2023-05-02 Nr. BB-6825-1-01-1-39105-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1896/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39105-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo ir šių teismų sprendimų vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas N. Plėdys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. S. nutraukti; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnį, 309 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus ir teisėtus sprendimus, be to, dėl to buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios, su kuria santykiai yra konfliktiški, parodymais, suteikdami jiems išskirtinę įrodomąją reikšmę, nors jos parodymai prieštarauja liudytojų parodymams. Nė vienas liudytojas nepatvirtino pornografinio turinio nuotraukų išplatinimo fakto. Tačiau, konstatuodami nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimą, teismai nesivadovavo bylos duomenimis, kurie nepatvirtina, kad nuteistasis būtų grasinęs išplatinti ar išplatinęs pornografinio turinio nuotraukas, ir jų nenurodė skundžiamų sprendimų aprašomosiose dalyse, savo išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, taip pažeisdami in dubio pro reo principą, pagal kurį visi neaiškumai ir abejonės, nepavykus jų pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nuteistojo veiksmuose nenustatyti visi būtinieji BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai – pavojinga veika, dalykas ir tiesioginė tyčia platinti pornografinio turinio dalykus kėsinantis į visuomenės dorovę. (duomenys neskelbtini) Be to, teismai savo išvadą, kad pagamintos nuotraukos yra pornografinio turinio dalykai, padarė remdamiesi specialisto išvada, atlikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Tačiau Baudžiamajame kodekse nenurodyta, kad nustatant pornografinio turinio dalyko požymį turi būti vadovaujamasi minėtu įstatymu. Šis įstatymas pagal savo paskirtį neįtvirtina ir negali įtvirtinti jokių nusikalstamų veikų požymių sąvokų. Nuteistojo elgesį (privataus turinio nuotraukų paviešinimą) lėmė asmeninis (keršto) motyvas. (duomenys neskelbtini) Nuteistojo tiesioginė tyčia kėsinantis į visuomenės dorovę gaminti ir platinti pornografinio turinio dalykus byloje nebuvo nustatyta. Bylos faktinės aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) pobūdį paneigia nuteistojo kaltę BK 309 straipsnio 1 dalies prasme, keičia veikos pavojingumo laipsnį į tokį, kuris neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Remiantis ultima ratio principu, tokių nuotraukų platinimas neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės, tai turėtų būti palikta civilinės teisės normų reguliavimo sričiai. Kita vertus. net ir nustačius nuteistojo veiksmuose BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, įvertinus nuteistojo veiksmų pavojingumą, kuris baudžiamąja teisine prasme nėra toks, kad galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, nuteistojo padaryta veika turėtų būti pripažinta mažareikšme (BK 37 straipsnis), paliekant nukentėjusiosios civilinį ieškinį nenagrinėtą arba nuteistasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. S. gynėjo advokato N. Plėdžio teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su abiejų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu. Tačiau klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) buvo keliami nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl A. S. kaltumo būtų netinkamai taikęs baudžiamąjį įstatymą ar padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Nuteistojo A. S. gynėjas N. Plėdys kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai, kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos ir kaip teisiškai turėtų būti jos įvertintos, deklaratyviai nurodant in dubio pro reo principo ir nuteistojo teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nuteistojo A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl minėto baudžiamojo įstatymo taikymo ir jis apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėtas, todėl minėtas argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis