ¡kovas sumokėjo tik tuomet, kai Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė mokestinius pažeidimus. Apie tai, kad pardavėjai neiÅ¡laikė parduoto nekilnojamojo turto 3 metus patvirtina Å iaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės I.

P. kartu su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuoraÅ¡u pateikti visų dokumentų susijusių su Å¡ios sutarties tvirtinimu nuoraÅ¡ai.Sutarties pasiraÅ¡ymo dienai galiojusio GPMÄ® 23 straipsnio 1 dalyje, kuriame įtvirtinta pajamų mokesčio iÅ¡ A klasės pajamų apskaičiavimo, iÅ¡skaičiavimo ir sumokėjimo tvarka, buvo nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

IÅ¡ to seka, kad pareigÄ sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei turėjo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“.Å iaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nurodė, kad ieÅ¡kovas pervedė pinigus, neatskaitęs GPM įstatymu numatytÄ mokestį, todėl atsakovai be teisinio pagrindo gavo po 31875 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo. Nors ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį savo reikalavimus grindė CK 6.242 straipsnio nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas pakeitė teisinę ginčo santykio kvalifikacijÄ .

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodyta teisės norma (CK 6.242 str.) neatitinka faktinių teisinių santykių, todėl taikė CK 6.237 str. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais;

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir nuosekliai formuluojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje I.

B. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-1145/2000; 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties Å¡alims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sÄ lygų, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl tokių sutarties sÄ lygų vykdymo, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „ Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010, iÅ¡aiÅ¡kino, kad, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu Å¡alys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos; pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sÄ lygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai Å¡alys gali susitarti kitaip, negu nustatyta įstatymo.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokia buvo tikroji Å¡alių valia dėl daikto pardavimo ir kÄ Å¡alys susitarė dėl mokesčių į valstybės biudžetÄ sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010, 2010 m. kovo 1 d. priimtoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog vien tos aplinkybės, kad fizinis asmuo gavo visÄ sutartyje nurodytÄ daikto pardavimo kainÄ , o pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ juridinis asmuo yra mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, nesudaro pagrindo visais atvejais daryti iÅ¡vadÄ , kad juridinis asmuo sumokėjo fiziniam asmeniui per didelę sumÄ ir fizinis asmuo įgijo turtÄ be pagrindo.

Nustatant tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ teisėjų kolegija vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų paaiÅ¡kinimus. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovai pateikė korporacijos „Matininkai“ raÅ¡tÄ dėl nekilnojamojo turto vertės 2003 metais, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2003 metų vasario mėnesį galėjo bÅ«ti 1100000 Lt (vienas milijonas Å¡imtas tÅ«kstančių litų). Kaip nurodo patys atsakovai, jie sutiko sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį tik tokiu atveju, jei jiems bus sumokėta sutartimi sulygta suma.

Atsakovų buvo teikiamas pirmosios instancijos teismui prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuris taip pat patvirtina jų valiÄ , kad jie sutinka tik su sutartyje nurodyta kaina. Posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pateikė 2003 m. vasario 19 d. vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už ne didesnę kainÄ kaip 850000 Lt. IeÅ¡kovo atstovo nuomone Å¡is sprendimas patvirtina Å¡alies valiÄ dėl sandorio kainos. Tačiau Å¡iame sprendime nėra aptartas gyventojų pajamų mokesčio iÅ¡skaičiavimo klausimas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra įmonė, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai. Todėl juridiniam asmeniui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir neiÅ¡skaičius gyventojų pajamų mokesčio (nustačius, kad kaina buvo tokia kaip susitarta sutartyje ir nebuvo atitinkamo susitarimo dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo) negalima juridinio asmens padaryto pažeidimo neigiamų padarinių perkelti kitai Å¡aliai fiziniam asmeniui.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas sumokėtÄ gyventojų pajamų mokestį valstybei, vertina kaip klaidÄ , nepaneigia Å¡alių susitarimo esmės ir tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡kÄ patvirtinančių veiksmų ir negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui tenkinti.Vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, tinkamai neįvertino visų svarbių bylos iÅ¡nagrinėjimui faktinių aplinkybių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu, o taip pat netinkamai aiÅ¡kino bei taikė Å¡iame sprendime aptartas teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto gavimÄ bei gyventojų pajamų mokesčio mokėjimÄ , todėl padarė faktiniais duomenimis bei teisės normomis nepagrįstas iÅ¡vadas ir bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė neteisingai.

Å ie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), ir priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinant atsakovų apeliacinius skundus. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija naikina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmeta. Dėl to atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovai V. Å . ir G. Å . už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1913 Lt (T2 b.l.

77) žyminį mokestį ir turėjo 7200 Lt (T1 b.l. 171, T2 b.l.

50) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai A. D. ir N. D. sumokėjo 1912 Lt (T2 b.l.

83) žyminį mokestį bei turėjo 3146 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 161.10 Lt (T1 b.l. 32, T2 b.l. 84, 89) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios sumos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovu byloje laikyti UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“.Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio asmens kodas 124686516) atsakovams V. Å . ir G. Å . 1913 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trylika litų) žyminio mokesčio ir 7200 Lt (septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio asmens kodas 124686516) atsakovams A. D. ir N. D. 1912 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvylika litų) žyminio mokesčio ir 3146 Lt (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio asmens kodas 124686516) į valstybės biudžetÄ 161.10 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir deÅ¡imt centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Teisėjai                                                             Algirdas GailiÅ«nas                                                                           Marytė Mitkuvienė                                                                           Gintaras Pečiulis