2021-02-25 Nr. AB-4150-4-45-3-00007-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2772-624/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00007-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui V. L. (V. L.), jo atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. L. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio V. L. (V. L.) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau, kol bus priimti reikiami sprendimai ir jis bus išsustas iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2020 m. spalio 26 d. į Užsieniečių registracijos centrą pagal Dublino III Reglamentą grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis V. L., kuris Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio. Užsieniečiui buvo išduota C tipo viza, galiojusi nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino užsieniečiui išduotą vizą, nes jo atžvilgiu Šengeno informacinėje sistemoje paskelbtas perspėjimas dėl neįsileidimo į Šengeno erdvę nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2021 m. spalio 11 d., įspėjimą paskelbė Vokietijos Federacinė Respublika. Taip pat Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenys apie tai, kad Šveicarijos Konfederacija minėto asmens atžvilgiu 2020 m. spalio 5 d. įvedė draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2023 m. spalio 4 d.

2.2. Užsieniečiui panaikinus vizą pastarasis turėjo grįžti į kilmės šalį, bet jis nuvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką bei pasiprašė prieglobsčio. Vengdamas grąžinimo į Lietuvos Respubliką užsienietis pabėgo ir pasislėpė nuo kompetentingų Vokietijos Federacinės Respublikos pareigūnų. Naudodamasis laisvu judėjimu, nenustatytu laiku neteisėtai nuvyko į Šveicarijos Konfederaciją ir pasiprašė prieglobsčio. Užsienietis su pareigūnų palyda 2020 m. spalio 26 d. grąžintas už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingai valstybei – Lietuvos Respublikai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2021 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą.

2.3. Užsieniečių registracijos centro 2020 m. lapkričio 12 d. tarnybiniu pranešimu užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsienietis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jam teikiamos psichiatro konsultacijos, planuojama narkologo konsultacija, paskirtas medikamentinis gydymas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė užsieniečio atžvilgiu 2020 m. lapkričio 27 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes jam buvo bandyta perduoti baltos spalvos ryšulėlį su augalinės kilmės medžiaga, pas užsienietį buvo surastas draudžiamas laikyti daiktas – telefonas. Šiuo metu užsienietis apgyvendintas sulaikytųjų asmenų korpuse, kas užtikrina narkotikų nevartojimą bei minėto asmens saugumą.

2.4. Atsižvelgiant į užsieniečio elgesį, kad jis sąmoningai vengė po jam išduotos vizos panaikinimo (nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio) savanoriškai grįžti į kilmės šalį, į tai, kad jis vengė grąžinimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, kol galiausiai buvo sulaikytas Šveicarijos Konfederacijoje bei su pareigūnų palyda perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams, yra rimtas pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašymas paduotas tik siekiant pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis bei galimybe pasinaudoti laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, bei pasislėpti. Šiuo metu nėra nustatyti prieglobsčio prašymo motyvai, kuriais užsienietis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir pratęsė jo sulaikymo terminą iki 2021 m. balandžio 25 d.

4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Teikime nurodytas aplinkybes, vertino, kad šiuo metu egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte: užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu neišnagrinėtas; prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad pagal bylos duomenis užsieniečiui buvo išduota C tipo viza, galiojusi nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Pasibaigus vizos galiojimo laikui užsienietis turėjo išvykti į kilmės šalį, bet jis nuvyko į Vokietiją, kur pasiprašė prieglobsčio, iš ten, vengdamas išsiuntimo į Lietuvos Respubliką, nuvyko į Šveicarijos Konfederaciją, kur taip pat paprašė prieglobsčio, iš kur buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Teismo nuomone, prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų, t. y. siekiant išvengti judėjimo laisvės apribojimo ir grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis 2020 m. lapkričio 12 d. buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu, įvertinęs Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatas ir bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme. Teismas vertino, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, jo sulaikymo pagrindai neišnyko, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymo terminą.

III. 6. Apeliantas V. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Apeliaciniame skunde nurodoma:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, jo sulaikymo pagrindai neišnyko, o prieglobsčio motyvai gali būti laikomi išaiškintais tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Migracijos departamentas 2020 m. gruodžio 8 d. atliko užsieniečio apklausą, taigi po apklausos užsieniečio padėtis pasikeitė, nes buvo išaiškinti ir kompetentingos institucijos pasitikslinti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai.

6.2. Teismas nepagrįstai darė prielaidą, jog užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų, t. y. siekiant išvengti judėjimo laisvės apribojimo ir grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Apeliantas dabar supranta, kad Lietuva yra atsakinga už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir, jei kitur prašytų prieglobsčio, būtų grąžinamas į Lietuvą. Apeliantas neturėjo tikslo išvengti judėjimo laisvės apribojimo, tačiau ketino prašyti prieglobsčio, ką ir padarė nuvykęs į Vokietiją ir Šveicariją. Užsieniečio tikslas yra gauti tarptautinę apsaugą ir išvengti kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo.

6.3. Apeliantas yra pažeidžiamas asmuo, turi priklausomybę, jam reikalinga kompleksinė, sveika ir saugi sveikimui aplinka. Tuo tarpu griežčiausiai ribojama laisvė neleidžiant apeliantui laisvai judėti kelia priešingą efektą – apeliantas jaučiasi įkalintas, suvaržytas, kenčia psichologiškai. Šiuo atveju taikomas sulaikymas nėra proporcinga priemonė ir varžo apelianto judėjimo laisvę daugiau, nei būtina.

7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą.

8. Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime į skundą nurodo:

8.1. Teismas, įvertinęs apelianto piktnaudžiavimą Europos Sąjungos migracine sistema, padarė pagrįstą išvadą, jog jo prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje yra pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruojamų tikslų. Apeliantas apgaulės būdu gavo Šengeno vizą, Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojams nurodydamas melagingą informaciją apie planuojamą turizmą po Lietuvos Respublikos teritoriją. Atvykęs į Lietuvos Respubliką jis iš karto nuvyko į Vokietiją bei pateikė ten prieglobsčio prašymą. Jam iš karto buvo išaiškinta, kad pagal Dublino III Reglamentą jis bus perduotas Lietuvos Respublikai, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tačiau apeliantas nesutikdamas su tokiu sprendimu, jo teisinėmis priemonėmis neapskundė, o sąmoningai, tyčia, siekdamas išvengti perdavimo Lietuvos Respublikai, pasinaudodamas supaprastintu vykimu per Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis: Nyderlandus, Briuselį, Šveicariją, iš kurios tik su pareigūnų palyda buvo perduotas Lietuvai, bei pateikė ten prieglobsčio prašymus.

8.2. Teismas tinkamai vertino tokį apelianto neteisėtų veiksmų sistemiškumą, nukreiptą į tarptautiniais teisės aktais sureguliuotos tvarkos pažeidimą, savo pareigų nesilaikymą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ir ateityje priėmus nepalankius jo atžvilgiu sprendimus apeliantas teiks prioritetą savo norams ir poreikiams bei nevykdys kompetentingų institucijų priimtų sprendimų. Todėl apelianto sulaikymas šiuo atveju yra būtinas norint eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio suteikimo procedūra bei jos metu prieglobsčio prašytojams teikiamomis garantijomis.

8.3. Užsienietis buvimo Užsieniečių registracijos centre metu nesilaikė Centro vidaus tvarkos taisyklių, t. y. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, taip pat jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Užsieniečiui negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi jis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra bei jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų atstovais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

8.4. Apeliantas pripažintas pažeidžiamu asmeniu, tačiau jo atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pažeidžiamo asmens sulaikymo klausimą, dar 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatavo, kad <...> administracinėje byloje pakako ir pakanka duomenų spręsti, kad apeliantas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį <...>, o jo bendro pobūdžio argumentai dėl prastos sveikatos, kaip priežasties neriboti judėjimo laisvės, nėra ta aplinkybė, kuri šiuo atveju galėtų lemti kitokį sprendimą nei apskųstas <...>.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio V. L. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2021 m. balandžio 25 d.

11. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. užsieniečio apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties priėmimo jo sulaikymo pagrindai neišnyko, užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, prieglobsčio motyvai nėra aiškūs, jo prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų. Užsienietis taip pat prašo atsižvelgt į tai, kad jis pripažintas pažeidžiamu asmeniu (turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms), serga sunkiomis ligomis, kurių gydymui reikalingo gydymo Užsieniečių registracijos centras negali užtikrinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sutinka, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu numatytas pagrindas sulaikyti užsienietį, kuris yra pažeidžiamas asmuo, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatą, nėra išnykęs.

13. Bylos duomenimis, užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, kuris dar nėra išnagrinėtas, motyvai nėra aiškūs, juo labiau, kad pareiškėjas pastaruoju metu, t. y. vasario mėn., teikė naują prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo. Be to, byloje yra duomenų, kad užsienietis, kuriam Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje buvo išduota C tipo viza, galiojusi nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d., nuvyko į Vokietiją, kur pasiprašė prieglobsčio ir iš kur, vengdamas išsiuntimo į Lietuvos Respubliką, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, išvyko į Olandiją, Belgiją, galiausiai – į Šveicarijos Konfederaciją, kur taip pat paprašė prieglobsčio ir iš kur buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad užsienietis tvirtina, jog supranta, kad Lietuva yra atsakinga už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir jis neturėjo tikslo išvengti grąžinimo čia, tokie jo teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs, nepaaiškinantys jo elgesio, t. y. išvykimo iš Vokietijos ir migravimo į Olandiją, Belgiją, galiausiai – į Šveicarijos Konfederaciją, priežasčių.

14. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustatyto, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

15. Viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje, kuriame nurodomos aplinkybės, įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, numatyta 10 punkte – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei taikytiną teisinį reglamentavimą, sulaikymas, kuri yra ultima ratio (paskutinė priemonė), gali būti taikoma, kadangi, įvertinus tiek pareiškėjo migravimo ir prieglobsčio prašymų teikimo geografiją, tokio prašymo motyvus, kurie kinta (šios nutarties 13 p.), tiek jo elgesį Užsieniečių registracijos centre (dėl pareiškėjo veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas) įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad yra pažeidžiamas asmuo, turi priklausomybę, jam reikalinga kompleksinė, sveika ir saugi sveikimui aplinka. Be to, užsienietis ir jo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis (užsienietis) serga daugeliu sunkių ligų, kurių tinkamas gydymas, jam turint likti Užsieniečių registracijos centre, nėra užtikrinamas.

18. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis nustato, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo pažeidžiamų asmenų grupei yra priskiriamas ne savo nuožiūra, remiantis subjektyviu situacijos vertinimu, o vadovaujantis Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cente tvarkos aprašo nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, yra aktuali sprendžiant jo sulaikymo klausimą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vertindama sulaikymo pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Užsieniečių registracijos centre yra teikiama medicinos pagalba: užsieniečiui teikiamos psichiatro konsultacijos, planuojama narkologo konsultacija, paskirtas medikamentinis gydymas. Užsienietis šiuo metu apgyvendintas sulaikytųjų asmenų korpuse, kas užtikrina narkotikų nevartojimą ir jo saugumą. Teisėjų kolegijos nuomone, sulaikymas nėra neproporcinga priemonė užsieniečio priklausomybės nuo narkotinių medžiagų aspektu: byloje pateiktais duomenis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė užsieniečio atžvilgiu 2020 m. lapkričio 27 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą įtariant jį nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymu, kas sudaro pagrindą abejoti užsieniečio teiginiais apie reikalingą kompleksinę, sveiką ir saugią sveikimui aplinką.

19. Dėl užsieniečio ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, susijusių su jo sveikatos stoviu, poreikiu turėti galimybę tinkamai įgyvendinti savo teises prieglobsčio prašymo procedūroje ir pan., teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad užsieniečiui reikalingas gydymas turi ir gali būti Užsieniečių registracijos centre, o esant poreikiui – ir kitose specializuotose gydymo įstaigose, kas, atsižvelgiant į byloje esančius ir pareiškėjo pateiktus dokumentus apie atliktus tyrimus, konsultacijas, ir yra daroma; pareiškėjas prieglobsčio prašymo procedūroje gali naudotis tiek advokato paslaugomis, tiek pats atlikti būtinus veiksmus ir likdamas Užsieniečių registracijos centre.

20. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat pabrėžtina, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (Įstatymo 118 str. 1 d.).

21. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamai situacijai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. balandžio 25 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio V. L. (V. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė