5642be8b-2e77-4ec5-babd-377dcd7cef37 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-31815-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.11; 1.2.29.1.1; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei ir Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, nuteistajam A.

D. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajai D. G. ir jos gynėjui advokatui Algimantui Smolskui, civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovei advokatei Neringai Å alčiuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus ir nuteistosios D. G. gynėjo advokato A. Smolsko apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 207 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistÄ jį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamojo rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dirbti kredito įstaigose ir bendrovėse 2 (dvejus) metus darbÄ , susijusį su paskolų ir kreditų iÅ¡davimu.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. A. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. D. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 207 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistÄ jÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

D. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamojo rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 682 straipsniu, D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dirbti kredito įstaigose ir bendrovėse 2 (dvejus) metus darbÄ , susijusį su paskolų ir kreditų iÅ¡davimu. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. D. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai.

Solidariai iÅ¡ A. D. ir D. G. priteista kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unija 30 476,24 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2 489 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms padengti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pritaikytas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi, pratęstas iki visiÅ¡ko padarytos turtinės žalos kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unija atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. D. ir D.

G. nuteisti už tai, kad, A. D. iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su D. G., turėdami tikslÄ apgaule gauti paskolÄ , tyčia suklastodami tikrus dokumentus ir panaudodami žinomai suklastotus tikrus dokumentus, apgaule iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., gavo 180 000 litų (52 131,60 Eur) dydžio paskolÄ , o bÅ«tent: 1.1. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. balandžio 29 d.

A. D. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., administracijos vadovu, ir laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos pirmininku, žinodamas, kad jo mama O. D. yra (duomenys neskelbtini) kredito unijos narė ir pagal unijos įstatus kaip narė turi teisę naudotis unijos teikiamomis paslaugomis – gauti iÅ¡ unijos paskolÄ â€“, taip pat žinodamas, kad O.

D. realiai jokios paskolos neims, A. D. su D. G., kuri nuo 2002 m. balandžio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausiÄ ja buhaltere, siekdami iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos A. D. motinos O. D. vardu savo naudai gauti paskolÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, susitarė, kad, klastodami ir panaudodami žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. pateikdami (duomenys neskelbtini) kredito unijai O. D. vardu suraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ ir reikiamus laidavimo dokumentus, apgaule įgis 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ .

Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d., (duomenys neskelbtini) r., tiksliai nenustatytoje vietoje, paprašė B. S., nežinančios apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , leisti pasinaudoti jos asmens dokumentu, jai sutikus, B. S. perdavė A. D. savo asmens dokumentÄ â€“ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). 1.2. Toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. sausio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., A.

D. ir D. G. paprašė K. M., vykdančios (duomenys neskelbtini) veiklÄ , laiduoti už imamÄ paskolÄ . K. M., nežinančiai apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , manančiai, kad paskola imama A. D. vardu, sutikus, D. G., dalyvaujant A. D., pateikė K. M. pasiraÅ¡yti D. G. užpildytÄ 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyta, kad paskolos praÅ¡ytojas O. D. praÅ¡o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos iÅ¡duoti paskolÄ , paskolos suma 180 000 litų (52 131,60 Eur) žemės Å«kiui, laiduotojas K.

M., ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotojas K. M. laiduoja už paskolos gavėjo O. D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ . K. M., pasitikėdama A. D. ir D. G., 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraiÅ¡kÄ ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį neskaičiusi pasirašė savo paraÅ¡u. 1.3. Toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. ir D. G., laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. sausio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., paprašė V.

B., dirbančio (duomenys neskelbtini) įmonėje, laiduoti už imamÄ paskolÄ . V. B., nežinančiam apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , manančiam, kad paskola imama A. D. vardu, sutikus, D. G. pateikė V. B. pasiraÅ¡yti D. G. užpildytÄ 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyta, kad paskolos praÅ¡ytojas O. D. praÅ¡o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos iÅ¡duoti paskolÄ , paskolos suma 180 000 litų (52 131,60 Eur) žemės Å«kiui, laiduotojas V. B., ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotojas V.

B. laiduoja už paskolos gavėjo O. D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ . V. B., pasitikėdamas A. D., D. G. pateiktuose jam dokumentuose – 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraiÅ¡koje ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartyje – neskaitęs pasirašė savo paraÅ¡u. 1.4. A. D. ir D. G., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d., pateikė nenustatytam asmeniui tikrÄ dokumentÄ â€“ (duomenys neskelbtini) kredito unijos firminį blankÄ â€“ praÅ¡ymÄ Å¾emės Å«kio paskolai gauti, ir nenustatytam asmeniui ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d. užpildžius šį praÅ¡ymÄ Å¾emės Å«kio paskolai gauti O.

D. vardu, kuriame nurodyta, kad O. D. praÅ¡o (duomenys neskelbtini) kredito unijos iÅ¡duoti 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ Å¾emės Å«kiui, ir pasiraÅ¡ius O. D. vardu, klastojant jos paraÅ¡Ä , šį žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2012 m. gruodžio 28 d. praÅ¡ymÄ Å¾emės Å«kio paskolai gauti – A. D. ir D. G. ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 2 d. pateikė (duomenys neskelbtini) kredito unijos, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., paskolų komitetui svarstyti. 2013 m. sausio 2 d., nuo 7.20 val. iki 8 val., (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komitetas, kurį sudarė posėdžio pirmininkė E. G., posėdžio sekretorė J.

P., posėdžio narys A. K., posėdžio metu (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį minėti asmenys pasirašė, 1 punktu nutarė O. D. paskolos praÅ¡ymÄ patenkinti ir patvirtinti jai 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ . 2013 m. sausio 2 d., nuo 8 val. iki 10 val., (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadyba, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., kuriÄ sudarė valdybos narys K.

Å ., posėdžio sekretorė E. M., pirmininkaujant A. D., (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį minėti asmenys pasirašė, 4 punktu nutarė O. D. praÅ¡ymÄ , svarstytÄ paskolų komitete, patenkinti ir 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ suteikti. 1.5. Tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , remdamiesi (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d.

D. G., A. D. nurodymu, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., užpildydama kompiuteriu firminius kredito unijos blankus, parengė ir surašė: - 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kredito unija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., suteikia paskolos gavėjui – nariui O.

D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ , paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2018 m. sausio 4 d.; - paskolos 2013 m. sausio 4 d. priedÄ Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikÄ ; - taip pat, pasinaudodama A. D. jai perduota B. S. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ A. D. buvo paėmęs iÅ¡ B. S., parengė ir surašė 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotojas B.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., laiduoja už paskolos gavėjo O. D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolÄ ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu, jei paskolos gavėjas tinkamai nevykdys unijai visų ar dalies savo prievolių; - taip pat (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvitÄ (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) iÅ¡mokėjimui, kuriame nurodyta, kad (sÄ skaita: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kredito unija O.

D. iÅ¡moka 180 000 litų (52 131,60 Eur) sumÄ . TÄ pačiÄ dienÄ užpildytus dokumentus: 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos 2013 m. sausio 4 d. priedÄ Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikÄ , 2013 m. sausio 4 d. kvitÄ (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) (sÄ skaita: (duomenys neskelbtini)) iÅ¡mokėjimui, A.

D. ir D. G. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 4 d., nenustatytoje vietoje pateikė pasiraÅ¡yti nenustatytam asmeniui, po to nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 4 d., 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. priede Nr. (duomenys neskelbtini) prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafike, pasirašė O. D. vardu, suklastodamas jos paraÅ¡Ä , bei 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė B.

S. vardu, suklastodamas jos paraÅ¡Ä , 2013 m. sausio 4 d. kvite (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) (sÄ skaita (duomenys neskelbtini)) paskolos iÅ¡mokėjimui įrašė įraÅ¡Ä â€žpinigus gavau A. D.“ ir pasirašė A. D. vardu, suklastodamas jo paraÅ¡Ä . Po to Å¡iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus: 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. paskolos priedÄ Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikÄ , 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. kvitÄ (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) (sÄ skaita (duomenys neskelbtini)) iÅ¡mokėjimui, D.

G. įtraukė į (duomenys neskelbtini) kredito unijos buhalterinę apskaitÄ ir 2013 m. sausio 4 d. D. G. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos iÅ¡mokėjo 180 000 litų (52 131,60 Eur). 1.6. Tokiu bÅ«du, apgaule, veikdami bendrai, A. D. ir D. G. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kreditų unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., gavo 180 000 litų (52 131,60 Eur) dydžio paskolÄ , kurios dalies – 92 533,49 litų (26 799,55 Eur) negrÄ Å¾ino, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) kredito unijai 92 533,49 litų (26 799,55 Eur) turtinę žalÄ .

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai 2. Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, perduoti Å¡iÄ bylÄ prokurorui arba panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas A.

D., ir priimti naujÄ nuosprendį: A. D. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma A. D. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti ir panaikinti taikomas procesines prievartos priemones. 2.1. A. D. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes jo veiksmuose nesama jokių nusikalstamų veikų sudėčių. A. D., duodamas nuoseklius parodymus, jam pareikÅ¡tus įtarimus, o po to ir kaltinimus kategoriÅ¡kai paneigė. A. D. parodymai nebuvo paneigti kitais bylos duomenimis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamasis aktas ir prokuroro 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymas dėl kaltinimo pakeitimo teisme neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamojo akto dalyje „Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ surašyti tiek teisinančio, tiek kaltinančio pobūdžio duomenys ir niekaip neargumentuota, ar prokurorė sutinka su jais visais, ar kuriuos nors iš jų atmeta (jeigu atmeta, tai kaltinamajame akte nenurodyta dėl kokių priežasčių). Nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tyčia, tuo tarpu kaltinamajame akte nieko nenurodyta apie A.

D. veikos motyvus, tikslus. 2.2. Nors savo laiku Å¡ios bylos procese ikiteisminį tyrimÄ atlikusi tyrėja bei ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė atmetė A. D. praÅ¡ymus dėl įtarimo D. G. performulavimo, tačiau baudžiamojo proceso įstatymai neatima iÅ¡ traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisės praÅ¡yti, kad byloje kaltinimas atitiktų surinktus duomenis ir baudžiamuosius įstatymus. Kaltinimas iÅ¡dėstytas itin ilgų sakinių konstrukcijomis, o tai apsunkina A. D. galimybę jį suvokti ir riboja Å¡io asmens teisės į gynybÄ realizavimÄ .

Jeigu kaltinamasis aktas bÅ«tų perduotas prokurorui, pastarasis turėtų galimybę persvarstyti procesinį sprendimÄ , kuriuo buvo atmesti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens ir jo gynybos praÅ¡ymai dėl tyrimo byloje papildymo. Itin svarbu atlikti įrodymų tyrimo veiksmus, padėsiančius nustatyti, kas byloje tirtuose dokumentuose pasirašė už O. D., A. D., t. y. paimtini R. K. (D. G. sesers, buvusios (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadybininkės-kasininkės) raÅ¡ysenos laisvieji pavyzdžiai, taip pat surinktini jos raÅ¡ysenos pavyzdžiai iÅ¡ abejonių nekeliančių dokumentų; po to paskirtina papildoma užduotis raÅ¡ysenos specialistams arba organizuotinas ekspertizės paskyrimas ekspertams grafologams, pateikiant jiems klausimus, ar ne R.

K. pasirašė už A. D. ir O. D.; atliktini kiti įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmai. 2.3. Nukentėjusioji O. D. buvo nurodžiusi, jog jai nieko nebuvo žinoma apie paskolos sutarties sudarymÄ , ji tos sutarties nesudarė ir neprašė kitų asmenų jÄ sudaryti, jokių pinigų pagal tokiÄ sutartį negavo ir jai jų nereikėjo, be to, pretenzijų savo sÅ«nui A. D. neturi. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina ne A. D., o D. G. kaltę. IÅ¡ esmės vienintelio liudytojo V. B. parodymai yra kaltinančio pobÅ«džio.

Jis parodė, kad A. D. prašė laiduoti už minėtÄ paskolÄ . Vis dėlto apeliaciniame skunde pažymėta, jog Å¡is liudytojas ilgai dirbo su pačia D. G. (duomenys neskelbtini) kredito unijos administracijoje ir jie galėjo turėti bendrų interesų. Nors pagal kaltinamojo akto motyvuojamÄ jÄ dalį kaltinimai A. D. bandomi pagrįsti ir kitų asmenų parodymais, tačiau jie nelaikyti tiesioginiu įrodymu. KaltinimÄ buvo bandoma pagrįsti nukentėjusiosios B. S. parodymais apie tai, kad anksčiau A.

D. jos buvo prašęs asmens dokumento. Pažymėtina, kad nukentėjusioji B. S. parodė, jog nei O. D., nei A. D. niekada jos neprašė laiduoti už paskolÄ , esÄ imamÄ O. D. vardu, o ji niekada ir nelaidavusi, jokių dokumentų apie tai nepasiraÅ¡inėjusi. BÅ«tent D. G. buvo praÅ¡iusi B. S. laiduoti už paskolÄ , bet B. S. nesutikusi. Pasak liudytojos, A. D. buvo prašęs jos asmens dokumento 2011 metais, nes B. S. buvo unijos nare. Nukentėjusioji mananti, kad dėl jos bandymo paversti laiduotoja už tÄ paskolÄ kalta D.

G. Taigi nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina kaltinimo A. D. 2.4. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ne A. D., o bÅ«tent D. G. kaltę. Dabartinė kaltinimo versija, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas vykdė ne tik D. G., bet ir A. D., yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nepagrįsta, be to, prieÅ¡taraujanti surinktiems byloje įrodymams. Byloje jau nustatyti duomenys sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog tyčiÄ , motyvÄ ir tikslÄ vykdyti tas nusikalstamas veikas turėjo bÅ«tent tik D. G., pastaroji tas nusikalstamas veikas sumanė ir realizavo, siekdama padengti 2013 m. sausio mėnesį susidariusį jos pačios įsiskolinimÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijai.

VisÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijos dokumentacijÄ minėtu laiku tvarkė bÅ«tent D. G., kai tuo tarpu pagal liudytojų parodymus pats A. D., nors atskiru laiku ir buvęs (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovu, į unijos faktinę veiklÄ nesikiÅ¡o, buvo nominaliu, formaliu vadovu, o visus faktinius unijos reikalus tvarkė bÅ«tent D. G., įskaitant ir unijos dokumentacijÄ . Liudytojas A. F. akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijoje visa valdžia buvo sutelkta vienose rankose – vyriausiosios buhalterės D.

G. Å ioje byloje neabejotinai nustatyta, jog pati O. D. neturėjo jokio tikslo gauti paskolÄ , tokiam tikslui pasiekti ji neatliko jokių veiksmų. Nesiekė gauti tÄ paskolÄ savo motinos vardu ir A. D., jis taip pat neatliko jokių veiksmų, kad tÄ paskolÄ gautų. Pažymėtina, kad D. G., kaip (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausioji buhalterė, turėjo pakankamÄ priėjimÄ prie visos dokumentacijos, antspaudo, be to, ji, kaip minėta, tvarkė unijos dokumentacijÄ . Formalaus unijos vadovo A. D. neveiklumu, pasyvumu ir galėjo pasinaudoti D.

G., suklastodama reikiamus paskolai O. D. vardu gauti dokumentus. 2.5. Nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, padaromi tik tiesioginės tyčios forma. Tuo tarpu jau iÅ¡ surinktų byloje įrodymų matyti, kad A. D. neturėjo jokios tyčios klastoti dokumentus ir paimti paskolÄ savo motinos vardu. Be to, juk pats A. D. iÅ¡ esmės ir inicijavo tyrimus dėl jo motinos vardu paimtos paskolos. Tuo tarpu yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmeniÅ¡kai D. G. ne tik turėjo tikslÄ gauti didelę sumÄ pinigų, bet jai tai buvo bÅ«tina.

Byloje nustatyta, kad jau 2012 metų pabaigoje D. G. turėjo bÅ«ti žinoma, jog (duomenys neskelbtini) kredito unija atliks (duomenys neskelbtini) unijos veiklos patikrinimÄ , o tuo pačiu kils klausimas ir dėl iki tol nepadengto itin didelio jos asmeninio įsiskolinimo unijai. Tuo tarpu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. vasario 7 d. raÅ¡to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos veiklos vertinimo metu pastebėtos klaidos“ matyti, kad 2012 metų pabaigoje D. G. buvo labai įsiskolinusi (duomenys neskelbtini) kredito unijai, jai buvo bÅ«tina grÄ Å¾inti paskolas, kurias ji buvo paėmusi dar 2008 m. ir negrÄ Å¾inusi.

Yra pakankamas pagrindas manyti, jog, prieidama prie visos unijos dokumentacijos ir antspaudo, D. G. sugebėjo, pasinaudodama O. D. vardu, gana skubiai gauti grynųjų pinigų savojo įsiskolinimo padengimui. IÅ¡ atitinkamų raÅ¡ytinių duomenų seka, kad bÅ«tent D. G. vėliau ir padenginėjo minėtÄ jÄ O. D. vardu paimtÄ paskolÄ . 2.6. A. D. neatliko jokių faktinių veiksmų, kad tÄ tariamÄ paskolÄ gautų – prieÅ¡ingai, atskiruose dokumentuose suklastoti ir jo paties paraÅ¡ai. Tos aplinkybės, kad paskola iÅ¡duota O.

D. chronologiÅ¡kai po D. G. įsiskolinimo padengimo, visiÅ¡kai nepaneigia įtarimo D. G., nes iÅ¡raÅ¡yti kasos dokumentus bet kuriai norimai datai D. G. neturėjo bÅ«ti sunku. Specialistams grafologams nepakako duomenų padaryti iÅ¡vadÄ apie tai, jog jų tirtuose dokumentuose už kitus asmenis pasiraÅ¡iusi bÅ«tent D. G., tačiau tuos paraÅ¡us dokumentuose D. G. praÅ¡ymu galėjo paraÅ¡yti ir kiti asmenys. Be jau nurodytų, apeliaciniame skunde praÅ¡oma atlikti ir kitus veiksmus: iÅ¡reikalautina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos operacijų pilnai detalizuota iÅ¡klotinė laikotarpiu 2012 m. gruodžio 1 d.

– 2013 m. sausio 31 d.; iÅ¡reikalautini konkretÅ«s duomenys apie visas paskolas, kurias D. G. buvo paėmusi nuo pat (duomenys neskelbtini) kredito unijos įkÅ«rimo pradžios, o taip pat duomenys apie tų paskolų grÄ Å¾inimÄ ; po to paskirtina Å«kinė finansinė, buhalterinė ekspertizė, pateikiant ekspertams klausimus apie tai, kokie buvo D. G. finansiniai įsiskolinimai inkriminuojamų jai įvykių metu, o taip pat, kada ir kokiu bÅ«du tie įsiskolinimai buvo dengiami. 2.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismui nekilo klausimas, ar D.

G. galėjo pasiraÅ¡yti suklastotuose dokumentuose, tame tarpe ir už A. D., ir už jo motinÄ , arba, kodėl bÅ«tent D. G. padirbinėjo tuos paraÅ¡us, jeigu ji esÄ veikė kartu su A. D. Apkaltinamajame nuosprendyje vyrauja vien įrodymų Å¡altinių turinio apibendrintas iÅ¡dėstymas, o konkretesnių motyvų dėl A. D. kaltės iÅ¡ esmės nepateikta, tik keletas spėjamojo pobÅ«džio argumentų. Nuosprendyje motyvuojama, jog A. D., sužinojęs apie paskolos jo motinos vardu paėmimÄ , ne iÅ¡ karto kreipėsi į oficialias institucijas.

Pastaroji aplinkybė niekaip nepatvirtina A. D. kaltės. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog D. G. tÄ paskolÄ dengė, ir tik kuomet nustojo mokėti, A. D. ėmėsi oficialių veiksmų. A. D. tiek Å¡ioje byloje, tiek ir civilinėje byloje ne kartÄ pagrįstai nurodė, kad visos jo motinos paskolos buvo padengtos ir visi mokėjimai atlikti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų. Pažymėta, kad PVM mokėtojai (duomenys neskelbtini) moka PVM mokestį du kartus į metus. Atitinkamai ir buhalterines paslaugas (duomenys neskelbtini) teikiantys buhalteriai PVM mokesčio paskaičiavimus atlieka ir atitinkamas PVM deklaracijas užpildo paprastai bÅ«tent paskutinę arba prieÅ¡paskutinę dienÄ iki to mokesčio mokėjimui nustatytos paskutinės dienos, todėl 2013 m. sausio 24 d.

į O. D. sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 55 000 litų suma ir tÄ pačiÄ dienÄ padarytas 54 542 litų pavedimas į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ niekaip neįrodo ir negali įrodyti, jog tie pinigai yra iÅ¡ minėtosios fiktyvios paskolos. 2.8. Vertinant byloje surinktus įrodymus, taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog A. D. Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas kaltinimas yra neįrodytas ir jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas. Dėl A. D. asmenybės papildomai pažymėta, kad jis nėra teistas, nėra kitų nuteistÄ jį kompromituojančių duomenų.

A. D. visÄ gyvenimÄ dirbo, vadovavo ir vadovauja dideliam (duomenys neskelbtini), yra sukÅ«ręs darbo vietas kitiems asmenims, moka visus reikalaujamus mokesčius. Prie bylos medžiagos prijungti dokumentai, charakterizuojantys A. D., patvirtina jį esant iÅ¡imtinai teigiamu asmeniu.

3. Nuteistosios D. G. gynėjas advokatas A. Smolskas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria D. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir D. G. iÅ¡teisinti. 3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad D. G. ir A. D. veikė bendrininkų grupe. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistoji nesutinka nei su tuo, kad ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nei kad Å¡ias veikas padarė bendrininkų grupe kartu su A.

D. Pabrėžta, kad D. G. niekada kartu su A. D. nei neplanavo, nei paėmė paskolÄ O. D. vardu. Å iÄ paskolÄ paėmė A. D. tik O. D., kuri buvo iÅ¡davusi notarinį įgaliojimÄ A. D., vardu. Paskolos paėmimo metu, t. y. 2013 m. sausio 4 d., (duomenys neskelbtini) kredito unijos perskaičiuoto kapitalo dydis nebuvo didesnis nei 1 800 000 litų todėl A. D. nebÅ«tų galėjęs gauti tokio dydžio paskolos, nes tokiam praÅ¡ymui nebÅ«tų pritarę (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komitetas ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba, todėl A.

D. turėjo ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip iÅ¡vengti Kreditų unijų įstatyme įtvirtinto draudimo. Iki Å¡ios paskolos paėmimo A. D. ir jo mama O. D. ne kartÄ buvo ėmę kreditÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir tuos kreditus gražinę. 3.2. D. G. paskolos paėmimo metu nebuvo reikalingi papildomi pinigai, kadangi 2013 m. sausio 4 d. D. G. 30 000 litų sumÄ Ä¯sinešė į savo atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje. Å ie pinigai gauti 2012 m. gruodžio 17 d. pardavus (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu A. D. kaip tik tuo metu reikėjo pinigų, kadangi jam reikėjo padengti mokestines prievoles (duomenys neskelbtini). Taip pat iÅ¡ gautos paskolos buvo padengta ir 2010 m. O. D. paskola. BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad, gavus paskolÄ , buvo O. D. vardu iÅ¡raÅ¡yti kvitai, kuriais buvo grindžiamas paskolos panaudojimas. Å iuos duomenis galėjo turėti tik A. D. arba O. D. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino D. G. veiksmus, kuriais ji rengė paskolos ir laidavimo sutartis, rinko dokumentus paskolai gauti, iÅ¡mokėjo paskolÄ ir atliko kitus veiksmus, kurie buvo bÅ«tini paskolai gauti, kaip bendrininkavimo požymį, kadangi Å¡iuos darbus D.

G. privalėjo atlikti pagal savo pareigines funkcijas, nes nuo 2002 m. balandžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausiÄ ja buhaltere. A. D. niekada dokumentų paskolai gauti neruoÅ¡davo, bet priimdavo narių praÅ¡ymus paskoloms gauti, sutikimus, laidavimus ir Å¡iuos dokumentus perduodavo kitiems darbuotojams, kurie buvo kompetentingi atlikti bÅ«tinas funkcijas. D. G. jokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi bendrininkavimu, neatliko. Nagrinėjant bylÄ , nebuvo nustatyta, kad D. G. bÅ«tų gavusi naudos iÅ¡ sandorio, ar bÅ«tų paskolos gavimo ir iÅ¡mokėjimo metu atlikusi perteklinius veiksmus arba jos pareigybėms prieÅ¡taraujančius / draudžiamus veiksmus.

BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad vien D. G. dokumentų parengimas dar neužtikrino paskolos A. D. suteikimo, kadangi paskolos iÅ¡davimÄ turi patvirtinti (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba, kurios vadovu buvo A. D. 3.3. Teismas teisingai nustatė, kad O. D. 2013 m. sausio 4 d. nepasirašė paskolos sutarties ir paskolos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos neėmė. Å ias aplinkybę patvirtino 2017 m. balandžio 21 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kodėl (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba, kurios vadovu buvo A.

D., paskolos iÅ¡davimui neprieÅ¡taravo, nors turėjo suprasti, kokiam asmeniui iÅ¡duodama paskola. Apie Å¡iÄ paskolÄ A. D. puikiai žinojo, tačiau jis jokių aktyvių veiksmų iki 2016 metų nesiėmė, o aktyvÅ«s veiksmai buvo pradėti tik tada, kai O. D. perleido (dovanojo) visÄ savo turimÄ turtÄ A. D. ir tapo nebemoki. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių apie tai, iÅ¡ kokių pajamų Å¡altinių A. D. padengė 2010 m. O. D. paskolÄ , kuri buvo paimta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos, bei iÅ¡ ko buvo padengta A.

D. skola (duomenys neskelbtini), jeigu Å¡i mokestinė prievolė buvo padengta iÅ¡ kitų lėšų. Aplinkybę, kad paskolÄ Ä—mė A. D., patvirtina liudytojai K. M. ir V. B., kadangi jų A. D. prašė laiduoti už paskolÄ , o liudytojai suprato, kad jÄ ima pats A. D. 3.4. Nė vienas iÅ¡ Å¡ių ir kitų liudytojų nenurodė, kad paskolÄ , už kuriÄ laidavo, bÅ«tų ėmusi D. G. Vien faktas, kad D. G. prašė pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis ar Å¡ios sutartys buvo pasiraÅ¡ytos jos kabinete, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji buvo suinteresuota paskolos gavimu ir iÅ¡ to galėjo turėti naudos.

D. G. buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausioji buhalterė, todėl pagal pareigines funkcijas privalėjo tinkamai įforminti paskolos sutartį ir surinkti paskolÄ lydinčius dokumentus bei juos pateikti asmenims pasiraÅ¡yti. Kas pasiraÅ¡ydavo dokumentus, kuriuos A. D. pristatydavo pasiraÅ¡ytus, D. G. nėra žinoma. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, kai pasirašė laidavimo sutartis, matė, kaip D. G. nunešė pinigus į kabinetÄ , kuriame buvo A. D. su motina. Å ie liudytojo parodymai teismo nebuvo vertinti.

Toliau byloje apklausti liudytojai patvirtino faktus, kad apie paskolÄ jiems buvo žinoma, paskolÄ Ä—mė O. D., visi paskolai gauti reikalingi dokumentai buvo tvarkingi, protokolÄ pasirašė (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos nariai, kurie sprendė paskolos iÅ¡davimo klausimÄ . Taip pat liudytojai nurodė, kad pinigus įneÅ¡imui paduodavo D. G., tačiau niekas neklausė, iÅ¡ kur ji Å¡iuos pinigus gavo, taip pat, ar čia jos asmeniniai pinigai. Liudytoja A. S. posėdžio metu nurodė, kad 2015 m.

įmokos paskolos dengimui nutrÅ«ko ir tuomet D. G. liepė raÅ¡yti O. D. įspėjimÄ . Taigi akivaizdu, kad D. G. paskolos iÅ¡ savo lėšų nedengė ir tos paskolos pati neėmė. Be to, jeigu D. G. bÅ«tų žinojusi, kad paskolÄ paėmė A. D., bÅ«tų raÅ¡iusi jam raginimÄ , tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o tai rodo, kad D. G. Å¡ioje situacijoje neturėjo duomenų apie suklastotÄ O. D. paraÅ¡Ä . 3.5. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. nedavė pakankamai parašų pavyzdžių, kurių nedavė dėl ligos, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir be jų, tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo tinkamai iÅ¡tirti aplinkybes ir galutinai nustatyti, kas galėjo suklastoti O.

D. paraÅ¡Ä . Apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje kaltinimas ir nuosprendis D. G. grindžiami iÅ¡imtinai tik prielaidomis. Nesant įrodymų, D. G. turi bÅ«ti iÅ¡teisinta, kadangi jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių visumos. Teisėjas konstatavo, kad abiejų kaltininkų veiksmai „teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nustatyta, jog gautasis kreditas buvo naudojamas ir kitų kreditorinių įsipareigojimų padengimui“, bet vėliau pripažino ir nuteisė juos pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

Vien Å¡i nesuvokiama teiginių konstrukcija daro abejotinas ir visas kitas nuosprendžio iÅ¡vadas. D. G. jokios paskolos nei prašė, nei gavo. Ji (duomenys neskelbtini) kredito unijoje dirbo vyriausiÄ ja buhaltere ir dėl savo pareiginių funkcijų nuolat iÅ¡duodavo kitiems asmenims paskolas, taip pat pati savo vardu ėmė paskolas, kurias grÄ Å¾ino ar atiduoda Å¡iuo metu. 3.6. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog tai, kad didelė žala yra bÅ«tinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui.

Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įraÅ¡ymo į dokumentÄ fakto – bÅ«tina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nustatyta, jog D. G. bÅ«tų suklastojusi paskolos sutartį ir dėl Å¡ios priežasties (duomenys neskelbtini) kredito unija bÅ«tų patyrusi didelę žalÄ . Iki Å¡ios dienos nėra nustatyta, kas už O.

D. pasirašė paskolos dokumentuose, tačiau nėra nustatyta, kad tai padarė D. G. Be to, nėra nustatyta, kad D. G. gavo paskolÄ ar jos dalį. Apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad nusikalstamais veiksmais žalÄ padarė A. D., todėl iÅ¡ jo ir turi bÅ«ti priteista turtinė žala ir patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

4. Civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovė (duomenys neskelbtini) G. G. atsiliepimu praÅ¡o atmesti apeliacinius skundus ir iÅ¡ nuteistųjų A. D. ir D. G. priteisti visas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Dėl nuteistojo A. D. gynėjo pateikto apeliacinio skundo 4.1. Vadovaujantis teismų praktika, byla perduodama prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje.

Nagrinėjamu atveju tokie pagrindai nenustatyti, kadangi byla iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėta, tiriant surinktus duomenis, tiesiogiai apklausant liudytojus bei priimtame nuosprendyje iÅ¡samiai pripažįstant konkrečius duomenis įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo kaltę. Å iuo konkrečiu atveju kaltinamojo akto turinys ir pareiÅ¡kimas dėl kaltinimo pakeitimo atitiko formaliuosius reikalavimus. Nuteistasis aktyviai naudojosi teise į gynybÄ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikiant praÅ¡ymus ir kt.

Dėl Å¡ios priežasties manytina, kad apeliacinio skundo motyvai yra deklaratyvÅ«s, kadangi byloje surinkta pakankamai daug įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam įstatymo garantuotos teisės į gynybÄ suvaržytos nebuvo ir jis Å¡iomis teisėmis aktyviai naudojosi, reikÅ¡damas įvairius praÅ¡ymus, skųsdamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinius veiksmus. Visi praÅ¡ymai ir skundai buvo iÅ¡nagrinėti, priimant BPK numatytus sprendimus. 4.2.

Nagrinėjamu atveju, pakeitus kaltinimÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo padaryta pertrauka tam, kad A. D. ir D. G. iÅ¡samiai susipažintų su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, pasiruoÅ¡tų gynybai pagal naujÄ kaltinimÄ . Dėl Å¡ios priežasties nuteistojo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepaisant to, kad nuteistieji A. D. ir D. G. neigė padarę nusikalstamas veikas, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unija iÅ¡davė 180 000 litų paskolÄ pagal O. D. vardu sudarytÄ paskolos sutartį. Tai, kad O. D. Å¡ios sutarties nesudarė ir paskolos negavo, įrodo pačios nukentėjusiosios O. D. parodymai, byloje esanti raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad O. D. nesudarė paskolos, pripažįsta ir nuteistieji. D. G. pripažino ruoÅ¡usi visus dokumentus paskolos gavimui, tačiau nurodė, kad dalį dokumentų padėjo surinkti ir A.

D., kuris tai neigė ir aiÅ¡kino nieko nežinojęs apie ruoÅ¡iamÄ suteikti 180 000 litų paskolÄ jo motinos vardu. D. G. parodymus, kad dėl paskolos suteikimo iniciatyva buvo reiÅ¡kiama A. D., patvirtino asmenys, nesuinteresuoti bylos baigtimi: nukentėjusioji B. S. ir liudytojas V. B. 4.3. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad A. D. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su patikrinimo rezultatais. (duomenys neskelbtini) kredito unijos atsakymas dėl minėto patikrinimo, pasiraÅ¡ytas A.

D., kur nurodoma, kaip naudojama O. D. vardu paimta 180 000 litų paskola, taip pat patvirtina, kad jis žinojo apie Å¡iÄ paskolÄ . Byloje, be kita ko, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijoje 2007 m. gegužės 23 d. ir 2010 m. gruodžio 16 d. O. D. vardu buvo paimtos paskolos ir Å¡ias sutartis pasirašė ne O. D., o kitas asmuo. Å ios paskolos grÄ Å¾intos, 2010 m. gruodžio 16 d. suteikta paskola visiÅ¡kai grÄ Å¾inta 2013 m. birželio 20 d. Å iais laikotarpiais A. D. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos pirmininku, o D.

G. vyriausiÄ ja buhaltere ir jie negalėjo nežinoti apie tokių paskolų iÅ¡davimÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad panaÅ¡iomis aplinkybėmis 2013 m. sausio 4 d. O. D. vardu buvo paimta ir 180 000 litų paskola, kurios dalimi galbÅ«t buvo padengta ankstesnioji O. D. vardu paimta paskola, dengiamas D. G. įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog nuteistieji D. G. ir A. D., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo dokumentus ir Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė 180 000 litų paskolai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos gauti.

Å iuo konkrečiu atveju laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nuteistojo kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais, nesilaikė BPK reikalavimų, nėra pagrindo. 4.4. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis A. D., savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių pagrindų konstatuoti faktÄ , jog įrodymų tyrimas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus bylos duomenis – tiek nuteistÄ jį kaltinančius, tiek jį teisinančius, kruopščiai patikrino proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , t. y. įvertino jų realumÄ , logiÅ¡kumÄ , atitikimÄ kitoms bylos aplinkybėms, palygino su kitais bylos duomenimis, pasisakė dėl prieÅ¡taravimų Å¡alinimo.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra teisinio pagrindo. Dėl nuteistosios D. G. gynėjo pateikto apeliacinio skundo 4.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abiejų bendrininkų (nuteistųjų) veiksmuose ir padarytose nusikalstamose veikose yra visi bendrininkavimo institutui nustatyti reikalingi požymiai. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų viseto, dokumentus, susijusius su 180 000 litų paskolos gavimu, ruošė D.

G. ir A. D. Toliau atsiliepime, grindžiant nuteistosios D. G. kaltę, nurodomi tokie patys argumentai, kaip ir atsakant į A. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Nuteistosios neigimas, padarius nusikalstamÄ veikÄ , traktuotinas kaip jos gynybinė versija, siekiant iÅ¡teisinamojo nuosprendžio. Atsiliepime pažymėta, kad nuteistosios kaltė yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu. Apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis ir subjektyviu liudytojų teiktų parodymų vertinimu. Byloje neginčytinai konstatuota, kad nusikalstamų veikų darymo metu abu nuteistieji veikė kaip bendrininkai.

Nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unija iÅ¡davė 180 000 litų paskolÄ O. D. vardu. Tai, kad O. D. Å¡ios sutarties nesudarinėjo ir paskolos negavo, įrodo pačios nukentėjusiosios O. D. parodymai ir byloje esanti raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad dokumentus, susijusius su 180 000 litų paskolos iÅ¡davimu ruošė D. G. ir A. D. 4.6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d., nuteistiesiems iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos O.

D. vardu gavus 180 000 litų paskolÄ , jie nesiekė Å¡ių pinigų pasisavinti, kurį laikÄ (iki 2015 m. lapkričio 30 d.) dengė gautÄ paskolÄ , liko negrÄ Å¾inta 26 799,55 Eur. A. D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika teisingai kvalifikuota – paskolos gavimas apgaule veikiant bendrininkų grupe, nes nustatyta, kad gautasis kreditas buvo naudojamas ir kitų kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Kita nuteistųjų A. D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nuteistieji nors ir tiesiogiai neklastojo paskolos sutarties ir prie jos esančių dokumentų, tačiau aktyviais veiksmais prisidėjo prie Å¡ių dokumentų suklastojimo (rinko kitus dokumentus prie suklastotų paskolos ir laidavimo sutarčių, teikė juos (duomenys neskelbtini) kredito unijai, žinodami, kad po pateiktais dokumentais pasirašė ne paskolos ir laidavimo sutartį sudarę asmenys), apgaule gavo 180 000 litų paskolÄ ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) kredito unijai didelę žalÄ . 4.7.

Kadangi abu nuteistieji veikė kaip bendrininkai, atsiliepime padaryta iÅ¡vada, jog tiek civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytos priteisti turtinės žalos, tiek bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas turi bÅ«ti solidariai priteisiami iÅ¡ abiejų nuteistųjų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsiliepime praÅ¡oma iÅ¡ nuteistųjų civilinės ieÅ¡kovės naudai priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu proceso dalyviai iÅ¡dėstė savo pozicijas: 5.1. Nuteistojo A. D. gynėjas D. Svirinavičius prašė jo paduotÄ apeliacinį skundÄ tenkinti ir A. D. iÅ¡teisinti, kadangi nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Gynėjas nurodė, jog siekiama, kad A. D. Å¡ioje byloje bÅ«tų pripažintas nukentėjusiuoju, nes susidarė situacija, kuomet buvo nuteistas pareiÅ¡kėjas, kuris pats inicijavo bylos procesÄ . Jeigu kiltų abejonės dėl A.

D. gynėjo apeliacijos pagrįstumo, tai yra bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir tenkinti bent dalį gynybos praÅ¡ymų. IÅ¡ A. D. ir O. D. (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų matyti, kokia galėjo bÅ«ti finansinė padėtis, ir akivaizdu, kad dėl O. D. (duomenys neskelbtini) nereikėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų, norint pasisavinti lėšas, nes jų buvo pakankamai. Jeigu apygardos teismas nenustatytų pagrindo perduoti bylÄ prokurorui, buvo praÅ¡oma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, A.

D. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti ir panaikinti jam taikomas procesines prievartos priemones. Taip pat nurodyta, jog D. G. gynėjo skundo dalis dėl A. D. turi bÅ«ti atmesta. Nuteistasis A. D. nurodė, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė, ir prašė jį iÅ¡teisinti. 5.2. Nuteistosios D. G. gynėjas nurodė, jog kreditÄ Ä—mė A. D. savo motinos vardu, o D. G., kaip kredito unijos tarnautoja, pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ sutvarkė reikalingus dokumentus. Kreditas buvo imamas ne paties A.

D. vardu, nes pagal įstatymus kredito unija neturėjo pakankamai lėšų savo atstovams / vadovams ir negalėjo skirti daugiau kaip 10 proc. įstatinio kapitalo. Kredito faktas kitam nuteistajam buvo žinomas, įsiskolinimas buvo mokamas ir sutarties sÄ lygos vykdomos, tik kai A. D. buvo atleistas iÅ¡ pareigų, kilo konfliktas. Gynėjas kėlė klausimÄ tiek dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek dėl paskirtų bausmių pagrįstumo ir prašė D. G. iÅ¡teisinti, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Nuteistoji D. G. nurodė, jog jokių įsiskolinimų neturėjo ir neteisėtai paskolų neėmė, todėl prašė tenkinti jos gynėjo apeliacinį skundÄ ir jÄ iÅ¡teisinti. 5.3. Prokurorė R. Verdnikovienė prašė abiejų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir įrodymų visuma patvirtino, jog D. G. ir A. D. vienas be kito nusikalstamų veikų negalėjo įvykdyti, todėl veikė bendrai. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai – ilgai laukta raÅ¡ysenos tyrimo, buvo teikta daug praÅ¡ymų, kurie buvo tenkinti, ir surinkta įrodymų visuma, pagrindžianti nuteistųjų kaltę. 5.4.

Civilinės ieÅ¡kovės atstovė prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ ir atmesti nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus bylos duomenis, kruopščiai patikrino proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , pasisakė dėl prieÅ¡taravimų Å¡alinimo, todėl nesama pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo. Atstovė taip pat prašė (duomenys neskelbtini) kredito unijai priteisti iÅ¡ nuteistųjų A.

D. ir D. G. visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 6. Nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus ir nuteistosios D. G. gynėjo advokato A. Smolsko apeliaciniai skundai atmestini. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistųjų kaltės ir įrodymų vertinimo teisėtumo klausimai, t. y. teigiama, kad nuteistieji A. D. ir D. G. buvo nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

10. Dėl įrodymų vertinimo 10.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018).

Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. 10.2. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės teigiama, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neiÅ¡dėstė teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, pažeidė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles (BPK 304–307 straipsniai), taip pat ir nekaltumo prezumpcijÄ bei kaltinamųjų teisę į gynybÄ .

Nuteistieji neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir pateikia savo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiškino nepatikrintas aplinkybes kaltinamųjų nenaudai, iškraipė nustatytus faktus, nepasisakė nei kokioms aplinkybėms, nei kokiems įrodymams prieštarauja jų pateikta pozicija (jų parodymai). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje:

1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti;

2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai;

3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio;

4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus;

6) neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.). 10.3. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, o kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys turi bÅ«ti paneigti.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti ir atsakyti į klausimÄ , kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog, nežiÅ«rint to, kad nuteistieji A. D. ir D. G. neigė padarę nusikalstamas veikas, jų kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Skirtingai negu nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas ne tik iÅ¡vardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau taip pat paaiÅ¡kino, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta; kuria parodymų dalimi vadovaujasi (pavyzdžiui, jog tiki ta nuteistosios D.

G. parodymų dalimi, kuriÄ patvirtina nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys); nurodė, kokius duomenis patvirtina specialisto iÅ¡vados (pavyzdžiui, jog tiek paskolos sutartyje, tiek praÅ¡yme dėl paskolos suteikimo O. D. paraÅ¡ai yra suklastoti); pažymėjo, kokia raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina liudytojų parodymus (pavyzdžiui, liudytojo V. B. parodymus patvirtino iÅ¡ policijos komisariato gauta administracinio nusižengimo bylos medžiaga); nurodė, kokias faktines aplinkybes patvirtina arba paneigia pačių nuteistųjų parodymai (pavyzdžiui, aplinkybę, jog O.

D. nesudarinėjo paskolos sutarties); ir kt. 10.4. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik formaliai iÅ¡vardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, juos iÅ¡nagrinėjo, bet taip pat įvertino kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir kartu su visais likusiais, Å¡alino tarp jų esančius prieÅ¡taravimus ir motyvavo, kokias iÅ¡vadas leidžia padaryti aptarti duomenys. Esminių įrodymų tyrimo klaidų, kurios reikÅ¡tų esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Į apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tyrimo metu surinktus ir baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus įrodymus ir, ar vadovaudamasis jais padarė teisingas bei pagrįstas išvadas, apeliacinės instancijos teismas atsakys tolesnėje nuosprendžio dalyje.

11. Dėl kreditinio sukčiavimo nusikaltimo sudėties buvimo nuteistųjų A. D. ir D. G. veiksmuose (BK 207 straipsnio 1 dalis) 11.1. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktas visų šioje byloje reikšmingų A. D. ir D. G. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti įrodymų vertinimas. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, A. D. ir D. G. bendrininkavimas ir paskolos gavimas apgaule iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos įrodytas bylos duomenų visuma: iš dalies nuteistųjų A. D. ir D. G., nukentėjusiųjų O. D. ir B. S., liudytojų K. M., V. B., J. P., A. S., kitų liudytojų parodymais, 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. sudarytomis laidavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kredito unijos atliktame (duomenys neskelbtini) unijos patikrinime užfiksuotais duomenimis bei kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos ir pakankamai iÅ¡samios iÅ¡vados dėl nuteistųjų A. D. ir D. G. kaltės, padarius BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o apeliaciniuose skunduose nurodomi bylos įrodymų prieÅ¡taravimai, jų vertinimo netinkamumas iÅ¡ esmės rodo tik apeliantų nepritarimÄ pirmosios instancijos atliktam įrodymų vertinimui ir abejonių dėl teismo iÅ¡vadų pagrįstumo bei esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepatvirtina. 11.2.

Aktualioje galiojančioje BK 207 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditÄ , paskolÄ , tikslinę paramÄ , subsidijÄ , dotacijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Pažymėtina, jog veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis).

A. D. ir D. G. padarytų nusikalstamų veikų tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau kaltinime apibrėžtas laikotarpis 2012 m. gruodžio 28 d. – 2013 m. sausio 4 d., todėl, kvalifikuojant nuteistųjų neteisėtus veiksmus ir skiriant baudžiamÄ jÄ atsakomybę, turi bÅ«ti taikomas bÅ«tent tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 207 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamų veikų padarymo metu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.

BK esančioje normų sistemoje kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo, banko garantijos raÅ¡tų ar kitų kreditinių įsipareigojimų gavimas apgaule įstatymo leidėjo iÅ¡skirtas iÅ¡ bendros turtinio sukčiavimo normos į specialiÄ sias BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse iÅ¡dėstytas normas (lex specialis). Pagal visuotinai žinomÄ teisės normų taikymo principÄ lex specialis derogat legi generali, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Å is teisės principas pripažįstamas tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai), tiek ir teismų praktikoje kvalifikuojant nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-277-788/2016, 2K-180-976/2017, 2K-48-788/2018). 11.3.

Tais atvejais, kai kredito ar paskolos ir kt., gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos SÄ jungos institucija, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalÄ , t. y. žalÄ , virÅ¡ijančiÄ 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 207 straipsnio redakcijÄ ).

Aptartais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalys), taip pat kredito ar paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytÄ tvarkÄ norma (BK 206 straipsnio 1, 2, 3 dalys) netaikytinos. Å ios nuostatos yra aktualios ir taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ . Apgaulė pagal komentuojamÄ straipsnį dažniausiai pasireiÅ¡kia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu.

Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolÄ , kreditÄ ir pan. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. 11.4. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimo sudėties buvimo konstatavimui pakanka nustatyti, kad kaltininkas, apgaulės bÅ«du suklaidindamas nukentėjusįjį, gauna kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.

Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (ar jo atstovaujamas juridinis asmuo) faktiÅ¡kai gaunÄ kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ . Veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, ar skolininkas nustatytu laiku grÄ Å¾ino ar negrÄ Å¾ino paskolÄ ar kreditÄ , taip pat ar kreditorius dėl to patyrė ar nepatyrė tiesioginės realios žalos (iÅ¡aiÅ¡kinimas pateiktas pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ (2019 m. liepos 16 d.

įstatymo Nr. XIII-2334 redakcija), esant aptariam atvejui, kai dėl neteisėtų veiksmų kyla žala, bÅ«tų sprendžiamas klausimas, ar nereikia padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 2 dalį). Nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog apgaule gauna kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ ar kitÄ kreditinį įsipareigojimÄ , ir to siekia. Pažymėtina, jog nuteistieji A. D. ir D. G. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, įskaitant ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad tokie nuteistųjų parodymai laikytini jų gynybine versija.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys. Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymų visuma buvo detaliai apraÅ¡yta, apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, nurodo ir pateikia tik tų įrodymų apraÅ¡ymÄ ir vertinimÄ , kurie yra patys aktualiausi ir geriausiai atskleidžia, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, o dėl jų padarymo kalti nuteistieji A. D. ir D. G. Pirmiausia aptartini nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kurie iÅ¡samiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant A.

D. ir D. G. atliktus neteisėtus veiksmus: 11.4.1. O. D., nuteistojo A. D. motina, parodė, kad ji nėra sudariusi su (duomenys neskelbtini) kredito unija jokių paskolų ir neatsimena, ar lankėsi kredito unijos patalpose 2013 m. sausio 4 d. Ji nėra prašiusi B. S., K. M., V. B., kad jie sudarytų laidavimo sutartis, nors šiuos asmenis pažįsta. D. G. nukentėjusioji pažįsta, su ja nepalaikė jokių santykių (t. 1, b. l. 98). Taigi šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog savo vardu ji paskolos iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos neėmė, paskolos sutarties su minėtu kreditoriumi nesudarė ir paskolos apskritai negavo bei šių lėšų savo reikmėms nenaudojo.

Tokia susidariusi situacija atskleidžia, kad paskolos sutartyje nurodytas lėšų gavėjas nėra tikrasis paskolos gavėjas, todėl (duomenys neskelbtini) kredito unijos atsakingiems asmenims, priimant sprendimÄ suteikti aptariamÄ paskolÄ , nebuvo žinomos visos aplinkybės, kurios yra bÅ«tinos ir itin reikÅ¡mingos tinkamam tokio sprendimo priėmimui, t. y. sprendimui (ne)suteikti paskolÄ konkrečiam asmeniui. 11.4.2. Nukentėjusioji B. S. parodė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos narė, tačiau jokių sutarčių su unija nebuvo sudariusi. 2016 ar 2017 metais nukentėjusioji iÅ¡ A.

D. sužinojo, kad ji yra laiduotoja suteikiant O. D. 180 000 litų paskolÄ . B. S. nuvyko į unijÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių, o D. G. jai pateikė laidavimo sutartį ir paklausė, ar ji neprisimenanti, kaip pasirašė po sutartimi, tačiau nukentėjusioji tikrai prisimena, kad laidavimo sutarties nesudarė ir po jokia sutartimi nepasirašė. B. S. taip pat parodė, kad prieÅ¡ keletÄ metų, kai A. D. buvo kredito unijos vadovu, jis paprašė, jog nukentėjusioji duotų savo asmens tapatybės kortelę.

A. D. sakė, kad Å¡is dokumentas reikalingas unijos reikalams tvarkyti. B. S. kortelę nuteistajam padavė ir Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ jÄ grÄ Å¾ino, tačiau, kokiu tikslu buvo panaudota jos asmens tapatybės kortelė, nukentėjusioji nežino (t. 11, b. l. 71–72). Å ie nukentėjusiosios B. S. parodymai patvirtina, kad apie sudarytÄ 180 000 litų paskolos sutartį O. D. vardu buvo žinoma tiek nuteistajam A. D., nes bÅ«tent jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovas ir taip pat prašė nukentėjusiosios asmens tapatybės dokumento, tiek nuteistajai D.

G., kuri tvarkė ir paskolos suteikimo, ir laidavimo dokumentus. Å ie nukentėjusiosios parodymai taip pat atskleidžia, kad, suteikiant paskolÄ O. D., atsakingiems asmenims buvo teikiama melaginga informacija apie laiduojančius už paskolÄ asmenis, kuri yra reikÅ¡minga ir turi įtakos, priimant sprendimÄ , ar suteikti paskolÄ . 11.4.3. Liudytoja K. M. parodė, kad maždaug 2013 metais kažkas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos darbuotojų paprašė, jog ji sudarytų laidavimo sutartį paskolos suteikimui.

Liudytoja įsivaizdavo, jog laidavimas reikalingas A. D. Taip pat ji prisimena, kad visus dokumentus jai pateikė pasiraÅ¡yti D. G. kabinete. Liudytoja dokumentų neskaitė ir nesuprato, kÄ pasiraÅ¡o. 2016 metais liudytojai paskambino A. D. ir pasakė, jog paskola, kurios laiduotoja buvo liudytoja, negrÄ Å¾inama. Kas naudojosi Å¡ia paskola ir kas dalį paskolos grÄ Å¾ino, K. M. nežinoma (t. 11, b. l. 79). Aptarti liudytojos parodymai patvirtina, jog nuteistajam A. D. apie sudarytÄ paskolos sutartį ir apie laidavimÄ dėl Å¡ios sutarties buvo žinoma, kadangi jis pats liudytojÄ informavo, jog paskola, už kuriÄ ji laidavo, nėra dengiama.

Akivaizdu, jog A. D. negalėjo nežinoti, kad Å¡i paskola buvo paimta jo mamos vardu, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jam turėjo bÅ«ti žinoma, kokiu tikslu ir kaip panaudojamos paskolos lėšos. Taigi matyti, jog, sprendžiant klausimÄ dėl paskolos suteikimo, A. D. nesuteikė atsakingiems asmenims visos reikalingos informacijos, nes neatskleidė, kad tikrasis paskolos gavėjas nėra jo mama. Be to, Å¡ios liudytojos parodymai netiesiogiai atskleidžia ir ryšį su nuteistÄ ja D. G., kadangi bÅ«tent jos kabinete buvo pasiraÅ¡omi visi dokumentai.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad liudytojai buvo sudarytas vaizdas, jog ji laiduoja paskolÄ , kuriÄ nori gauti A. D., t. y. ji manė, jog tikrasis paskolos gavėjas yra bÅ«tent A. D. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, jog O. D. asmeniÅ¡kai nepažįsta (Å¡i aplinkybė sukelia pagrįstÄ abejonę, ar žmogus laiduotų už nepažįstajam suteikiamÄ didelės sumos paskolÄ ). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2013 m. sausio mėnesį ji buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, A.

D. kabinete (jis tuo metu buvo unijos administracijos vadovas), tame pačiame kabinete buvo ir unijos buhalterė D. G. Liudytoja tiksliai nepamena, kas paprašė jos laiduoti už imamÄ paskolÄ â€“ A. D. ar D. G. Liudytojai nebuvo pasakyta, kad ji laiduoja už O. D. vardu imamÄ paskolÄ , todėl ji buvo įsitikinusi, jog laiduoja už paskolÄ , kuriÄ ima A. D. (t. 1, b. l. 169–170). Tokie liudytojos teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra vienas iÅ¡ daugelio įrodymų, kuris leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tikrieji paskolos gavėjai buvo bÅ«tent nuteistieji A.

D. ir D. G. 11.4.4. Liudytojas V. B. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) kredito unijoje dirbo (duomenys neskelbtini). Prisimena, jog 2012 metų pabaigoje jį pasikvietė D. G. ir paprašė, kad laiduotų suteikiant A. D. paskolÄ . Liudytojas nesutiko ir pasakė, kad jeigu A. D. reikia laiduotojo, tai tegu jis pats ir papraÅ¡o liudytojo. A. D. paprašė liudytojo bÅ«ti laiduotoju ir V. B. sutiko. Å is pokalbis vyko D. G. kabinete. Kas užpildė reikiamus dokumentus, liudytojas neprisimena, tačiau nuteistosios kabinete po tais dokumentais reikiamose vietose pasirašė pats.

Sutarčių turinio liudytojas tuo metu neskaitė, bet matė, kad D. G. paėmė paskolos pinigus ir nunešė į kabinetÄ , kuriame buvo A. D. su motina. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, liudytojas sužinojo, jog jis laidavo suteikiant paskolÄ O. D. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo apklaustas, o po Å¡ios apklausos jam paskambino A. D. ir grasino. V. B. dėl įvykio kreipėsi į policijÄ , vėliau gavo atsakymÄ , kad su A. D. kalbėtasi ir jis įspėtas (t. 11, b. l. 120–122). Å io liudytojo parodymai yra itin reikÅ¡mingi, nes nedviprasmiÅ¡kai patvirtina, jog tiek A.

D., tiek D. G. apie paskolos gavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos žinojo ir patys Å¡ios paskolos gavimo / suteikimo siekė, kadangi kalbino žmones bÅ«ti laiduotojais, tvirtindami, jog paskola bus suteikiama A. D. Jei siekis gauti paskolÄ bÅ«tų įgyvendinamas sÄ Å¾iningai ir teisėtai, tuomet, praÅ¡ydami laiduoti už skolininkÄ , A. D. ir D. G. bÅ«tų nedviprasmiÅ¡kai ir tiksliai nurodę, kad paskolÄ nori gauti ir suteikus jÄ grÄ Å¾ins O. D. BÅ«tent asmeniÅ¡kas praÅ¡ymas liudytojų laiduoti už paskolÄ , paskolos gavimo dokumentų tvarkymas ir aktyvus veikimas sprendžiant klausimus dėl paskolos suteikimo rodo, jog A.

D. ir D. G. siekė paskolÄ gauti savo naudai. IÅ¡ teismui pateikto atsakymo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ir administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl jam daromo A. D. poveikio, administracinė teisena buvo nutraukta, su A. D. pravestas profilaktinis pokalbis (t. 12, b. l. 34 ir pridėta administracinio nusižengimo byla). Å ie duomenys parodo, jog A.

D. bandė daryti spaudimÄ liudytojui ir siekė iÅ¡vengti jį kaltinančių parodymų davimo, t. y. A. D. žinojo, kad bÅ«tent liudytojo V. B. parodymai patvirtins jo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir paneigs gynybinę versijÄ . 11.4.5. Liudytoja J. P. parodė, kad nuo 2005 iki 2015 metų ji dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijoje vadybininke-kasininke ir dalyvavo svarstant paskolos suteikimÄ O. D. paskolų komitete. Liudytoja protokolavo susirinkimo eigÄ . Protokole nurodyti tie asmenys, kurie dalyvaudavo susirinkime ir po to pasiraÅ¡ydavo.

Komitete vieningai buvo nuspręsta suteikti paskolÄ O. D. Liudytojai keletÄ kartų teko įneÅ¡ti pinigus grÄ Å¾inant O. D. paskolÄ . Tuos pinigus įneÅ¡ti liudytojai paduodavo D. G. (t. 11, b. l. 74–75). Å ios liudytojos parodymai atskleidžia, kad nors svarstymo dėl paskolos suteikimo metu buvo nurodyta, jog paskola yra imama O. D. vardu, tačiau ne pastaroji įneÅ¡davo pinigus, t. y. grÄ Å¾indavo skolÄ , o nuteistoji D. G. Savaime suprantama, jog esant tokiai situacijai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai paskola buvo imta ne O.

D., ji buvo tik formalus / nominalus skolininkas, o vienas iÅ¡ tikrųjų paskolos gavėjų buvo D. G. Asmeniui, kuris nėra paskolos gavėjas nėra pagrindo, t. y. jis neturi tikslo ir paskatos, grÄ Å¾inti piniginius įnaÅ¡us, nes iÅ¡ paskolos negavo jokios naudos, ir atvirkščiai – tik asmuo, iÅ¡ suteiktos paskolos gavęs materialinės naudos ir galėjęs ja naudotis savo nuožiÅ«ra, turi pareigÄ ir motyvÄ savo įsiskolinimÄ padengti. 11.4.6. Liudytoja A. S. parodė, kad ji nuo 2000 iki 2019 metų dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijoje (duomenys neskelbtini).

Liudytojai žinoma, kad O. D. vardu buvo paimta 180 000 litų paskola, tačiau liudytojos nuomone O. D. paskolos nepaėmė, nerašė jokio praÅ¡ymo dėl paskolos suteikimo ir nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ dėl paskolos suteikimo. Liudytoja taip pat parodė, kad dokumentus O. D. paskolos gavimui tvarkė vyr. buhalterė D. G. Liudytoja stebėjo, kad paskola bÅ«tų grÄ Å¾inama laiku ir kažkas įneÅ¡inėjo pinigus paskolos padengimui. Grynuosius pinigus paskolos dengimui du kartus liudytojai padavė D.

G. A. S. įneÅ¡davo pinigus į (duomenys neskelbtini) kredito unijos sÄ skaitÄ O. D. paskolos dengimui. Liudytoja prisimena, kad, prieÅ¡ suteikiant paskolÄ , buvo siÅ«loma dokumentus rinkti liudytojai, tačiau A. S. atsisakė tai daryti, nes jai kilo įtarimas dėl paskolos teisėtumo. 2015 metais įmokos paskolos dengimui nutrÅ«ko ir tuomet D. G. liepė raÅ¡yti O. D. įspėjimÄ toliau dengti paskolÄ , tačiau liudytoja atsisakė tai daryti. Liudytojai žinoma, kad D. G. ne kartÄ yra ėmusi paskolas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos, tačiau visuomet paskolas padengdavo.

IÅ¡ kur buvo gaunami pinigai paskolų dengimui, liudytojai nežinoma (t. 11, b. l. 76–77). Tokie liudytojos A. S. parodymai patvirtina, jog labiausiai paskolos gavimu ir padengimu (grÄ Å¾inimu) buvo suinteresuota D. G., o tuo tarpu O. D. neatliko nei jokių veiksmų, kad paskola jai bÅ«tų suteikta, net nerašė praÅ¡ymo dėl paskolos suteikimo, nei pati dengė savo įsiskolinimÄ , t. y. ne ji liudytojai A. S. atneÅ¡davo pinigus padengti savo įsiskolinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojai buvo kilę abejonių dėl paskolos teisėtumo ir jos nuomonė, kad O.

D. neėmė paskolos, buvo ne subjektyvus vertinimas, o susiformavo, liudytojai vertinant konkrečias susiklosčiusias faktines aplinkybes, t. y. liudytoja pagrįstai galėjo manyti, kad paskolÄ Ä—mė ne O. D., o D. G., kadangi bÅ«tent ji kelis kartus grÄ Å¾ino pinigus padengdama įsiskolinimÄ , susidariusį (duomenys neskelbtini) kredito unijai suteikus aptariamÄ paskolÄ . 11.4.7. Nuteistosios D. G. svarbÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, t. y., kad ji žinojo realiÄ finansinę situacijÄ unijoje, tvarkė buhalterinius ir kitus teisinius bei finansinius dokumentus, patvirtina ne tik jau aptarti liudytojų parodymai, bet taip pat ir liudytojų O.

S. (t. 11, b. l.

78) bei A. F. (t. 11, b. l. 123–124) parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Abu pastarieji liudytojai patvirtino, jog unijai faktiÅ¡kai vadovavo D. G. ir jos rankose buvo sukoncentruotas unijos valdymas. Tokie duomenys paneigia nuteistosios D. G. versijÄ , kad ji, bÅ«dama vyr. buhaltere, galėjo nežinoti, jog tikrasis paskolos gavėjas yra ne O. D. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog D. G. ruošė paskolos sutarties dokumentus, tvarkė unijos buhalterinius dokumentus ir faktiÅ¡kai prisidėjo prie vadovavimo unijai, jai turėjo bÅ«ti tiksliai žinomas ne tik tikrasis paskolos gavėjas, paskolos dengimo eiga, bet ji turėjo ir pareigÄ tikrinti, ar paskola yra naudojama pagal paskirtį.

Kadangi D. G. pati paduodavo pinigus liudytojai A. S., kuriais turėjo bÅ«ti dengiamas įsiskolinimas, vadinasi nuteistoji D. G. aiÅ¡kiai žinojo, iÅ¡ kur yra Å¡ie pinigai, t. y. kas dengia įsiskolinimÄ , o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai buvo puikiai žinoma ir kieno naudai, o ne vien tik kieno vardu, yra paimta paskola. 11.4.8. Liudytojas F. D. parodė, kad nuo 2011 iki 2017 metų jis buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovu. Prisimena, kad, jam dirbant vadovu, buvo gautas skundas dėl A. D.

Liudytojo nuomone, tiriant šį skundÄ , ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Liudytojas taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) kredito unija kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ dėl paskolos gavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o tai reiÅ¡kia, jog buvo kapitalo trÅ«kumas (t. 11, b. l. 124–125). Å io liudytojo parodymai atskleidžia vienÄ ypatingai svarbiÄ aplinkybę, jog, jei nuteistieji A. D. ir D. G., bÅ«dami (duomenys neskelbtini) kredito unijos nariais, bÅ«tų bandę gauti paskolÄ savo vardu iÅ¡ kredito unijos, esant kapitalo trÅ«kumui, jie nebÅ«tų to galėję padaryti.

Å i aplinkybė atskleidžia motyvÄ , kodėl paskola buvo imama kito asmens vardu – siekiant sukurti deklaratyvų pagrindÄ apskritai gauti paskolÄ , nes prieÅ¡ingu atveju paskolos gavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos bÅ«tų apsunkintas arba apskritai neįmanomas. BÅ«tent klaidingos informacijos pateikimas, kad paskola yra imama O. D. vardu, asmenims, sprendžiantiems paskolos suteikimo klausimÄ , t. y. visos reikÅ¡mingos informacijos apie tikrÄ jį paskolos gavėjÄ nesuteikimas kreditoriui – (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai – pripažintinas apgaule, kadangi tai turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę, kreditoriui priimant sprendimÄ suteikti paskolÄ O.

D. 11.5. NeteisėtÄ , panaudojant apgaulę, paskolos gavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos patvirtina taip pat ir baudžiamosios bylos medžiagoje esantys raÅ¡ytiniai duomenys:

1) iÅ¡ byloje esančio praÅ¡ymo matyti, kad O. D. vardu 2012 m. gruodžio 28 d. pateiktas praÅ¡ymas (duomenys neskelbtini) kredito unijai dėl 180 000 litų paskolos suteikimo (t. 2, b. l. 27–28); 2) 2013 m. sausio 4 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikė O. D. 180 000 litų paskolÄ (t. 2, b. l. 29–37); 3) 2012 m. gruodžio 28 d. B. S. vardu užpildyta laidavimo paraiÅ¡ka (t. 2, b. l. 200); 4) 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir B.

S., kurioje B. S. laiduoja O. D. gaunant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos 180 000 litų paskolÄ (t. 3, b. l. 40–41); 5) 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir K. M., kurioje K. M. laiduoja O. D. gaunant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos 180 000 litų paskolÄ (t. 3, b. l. 38–39); 6) 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir V. B., kurioje V. B. laiduoja O.

D. gaunant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos 180 000 litų paskolÄ (t. 3, b. l. 42–43);

7) iÅ¡ byloje esančio 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad O. D. vardu iÅ¡duota 180 000 litų paskola (t. 2, b. l. 81). Å iuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, jų autentiÅ¡kumÄ , tikrumÄ ir iÅ¡ dalies reikÅ¡mę įvertino (duomenys neskelbtini) specialistės V. N. ir A. Ka., vykdžiusios užduotį atlikti objektų tyrimÄ : 11.5.1. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijai O.

D. vardu rašytame 2012 m. gruodžio 28 d. prašyme žemės ūkio paskolai gauti, grafoje „paskolos prašytojo ir sutuoktinio sutikimai ir patvirtinimai“, rankraštinius įrašus „O. D.“ ir „gruodžio 28“ parašė ir eilutėje „Parašas“ pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (pateikta per mažai D. G. laisvųjų rašysenos pavyzdžių ir juose neatsiskleidžia jos rašysenos variantiškumo ribos, o pateiktieji eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai yra kraipyti) (t. 3, b. l. 4–15); 11.5.2.

Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies antro lapo apačioje, prie spausdintų žodžių „paskolos sutartis. 2 puslapis iš 4 puslapių“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies trečio lapo apačioje, prie spausdintų žodžių „paskolos sutartis. 3 puslapis iš 4 puslapių“, pasirašė ne O.

D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies ketvirto lapo apačioje, grafoje „paskolos gavėjas (vardas ir pavardė, parašas)“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 3, b. l. 4–15); 11.5.3. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012 m. gruodžio 28 d.

B. S. vardu raÅ¡ytoje laidavimo paraiÅ¡koje / garantijos paraiÅ¡koje, adresuotoje (duomenys neskelbtini) kredito unijai, po grafa „pildo kredito unija“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. D.“ parašė ir Å¡alia pasirašė ne A. D. Nustatyti, ar rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013 m. sausio 4 d.

B. S. vardu rašytoje laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „laiduotojas (vardas ir pavardė, parašas)“, pasirašė ne B. S. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 3, b. l. 4–15); 11.5.4. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „kliento parašas“, pasirašė ne O.

D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žpinigus gavau A. D.“ parašė ir Å¡alia pavardės pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

IÅ¡ byloje esančių O. D. vardu 2013 m. sausio 4 d. paimtos 180 000 litų paskolos dengimo dokumentų matyti, kad paskola buvo grÄ Å¾inama (t. 2, b. l. 74–80), ir iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Å¡iuose kvituose, eilutėse „kliento paraÅ¡as“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D., o nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 3, b. l. 4–15). 11.6. (duomenys neskelbtini) kredito unija 2013 m. sausio 15, 29 ir 30 dienomis atliko (duomenys neskelbtini) kredito unijos patikrinimÄ ir Å¡io patikrinimo atskiroje pastraipoje konstatuota, kad O.

D. vardu iÅ¡duota 180 000 litų paskola grynaisiais žemės Å«kiui, 2013m. sausio 24 d. į O. D. sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 55 000 litų grynaisiais ir tÄ pačiÄ dienÄ padarytas pavedimas 54 542 litų į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ â€žPVM mokestis už II pusmetį“. Akte taip pat nurodoma, kad kiti dokumentai, įrodantys tikslinę paskirtį, yra nuolat papildomi naujomis sÄ skaitomis faktÅ«romis. Su Å¡iuo patikrinimo aktu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas ir A. D. (t. 3, b. l. 90–105). Å i patikrinimo ataskaita vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog suteikta 180 000 litų paskola nebuvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, kadangi ji buvo suteikta O.

D. žemės Å«kio veiklai vykdyti, o vietoj žemės Å«kio veiklos vystymo, tÄ pačiÄ paskolos suteikimo dienÄ beveik visa jos suma buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ kaip atsiskaitymas už nesumokėtÄ PVM mokestį, t. y. vietoj paskolos lėšų skyrimo žemės Å«kio veiklos iÅ¡laidoms padengti, jos buvo skirtos padengti ankstesnius įsiskolinimus (duomenys neskelbtini). 11.7. Visi anksčiau aptarti įrodymai – vieni tiesiogiai, kiti netiesiogiai – patvirtina, kad A. D. ir D.

G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 207 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai iÅ¡aiÅ¡kinti nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, Å¡ios veikos atribojimas nuo civilinių teisinių santykių, taip pat teisingai nurodyti bendrininkavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, o pagal teismo nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nusikalstamos veikos padarymu metu galiojęs įstatymas (BK 207 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), kaip jau minėta, numatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį neturi reikÅ¡mės apgaule gautos paskolos dydis, taip pat tai, ar skolininkas nustatytu laiku grÄ Å¾ino paskolÄ , ar kreditorius patyrė realiÄ Å¾alÄ .

Esminis nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, požymis, nagrinėjamo atvejo kontekste, yra bÅ«tent paskolos gavimas apgaule sau arba kitam asmeniui. IÅ¡ anksčiau aptartų duomenų yra nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unija iÅ¡davė 180 000 litų paskolÄ pagal O. D. vardu sudarytÄ sutartį. Tai, kad O. D. Å¡ios sutarties nesudarė ir paskolos negavo, įrodo pačios nukentėjusiosios O. D. parodymai, byloje esanti raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti apie suklastotus O.

D. paraÅ¡us tiek pačioje paskolos sutartyje, tiek praÅ¡yme dėl paskolos gavimo. Be to, tai, kad O. D. nesudarė paskolos, pripažįsta patys nuteistieji A. D. ir D. G. Taigi yra akivaizdu, jog A. D. ir D. G., žinodami, kad paskolÄ gauna ne praÅ¡yme ir sutartyje nurodytas skolininkas / paskolos gavėjas, suvokdami, kad Å¡is asmuo gaunama paskola nesinaudos ir jos negrÄ Å¾ins, vis tiek teikdami tokį praÅ¡ymÄ svarstymui, tvarkydami paskolos iÅ¡davimui reikalingus dokumentus ir patvirtindami tokios paskolos suteikimÄ , panaudojo apgaulę, kurios nesant paskola nebÅ«tų buvusi suteikta.

Vien jau ta aplinkybė, kad teisminio proceso metu ir apeliaciniuose skunduose A. D. ir D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltina vienas kitÄ , puikiai atskleidžia, kad jie apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾inojo ir vienas kito veiksmus laiko neteisėtais. 11.8. Apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys juridiÅ¡kai svarbÅ«s duomenys: dokumentai – 2012 m. gruodžio 28 d. praÅ¡ymas O. D. vardu suteikti 180 000 litų paskolÄ , 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir B.

S., 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir K. M., 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir V. B., kurie buvo bÅ«tini, sprendžiant klausimÄ , ar suteikti 180 000 litų paskolÄ O. D., ir melaginga informacija, kad 180 000 litų paskolÄ (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikia bÅ«tent O. D., už kuriÄ laiduoja B. S., K. M. ir V. B., o tai turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai priimant sprendimÄ dėl minėtos paskolos suteikimo, kadangi, esant kredito unijos kapitalo trÅ«kumui, kitam asmeniui paskola galėjo bÅ«ti ir nesuteikta, t. y. panaudota apgaulė buvo esminė.

Apeliantai apgaulės turinio iÅ¡ esmės neginčija, tačiau skunduose nurodo, kad tiek A. D., tiek D. G. apie apgaule O. D. vardu imamÄ paskolÄ nežinojo ir iÅ¡ anksto savo naudai nesitarė minimÄ paskolÄ gauti apgaulės bÅ«du. Tačiau Å¡iuos argumentus paneigia faktiniai bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad paskolos gavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos iniciatoriai buvo bÅ«tent nuteistieji A. D. ir D. G., kurie tiesiogiai dalyvavo sprendžiant visus su Å¡iuo finansavimu – paskolos suteikimu – susijusius klausimus, todėl nesuprasti ar nežinoti jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių negalėjo. 11.9.

Atkreiptinas dėmesys, jog vien nukentėjusiosios O. D. tvirtinimas, kad ji pinigų pagal paskolos sutartį negavo, jai tokių lėšų nereikėjo ir ji pretenzijų savo sÅ«nui neturi, niekaip nepaneigia A. D. kaltės. Visų pirma, byloje nėra paneigta galimybė, jog O. D. galėjo nieko nežinoti apie savo sÅ«naus jos vardu sudarytÄ sutartį ir neva jos naudai gautÄ paskolÄ . Antra, artimas giminystės ryÅ¡ys ir susijusio Å«kio vedimas tarp nukentėjusiosios O. D. ir nuteistojo A. D. paneigia galimybę, jog sÅ«nus galėjo nežinoti apie jo mamos vardu imamÄ paskolÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos, kurios vadovu tuo metu buvo.

Savaime suprantama, kad, matydamas paskolos suteikimui aktualius dokumentus, unijos vadovas arba buvo informuotas apie savo mamos ketinimÄ imti paskolÄ , arba žinojo tikrÄ jį paskolos gavėjÄ . A. D. tvirtinimas, kad jis buvo tik formalus (nominalus) (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovas, yra tik jo gynybinė versija, kurios nepatvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys. Tai, kad unijos veikloje dalyvavo ir prie valdymo / sprendimų priėmimo prisidėjo D. G., nepaneigia vadovo pareigos domėtis unijos veikla, atsakyti už finansus ir jų valdymÄ , atstovauti juridinį asmenį ir priimti jam naudingiausius sprendimus.

TvirtinimÄ , kad A. D. buvo tik formalus (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovas, paneigia faktas, jog jis taip pat nuo 2002 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos pirmininkas, t. y. jo balsas turėjo sprendžiamÄ reikÅ¡mę unijos valdyme ir jis dalyvavo visų reikÅ¡mingų klausimų sprendime. Be to, matyti, kad nuteistasis pats sau prieÅ¡tarauja, nes, viena vertus, tvirtina, jog buvo tik formalus vadovas, tačiau tuo pačiu pats aiÅ¡kiai pažymi, kad bÅ«tent jis inicijavo tyrimus dėl jo motinos vardu paimtos paskolos, o tai rodo, jog jis buvo susipažinęs su unijos veikla, aktualiais įvykiais ir kylant problemoms (pavyzdžiui, nutrÅ«kus įmokoms už paskolÄ ) bÅ«tent jis priimdavo sprendimus dėl tolimesnių veiksmų. 11.10.

Nuteistojo A. D. gynėjas apeliaciniame skunde, aptardamas tyčinę kaltės formÄ , pamaiÅ¡iui dėsto argumentus dėl kaltės, motyvų ir tikslų ir Å¡iuos subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės elementus nepagrįstai sutapatina. Jis teigia, jog A. D. neturėjo jokio tikslo imti paskolÄ mamos vardu, nes finansų pakako, o Å¡tai D. G. siekė padengti 2013 metų sausio mėnesį susidariusį savo įsiskolinimÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijai. D. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ji savo įsiskolinimÄ 2013 metų sausio mėnesį padengė iÅ¡ asmeninių lėšų, o tuo tarpu A.

D. reikėjo padengti mokestines prievoles (duomenys neskelbtini), be to, iÅ¡ gautų lėšų galėjo bÅ«ti padengta 2010 m. gauta O. D. paskola. Nurodytos aplinkybės gali padėti susidaryti iÅ¡samesnį susiklosčiusios situacijos vaizdÄ ir atskleidžia, kad, tikėtina, nuteistieji turėjo savų motyvų gauti paskolÄ , t. y. jiems abiem dėl skirtingų priežasčių nagrinėjamu metu galėjo bÅ«ti reikalingos piniginės lėšos. Svarbu pažymėti tai, kad nors BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta tik tiesiogine tyčia, tačiau kaltininkų motyvai ir tikslas nėra bÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis, t. y. jis neturi bÅ«ti nustatytas ir atskleistas, kad asmenį bÅ«tų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

Vien tai, kad A. D. inicijavo tyrimus dėl savo mamos vardu paimtos paskolos, nepaneigia jo tyčios, tuo labiau, kad tyrimÄ dėl paskolos A. D. inicijavo jau po to, kai (duomenys neskelbtini) kredito unija 2013 metų sausio 15, 29 ir 30 dienomis atliko (duomenys neskelbtini) kredito unijos patikrinimÄ , t. y. A. D. nesavalaikis kreipimasis dėl tyrimo inicijavimo yra ne siekis nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, o rodo jo siekį iÅ¡vengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus bei perkelti įtarimus kitam asmeniui. 11.11.

Apeliaciniame skunde A. D. gynėjas pabrėžia, kad jau 2012 metų pabaigoje D. G. turėjo bÅ«ti žinoma, jog (duomenys neskelbtini) kredito unija atliks (duomenys neskelbtini) kredito unijos veiklos patikrinimÄ , tačiau lygiai tÄ patį galima pasakyti ir apie patį A. D. – jei D. G. apie patikrinimÄ Å¾inojo iÅ¡ anksto, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausioji buhalterė, tai be jokios abejonės ta pačia informacija disponavo ir unijos administracijos vadovas A. D. Kita vertus, negalima sutikti su D.

G. gynėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad jos atlikti veiksmai yra tik darbinių funkcijų vykdymas. Nors tai, kad D. G. rengė paskolos ir laidavimo sutartis, rinko dokumentus paskolai gauti, iÅ¡mokėjo paskolÄ , formaliai atitinka jos darbines funkcijas, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog minėti veiksmai nesudaro nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės, o tai, ar nuteistieji iÅ¡ atliktų veiksmų gavo naudos, nagrinėjamu atveju nėra nusikalstamos veikos požymis, kadangi BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog rašysenos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai nurodyta, kad tiek po paskolos sutartimi, tiek prašyme dėl paskolos suteikimo už O. D. pasirašė ne A. D., o nustatyti, ar pasirašė D. G. negalima, nes pateikta per mažai D. G. laisvųjų rašysenos pavyzdžių ir juose neatsiskleidžia jos rašysenos variantiškumo ribos, o pateiktieji eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai yra kraipyti. Taigi nors nagrinėjamu atveju nepavyko nustatyti, kas tiksliai dokumentuose pasirašė už O.

D., svarbiausia yra pažymėti, kad BK 300 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už tiesioginį dokumentų klastojimÄ , tačiau taip pat ir už alternatyvius veiksmus – žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . 11.12. Nagrinėjamu atveju kreditinio sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos mechanizmÄ sudarė disponavimas suklastotais dokumentais, kadangi be suklastotų sutarčių panaudojimo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba nebÅ«tų pritarusi paskolos suteikimui, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties paskola buvo imama kito asmens, o ne tikrojo gavėjo vardu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog visas nusikalstamos veikos mechanizmas galėjo bÅ«ti įgyvendintas tik bendrininkaujant, t. y. nusikalstamų veiksmų A. D. ir D. G. negalėjo atlikti vienas be kito. D. G. veiksmai neapsiribojo vien tik dokumentų paruoÅ¡imu – ji kartu su A. D. skatino žmones laiduoti už paskolos suteikimÄ , tuo pačiu skirtingiems liudytojams sudarydami vaizdÄ , kad paskola bus suteikiama arba A. D., arba D. G. Vadinasi, abu nuteistieji puikiai žinojo, kad paskola yra imama ne O.

D. vardu, tačiau vis tiek atliko kaltinime jiems inkriminuojamus veiksmus, dėl kurių suklaidinti esminės apgaulės atsakingi asmenys (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyboje sutiko iÅ¡duoti paskolÄ O. D. Tokie nuteistųjų veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti tik bendrininkaujant ir tik iÅ¡ anksto juos aptarus bei detaliai suderinus. 11.13. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog nuteistieji D. G. ir A. D., veikdami bendrininkų grupe, žinomai suklastotus dokumentus O.

D. vardu pateikė, siekdami apgaule gauti 180 000 litų paskolÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos. Kaip tie pinigai buvo nuteistųjų panaudoti, kaip jau minėta anksčiau, nėra svarbu, nes tai nesudaro BK 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Pažymėtina, jog D. G. gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog „kaltininkų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas“.

Vis dėlto, tai laikytina tik pirmosios instancijos teismo raÅ¡ytiniu apsirikimu, kadangi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiek A. D., tiek D. G. buvo nuteisti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o apraÅ¡omojoje dalyje nors ir padarytas raÅ¡ytinis (skaitinis) apsirikimas, tačiau teisingai argumentuota, kad „2013 metų sausio 4 d. kaltinamiesiems iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos O. D. vardu gavus 180 000 litų paskolÄ , jie nesiekė Å¡ių pinigų pasisavinti, kurį laikÄ â€“ iki 2015 m. lapkričio 30 d.

– dengė gautÄ paskolÄ , liko negrÄ Å¾inta 26 799 Eur 55 ct.“. Toks veikos apibÅ«dinimas atitinka nusikaltimÄ , numatytÄ ne BK 182 straipsnio 2 dalyje, o BK 207 straipsnio 1 dalyje. RaÅ¡ytinį apsirikimÄ patvirtina ir tai, kad nors buvo nurodyta BK 182 straipsnio 2 dalies norma, tačiau pats nusikaltimas įvardytas kaip paskolos gavimas apgaule veikiant bendrininkų grupe, t. y. kaip nusikaltimas numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje.

12. Dėl kreditinio sukčiavimo suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos (BK 207 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 3 dalis) 12.1. Dėl suklastotų dokumentų, kurie buvo panaudoti gauti 180 000 litų paskolÄ O. D. vardu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos, geriausiai galima spręsti pagal 2017 m. balandžio 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) (duomenys neskelbtini) kredito unijai O.

D. vardu rašytame 2012 m. gruodžio 28 d. prašyme žemės ūkio paskolai gauti, grafoje „paskolos prašytojo ir sutuoktinio sutikimai ir patvirtinimai“, rankraštinius įrašus „O. D.“ ir „gruodžio 28“ parašė ir eilutėje „Parašas“ pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 2) 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies antro lapo apačioje, prie spausdintų žodžių „paskolos sutartis. 2 puslapis iš 4 puslapių“, pasirašė ne O.

D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima. Tas pats pasakytina ir apie paraÅ¡us paskolos sutarties 3 ir 4 puslapiuose; 3) 2012 m. gruodžio 28 d. B. S. vardu raÅ¡ytoje laidavimo paraiÅ¡koje / garantijos paraiÅ¡koje, adresuotoje (duomenys neskelbtini) kredito unijai, po grafa „pildo kredito unija“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. D.“ parašė ir Å¡alia pasirašė ne A. D. Nustatyti, ar rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä parašė ir pasirašė D. G., negalima. 2013 m. sausio 4 d. B. S. vardu raÅ¡ytoje laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „laiduotojas (vardas ir pavardė, paraÅ¡as)“, pasirašė ne B.

S. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima; 4) (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „kliento paraÅ¡as“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima. Kvito kitoje pusėje rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žpinigus gavau A. D.“ parašė ir Å¡alia pavardės pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä parašė ir pasirašė D.

G., negalima (t. 3, b. l. 4–15). 12.2. Nuteistieji A. D. ir D. G. neginčija paties fakto, kad minėtieji dokumentai buvo suklastoti, tačiau neigia, kad bÅ«tent jie suklastojo Å¡iuos dokumentus ir / ar juos panaudojo apgaule 180 000 litų paskolai O. D. vardu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos gauti. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ , jų pagrindu sudaromų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumÄ . 12.3. Dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas.

Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ). Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrÄ dokumentÄ , klastoja tikrÄ dokumentÄ , laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotÄ ar netikrÄ dokumentÄ , ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014). 12.4. Nagrinėjamu atveju yra itin aktualu aptarti, kuo pasižymi ir kaip teismų praktikoje yra vertinamas tikro dokumento suklastojimas.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , tokiu bÅ«du dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ , padirbant paraÅ¡Ä ar antspaudÄ , paÅ¡alinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotraukÄ ir pan.

Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiÅ¡ko dokumento formÄ ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ , bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu suraÅ¡yti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentÄ , jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , arba kito asmens į dokumentÄ Ä¯trauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina paraÅ¡u, antspaudu arba kitokiu bÅ«du, siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ .

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų A. D. ir D. G. veiksmai teisingai įvertinti kaip tikro dokumento suklastojimas ir tikro suklastoto dokumento panaudojimas. 12.5. Visi nuteistųjų A. D. ir D. G. naudotos sudėtingos apgaulės elementai vienas kitÄ papildo ir egzistuoja tik kaip visuma aplinkybių, iÅ¡kraipančių (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovų tikrovės suvokimÄ ir iÅ¡ esmės suklaidinančių juos dėl bendrovės turto – piniginių lėšų (paskolos) suteikimo O.

D. A. D. ir D. G., siekdami suklaidinti turto savininkę, suklastojo tikrus dokumentus, kurie savo teisine reikÅ¡me turėjo esminę įtakÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijos atsakingiems asmenims priimant sprendimÄ suteikti 180 000 litų paskolÄ O. D. Å iuos dokumentus pateikę (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai, A. D. ir D. G. savo naudai įgijo didelės vertės Å¡ios kredito unijos turtÄ . Kaip jau minėta anksčiau, nusikalstamų veikų padarymo metu BK 207 straipsnyje nebuvo įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), t. y. nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule gautÄ paskolÄ , kai fizinis ar juridinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos.

BK 190 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimas – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų (nutarimo redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.). 12.6. IÅ¡ kaltinamajame akte apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos turinio galima tik nuspėti, kad baudžiamojo įstatymo 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didele verte, virÅ¡ijančia 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Jeigu, be kita ko, dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ A. D. ir D. G. suformuluoto kaltinimo turinio galima spėti, kad Å¡iame baudžiamajame įstatyme nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didelės vertės, virÅ¡ijančios 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarymu kreditinio sukčiavimo metu.

Didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis. Nustatyta, kad pavojingos pasekmės – didelės žalos (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarymas – nagrinėjamu atveju atsirado dėl BK 207 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, o ne dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir suklastotų tikrų dokumentų panaudojimo.

Tikri dokumentai buvo suklastoti ir panaudoti turint tikslÄ â€“ padaryti kitÄ ekonominio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ â€“ apgaule gauti paskolÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos. Nuteistųjų A. D. ir D. G. nusikalstamas sumanymas buvo įvykdytas – jie apgaule įgijo ir pagal savo valiÄ galėjo disponuoti svetimu turtu, dėl Å¡io nusikaltimo (BK 207 straipsnio 1 dalis) (duomenys neskelbtini) kredito unija patyrė turtinę žalÄ , tačiau žala kitoms reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms padaryta nebuvo. 12.7.

Nenustačius, kad dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo buvo padaryta didelė žala (duomenys neskelbtini) kredito unijai, nuteistųjų A. D. ir D. G. nusikalstama veika, kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojama į lengvesnę BK 300 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo paÅ¡alinama nuoroda į Å¡iuo nusikaltimu (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarytÄ didelę žalÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nustatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ .

Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus nuteistųjų veikÄ pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , įtvirtinantį lengvesnį nusikaltimÄ , kuriame nustatyti tie patys veikos požymiai ir veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės nebuvo suvaržytos, kadangi gynyba dėl pasikeitusio nusikalstamos veikos kvalifikavimo iÅ¡ esmės negalėtų bÅ«ti kitokia.

13. Dėl bausmių nuteistiesiems skyrimo 13.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). 13.2.

Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininkų asmenybes, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formÄ ir rūšį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ . 13.3.

Nuteistasis A. D. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį), – taip pat nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. A. D. yra neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, charakterizuojamas teigiamai. 13.3.1.

Perkvalifikavus A. D. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, bausmė jam skirtina Å¡ios normos sankcijos ribose. Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti Å¡iam nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudÄ , kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d.

įstatymas Nr. XI-1350) – 40 MGL (5 200 litų (1 506 Eur)) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų (atitinka 37,65 Eur) (nutarimo redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.)) dydžio bauda. 13.3.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A.

D. skirtina subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį bÅ«ti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. 13.4. Nuteistosios D. G. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobÅ«džio veikos, iÅ¡ kurių viena, numatyta BK 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį), – taip pat nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos.

Nuteistoji D. G. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti. 13.4.1. Perkvalifikavus D. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, bausmė jai skirtina Å¡ios normos sankcijos ribose. Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti Å¡iai nuteistajai už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudÄ , kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d.

įstatymas Nr. XI-1350) – 40 MGL (5 200 litų (1 506 Eur)) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų (nutarimo redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.)) dydžio bauda. 13.4.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D.

G. skirtina subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. 13.5. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų A. D. ir D. G. nusikalstamos iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirtos kitos bausmės, t. y. ne laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju nebėra pagrindo spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.

14. Dėl bylos grÄ Å¾inimo prokuratÅ«rai ir papildomų proceso veiksmų atlikimo 14.1. Nuteistojo A. D. gynėjas apeliaciniame skunde yra iÅ¡dėstęs praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, kad bÅ«tų galima papildyti tyrimÄ . Be to, apeliaciniame skunde yra teigiama, kad kaltinamasis aktas ir prokuroro praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme, pirmosios instancijos teismas jÄ perduoda prokurorui.

Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylÄ prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kt.

– BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys (BPK 219 straipsnio 2 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt.

Å ie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. 14.2. Pažymėtina, kad ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Byla prokurorui gali bÅ«ti perduodama esant trijų bÅ«tinųjų sÄ lygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016).

Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354/2008, 2K-250/2009). BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti pateikiamas nusikalstamos veikos aprašymas – nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-44-303/2017). 14.3.

Ä®statymas reikalauja, kad bÅ«tų nustatyti bÅ«tent BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitikimai, o ne kokie nors kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar kitokie trÅ«kumai. Remdamasis Å¡iomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje 2020 m. sausio 13 d. suraÅ¡ytame kaltinamajame akte ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. prokuroro praÅ¡ymais pakeistame kaltinime yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio reikalaujamos aplinkybės. KlausimÄ dėl papildomų proceso veiksmų atlikimo apeliacinės instancijos teismas jau iÅ¡sprendė 2021 m. rugsėjo 21 d. protokoline nutartimi, nurodydamas, jog įrodymų visumos reikalavimas nereiÅ¡kia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo nustatyta, koks konkretus asmuo pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus už O.

D., tačiau nuteistieji taip pat nėra nuteisti už Å¡io paraÅ¡o suklastojimÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų diskrecinė funkcija yra nustatyti, kas padarė nusikaltimÄ , ir Å¡iuo atveju praÅ¡ymas tirti, koks dar konkretus asmuo Å¡ioje byloje nenuteistas ir kuriam kaltinimai nebuvo pareikÅ¡ti galėjo suklastoti dokumentÄ , neatitinka nei kaltinimo, nei nuosprendžio suraÅ¡ymo ribų. Dėl Å¡ių priežasčių praÅ¡ymas rinkti laisvuosius pavyzdžius ir atlikti grafologinę ekspertizę buvo atmestas. 14.4.

Atmestas ir praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti dokumentus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos bei (duomenys neskelbtini) unijos ((duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos operacijų iÅ¡klotines), kad bÅ«tų galima nustatyti, iÅ¡ kokių lėšų ir kokiais laikotarpiais nuteistoji D. G. dengė savo įsiskolinimus. Taip pat atmesti ir praÅ¡ymai iÅ¡reikalauti kitus duomenis apie visas D. G. paskolas nuo kredito unijos įkÅ«rimo pradžios ir jų grÄ Å¾inimo laikotarpius bei iÅ¡tirti jos finansinę padėtį, paskirti tam buhalterinę arba ekonominę ekspertizę.

Å ie praÅ¡ymai neturi leistinumo su byloje tiriamais įvykiais ir iÅ¡eina už nuosprendžio bei pareikÅ¡to kaltinimo ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesama pagrindo grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui papildyti tyrimÄ ir atlikti kitus proceso veiksmus vien dėl tos priežasties, kad gynyba nesutinka su ikiteisminio tyrimo vykdymo strategija ir teismo atliktu įrodymų vertinimu.

15. Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 15.1. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų A. D. ir D. G. solidariai kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo priteista 2 489 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

BPK 105 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į Å¡ių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobÅ«dį, nusprendžia, kiek proceso iÅ¡laidų turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kiekvieno. Vadovaudamasis Å¡ia nuostata, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo proceso iÅ¡laidas nuteistiesiems paskirstyti dalimis, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ pažeidė, priimdamas sprendimÄ proceso iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistųjų A.

D. ir D. G. priteisti solidariai. Vis dėlto, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, apeliacinės instancijos teisme nustatant proceso iÅ¡laidų konkrečias dalis, kurios turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kiekvieno nuteistojo, gali bÅ«ti pažeidžiamas non reformatio in peius principas (draudimo sunkinti skundÄ padavusio asmens padėtį principas). IÅ¡taisius dėl proceso iÅ¡laidų pritesimo padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, nuteistųjų A. D. ir D. G. teisinė padėtis nepagerėtų.

Kadangi apeliaciniai skundai nėra paduoti nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, teisėjų kolegija šios klaidos ištaisyti negali. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, t. y. teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 1 ir 2 dalys). 15.2.

Byloje yra pateiktas civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. patikslintas praÅ¡ymas priteisti 1 754,50 Eur proceso iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 13, b. l. 70–71, 119–121). Kaip jau minėta, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. 15.2.1. Pažymėtina, jog civilinė ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimÄ patyrė 1 149,50 Eur iÅ¡laidų, o už advokatės pasirengimÄ posėdžiui ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur iÅ¡laidas.

Atsiliepimas yra iÅ¡samus, argumentuotas, pagrįstas pavyzdžiais iÅ¡ teismų praktikos. Nuteistųjų A. D. ir D. G. apeliaciniai skundai yra atmetami visa apimtimi. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos, teismo posėdyje dalyvavo civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovė advokatė N. Å alčiuvienė, kuri, atstovaudama civilinės ieÅ¡kovės interesams, teikė atsiliepimus ir savo nuomonę tiek dėl nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų, tiek dėl kitų proceso metu pareikÅ¡tų praÅ¡ymų ir iÅ¡sakytų argumentų pagrįstumo.

Byla buvo iÅ¡nagrinėta per du žodinius posėdžius, iÅ¡ kurių vienas truko ilgiau nei valandÄ laiko (2021 m. rugsėjo 21 d. – 50 min., 2021 m. rugsėjo 29 d. – 1 val. 21 min.). 15.2.2. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, jog 1 754,50 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme civilinei ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai yra pagrįstas, atitinka advokato skirtÄ darbo laikÄ ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių sÄ naudas, todėl priteistinas iÅ¡ nuteistųjų.

Taigi civilinei ieÅ¡kovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai iÅ¡ viso priteisiama 1 754,50 Eur turėtų procesų iÅ¡laidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme – po 877,25 Eur iÅ¡ nuteistųjų A. D. ir D. G. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo A. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistosios D.

G. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinius skundus atmesti. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti. A. D. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. D. 40 MGL (1 506 Eur) dydžio baudÄ . Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį dėl A.

D. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir A. D. paskirti subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį bÅ«ti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. IÅ¡ A. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡ymo paÅ¡alinti nuorodÄ Ä¯ Å¡iuo nusikaltimu (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarytÄ didelę žalÄ .

D. G. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti D. G. 40 MGL (1 506 Eur) dydžio baudÄ . Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir D.

G. paskirti subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. IÅ¡ D. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡ymo paÅ¡alinti nuorodÄ Ä¯ Å¡iuo nusikaltimu (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarytÄ didelę žalÄ . Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pataisyti raÅ¡ytinį (skaitinį) apsirikimÄ ir nustatyti, kad „A.

D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika dėl paskolos gavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos O. D. vardu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį“, ir nustatyti, kad „A. D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika dėl paskolos gavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos O. D. vardu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį“. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistųjų A.

D. ir D. G. civilinei ieškovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai po 877,25 Eur (iš viso 1 754,50 Eur) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjos Regina Bertašienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė