2017-12-06 Nr. AB-22643-3-61-3-02853-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-985-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02853-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 21 d. padavė teismui skundą, prašydamas priteisti 837 417,96 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų; priteisti palūkanas už piniginės pašalpos nesumokėjimo laikotarpį; indeksuoti valstybės teisėto piniginio vieneto perkamosios galios nuvertėjimą; nedelsiamai atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą; pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų sąmoningo, ilgalaikio vykdymo bei viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams šalinti iki 2017 m. rugsėjo 11 d., t. y. pareiškėjas turėjo konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (atskirai nurodyti prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos sumas), reikalavimą pagrįsti konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis (nurodyti dėl kokių valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta žala, pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų), nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei nuomonę raštu dėl bylos nagrinėjimo galimumo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, patikrinęs AB „Lietuvos paštas“ duomenis, nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis pareiškėjui neįteikta, nes 2017 m. rugsėjo 1 d. siunta palikta pašte, ir pratęsė pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nustatytiems trūkumams šalinti terminą iki 2017 m. rugsėjo 27 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu ir įsiteisėjus nutarčiai skundą grąžino pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui skunde nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), siųsta teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis 2017 m. rugsėjo 21 d. grįžo neįteikta, nurodyta neįteikimo priežastis: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, taip pat pareiškėjui siųsta teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria pratęstas terminas skundo trūkumams šalinti, pareiškėjui neįteikta, 2017 m. spalio 5 d. siunta grąžinta į teismą, nurodyta ta pati siuntos neatsiėmimo priežastis: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

Teismas vadovavosi ABTĮ 76 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Išrašu apie asmenį, gautą iš Registrų centro Gyventojų registro departamento, pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta nurodyta: (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs jokio kito adreso korespondencijai siųsti. Teismas siuntė pareiškėjui korespondenciją tuo adresu, kuris buvo nurodytas skunde. Be to, pareiškėjo paskutinės gyvenamosios vietos adresas tas pats, kaip ir skunde nurodytas.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmuo, padavęs skundą teismui, turi būti aktyvus, domėtis proceso eiga; pareiškėjo elgesys realizuojant savo teises vertintinas jo atitikimo panašioje situacijoje vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui aspektu (pvz., 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-442/2013). Teismo vertinimu, pareiškėjas, pateikęs skundą teismui 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. daugiau nei per pusantro mėnesio, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir dėl teismui nežinomų priežasčių net du kartus neatsiėmė registruotos siuntos pašte. Pats pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti galbūt jo pažeistas teises, turėjo būti aktyvus ir domėtis bylos eiga. Vadovaudamasis ABTĮ 77 straipsnio 1 dalimi, teismas vertino, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartys pareiškėjui įteiktos. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-99/2014; 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-183/2014; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-102/2014). Kadangi pareiškėjas nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą ir pratęstą terminą nepašalino, nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti, pareiškėjo skundą teismas laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad teismo nustatyti trūkumai, susiję su reikalavimu ir jo pagrindimu, buvo esminiai, dėl kurių administracinė teisena pagal pareiškėjo pateiktą skundą negalėjo būti pradėta. Būtent pats pareiškėjas pasirinko tokį savo elgesio variantą. Paties pareiškėjo elgesys ir sukėlė jam neigiamas teisines pasekmes.

III. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (kad būtų suteiktas racionalus terminas skundo trūkumams pašalinti – papildomiems paaiškinimams pateikti) pagal ABTĮ 154 straipsnio 4 punktą; perduoti spręsti šį atskirąjį skundą ir visus su juo susijusius procesinius dokumentus šioje byloje ir jose nurodytuose tiesiogiai susijusiuose procesiniuose dokumentuose (bylose) VMAT ir LVAT posėdžiams rengti ir atskiriems procesiniams veiksmams atlikti teisėjų kolegijai arba teismo plenarinei sesijai – ABTĮ 43 str. 2 d. 6 p; pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo – ABTĮ 111 str. 1 d. (pačiam teismui elgtis pagal ABTĮ 111 str. 2 d.) ir dėl viešojo intereso gynimo – Prokuratūros įstatymo 19 str.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta nusikalstamai aplaidžiai ir įvykdžius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus (ABTĮ 146 str. 5 p., 147 str.). Dėl to, jog paštas prastai atliko pareigas ir per tokį ilgą laiką neįteikė jam net dviejų teismo procesinių dokumentų, kliudoma naudotis konstitucine teise į teisminę gynybą. Pareiškėjui dvi teismo nutartys buvo neįteiktos dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų/neveikimo. Pagal ABTĮ 111 straipsnį (Teismo veiksmai, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatoma nusikalstamos veikos požymių) 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylos nagrinėjimą, jeigu negalima jos išnagrinėti, iki bus išspręsta baudžiamoji byla (2 d.). Tokiu būdu teismo teisėja Jolanta Malijauskienė tapo visų jau skunduose nurodytų ir dar nenurodytų, bet akivaizdžių, nusikalstamų ir neteisėtų veikų bendrininke, įsigydama neišvengiamą baudžiamąją ir visų kitų rūšių atsakomybę. Tą nusikalstamą aplaidumą patvirtina ir teisėjos 2017 m. spalio 11 d. nutarties teiginiai, kokiu ABTĮ straipsniu (77 str. – Sąlygos teismo posėdžiui pradėti) vadovaudamasi ji priėmė nutartį, kas neatitinka tikrovės faktų nei įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartis, kuria pareiškėjo S. F. skundą pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ir įsiteisėjus nutarčiai skundą grąžino pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad teismo nustatyti trūkumai, susiję su reikalavimu ir jo pagrindimu, buvo esminiai, dėl kurių administracinė teisena pagal pareiškėjo pateiktą skundą negalėjo būti pradėta.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams šalinti iki 2017 m. rugsėjo 11 d., t. y. pareiškėjas turėjo konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (atskirai nurodyti prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos sumas), reikalavimą pagrįsti konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis (nurodyti dėl kokių valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta žala, pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų), nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei nuomonę raštu dėl bylos nagrinėjimo galimumo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, patikrinęs AB „Lietuvos paštas“ duomenis, nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis pareiškėjui neįteikta, nes 2017 m. rugsėjo 1 d. siunta palikta pašte, ir pratęsė pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nustatytiems trūkumams šalinti terminą iki 2017 m. rugsėjo 27 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui skunde nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), siųsta teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis 2017 m. rugsėjo 21 d. grįžo neįteikta, nurodyta neįteikimo priežastis: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, taip pat pareiškėjui siųsta teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria pratęstas terminas skundo trūkumams šalinti, pareiškėjui neįteikta, 2017 m. spalio 5 d. siunta grąžinta į teismą, nurodyta ta pati siuntos neatsiėmimo priežastis: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartys pareiškėjui buvo įteiktos, nes jos pareiškėjui nebuvo įteiktos.

ABTĮ normos konstruojamos ir teismų praktika orientuojasi į tai, jog dėl tinkamo informavimo atsakomybė padalijama ir teismui, ir paties proceso dalyviams, tačiau bylos proceso dalyvių tinkamas informavimas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga (2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–53/2011). Pavyzdžiui, Vyriausiasis administracinis teismas nutartimi grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatavo, jog ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis leidžia teismui nagrinėti bylą laikant, kad šaukimas įteiktas tik tuo atveju, jei adresatas jo nurodytu adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę, tačiau šiuo atveju duomenų apie pareiškėjo buveinės vietos pakeitimą nėra, o iš pašto operatoriaus užrašo „adresatas nerastas“ negalima daryti išvados, kad pareiškėjas išsikėlė iš teismui nurodytos buveinės, pakeitė jos adresą, todėl teismas, atsižvelgdamas į tokią situaciją, turėjo svarstyti galimybę kitokiu būdu informuoti pareiškėją apie posėdžio laiką ir vietą (2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinė byla Nr. A4-113/2007). Panašios išvados Vyriausiasis administracinis teismas priėjo ir byloje, kurioje panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo nustatęs, jog iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad teismas sprendė dėl galimybės apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti spaudoje. Byloje buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, nors ir nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjai teismo šaukimas buvo įteiktas, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų būdų informuoti pareiškėją apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3653/2011).

Vadovaudamasis ABTĮ 77 straipsnio 1 dalimi, teismas vertino, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartys pareiškėjui įteiktos. Tačiau su tokia teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija, nors ir pripažindama, kad pareiškėjas savo bylos eiga nesidomėjo (atskirajame skunde pareiškėjas nepaaiškina savo procesinio pasyvumo priežasčių padavus skundą teismui) ir neatmestina, kad tinkamai negynė savo galbūt pažeistų teisių, dėl to nustatytais terminais nepašalindamas nurodytų skundo trūkumų, vis tik daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartys pareiškėjui buvo įteiktos, yra nepagrįsta, nes šios nutartys niekada nebuvo įteiktos pareiškėjui. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs netinkamą savo adresą arba būtų persikėlęs. Todėl pareiškėjo pateiktas skundas nepagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas skundą padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo S. F. skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti atskirojo skundo prašymai pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo – ABTĮ 111 str. 1 d. (pačiam teismui elgtis pagal ABTĮ 111 str. 2 d.) ir dėl viešojo intereso gynimo – Prokuratūros įstatymo 19 str., atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo S. F. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė