5646b990-cf94-42e4-858d-e751d95b979a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                      Administracinė byla Nr.I-171-583/2012 m.;                                                Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00415-2011-9 (S)                                                     Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3; 24; 74                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), AuÅ¡relės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2012 m. sausio 17 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. S. skundÄ atsakovui valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V.

M. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-135-11 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Kolegija iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja S. S. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-135-11;- priteisti iÅ¡ atsakovo 12 699,50 Lt turtinės bei 130 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;- priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007, kurioje jai kaip atsakovei buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo.

Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų suinteresuotumo, netinkamo atstovavimo, iÅ¡ jos solidariai buvo priteistas žalos atlyginimas. 2010 m. buvo pradėtas civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo procesas, kuriame jÄ suinteresuotai ir tariamai atstovavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas V.M. Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-04 nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-02 nutartį, kuria neteisingai buvo priteista solidari skola.

Siekiant pasinaudoti kasaciniu procesu, kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , kuri 2010-11-15 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-176-10 skyrė antrinę teisinę pagalbÄ ir jÄ teikti paskirtas advokatas V.M. Tačiau advokatas per kasacinio skundo padavimo terminÄ skundo neparengė, motyvuojant dideliu užimtumu. PareiÅ¡kėja mano, kad buvo vilkinama atlikti procesinius veiksmus ir paruoÅ¡ti kasacinį skundÄ . Nurodo, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas subjektyviomis aplinkybėmis, tariamai ji atsisakė bendrauti ruoÅ¡iant kasacinį skundÄ , nepateikė kasacinio skundo motyvų.

Advokatas nenurodė esminių priežasčių, ko trÅ«ko advokatui kasacinio skundo paruoÅ¡imui. Tokiais Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokato V.M. veiksmais padaryta žala, užkirsta galimybė pasinaudoti antrine teisine pagalba ginant savo pažeistas teises ir interesus kasaciniame procese. Turtinė žala yra 12 699,50 Lt, tai yra priteista ir iÅ¡ieÅ¡koma suma civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007. Neturtinė žala tai patirtas stresas, pergyvenimas, pažeminimas, kuriÄ pareiÅ¡kėja įvertina 130 000 Lt.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundÄ (b.l.72-75) nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog skundžiamas sprendimas antrinės teisinė pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo nutraukimas grindžiamas 2010-11-15 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1796-10 paskirto advokato teikti pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ kasaciniam skundui paruoÅ¡ti V.M. praneÅ¡imu dėl teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiÅ¡kėjai S.S. Å iame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja bendrauti ruoÅ¡iant kasacinį skundÄ atsisakė, apsiribojusi tuo, kad 2010-11-24 advokatui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-04 nutarties kopijÄ .

PareiÅ¡kėja negalėjo nurodyti kuo sieja teismo atsisakymÄ tenkinti M. S. iÅ¡keltÄ reikalavimÄ atnaujinti procesÄ su jos teisėmis. Advokatas nurodė, kad sprendžiant pagal pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų turinį, nesant jokių kitų pareikėjos teiginius patvirtinančių įrodymų dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo, nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjai S.S. ruoÅ¡ti kasacinį skundÄ . Skundžiamas sprendimas taip pat grindžiamas neabejotina ir neįrodinėjama aplinkybe dėl naikinamojo, vienerių metų termino, kasaciniam skundui paduoti pasibaigimo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja dėl savo elgesio pati atsakinga už termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti turtinė žala yra ne jos patirta ar ateityje bus patirta žala, sukelta tarnybos veiksmų, o jos pačios sukelta turtinė žala ieÅ¡kovei V.M.M. Be to, pareiÅ¡kėja neturtinės žalos atsiradimÄ nepagrindžia jokiais objektyviais faktais ar dokumentais, tai yra tik abstraktÅ«s teiginiai apie patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Atsakomybei dėl žalos padarymo pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti bÅ«tina, jog egzistuotų tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp Tarnybos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau pareiÅ¡kėja grįsdama žalos atsiradimÄ Â prielaidomis, o ne faktais neįrodo minėto priežastinio ryÅ¡io bÅ«vimo.

Pažymi, jog ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėja pati savo nebendradarbiavimu su paskirtuoju advokatu sudarė sÄ lygas Å¡io sprendimo priėmimui. Ä® teismo posėdį proceso dalyviai ir jų atstovai neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai. Ä®vardintos aplinkybės teismo kolegijos buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimÄ tęsti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Skundas netenkintinas. Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-135-11 panaikinimoIš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-39-546-2007 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu iš atsakovų J. S., S. S., M. S. ir D. S. solidariai priteisė 12400 Lt nuostolių atlyginimo bei 299,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės V. M. M. naudai. 2008 m. balandžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismas nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-191-123/2008) atsakovų apeliacinių skundų netenkino ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-26 sprendimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. iÅ¡nagrinėjęs civilinę byla Nr. 2-4389-792/2010 pagal pareiÅ¡kėjo M. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-39-546-2007, nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė ir atsisakė atnaujinti procesÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2S-1517-460/2010) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį paliko nepakeista. 2010 m. lapkričio 15 d.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba ir VGTPT) sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1796-10 pareiÅ¡kėjai S. S. suteikta teisinė pagalba parengiant kasacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. 2S-1517/460/2010, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskirtas advokatas V. M. 2011 m. spalio 12 d. Tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjos S.S. praneÅ¡imas, kuriuo nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d. baigiasi terminas kasaciniam skundui paduoti ir prašė Tarnybos užtikrinanti antrinės pagalbos teikimÄ pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-1796-10, o advokatÄ V.M. paruoÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Tarnyba 2011 m. spalio 12 d. raÅ¡tu kreipėsi į advokatÄ V.M. su praÅ¡ymu pateikti paaiÅ¡kinimÄ . 2011 m. spalio 17 d. gautas advokato V.M. praneÅ¡imas dėl teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiÅ¡kėjai S.S., kuriuo Tarnyba informuojama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimÄ S.S. pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-1796-10 tikslinga nutraukti, nes pareiÅ¡kėja nebendradarbiauja su paskirtu advokatu, o atstovavimas pareiÅ¡kėjai neperspektyvus. Tarnyba 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-135-11 konstatavo, kad CPK 345 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiÅ¡kimas dėl praleisto termino atnaujinimo kasacinio skundo padavimui negali bÅ«ti tenkinamas, jeigu paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos atstovavimas pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-1796-10 minėtoje civilinėje byloje yra neperspektyvus ir nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus bei minėto straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, kad asmuo kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Å io įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Todėl net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. VGTP įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPÄ® 11 str. 6 d. 2 p.), o jei Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti Å¡iÄ pagalbÄ , antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPÄ® 23 str. 1 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobÅ«džio. Šį vertinimÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų visumÄ . Informacijos, kuria remiantis turi bÅ«ti atliktas Å¡is vertinimas, Å¡altiniai gali bÅ«ti įvairÅ«s. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbÄ , neperspektyvumÄ paprastai gaunama iÅ¡ advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbÄ praneÅ¡imų (VGTPÄ® 23 str. 2 d.), taip pat iÅ¡ teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiÅ¡kinimų ir kt.

Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali bÅ«ti nutrauktas, kai iÅ¡ visų tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas Å¡aliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui bÅ«tų aiÅ¡kios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismÄ (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbÄ ), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1162/2010; Nr. A756-290/2011). CPK 345 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos įsigaliojimo nuo 2011 10 01 (Žin., 2011, Nr. 85-4126) numatyta, kad kasacinis skundas gali bÅ«ti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujintas.

PareiÅ¡kimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali bÅ«ti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi pastarasis kasacijos negalimumo pagrindas yra absoliutus (CPK 345 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, nevertindama, ar pareiÅ¡kėjos civilinėje byloje keliami reikalavimai pagrįsti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepagrįstai toje civilinėje byloje, kurioje iÅ¡ esmės kasacija nebegalima ir toliau praÅ¡o atsakovÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ , idant bÅ«tų parengtas kasacinis skundas ir praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ kasacinio skundo padavimo terminÄ .

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog, teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminÄ , skundžiamame sprendime padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimai, susiję su kasacinio skundo padavimu, akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje neperspektyvus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A525-820/2010; A62-3145/2011). BÅ«tina įvertinti ginčijamÄ sprendimÄ ir kitu jo teisiniu nutraukimo pagrindu, numatytu 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte, numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas gali bÅ«ti nutrauktas asmeniui kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbÄ . VGTPÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi bÅ«ti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sÄ raÅ¡as.

Tarp jų paminėtas ir atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbÄ (VGTPÄ® 23 str. 1 d. 10 p.). Pagal VGTPÄ® 1 straipsnio, nustatančio Å¡io įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPÄ® 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas.

O pagal VGTPÄ® 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiÅ¡kėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė praÅ¡ymÄ suteikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGPTÄ® 2 str. 7 d.) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Konkrečiu atveju Tarnyba, remdamasi advokato V.M. 2011 m. spalio 17 d. pateiktu praneÅ¡imu, kaip vienu iÅ¡ galimų įrodymų Å¡altinių (VGTPÄ® 23 str. 2 d.), įvertinusi pareiÅ¡kėjos S.S. elgesį antrinės teisinės pagalbos teikimo procese VGTPÄ® 3 ir 4 straipsnių požiÅ«riu, 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-135-11 padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nebendradarbiavo su paskirtu antrinę teisinę pagalbÄ teikti advokatu – nepateikė advokatui pakankamai faktinių duomenų kasacinio skundo parengimui, neiÅ¡dėstė savo argumentų dėl ko turėtų bÅ«ti rengiamas kasacinis skundas ar praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ kasacinio skundo padavimo terminÄ , todėl yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ VGTPÄ® 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

Byloje nustatytų duomenų visuma leidžia teigti, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1796-10 paskyrus teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai Å¡iame sprendime buvo nurodytos ir jos pareigos, numatančios prievolę bendradarbiauti su tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbÄ (b.l.57). IÅ¡ 2011 m. spalio 14 d. advokato V.M. pateikto praneÅ¡imo turinio (b.l.62-63) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos bendravimas su antrinę teisinę pagalba teikiančiu advokatu apsiribojo tik tuo, kad 2010 m. lapkričio 24 d. pareiÅ¡kėja jam pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties ir 2010 m. lapkričio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutarties nuoraÅ¡us, o dėl kasacinio skundo tikslingumo savo pozicijos neiÅ¡dėstė. Advokato teigimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų procesinių dokumentų, be jos konkrečių paaiÅ¡kinimų ir argumentų parengti kasacinio skundo nebuvo galimybių, o pareiÅ¡kėja nesiekė bendradarbiauti su Tarnyba ir paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbÄ advokatu. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Todėl vertinant ar pareiÅ¡kėja, ar advokatas turėjo bÅ«ti aktyvus bendraujant dėl paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo konstatuotina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjai tenka prievolė teikti visus faktinius duomenis, aktyviai bendrauti su paskirtu advokatu teikiant visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ bÅ«tinÄ procesiniam dokumentui parengti ar atstovauti procese.

Å ios pareigos yra nurodytos ir sprendime, kuriuo paskirta antrinė teisinė pagalba. Antrinę teisinę pagalbÄ paskirtas teikti advokatas neturi bÅ«ti verčiamas ieÅ¡koti asmens ar kitokiu bÅ«du imtis aktyvių veiksmų asmens, kuriam paskirta antrinė teisinė pagalba paieÅ¡kai, jei toks asmuo nesiekia konstruktyvaus dialogo ir neveikia padėdamas advokatui įgyvendinti bÅ«tent pačio pareiÅ¡kėjo interesų apsaugÄ . Todėl kolegijos vertinimu yra visos sÄ lygos konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja VGTPÄ® 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdė, kas inter alia yra nesuderinama nei su principais, kuriais paremta visa valstybės garantuojama teisinė pagalba (lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos pagalbos efektyvumo, kokybės bei ekonomiÅ¡kumo), nei su pačia tokios pagalbos paskirtimi (VGTPÄ® 1 str. 1 d.).

Å ios bylos kontekste bÅ«tina įvertinti ir tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja siekė antrinės teisinės pagalbos teikimo ir Å¡i jai buvo paskirta siekiant kasacijos civilinėje byloje Nr. 2-4389-792/2010, kurioje ji, M. S., J. S., D. S. buvo atsakovai. Toje pačioje byloje, tik kitam atsakovui D. S. 2010 m. lapkričio 15 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 taipogi buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti kasaciniam skundui, tačiau konstatavus, kad pareiÅ¡kėja nebendradarbiauja su Tarnyba ir advokatu, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-28-11.

Å ioje byloje ginčas iÅ¡spręstas 2011 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-321-162/2011 ir 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartimi, iÅ¡nagrinėjus skundÄ apeliacine tvarka administracinėje byloje Nr.A62-3324/2011 (Liteko duomenys), kuria konstatuota, kad nebuvo bendraujama su antrinę teisinę pagalbÄ paskirtu teikti advokatu. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių seka, kad dviems proceso dalyviams, kurių interesai sutampa, toje pačioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba siekiant kasacijos, sudarytos galimybės ginti savo teises naudojantis nemokama valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, tačiau ja nebuvo iÅ¡ esmės siekiama tinkamai pasinaudoti savo interesų gynimui.

Å ių aplinkybių visuma patvirtina, kad Tarnyba pagrįstai antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nutraukė ir įvardintuoju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte pagrindu. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.  PareiÅ¡kėja nurodo, kad suinteresuotų Klaipėdos VGTPT ir Klaipėdos VGTPT advokatų kontoros advokato V. M. neveikimas ar suinteresuotas ir ydingas veikimas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjos interesus užkirto jai galimybe pasinaudoti antrine teisine pagalba ginant pažeistas teises ir interesus kasaciniame procese, dėl ko iÅ¡ jos pagal sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 solidariai iÅ¡ieÅ¡koma 12699,50 Lt suma ieÅ¡kovės V.M.M. naudai. Neturtinę žala atsirado dėl patirto streso, pergyvenimų ir jÄ pareiÅ¡kėja įvertina 130 000 litų suma.Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , pažymėtina, kad atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–1135/2010, Nr. A822–331/2011) yra pažymėjęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. PareiÅ¡kėja turtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų iÅ¡ieÅ¡kotojos V.M.M. naudai.

Neturtinę žalÄ grindžia patirtais iÅ¡gyvenimais netekus galimybės kasacine tvarka ginčyti teismo procesinius sprendimus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).  PareiÅ¡kėjos įvardijama turtinė žala 12699,50 Lt yra solidariai iÅ¡ atsakovų J.

S., S. S., M. S., D. S. 2007 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 ieškovei V. M. M. priteistas 12400 Lt nuostolių atlyginimas ir 299.5 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (b.l.21-25). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. balandžio 3 d. išnagrinėjus pareiškėjos ir kitų atsakovų apeliacinius skundus (b.l.26-27). 2010 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4389-792/2010 išnagrinėjo atsakovo M.

S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir jo netenkino, o 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 Å¡iÄ teismo nutartį paliko nepakeista (b.l.32-35). IÅ¡ to seka, kad byloje, kurioje pareiÅ¡kėja kreipėsi antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei ginčija atsakovo veiksmus, nebuvo atnaujintas procesas ir nebebuvo kvestionuojamas priteistų nuostolių atlyginimo teisėtumas, todėl negalėjimas pasinaudoti kasaciniu procesu byloje dėl proceso atnaujinimo, juolab pradėtu kito atsakovo (M.S.), o ne S. S. iÅ¡ vis nėra teisinė prielaida įvardijamas sumas pripažinti pareiÅ¡kėjos patirta turtine žala.

Vertinant pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes, kad žala atsirado dėl to jog ji negalėjo kreiptis kasacine tvarka ginčydama įvardijamas teismų nutartis, bÅ«tina pažymėti ir tai, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Asmens teisė kreiptis į teismÄ neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamÄ teisminį procesÄ . Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , kad bÅ«tų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas.

Vienu iÅ¡ teisės į tinkamÄ teisinį procesÄ aspektų – teismo sprendimo apskundimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ . Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiÅ¡kinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamÄ jį aktÄ bÅ«tų galima apskųsti bent vienam aukÅ¡tesnės instancijos teismui;

įstatyme turi bÅ«ti įtvirtinta ne tik proceso Å¡alies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamÄ jį aktÄ bent vienos aukÅ¡tesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukÅ¡tesnės instancijos teismui iÅ¡taisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. O. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-599/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismÄ tokiu bÅ«du ar apimtimi, kad bÅ«tų pažeista Å¡ios teisės esmė.

Teisės kreiptis į teismÄ apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtÄ tikslÄ ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Tuo pačiu Å¡io teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad procesinių asmens teisių suvaržymas atitinka teisėtumo reikalavimÄ , jeigu jis yra atliktas teisės aktuose nustatyta tvarka.CPK 346 straipsnyje apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kasacinio proceso funkcijos esmė – įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės forma.

Kasacija yra iÅ¡imtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota. Kasacijos ribojimais iÅ¡ esmės pabrėžiamas kasacinio proceso iÅ¡imtinumas siekiant užtikrinti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo vienodumÄ taip, kad nebÅ«tų neteisėtų sprendimų (žr: 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-39-546/2007 proceso eigos (b.l.19-28) matyti, kad procese vyko apeliacija ir buvo iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjos apeliacinis skundas.

IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-4389-792/2010, kurioje nagrinėtas M. S. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, proceso eigos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėja pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuris buvo iÅ¡nagrinėtas apeliacine tvarka (b.l.28-35). Taigi procesiniai sprendimai peržiÅ«rėti apeliacinės instancijos teismo, be to pareiÅ¡kėjai įsiteisėjus teismo nutarčiai paskirta antrinė teisinė pagalba kasaciniam procesui, kuria pati pareiÅ¡kėja nesiekė tinkamai pasinaudoti ir nepasinaudojo, kadangi nebendradarbiavo su Tarnyba ir paskirtu teisinę pagalbÄ teikti advokatu.

Kasacinio proceso nebuvimas nėra teisinė prielaida pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes kasacija yra iÅ¡imtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Antra, kaip jau pažymėta teismo sprendime, asmens teisės į teisingÄ teismo procesÄ tinkamu realizavimu yra pripažįstama tai kai yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamÄ jį aktÄ bÅ«tų galima apskųsti bent vienam aukÅ¡tesnės instancijos teismui;

įstatyme turi bÅ«ti įtvirtinta ne tik proceso Å¡alies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamÄ jį aktÄ bent vienos aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Å iuo atveju tokia teisė pareiÅ¡kėjai buvo užtikrinta ir Å¡ia teise pareiÅ¡kėja pasinaudojo. Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. PareiÅ¡kėja taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali bÅ«ti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai todėl pareiÅ¡kėja negali pretenduoti į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Remigijus Arminas                                                                                                                                   AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                                                                                Vida Stonkuvienė             Â