2021-03-31 Nr. AB-7191-3-61-3-01787-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-631-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01787-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ginančio viešąjį interesą pareiškimą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. B., V. B. dėl akto panaikinimo ir sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras ginantis viešąjį interesą kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2018 m. rugsėjo 18 d. aktą Nr. KPD-RM-2283/1 (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 18 d. aktas); 2) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 41SK-979-(14.41.110.) (toliau – ir NŽT sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog pagal 1993 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2262 pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas-tvartas), nuosavybės teise priklauso M. B.. Departamento Vertinimo tarybos 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokole Nr. VT-69 nurodyta, jog posėdyje buvo nutarta patikslinti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų, susidedančių iš <...> tvarto, <...>. Tai reiškia, kad M. B. nuosavybės teise priklausantis pastatas-tvartas, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, pateko į M. B., nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), teritoriją, todėl Vertinimo taryba 2015 m. gruodžio 15 d. posėdyje apibrėžė teritorijos ribas taip, jog (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos dalis sutaptų su daiktinės teisės sklypo ribomis. Šiuo atveju dalis (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribų buvo sutapatintos su M. B. priklausančio žemės sklypo ribomis, o ne su kūdros, alėjos ir kt. ribomis. Žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona visam 1,4335 ha plotui dar Apskrities viršininko 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 14-39, o M. B. minėtą žemės sklypą Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DM-3165 įsigijo 2010 m. birželio 19 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams, kai žemės sklypui buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona. Pareiškėjo nuomone, M. B. įsigijus minėtą žemės sklypą, turėjo būti žinoma, jog šitam žemės sklypui yra įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona.

3. M. B. 2018 m. kovo 20 d. prašymu dėl paveldo teritorijos keitimo žemės sklype kreipėsi į Departamentą prašydamas pakeisti dalį paveldo teritorijos su joje esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, esančiu sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Departamentas 2018 m. kovo 28 d. raštu dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo informavo, jog 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu Vertinimo tarybos nariai svarstė siūlymą sumažinti dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribas, tačiau nepritarė šiam siūlymui. Taip pat nurodoma, jog prašyme jokių naujų duomenų nepateikta, todėl klausimas nebus svarstomas pakartotinai.

4. M. B. 2018 m. gegužės 15 d. pakartotinai su analogiško turinio prašymu kreipusis į Departamentą dėl paveldo teritorijos keitimo sklype, Departamentas 2018 m. gegužės 30 d. raštu dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų informavo, kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų tikslinimo bus svarstomas Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje. Pareiškėjui neaišku, kas pasikeitė per kelis mėnesius (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.), kad Departamentas nusprendė teikti Vertinimo tarybai svarstyti dėl minėtos teritorijos ribų tikslinimo (mažinimo), nes šiuo atveju jokie tyrimai nebuvo atlikti, kurie patvirtintų, jog minėta teritorija prarado kultūros paveldo teritorijos vertingąsias savybes. M. B. Departamentui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo klausimą. Vertinimo tarybos 2018 m. birželio 5 d. posėdyje M. B. teigė, jog sodybą jis padovanojo sūnui, nori jam priklausančioje žemėje pastatyti namelį, rekonstruojant iš jau stovinčio pastato, todėl prašo sumažinti teritoriją. M. B. prašė sumažinti vertybės teritoriją 5–6 arais. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija 2019 m. gegužės 10 d. duomenimis, pastatas-gyvenamasis namas kaip baigtas statyti buvo įregistruotas dar 2017 metais. Pastato-gyvenamojo namo bei žemės sklypo savininkas šiuo metu yra būtent M. B.. Tai reiškia, kad M. B. Vertinimo tarybai pateikė faktus, kurie neatitinka realybės.

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-635-228/2019 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. B. dėl 2017 m. liepos 10 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą/ statinio paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo, nes minėtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentas atlikdamas patikrinimą nustatė, jog statybos darbai atlikti nesilaikant ūkio pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties namą statybos projekto sprendinių – departamentas konstatavo, kad faktiškai buvo atlikta nauja naujo statinio statyba (nerekonstruotas 1989 metais pastatytas pastatas). Taigi 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje išsakyti teiginiai, kad savavališkai žemės sklype M. B. nieko nedarytų, neatitinka tikrovės, statybos valstybinę prižiūrą atliekanti institucija nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą / statinio paskirties keitimą Nr. 1 nurodyta faktiškai naujo pastato statyba.

6. Vertinimo tarybos nariai 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje nurodė, kad įgyvendinus M. B. prašymą, dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribų sumažinimo, atsižvelgiant į vienintelį ūkinio poreikio motyvą (dėl pastato statybos), toks jų žingsnis gali turėti pasekmių. Tai parodo, kad šiuo atveju vienintelis ūkinio poreikio motyvas (dėl pastato statybos) nėra pakankamas ir galiausiai jo tokio visai negali būti kalbant apie kultūros paveldo teritorijos ribų patikslinimą (sumažinimą), o be to jis neatitinka tikrovės. Todėl 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. VT-42, kuriuo Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui bei nusprendė parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją balsuoti dėl vertybės teritorijos sumažinimo, yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiu ūkinio poreikio motyvu (dėl pastato statybos), o ne tyrimų duomenimis, kurių pagrindu būtų nustatyta, jog kultūros paveldo teritorija (dėl kurios sumažinimo kreipėsi M. B.) prarado vertingąsias savybes, dėl kurio ji netenka kultūros paveldo teritorijos statuso. Vertinimo tarnybos 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokole Nr. VT-59 nurodoma, jog sprendimas dėl dvaro teritorijos ribų tikslinimo buvo svarstytas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje ir vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui, todėl parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją buvo balsuojama dėl teritorijos ribų patikslinimo bei nutarta patikslinti teritorijos ribas. Šis posėdis buvo formalus, nes jame buvo patvirtinta tai, kas iš esmės buvo priimta būtent 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje. Beje, 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-59 nurodyti priimto sprendimo motyvai remiantis kriterijų aprašu: amžiaus cenzas, autentiškumas bei reikšmingumas, neaišku kaip yra susiję su posėdžio esme – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų tikslinimas (sumažinimas). Neaišku, kodėl sumažinta (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorija prarado minėtus kriterijus. Daugiau 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-59 motyvų nėra pateikta, todėl laikytina, jog jis yra nemotyvuotas.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. aktas yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Šiame akte kaip priedai yra nurodyti: apibrėžtų teritorijų ribų planas, fotofiksacija, senas planas. Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 15 d. Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283 kaip priedai yra nurodyti: fotofiksacija, apibrėžtų teritorijos ribų planas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, planas. Tai reiškia, kad Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. Akte yra nurodyti faktiškai tokie pat priedai kaip ir 2015 m. gruodžio 15 d. Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283, kas suponuoja išvadą, jog jokie tyrimai arba kiti dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribų patikslinimą (sumažinimą) nebuvo atlikti ir prie pastarojo akto nėra pridėti, todėl šis faktas dar kartą patvirtina, jog jokių motyvų mažinti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribas nebuvo ir nėra, todėl 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-2283/1 yra naikintinas.

8. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 41SK-979-(14.41.110.) buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauji kadastriniai duomenys, kuriais nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona nuo 1,4335 (viso žemės sklypo plotas) ha sumažinta iki 1,3646 ha. Todėl šis sprendimas kaip 2018 m. birželio 5 d. vertinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-42, 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-59, Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto pasekmė ir yra pripažintinas negaliojančiu.

9. Nagrinėjamu atveju Departamento Vertinimo taryba 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos aktu nepagrįstai patikslino (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribas jas sumažindama nuo 46 847 kv. m (2015 m. gruodžio 15 d. Vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283 12.2. papunktis) iki 46 190 kv. m (2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283/1 12.2. papunktis). Šiuo veiksmu buvo pažeistos įstatymų nuostatos ir dėl šių pažeidimų (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų dalis (657 kv. m), kurios išsaugojimas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribose yra bendras valstybės bei visuomenės interesas, buvo nemotyvuotai pašalinta iš bendros (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribos, tuo pažeidžiant viešąjį interesą kurį ir gina prokuroras.

10. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos raštas gautas 2019 m. balandžio 30 d., todėl terminas kreiptis su pareiškimu į teismą nėra praleistas.

11. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

12. Departamentas atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimo nei dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre, nei dėl šių vertybių reikšmingumo, nei dėl vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo. Teisės aktai nesuteikia Departamentui vertinimo tarybų priimamų sprendimų kontrolės funkcijų. Įstatymų leidėjas tuo siekė apriboti vertinimo tarybų sprendimus nuo galimo administracinio poveikio ar galimybių pasinaudoti tarnybine padėtimi, sprendžiant dėl teisinės apsaugos suteikimo nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Departamentas nepriėmė skundžiamo Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. Akto.

13. Priimant sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų, apsaugos zonos patikslinimo Vertinimo taryba atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus ir rėmėsi ginčijamo akto 15 punkte nurodytais šaltiniais ir literatūra (archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis).

14. Dėl pareiškime nurodomų aplinkybių, kad Vertinimo taryba pakeitė nuomonę svarstomu klausimu, Departamentas pažymėjo, kad Vertinimo tarybai ne kartą svarsčius ginčo nekilnojamosios kultūros vertybės duomenų tikslinimo klausimą ir Vertinimo tarybos pozicija keitėsi, tačiau tai savaime nelemia 2018 m. rugsėjo 18 d. akto neteisėtumo. Viešojo administravimo subjektų pozicija ir konkrečios situacijos vertinimas gali keistis. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokį teisės aktą pažeidžia pasikeitusi Vertinimo tarybos pozicija.

15. Atsakovas Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, nurodė, kad palaiko argumentus, išdėstytus Departamento atsiliepime į pareiškimą.

16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo pareiškimo antru reikalavimu nesutiko ir prašė šią jo dalį atmesti.

17. NŽT nuomone, antrasis pareiškėjo reikalavimas – pripažinti negaliojančiu NŽT sprendimą – yra išvestinis, kuris, kaip pareiškėjas nurodo pareiškime, atsirado kaip ginčijamo Departamento Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. Akto pasekmė ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu. NŽT Utenos skyriaus priimtas ginčijamas administracinis aktas yra priimtas teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų ir šis sprendimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškimo reikalavimas vienareikšmiškai tiesiogiai sietinas su Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jos apsaugos zonos sumažinimu, Utenos skyrius negali vertinti ir pasisakyti dėl kitų atsakovų priimtų sprendimų keičiant nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ribas.

18. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, vykdytojas, šiuo atveju, uždarosios akcinės bendrovės „Matavimai“ matininkė O. B. 2018 m. spalio mėnesį pateikė NŽT Utenos skyriui prašymą patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo savininko M. B. 2018 m. spalio 8 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir nustatyti ar patikslinti servitutus. NŽT Utenos skyriaus darbuotojas patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašė 2018 m. spalio 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 41KAM-89054.

19. NŽT Utenos skyrius, tikrindamas bylą, neįžvelgė jokių teisinių kliūčių ar kitų faktinių aplinkybių, trukdančių priimti ginčijamą NŽT Utenos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo Utenos skyriaus vedėjas patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB “Matavimai“ matininkės O. B. 2018 m. spalio 3 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Parengtas žemės sklypo planas pagal teisės aktų reikalavimus yra suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas, šiuo atveju – Departamento Utenos skyriumi.

20. Sprendimas buvo priimtas ne dėl šios specialiosios sąlygos XIX „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ ploto sumažinimo, nes jau ši sąlyga buvo nustatyta dar 2010 metais, t. y. Utenos apskrities viršininko 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 14-39 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“, kuriuo ši sąlyga buvo nustatyta visam žemės sklypo plotui.

21. NŽT sprendimu buvo patvirtintos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nebuvo nustatytos dar 2010 metais, t. y. žemės sklypui taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skirsniai: XXI, XXIX ir LII. Šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurios nustatytos ginčo žemės sklypui, yra teisingos ir teisėtos, o pareiškėjas šių sąlygų neginčija ir dėl jų nepasisako, tačiau reiškia reikalavimą panaikinti visą sprendimą, kuriuo buvo patvirtintos šios naujos žemės sklypui nustatytos specialios sąlygos. Atsakovo NŽT nuomone, šio pareiškimo reikalavimo tenkinimas sukelia neigiamas teisines pasekmes tiek institucijai, patvirtinusiai pasikeitusius kadastro duomenis, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

22. NŽT Utenos skyrius veikė teisingai, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais kadastrinių matavimų atlikimo, kadastro duomenų pakeitimo procedūras ir tvarką, nepažeisdamas jų, todėl ginčijamas administracinis sprendimas yra priimtas teisėtai.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys M. B. ir V. B. atsiliepime į pareiškimą prašo jį atmesti.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, jog 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Departamentą, prašydami pakeisti dalį paveldo teritorijos su jose esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, sklype esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Departamentas 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (1.29.-U)2U-660 trečiuosius suinteresuotus asmenis informavo, kad Vertinimo tarybos posėdyje patikslinus (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją nustatyta, kad pastatas ((duomenys neskelbtini)) nebepatenka į dvarą ir jam paveldosauginiai reikalavimai nebetaikomi. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, nėra objektyvaus pagrindo abejoti, kad Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. aktas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi minėtas aktas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Departamentas yra institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir apsaugos zonas, todėl abejoti šios srities specialistų išvada dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos nustatymo, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas neturi reikiamos kvalifikacijos tokioms išvadoms padaryti. Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia vertinimo tarybos, kurias sudaro Departamentas ir savivaldybių institucijos. Tik minėti subjektai priima sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei, ir jos įregistravimo Kultūros vertybių registre, vertybių reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžtumo.

26. NŽT Utenos skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimas, kurį prašo pareiškėjas panaikinti, buvo priimtas Utenos apskrities viršininko 2010 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 14-39 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“ pagrindu. Sąlygos buvo nustatytos visam žemės sklypo plotui. Minėtas apskrities viršininko įsakymas yra galiojantis ir nustatyta tvarka nėra nuginčytas, NŽT sprendimas jam neprieštarauja, todėl pareiškėjo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. NŽT Utenos skyriaus darbuotojas, tikrindamas bylą, neįžvelgė jokių teisinių kliūčių trukdančių priimti prašomą panaikinti sprendimą. Tiek NŽT Utenos skyrius, tiek Departamento Vertinimo taryba, veikė teisėtai, kadangi vadovavosi galiojančiais teisės aktais, reglamentavusiais kadastrinių matavimų atlikimą, kadastrinių duomenų pakeitimo tvarką ir jų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrįsti savo teiginiams t. y. kad ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti neteisėtai ar pažeidžiant galiojančius įstatymus, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, o atsakovų priimtų sprendimų teisingumas ir teisėtumas nekelia abejonių

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino. Teismas panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. aktą Nr. KPD-RM-2283/1, pripažino negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 41SK-979-(14.41.110.).

28. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

28.1. Apskrities viršininko 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 14-39 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona visam 1,4335 ha plotui.

28.2. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi 2010 m. birželio 19 d. Nr. DM-3165 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo M. B. nuosavybėn.

28.3. Departamento Vertinimo tarybos 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokole Nr. VT-59 nurodyta, jog posėdyje buvo svarstoma sumažinti teritorijos ribas rytinėje pusėje, išimant iš teritorijos nevertingą silikatinių plytų pastatą savininko prašymu, tačiau tokiu atveju dvaro teritorija nesutaptų su daiktinės teisės sklypo ribomis; posėdyje buvo nutarta apibrėžti teritorijos ribas nemažinant jų.

28.4. Departamento Vertinimo tarybos 2015 m. gruodžio 15 d. akto Nr. KPD-RM-2283 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 15 d. aktas) 12.2. papunktis numatė 46 847 kv. m vertybės apibrėžtos teritorijos plotą.

28.5. M. B. 2018 m. kovo 20 d. prašymu dėl paveldo teritorijos keitimo sklype prašoma pakeisti dalį paveldo teritorijos su joje esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, esančiu sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Departamentas 2018 m. kovo 28 d. raštu dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo M. B. informavo, jog 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu Vertinimo tarybos nariai svarstė siūlymą sumažinti dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribas, tačiau nepritarė šiam siūlymui; taip pat nurodoma, jog prašyme jokių naujų duomenų nepateikta, todėl klausimas nebus svarstomas pakartotinai.

28.6. M. B. 2018 m. gegužės 15 d. prašymu dėl paveldo teritorijos keitimo sklype prašoma pakeisti dalį paveldo teritorijos su joje esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, esančiu sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Departamentas 2018 m. gegužės 30 d. raštu dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų informavo M. B., kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų tikslinimo bus svarstomas Vertinimo taryboje; Vertinimo tarybos 2018 m. birželio 5 d. posėdžio protokole Nr. VT-42 nurodoma, kad M. B. teigimu sodybą jis padovanojo sūnui, nori jam priklausančioje žemėje pastatyti namelį, rekonstruojant iš jau stovinčio pastato, todėl prašo sumažinti teritoriją; M. B. prašo sumažinti vertybės teritoriją 5–6 arais; Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui bei nusprendė parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją balsuoti dėl vertybės teritorijos sumažinimo ir teritorijos ribų tikslinimo klausimą atidėjo.

28.7. Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokole Nr. VT-59 nurodyta, jog sprendimas dėl dvaro teritorijos ribų tikslinimo buvo svarstytas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje; Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui, todėl parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją buvo balsuojama dėl teritorijos ribų patikslinimo – nutarta patikslinti teritorijos ribas; priimto sprendimo motyvai: objektas atitinka amžiaus cenzo, autentiškumo bei reikšmingumo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms; Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto 12.2. papunktis numatė 46 190 kv. m vertybės apibrėžtos teritorijos plotą;

28.8. NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 41SK-979-(14.41.110.) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota sumažinta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zona 1,3646 ha plotui.

29. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad prokuroras siekė panaikinti galbūt neteisėto viešojo administravimo subjekto individualius aktus dalis, kurių pagrindu galbūt neteisėtai buvo atliktas kultūros paveldo teritorijos ribų patikslinimas (sumažinimas), laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą. Teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas nebuvo.

30. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 5, 8 straipsnių nuostatomis ir pažymėjo, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia vertinimo tarybos, kurias sudaro Kultūros departamentas ir savivaldybių institucijos. Pagal šio įstatymo nuostatas ne Departamentas, o Vertinimo taryba yra įstatymo įgaliotas viešojo administravimo subjektas, galintis priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei ir jos įregistravimo Kultūros vertybių registre, šių vertybių reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo.

31. Teismas pažymėjo, kad pagal NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas yra saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, o nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribą ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą reglamentuoja Aprašas.

32. Vertindamas atsakovų Departamento ir Vertinimo tarybos teiginius, jog priimant sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų, apsaugos zonos patikslinimo, Vertinimo taryba atsižvelgė į Aprašo reikalavimus, rėmėsi 2018 m. rugsėjo 18 d. akto 15 punkte nurodytais šaltiniais, teismas pažymėjo, jog Apskrities viršininko 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 14-39 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona visam 1, 4335 ha plotui, o ši aplinkybė M. B. žemės sklypo įsigijimo metu turėjo būti žinoma.

33. Teismas nurodė, kad pagal NKPAĮ 8 straipsnio nuostatas nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai, remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintame Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše (toliau – ir Kriterijų aprašas) nustatytus objekto teritorijos ir vietovės ribų apibrėžimo kriterijus, teismas darė išvadą, jog norint patikslinti (sumažinti arba padidinti) teritorijų ribas, reikia atlikti tyrimus, kurių pagrindu būtų nustatoma, jog viena ar kita teritorija (jos dalis) prarado vertingąsias savybes, dėl ko ji netenka kultūros paveldo teritorijos statuso arba kaip tik atvirkščiai įgavo vertingąsias savybes, dėl ko jai suteikiamas kultūros paveldo teritorijos statusas.

34. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog M. B. kartu su 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. prašymais Departamentui nepateikė jokios informacijos, kuri patvirtintų prašomos sumažinti teritorijos kultūros paveldo teritorijos vertingųjų savybių praradimą, todėl, teismo nuomone, neaišku, kokiu pagrindu Departamentas teikė Vertinimo tarybai svarstyti minėtos teritorijos ribų tikslinimo (mažinimo) klausimą.

35. Nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) 7.2 punkto reikalavimus vertinimo tarybų veiklos forma yra posėdžiai, jie protokoluojami, nurodant priimtų sprendimų motyvus bei konkrečius kriterijų apraše nurodytus kriterijus, lėmusius sprendimo priėmimą, teismas akcentavo, jog vertinimo tarybai tenka pareiga įrodyti nustatytų vertingųjų savybių buvimą / nebuvimą.

36. Iš bylos duomenų nustatęs, jog M. B. 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje teigė faktų neatitinkančią informaciją dėl pastato rekonstrukcijos (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019 m. gegužės 10 d. duomenimis, pastatas-gyvenamasis namas kaip baigtas statyti buvo įregistruotas dar 2017 metais), o Vertinimo tarybos 2018 m. birželio 5 d. posėdyje nariai atkreipė dėmesį į tai, jog M. B. prašymas dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribų sumažinimo remiasi vieninteliu ūkinio poreikio motyvu, teismas darė išvadą, kad Vertinimo tarybos 2018 m. birželio 5 d. posėdžio protokolas Nr. VT-42, kuriuo Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė ginčo teritorijos pakeitimui yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiu ūkinio poreikio motyvu (dėl pastato statybos), o ne tyrimų duomenimis.

37. Teismas iš Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokolo Nr. VT-59 nustatė, jog sprendimas dėl dvaro teritorijos ribų tikslinimo buvo svarstytas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje. Teismas pritarė pareiškėjui, 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdis buvo formalus, nes jame buvo patvirtinta tai, kas iš esmės buvo Vertinimo tarybos narių priimta 2018 m. birželio 5 d. posėdyje. Teismo vertinimu, nors Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokole Nr. VT- 59 nurodyti priimto sprendimo motyvai remiantis kriterijų aprašu: amžiaus cenzas, autentiškumas bei reikšmingumas, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorija prarado minėtus kriterijus ir atsirado poreikis patikslinti (sumažinti) teritorijos ribas.

38. Pažymėjęs, kad skundžiamas 2018 m. rugsėjo 18 d. aktas yra individualus administracinis aktas, todėl jo formai ir turiniui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai. Skundžiamo Vertinimo tarybos akto turinį įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasi protingumo principu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Vertinimo tarybos akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Palyginęs 2018 m. rugsėjo 18 d. akte ir ankstesniame 2015 m. gruodžio 15 d. akte nurodytus priedus, teismas pažymėjo, kad aktų priedai yra beveik analogiško turinio, kas leido daryti išvadą, jog jokie tyrimai arba kiti dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribų patikslinimą (sumažinimą) nebuvo atlikti (ką patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovų atstovai). Vertinimo tarybai nebuvo pagrįsto pagrindo mažinti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribas. Teismas konstatavo, jog Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. aktas yra naikintinas.

39. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ateityje galbūt būtų pagrindas patikslinti (sumažinti/ padidinti) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribas, jeigu būtų atlikti tyrimai, kurie patvirtintų tokį objektyvų pagrindą.

40. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nustatęs, kad NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2016-6732, nauji kadastriniai duomenys, kuriais nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona nuo 1,4335 (viso žemės sklypo plotas) sumažinta iki 1,3646 ha, todėl šį sprendimą kaip Vertinimo tarybos 2018 m. birželio 5 d. posėdžio protokolo Nr. VT-42, 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokolo Nr. VT-59, Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto pasekmę pripažino negaliojančiu.

III. 41. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ginančio viešąjį interesą pareiškimą atmesti.

42. Vertinimo taryba, priimdama skundžiamą 2018 m. rugsėjo 18 d. Aktą vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Aprašu, Pavyzdiniais nuostatais ir veikė savo kompetencijos ribose.

43. Apibrėžtų (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane (toliau – ir ATAZR planas), kuris yra pridėtas prie 2018 m. rugsėjo 18 d. akto, matyti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų, teritorijos ribos apibrėžtos taip, kad sutaptų su alėjos fragmentų riba. Toks Vertinimo tarybos sprendimas atitinka Aprašo 17 punkto reikalavimą, kad objekto teritorijos ribos apibrėžiamos atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis (ATAZR plane koordinuoti taškai 15–16). Pažymėtina, kad ir kitos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribos nesutampa su daiktinės teisės sklypo ribomis, pvz., ATAZR plane koordinuoti taškai 21–22–23. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, kad priimdama skundžiamą aktą Vertinimo taryba pažeidė Aprašo reikalavimus, yra nepagrįsti.

44. Vertinimo taryba ginčijamame (akte) nekonstatavo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų vertingųjų savybių praradimo. Todėl nepagrįsti yra teismo sprendimo motyvai, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorija prarado minėtus kriterijus ir atsirado poreikis patikslinti (sumažinti) teritorijos ribas ir toks Vertinimo tarybos sprendimas yra nemotyvuotas. Priešingai – Vertinimo taryba vadovavosi Aprašo nuostatomis, kaip yra nurodyta aukščiau.

45. Departamentas teikė svarstyti Vertinimo tarybai (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų klausimą, nes tik nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos yra įstatymo įgalioti subjektai nustatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir apibrėžti jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Aprašo nuostatos ne kiekvienu atveju įpareigoja atlikti visus jame įvardintus tyrimus, teisė spręsti dėl tokių tyrimų rūšies bei apimties suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Šiuo atveju Vertinimo taryba įvertino (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų ypatumus, esančius teritorijoje elementus, konkrečiu atveju – alėjos fragmentus, ir priėmė sprendimą (aktą) patikslinti nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribas taip, kad jos sutaptų su gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

46. Dėl buvusių Vertinimo tarybos posėdžių, kuriuose svarstytas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų klausimas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jau 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos pakeitimui bei nusprendė parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją balsuoti dėl vertybės teritorijos sumažinimo. Todėl Vertinimo tarybos pozicija dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų susiformavo minėto posėdžio metu ir vėliau nesikeitė. Tačiau net ir viešojo administravimo subjektų, šiuo atveju – Vertinimo tarybos, pozicijos pasikeitimas ar konkrečios situacijos vertinimas savaime nelemia sprendimo, t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d. akto neteisėtumo.

47. Nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad norint patikslinti (sumažinti arba padidinti) teritorijų ribas, reikia atlikti tyrimus, kurių pagrindu būtų nustatoma, jog viena ar kita teritorija (jos dalis) prarado vertingąsias savybes, dėl ko ji netenka kultūros paveldo teritorijos statuso arba kaip tik atvirkščiai įgavo vertingąsias savybes, dėl ko jai suteikiamas kultūros paveldo teritorijos statusas. Vadovaujantis NKPAĮ 2 straipsnio 15 dalimi, kultūros paveldo objekto teritorija apibrėžiama kaip kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai, to paties straipsnio 14 dalyje nustatyta, kas yra kultūros paveldo objektai. Atsakovo teigimu, tik patys kultūros paveldo objektai gali turėti vertingųjų savybių. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Vertinimo taryba skundžiamu sprendimu (aktu) nenustatė, kad būtų prarastos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų vertingosios savybės, o vertino, kad nustatoma (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorija yra pakankama užtikrinti kultūros paveldo objekto paveldosaugos reikalavimus, kaip tai nustatyta NKPAĮ nuostatose, vadovavosi Apraše nustatytais kriterijais, todėl priimtas 2018 m. rugsėjo 18 d. aktas yra pagrįstas ir teisėtas.

48. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas spendimą, netinkamai aiškino ir taikė paminėtas teisės normas, reglamentuojančias kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, teritorijos nustatymą, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

49. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras ginantis viešąjį interesą atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo teisinių pagrindų.

51. Dėl apelianto argumento, kad ginčijamas aktas priimtas laikanti Aprašo 17 punkto reikalavimų, o (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų, teritorijos ribos apibrėžtos taip, kad sutaptu su alėjos fragmentų riba, pažymi, kad minėta Aprašo norma galiojo ir 2015 m. gruodžio 15 d., tačiau Vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-69 nurodyta, jog posėdyje buvo svarstoma sumažinti teritorijos ribas rytinėje pusėje, išimant iš teritorijos nevertingą silikatinių plytų pastatą savininko prašymu, tačiau tokiu atveju dvaro teritorija nesutaptų su daiktinės teisės sklypo ribomis. Posėdyje buvo nutarta apibrėžti teritorijos ribas nemažinant jų. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad M. B. 2018 m. kovo 20 d. prašyme dėl dalies paveldo teritorijos pakeitimo jokių naujų duomenų nepateikta ir klausimas pakartotinai nesvarstytinas. Pareiškėjo teigimu, nei 2018 m. kovo 20 d., nei pakartotinai 2018 m. gegužės 15 d. M. B. pateiktuose prašymuose nepateikus jokių naujų duomenų, kurie leistų pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo klausimą, Kultūros departamentas be jokio pagrindo teikė Vertinimo tarybai svarstyti minėtos teritorijos ribų tikslinimo (mažinimo) klausimą.

52. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad norint patikslinti (sumažinti arba padidinti) teritorijų ribas, reikia atlikti tyrimus, kurių pagrindu būtų nustatoma, jog viena ar kita teritorija (jos dalis) prarado vertingąsias savybes, dėl ko ji netenka kultūros paveldo teritorijos statuso arba kaip tik atvirkščiai įgavo vertingąsias savybes, dėl ko jai suteikiamas kultūros paveldo teritorijos statusas. Pareiškėjas akcentuoja, kad viešojo administravimo institucijoms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų – ginčijamo akto ir Vertinimo tarybos 2015 m. gruodžio 15 d. akto priedai yra beveik analogiško turinio, kas leidžia daryti išvadą, jog jokie tyrimai arba kiti dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribų patikslinimą (sumažinimą), nebuvo atlikti.

53. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino visapusiškai, objektyviai, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

54. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į Vertinimo tarybos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliacinius skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

55. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą klausimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi ginčijami klausimai nėra NŽT kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Byloje kilęs ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. KPD-RM-2283/1 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 41SK-979-(14.41.110.) galiojimo.

57. Pirmosios instancijos teismas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino, panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. aktą Nr. KPD-RM-2283/1 bei pripažino negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 41SK-979-(14.41.110.).

58. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai aktualių teisės aktų nuostatas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

60. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

61. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015m. gruodžio 15d. aktu Nr. KPD-RM-2283 Kultūros vertybių registre įregistravo nekilnojamąją kultūros vertybę (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus, esančius (duomenys neskelbtini), bei apibrėžė šios vertybės teritorijos ribas bei plotą – 46847,00 kv.m. (t. I b.l. 42-54).

65. Byloje taip pat nustatyta, kad, tenkinant trečiojo suinteresuoto asmens M. B. 2018m. gegužės 15d. prašymą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018m. rugsėjo 18d. aktu Nr. KPD-RM-2283/1 Kultūros vertybių registre dar kartą įregistravo nekilnojamąją kultūros vertybę (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus, esančius (duomenys neskelbtini), bei apibrėžė šios vertybės teritorijos ribas bei plotą – 46190,00 kv.m. bei nurodė, kad šiuo aktu Kultūros vertybių registre registruotai vertybei tik apibrėžiama ar patikslinama apsaugos zona (t. I b.l. 12-13, 17-32).

66. Taigi, aptartų atsakovo priimtų 2015m. gruodžio 15d. akto Nr. KPD-RM-2283 ir 2018m. rugsėjo 18d. akto Nr. KPD-RM-2283/1 turinys patvirtina, kad vėlesniu atsakovo priimtu aktu buvo pakeistos Kultūros vertybių registre registruotos vertybės (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų apsaugos zona ribos ir plotas jį sumažinant 657 kv.m..

67. Ginčo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (ginčui aktuali redakcija nuo 2017m. spalio 1d. iki 2019m. balandžio 30d.) 11 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

68. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl kultūros paveldo objekto užimamos teritorijos nustatymo yra įtvirtintos ir LR kultūros ministro 2005m. balandžio 15d. įsakymu Nr. ĮV-150 (2016m. spalio 4d. įsakymo Nr. ĮV-752 redakcija) patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo 17 punkte - objekto teritorijos ir vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

69. Įvertinus aptartą norminį reglamentavimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiuose teisės aktuose nėra išskiriama atskira procedūra reglamentuojanti kultūros paveldo objekto teritorijos ribų bei ploto keitimą, darytina išvada, kad apibrėžiant kultūros paveldo objekto teritorijos ribas bei jos plotą tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai, t.y. kai yra siekiama pakeisti prieš tai buvusį sprendinį dėl kultūros paveldo objekto teritorijos ribų ir ploto, visais atvejais sprendimas turi būti paremtas istorinių ir kitų tyrimų duomenimis.

70. Atsakovo 2018m. rugsėjo 18d. akto Nr. KPD-RM-2283/1 turinys, taip pat byloje pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018m. birželio 5d. ir 2018m. rugsėjo 18d. posėdžių protokolų išrašai patvirtina, kad priimant sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų bei ploto pakeitimo nebuvo remiamasi jokiais istoriniais ir fiziniais tyrimais, nebuvo vertinama koks plotas reikalingas vertybės apsaugai, o tik apsiribojama trečiojo suinteresuoto asmens M. B. bei atskirų tarybos narių paaiškinimais dėl kultūros paveldo objekto priežiūros ir tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą 2018m. rugsėjo 18d. aktą Nr. KPD-RM-2283/1 buvo pažeistos LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos ir dėl šio pažeidimo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų dalis (657,00 kv.m.), kurios išsaugojimas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribose yra bendras valstybės bei visuomenės interesas, buvo nemotyvuotai pašalinta iš bendros (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribos, tuo pažeidžiant viešąjį interesą kurį ir gina šioje byloje pareiškėjas.

71. Apeliacinio skundo argumentai, kad patikslinant (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribas ir plotą buvo siekiama kad kultūros vertybės ribos sutaptų su gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovo 2018m. rugsėjo 18d. aktas Nr. KPD-RM-2283/1, atsakovo 2018m. birželio 5d. ir 2018m. rugsėjo 18d. posėdžių protokolų išrašai tvirtina, kad tokie argumentai nebuvo teikiami, vertinami bei svarstomi.

72. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažintas negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 41SK-979-(14.41.110.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisakys.

73. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius