Legislator Case Law & Legislation
56501c3f-bfbb-49d6-af6b-68589d09d4c6 AI generated

56501c3f-bfbb-49d6-af6b-68589d09d4c6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 56501c3f-bfbb-49d6-af6b-68589d09d4c6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. e2-267-370/2017             Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00283-2016-1             Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės I. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-622-544/2016, kuria taikytos laikinosios apsaugos byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieÅ¡kinį atsakovams A.

Legislator headnote

AI generated

56501c3f-bfbb-49d6-af6b-68589d09d4c6 · Lietuvos apeliacinis teismas: atsiliepime į apeliantės atskirÄ jį skundÄ teismo praÅ¡o jį tenkinti ir panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad jis turi pakankamai turto visiems VMI reikalavimams įvykdyti. Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. e2-267-370/2017             Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00283-2016-1             Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės I. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-622-544/2016, kuria taikytos laikinosios apsaugos byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieÅ¡kinį atsakovams A.

J., I. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų - VÄ® Registrų centras, Akademinė kredito unija, Å iaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, R. S.), n u s t a t ė :I. Ginčo esmė VMI teismo prašė acio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) pripažinti negaliojančia nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento 2013-10-23 A. J. ir I. J. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5472/2013, pagal kuriÄ I.

J. buvo parduotas A. J. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas su statiniais, esantys (bylos duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ , o sandorį pripažinus negaliojančiu ir nesant galimybės turto grÄ Å¾inti natÅ«ra – iÅ¡ atsakovės I. J. priteisti parduoto turto ekvivalentÄ pinigais (45 137,62 Eur). IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo A. J. mokestinė nepriemoka 2016 m. rugsėjo 7 d. valstybės biudžetui sudarė 51 347,16 Eur, tačiau, nepaisant turimos skolos VMI, atsakovas sudarė ginčo sandorį su atsakove.

Tokiu bÅ«du mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo tapo neįmanomas, nes kito registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovas neturi. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės I. J. nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ .II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėPanevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino – siekiant užtikrinti ieÅ¡kinio 45 137,62 Eur dydžio reikalavimus areÅ¡tavo atsakovei I.

J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant juo disponuoti.    Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, įtvirtintos CPK 144 str. 1 d., t. y. teismo vertinimu, ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, teismui pateikė įrodymus, kurie, ieÅ¡kovės nuomone, patvirtina, kad yra visos CK 6.66 str. numatytos sÄ lygos ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra mokesčius į valstybės biudžetÄ renkanti institucija, todėl byloje egzistuoja ir vieÅ¡asis interesas, o ieÅ¡kinio patenkinimo atveju taikant restitucijÄ ginčo turtas gali bÅ«ti grÄ Å¾intas arba priteisiama kompensacija pinigais.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiAtsakovė I. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nei VMI, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, dėl kokių priežasčių praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡nagrinėtas apie tai nepraneÅ¡us atsakovei ir (ar) kaip praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ atsakovei galėjo sutrukdyti jų taikymÄ (CPK 144 str. 1 d., 148 str.).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neturi turto, yra nemoki, taip pat, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.VMI atsiliepime prašė atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kurių taikymo bÅ«tinumÄ siejo su didele ieÅ¡kinio suma.Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones siekiama, kad visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ Å¡alių finansinė padėtis iÅ¡liktų tokia, kokia buvo prieÅ¡ nagrinėjant bylÄ , tam, kad bÅ«tų reali galimybė įgyvendinti galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė yra fizinis asmuo, todėl nepaneigta aplinkybė, jog atsakovė gali siekti iÅ¡vengti piniginių prievolių vykdymo perleidžiant turtÄ , tokiu bÅ«du pasunkinant galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, susijusi su jos gera finansine padėtimi, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei nesukelia jokių realių neigiamų pasekmių, nes areÅ¡tuotu turtu galima naudotis, o draudimas siejamas tik su areÅ¡tuoto turto perleidimu tretiesiems asmenims ir jo apsunkinimu.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ tuo atveju, jei teismas nustato teisinį pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vien tik nepraneÅ¡imas atsakovei apie jų taikymÄ neturi įtakos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumui ir teisėtumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-717/2007).Atsakovas A.

J. atsiliepime į apeliantės atskirÄ jį skundÄ teismo praÅ¡o jį tenkinti ir panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad jis turi pakankamai turto visiems VMI reikalavimams įvykdyti. Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nepranešęs atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai remiasi CPK 148 straipsnio 1 dalies norma, pagal kuriÄ teismas privalo praneÅ¡ti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims apie gautÄ praÅ¡ymÄ dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, nes nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui. Taigi, įstatyme įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti apie bÅ«tinumÄ informuoti atsakovÄ apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimÄ , o nepraneÅ¡imas apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , nevertintinas kaip pažeidžiantis kokias nors procesinės teisės normas. BÅ«tent tokia pozicija yra formuojama aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016; 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam proceso dalyviams, kuriems iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama apie laikinųjų apsaugos priemonių praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , garantuojama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015, 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliantė Å¡ia teise pasinaudojo, todėl spręsti apie jos teisių pažeidimÄ ar, juolab, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl to, kad ji nebuvo informuota apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimÄ ir jo nagrinėjimÄ , nėra teisinio pagrindo (CPK 147 str. 1 d., 185 str.).Pasisakant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas VMI praÅ¡ymÄ , konstatavo, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos. Teismų praktikoje pasisakyta, kad ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turi bÅ«ti vertinamas pagal prima facie (ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo) doktrinÄ , o tokio ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis c. b.

Nr. 2-1194/2014, 2015-01-22 nutartis c. b. Nr. e2-100-381-2015). Spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas bÅ«simo ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikÅ¡tų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina Å¡io procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015).Pagal teismų praktikÄ , pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Å ios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankiÅ¡kÄ procesinį teisinį pagrindÄ netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016).IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas (byla pagal teismingumÄ Å¡iam teismui perduota 2016-11-10, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2016-10-31 nutarčiai), iÅ¡nagrinėjęs VMI ieÅ¡kinį atsakovams A.

J. ir I. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurio reikalavimams užtikrinti skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turtui, 2017 m. vasario 20 d. sprendimu VMI ieÅ¡kinį atmetė (CPK 179 str. 3 d.). Nors Å¡is sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (CPK 279 str. 1 d., 307 str. 1 d.), tačiau, atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 14-15 punktuose nurodytÄ teismų praktikÄ , Å¡i aplinkybė yra pakankama spręsti dėl preliminaraus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 str. 1 d.).

Netenkinant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju apeliantė skunde argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio preliminariu nepagrįstumu, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios pasaugos priemonės, naikintina nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės turtine padėtimi teismas nepasisako ir jų nevertina.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina, nes Å¡ioje proceso stadijoje pagal nustatytas bylos aplinkybes ir formuojamÄ teismų praktikÄ nėra (nebėra) teisinio pagrindo palikti galioti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e2-622-544/2016) panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės              I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ â€“ atmesti.

Teisėja                                                                             Danguolė Martinavičienė