2018-03-20 Nr. AB-5791-3-61-3-04168-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-153-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04168-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. gruodžio 13 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti 2017 m. spalio 26 d. prašymą Nr. A319-2189/2017 ir į jį atsakyti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pateikė atsisakymą nuo skundo. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. elektroniniu būdu iš atsakovo gavo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimą. Tokiu būdu prašymas buvo išnagrinėtas ir ginčo dalykas išnyko. Kadangi atsakovas prašymą patenkino tik padavus skundą teismui, pareiškėja prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose su skundu ir prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nesutiko. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatas apie sprendimą dėl medžių bei krūmų kirtimo turi priimti ir apie jį informuoti pareiškėją ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šiuo atveju terminas suėjo 2017 m. gruodžio 8 d., tačiau dėl didelio darbo krūvio ir kitų aplinkybių specialistai nespėjo iki 2017 m. gruodžio 8 d. nuvykti į vietą apžiūrėti prašomų kirsti medžių ir priimti sprendimo dėl leidimo išdavimo. Tai buvo padaryta 2017 m. gruodžio 21 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjos V. D. atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Pareiškėjos prašymą atlyginti teismo išlaidas patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjos naudai 200 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu. Pareiškėjos atsisakymas nuo skundo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja. Teismas nenustatė aplinkybių, kad prašymo atsisakymas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi 2017 m. spalio 26 d., į teismą su skundu kreipėsi 2017 m. gruodžio 13 d., o prašymas išnagrinėtas ir sprendimas išduoti leidimą priimtas 2017 m. gruodžio 21 d. Taigi, šios aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjos prašymas išnagrinėtas jau padavus skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakymas priimtas ir byla nutraukta. Pareiškėjai išaiškinta, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi. Nustatyta, kad šioje byloje pareiškėjai teisines paslaugas (prašymo parengimas) teikė advokatas A. S., kurio įgaliojimus patvirtina 2017 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutartis. Pagrįsdama patirtas išlaidas pareiškėja kartu su skundu pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. 300 Eur sąskaitą už skundo teismui parengimą. Iš 2017 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad pareiškėja su advokatu atsiskaitė. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.2 punktus. Pareiškėjai už skundo parengimą maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį gali būti priteista 2 096,75 Eur (2,5 x 838,7 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti suma 300 Eur neviršija maksimaliai priteistinos sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, skundas mažos apimties (2 lapai), įvertinant advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, 200 Eur suma už skundo parengimą yra adekvati suteiktai teisinei pagalbai, todėl prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintas iš dalies.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, o pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovas pažymi, kad teismas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata rėmėsi nepagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos prašymą leisti kirsti saugotinus medžius bei krūmus išnagrinėjo bei leidimą medžių bei krūmų kirtimui išdavė atlikusi visas teisės aktų nustatytas procedūras ir leidimas buvo išduotas ne dėl to, kad pareiškėja pateikė skundą teismui. Nors skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad laiko atžvilgiu pareiškėjos prašymas buvo patenkintas po pareiškėjos skundo padavimo teismui, tačiau aplinkybių vertinimas vien laiko atžvilgiu suteikia nepagrįstą pranašumą pareiškėjui reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo, kuris dėl tokių bylinėjimosi išlaidų susidarymo negali būti laikomas kaltu.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į šalių elgesį proceso metu, kitas svarbias aplinkybes. Nors teismas skundžiamoje nutartyje paminėjo aplinkybes, kuriomis remdamasis atsakovas prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, tačiau motyvuojamojoje nutarties dalyje dėl šių aplinkybių reikšmės ir vertinimo nepasisakė.

Skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta apie tai, kad pareiškėjos prašymas buvo pateiktas be išsamių bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos naudai iš atsakovo buvo priteista 200 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jos skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Šioje byloje pareiškėja 2017 m. gruodžio 13 d. skunde ginčą kėlė dėl to, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatytais terminais neišnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. spalio 26 d. prašymo Nr. A319-2189/2017 ir prašė teismo įpareigoti atsakovą atsakyti į jį. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė skundo atsisakymą, kadangi 2017 m. gruodžio 21 d. gavo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimą, kuris išduotas atsakovui išnagrinėjus pareiškėjos 2017 m. spalio 26 d. prašymą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą padavus skundą teismui, todėl teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaip minėta, motyvai, dėl ko atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą, neturi esminės reikšmės. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, kodėl pareiškėjai buvo išduotas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, juolab kad atsakovas neneigia, jog teisės aktų nustatytu terminu pareiškėjos prašymo tinkamai neišsprendė.

Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos prašomos bylinėjimosi išlaidos nebuvo pagrįstos įrodymais. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina jos į bylą pateikta 2017 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutartis su advokatu A. S., 2017 m. gruodžio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 17/31, 2017 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr. 830346).

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino bylos pobūdį, skundo apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, sumažindamas prašomą priteisti sumą iki 200 Eur, nepaisant to, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma (300 Eur) buvo žymiai mažesnė už maksimalų teisės aktuose nustatytą už skundo parengimą priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį (2 096,75 Eur). Dar labiau mažinti pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą šiuo atveju nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi teisėtai ir pagrįstai priteisė pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė